Čigonų kalba, romų kalba (vietine kalba rromani ćhib) – indoeuropiečių kalbų šeimai priklausanti kalba, daugiausiai vartojama čigonų.
| Čigonų kalba rromani ćhib | |
| Kalbama | visame pasaulyje, ypač Rytų Europoje (Rumunija, Bulgarija, Slovakija, Serbija, Vengrija ir kt.) |
|---|---|
| Kalbančiųjų skaičius | 4,8 mln. |
| Kilmė | indoeuropuečių indoiranėnų indoarijų vidurio indų čigonų |
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-2 | rom |
| ISO 639-3 | rom — makro kalba |
| Geografinis paplitimas | |
Vikipedija Čigonų kalba | |
Istorija
Čigonų kalba per daugelį amžių (nuo V a. antros pusės) išlaikė kai kurias indų kalboms būdingas leksikos ir fonetikos ypatybes (balsių ilgumą, aspiratas), nors dėl kitų kalbų poveikio pakito jos fonetika, morfologija, sintaksė ir ypač leksika. Čigonų kalbai daug įtakos turėjo tų tautų, su kuriomis čigonai bendravo, kalbos. Iš Balkanų tautų kalbų perėmė artikelio, bendraties vartojimą ir kitas ypatybes.
Čigonų kalboje gausu skolinių iš Bizantijos graikų, armėnų, persų, slavų, vokiečių kalbų.
Klasifikacija
Čigonų kalba priklauso indoarijų kalbų grupei. 1782 m. vokiečių kalbininkas Johanas Kristianas Kristofas Riudigeris savo veikale Von der Sprache und Herkunft der Zigeuner aus Indien kildino čigonų kalbą iš sanskrito. 1927 m. britų kalbininkas Ralfas Terneris savo straipsniu “The Position of Romani in Indo-Aryan” įtvirtino čigonų kalbą kaip indoarijų grupės atstovę.
Čigonų kalba dažniausiai priskiriama prie vidurio indoarijų kalbų, kurioms būdingas perėjimas nuo r̥ į u arba i bei nuo kṣ į kh, palyginus su senosiomis indoarijų kalbomis (pvz., skr. शृण = IAST: śr̥ṇ- > čig. šun- „klausyti“; skr. अक्षि = IAST: akṣi- > čig. jakh „akis“). Kita vertus, čigonų kalboje yra bruožų, kurie nebūdingi vidurio indoarijų kalboms, pvz., priebalsių samplaikų išlaikymas: skr. त्रि = IAST: tri- > čig. trin „trys“, bet hind. तीन् = tīn; skr. भ्रातृ = IAST: bhrātr̥ > čig. phral „brolis“, bet hind. भाई = bhāī). Iš to galima spręsti, kad čigonų kalba atsiskyrė nuo kitų indoarijų kalbų dar vidiriniuoju laikotarpiu, tačiau turi bruožų, būdingų ir naujosioms indoarijų kalboms (pvz., linksnių pakeitimas polinksniais). Čigonų kalbos žodynas panašus į marvarių ir lambadžių kalbų, tačiau turi gramatinių panašumų su kašmyrų, šinų kalbomis. Anot kalbininko Jarono Matraso, čigonų kalba yra hibridinė kalba – kilusi iš vidurio indoarijų kalbų, bet vėliau dalinai susiliejusi su šiaurinėmis kalbomis. Vėliau ji neteko kai kurių indoarijų kalboms būdingų savybių, pvz., skardžiosios aspiratos bh dh gh virto dusliosiomis ph th kh, trumpoji a į e, retrofleksiniai garsai ḍ, ṭ, ḍḍ, ṭṭ, ḍh į r arba ř ir kt.
Palyginimas
Čigonų kalbos žodžiai, giminingi dabartinės hindi kalbos žodžiams:
| Čigonų k. | Hindi | Reikšmė |
|---|---|---|
| čorel | corānā | 'vogti' |
| pani | pānī | 'vanduo' |
| purano | purānā | 'senas' |
| phen | behen | 'sesuo' |
| phuv | bhū̃ | 'žemė' |
| sap | sā̃p | 'gyvatė' |
| sa, saro | sab, sārā | 'visi' |
| šero | sar, sir | 'galva' |
| thud | dūdh | 'pienas' |
| thagar | ṭhākur | 'karalius' |
| Čigonų k. | Hindi | Reikšmė |
|---|---|---|
| rovel | ronā | 'verkti' |
| rašaj | r̥ṣi | 'kunigas', hind. 'žynys, išminčius' |
| muj | mū̃h | 'burna' |
| mas | mā̃s | 'mėsa' |
| čuči | cūcī | 'krūtis' |
| but | bahut | 'daug' |
| barro | baṛā | 'didelis' |
| bićinel | becnā | 'parduoti' |
| čor | cor | 'vagis' |
| čačo | sac | 'tiesa' |
| Čigonų k. | Hindi | Reikšmė |
|---|---|---|
| ekh, jekh | ēk | '1' |
| duj | do | '2' |
| trin | tīn | '3' |
| štar | cār | '4' |
| pandž | pā̃c | '5' |
| šov | chaḥ | '6' |
| deš | das | '10' |
| biš | bīs | '20' |
| šel | sau | '100' |
- Pastaba: skaitvardžiai nuo 7 iki 9 pasiskolinti iš graikų k. (7 – ifta, 8 – oxto, 9 – inja)
Tarmės
Pagrindinės čigonų kalbų tarmių grupės:
- šiaurės čigonų (Skandinavija, Britų salos, Baltijos šalys, Lenkija, Čekija, Vokietija, Prancūzija, šiaurės Italija)
- vidurio (Karpatų) čigonų (Vengrija, Slovakija, Slovėnija, pietų Lenkija, rytų Čekija)
- Balkanų čigonų (Serbija, Graikija, Rumunija, Š. Makedonija, Bulgarija, Turkija, Krymas, Iranas, Albanija, Kosovas)
- Valakijos čigonų (didžioji dalis Balkanų, Turkija, Ukraina, Rusija, Italija)
Be to, yra susidariusios įvairios čigonų kalbos, sumišusios su vietinėmis kalbomis – pvz., čigonų-serbų, čigonų-graikų, kalo (su portugalų, ispanų k.), erominčela (su baskų k.), sinti (su vokiečių ir kt. kalbomis), skandoromani (su norvegų, švedų, danų k.), angloromani (su anglų k.), škotų-čigonų.
Lietuvoje
Lietuvos čigonų kalbos patarmė beveik netyrinėta. Senieji vietos čigonai, save vadinantys litovska roma arba polska roma, kalba čigonų kalba, priskiriama nevalakiškajai tarmių grupei, po Antrojo pasaulinio karo atsikėlę kotliarai (Kelderari) – valakiškajai. 2011 m. išleista pirmoji išsamesnė knyga su romų kalbos gramatika, žodynėliais.
Literatūra
- Vida Beinortienė. Romų kalba / Romany čhib. – Panevėžys: 2011.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Čigonų kalba, Kas yra Čigonų kalba? Ką reiškia Čigonų kalba?