Kauno arklinis tramvajus (liaudyje žinomas kaip konkė) – susisiekimo priemonė, 1892–1929 m. veikusi Kaune. Tai arklinis tramvajus – arklių traukiamas vagonėlis ant bėgių. Lietuvoje dar veikė Vilniaus arklinis tramvajus.
| Kauno arklinis tramvajus | |
| Kauno arklinis tramvajus Vilniaus gatvėje | |
| Informacija | |
|---|---|
| Vieta | Lietuva, Kaunas |
| Linijų skaičius | 1 |
| Stotelių skaičius | 8 |
| Eksploatacija | |
| Pradėta eksploatuoti | 1892 m. |
| Baigta eksploatuoti | 1929 m. |
| Techninė informacija | |
| Sistemos ilgis | 3,2 km |
| Geležinkelio vėžės | 1524 mm vėžė |
| Vikiteka: Kauno arklinis tramvajus | |
Istorija
Lietuvoje iki XIX a. vidurio ilgą laiką keleivius vežė arklių traukiami vežimai. Žmonių susisiekimui ir prekių gabenimui buvo naudojami dvikinkiai vežimai, vadinamieji brikai, arba vienkinkiai valstiečių vežimai. Turtingieji važinėjo karietomis, jodinėjo arkliais. Didesnius miestus nuo 1863 m. sujungė pirmosios techninio transporto – geležinkelio atkarpos Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis ir jo atšakos.
XIX a. viduryje gausėjant gyventojų, Kaune pirmiausia pasirodė keturių arklių traukiami diližanai, kursavę nuo Kauno geležinkelio stoties iki Rotušės aikštės. Diližanai vežė iki 10 žmonių, kelionės trukdavo apie 30 minučių.
Augant miestui, tuometinė Kauno miesto valdyba 1887 m. sudarė koncesijos susitarimą su Belgijos inžinieriumi E. Diuponu įrengti arklių traukiamą tramvajų. Inžinieriumi paskirtas Edmundas Emilijonas Frykas. 1892 m. gegužės 24 d. Kauno gubernatorius N. M. Klinkenbergas oficialiai Rotušės aikštėje atidarė tramvajaus liniją, ėjusią nuo Rotušės aikštės dabartinėmis Vilniaus, Birštono, Laisvės alėja, Gedimino, Griunvaldo gatvėmis, Vytauto prospektu iki Kauno geležinkelio stoties. Atidarymas vyko trečiadienį, šventikas pašventino visus konkės įrengimus, pastatus ir pačią konkę. Ponai susėdo į vagoną ir raitų žandarų lydimi nuvažiavo iki stoties ir vėl atgal iki rotušės. Koncesijos savininkas E. Diuponas rotušėje suruošė užkandžius. Kitą dieną, gegužės 25 d. 8:00 tramvajus pradėjo reguliarius reisus. Nors kelionė buvo pigi, bet jau per pirmą dieną buvo surinkta 347 rublių pajamų.
Ilgainiui, Kaune pasirodžius lengviesiems automobiliams, Kauno siaurajam geležinkeliui (1919 m.) ir autobusams (1924 m.), arklinis tramvajus prarado populiarumą, tapo net pajuokų ir anekdotų objektu, dažnų nelaimingų įvykių priežastimi. 1929 m. balandžio 15 d. Kauno arklinis tramvajus buvo iškilmingai uždarytas. Vietoje arklių tramvajaus ėmė kursuoti miesto autobusai, kurių eksploataciją 1930 m. iš privačių bendrovių perėmė Kauno miesto savivaldybė, išplėtusi ne tik autobusų parką, bet ir maršrutų skaičių. Autobusai tapo pigiausia miesto viešojo transporto priemone.
Iš viso Kauno arklinis tramvajus veikė 36 metus, 10 mėnesių, 9 dienas, 4 valandas. Per tą laiką buvo pervežta 99 mln. keleivių.
- Kauno arklinio tramvajaus uždarymo akimirkos 1929 m. balandžio 15 d.
Elektrinis tramvajus
1929 m. buvo siūloma įrengti Kaune elektrinį tramvajų, kurio įrengimas būtų kainavęs apie 4,5 milijono litų. Buvo planuojama, kad elektriniam tramvajui būtų užtekę 18 vagonų, o rekomenduojamos trasos – Rotušė–Panemunė ir Rotušė–Ukmergės gatvė. Dėl lėšų stokos šis projektas liko neįgyvendintas.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Kauno arklinis tramvajus, Kas yra Kauno arklinis tramvajus? Ką reiškia Kauno arklinis tramvajus?