Tibetiečių-mianmariečių kalbos

Tibetiečių-mianmariečių kalbų šeima, taip pat žinoma tibetiečių-mjanmų vardu, dar vadinta tibetiečių-birmiečių kalbomis, – dažniausiai laikoma Kinų-tibetiečių kalbų šeimos grupe. Yra šnekama daugelyje centrinės ir pietinės Azijos šalių: Mianmare, Kinijoje (Tibeto, Guidžou, Hunano regionuose), šiaurės Tailande, Vietname, Laose, šiaurės Nepale, Butane, vakarų Pakistane (Baltistane) ir įvairiuose Indijos regionuose.

Tibetiečių-mianmariečių
PaplitimasCentrinė Azija, Pietryčių Azija, Himalajai
Kalbų skaičius350
KilmėKinų-tibetiečių
>(Tibetiečių-mianmariečių)
Geografinis paplitimas
KlasifikacijaKamarupos, Himalajinės (nevarų, mahakiranti), bodinės, rytų tibetiečių-mianmariečių (čiangų, tani, karenų, lolo-birmiečių)

Kalbų grupėje priskaičiuojama apie 350 kalbų, iš kurių labiausiai šnekama ir paplitusi – mjanmų kalba (apie 40 mln. šnekančiųjų), vartojama Mianmare. Apie 7 mln. Kinijos regiono Tibeto gyventojų ir kitų tautų šneka tibetiečių kalba ir jos dialektais.

Neseniai nyderlandų lingvistas George van Driem apgynė tibetiečių – mianmariečių kalbų iškėlimą į priekį, išstumiant kinų – tibetiečių kalbas iš aukštesniosios eilės statuso. Pagal jo siūlymą kinų kalba turi būti klasifikuojma kaip kalbų grupė tibetiečių – mianmariečių/sinų (kinų) – tibetiečių kalbų šeimoje.[1] Tačiau šis pasiūlymas nebuvo plačiai pripažintas.

Klasifikacija

redaguoti

Iki šiol buvo dvi pagrindinės klasifikacijos: Shafer‘io (1966) ir Benedict‘o (1971). Toliau pateikiama Benedict klasifikacija:

  • Kukių – činų – nagų
  • Aborių-Mirių-Daflų
  • Bodų-Garų
  • Mahi-kiranti
  • Tibetiečių-kinaurų
  • Čiangų (tangutų)
  • Jingpo
  • Lolų (Yi)-Mjanmų-Nasių
  • Kajinų (karenų)
  • Bajų
  • Tudzia

Nuo tada, dauguma kalbų, prieš tai nepakankamai pagrįstų, gavo daugiau dėmesio dėl naujų gramatikų ir žodynų išleidimo. Visi šie atradimai atvedė prie naujo mokslinio darbo: Bradley‘io (1997) klasifikacija naujesnė ir įtraukia naujus duomenis.

Nepaisant to, nusistovėjusi ir visuotinai pripažinta klasifikacija neegzistuoja iki dabar.

  1. Van Driem, George „Tibeto-Burman Phylogeny and Prehistory: Languages, Material Culture and Genes“. Bellwood, Peter & Renfrew, Colin (eds) Examining the farming/language dispersal hypothesis (2003), Ch 19.

vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Tibetiečių-mianmariečių kalbos, Kas yra Tibetiečių-mianmariečių kalbos? Ką reiškia Tibetiečių-mianmariečių kalbos?