Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Agliutinacinės kalbos lot agglutinare prilipdyti kalbos kuriose žodžiai bei žodžių formos sudaromi prie šaknies jungiant
Agliutinacinė kalba
Agliutinacinės kalbos (lot. agglutinare 'prilipdyti') – kalbos, kuriose žodžiai bei žodžių formos sudaromi prie šaknies jungiant afiksus. Skirstomos pagal tai, kurie afiksai (intarpai, priešdėliai ar priesagos) dažniau dedami prie šaknų.
Agliutinacinių kalbų afiksai lengviau atskiriami nuo šaknų, nei fleksinių kalbų afiksai, jose ir formų kaitybos, ir formų darybos afiksai turi tik vieną apibrėžtą gramatinę reikšmę, pvz., vengrų k. abliatyvas várostól 'iš miesto' ir városoktól 'iš miestų', kur város yra šaknis, -tól - abliatyvo, ir -k- – daugiskaitą žyminti priesaga. Dėl šios priežasties agliutinacinėms kalboms nebūdinga nei afiksų sinonimika, nei homonimija. Vienas būdingų agliutinacinių kalbų požymių – balsių harmonija, arba sinharmonizmas (žodžio afiksų balsių priderinimas prie šaknies balsio). Vidinės fleksijos (balsių ar priebalsių kaitos šaknyje) šios kalbos neturi. Vardažodžiai ir veiksmažodžiai agliutinacinėse kalbose yra sudaryti iš šaknų ir po jų ar prieš jas vienas po kito einančių afiksų, tad dažnai šios rūšies žodžių formos agliutinacinėse kalbose yra gana ilgos.
Agliutinacinėms kalboms nebūdingas supletyvizmas (įvairiašaknės to paties žodžio formos). Pavyzdžiui, asmeniniai įvardžiai jose kaitomi, pridedant tam tikrus afiksus (pvz., estų mina 'aš', minu 'manęs', meie 'mes', minuse 'manyje', meisse 'mumyse').
Agliutinacinėms kalboms priskiriamos Altajaus, Kaukazo, Uralo, bantų, dravidų, mongolų, tiurkų, japonų, korėjiečių, kai kurios indėnų kalbos.
Taip pat skaitykite
- Fleksinė kalba
- Inkorporacinė kalba
- Analitinė kalba
- Izoliacinė kalba
Šaltiniai
- Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, I t. MELI institutas, Vilnius.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Agliutinacinė kalba, Kas yra Agliutinacinė kalba? Ką reiškia Agliutinacinė kalba?
Agliutinacines kalbos lot agglutinare prilipdyti kalbos kuriose zodziai bei zodziu formos sudaromi prie saknies jungiant afiksus Skirstomos pagal tai kurie afiksai intarpai priesdeliai ar priesagos dazniau dedami prie saknu Agliutinaciniu kalbu afiksai lengviau atskiriami nuo saknu nei fleksiniu kalbu afiksai jose ir formu kaitybos ir formu darybos afiksai turi tik viena apibrezta gramatine reiksme pvz vengru k abliatyvas varostol is miesto ir varosoktol is miestu kur varos yra saknis tol abliatyvo ir k daugiskaita zyminti priesaga Del sios priezasties agliutinacinems kalboms nebudinga nei afiksu sinonimika nei homonimija Vienas budingu agliutinaciniu kalbu pozymiu balsiu harmonija arba sinharmonizmas zodzio afiksu balsiu priderinimas prie saknies balsio Vidines fleksijos balsiu ar priebalsiu kaitos saknyje sios kalbos neturi Vardazodziai ir veiksmazodziai agliutinacinese kalbose yra sudaryti is saknu ir po ju ar pries jas vienas po kito einanciu afiksu tad daznai sios rusies zodziu formos agliutinacinese kalbose yra gana ilgos Agliutinacinems kalboms nebudingas supletyvizmas įvairiasaknes to paties zodzio formos Pavyzdziui asmeniniai įvardziai jose kaitomi pridedant tam tikrus afiksus pvz estu mina as minu manes meie mes minuse manyje meisse mumyse Agliutinacinems kalboms priskiriamos Altajaus Kaukazo Uralo bantu dravidu mongolu tiurku japonu korejieciu kai kurios indenu kalbos Taip pat skaitykiteFleksine kalba Inkorporacine kalba Analitine kalba Izoliacine kalbaSaltiniaiLietuviskoji tarybine enciklopedija I t MELI institutas Vilnius