Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Šventosios Romos imperijos imperatorius
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Romėnų imperatorius lot. Imperator Romanorum vok. Kaiser der Römer | |
| Habsburgų imperatorių naudotas imperatoriškasis herbas | |
| Paskutinis Šventosios Romos imperijos imperatorius Pranciškus II (1768–1835) | |
| Įkurta | 962 arba 800 m. |
|---|---|
| Panaikinta | 1806 m. rugpjūčio 6 d. |
| Pirmas | Otonas I arba Karolis Didysis |
| Paskutinis | Pranciškus II |
| Sąrašas:Šventosios Romos imperijos imperatoriai | |
Šventosios Romos imperijos imperatorius, oficialiai romėnų imperatorius – renkamas monarchas, valdantis visą Šventąją Romos imperiją – Centrinės Europos valstybę, egzistavusią nuo vidurinių amžių iki naujųjų laikų.
Šventoji Romos imperija susikūrė iš Karolingų Rytų Frankų karalystės valdant Karoliui Didžiajam. Pirmuoju Šventosios Romos imperijos imperatoriumi buvo karūnuotas Saksonijos valdovas Otonas I. Jį 962 m. vasario 2 d. imperatoriumi karūnavo popiežius , nors pati imperija buvo pradėta vadinti „Šventąja Romos imperija“ tik vėliau. Šventosios Romos imperatoriai buvo popiežiaus karūnuojami iki XVI a. Paskutinis imperatorius Pranciškus II sosto atsižadėjo Napoleono karų metu 1806 m. Imperatoriaus institucija ir pati imperija nustojo egzistavusi.
Žodis „Romos“ imperatoriaus titule atspindėjo translatio imperii (valdymo perdavimo) principą, pagal kurį Šventosios Romos imperijos imperatoriai buvo laikomi Vakarų Romos imperijos imperatorių titulo paveldėtojais, į kurį Vakaruose niekas nepretendavo po Julijaus Nepoto mirties 480 m.
Šventosios Romos imperijos įkūrimas
Valdant Otonui I (912–973) didžioji dalis buvusio Karolingų valdytos Rytų Frankų karalystės tapo Šventąja Romos imperija. Vokiečių kunigaikščiai vieną iš savęs išrinkdavo Vokietijos karaliumi, kurį imperatoriumi karūnuodavo popiežius. Paskutinis popiežiaus karūnuotas imperatorius buvo Karolis V. Visi vėlesni imperatoriai teisiškai buvo išrinktieji imperatoriai, paprastai vadinti tiesiog imperatoriais.
Konfliktas su popiežiumi
Imperatorius titulas buvo svarbus ir tuo, kad jis reiškė, kad jo turėtojas yra Katalikų bažnyčios gynėjas. Viduriniaisiais amžiais augant popiežių galiai popiežiai ir imperatoriai pradėjo konfliktuoti dėl bažnyčios administravimo. Geriausiai žinomas ir aštriausias konfliktas buvo žinomas kaip „“, vykęs XI a. tarp imperatoriaus Henriko IV ir popiežiaus Grigaliaus VII.
Paveldėjimas
Karaliaus titulo paveldėjimas priklausė nuo įvairių prieštaringų veiksnių. Rinkimų buvimas rodo, kad Vokietijos karaliaus titulas buvo paveldimas tik iš dalies, skirtingai nuo Prancūzijos karaliaus titulo. Paprastai valdžia likdavo tai pačiai dinastijai, kol giminėje nelikdavo vyriškos lyties atstovų.
Dalis istorikų mano, kad rinkimai dažniausiai būdavo naudojami tik sprendžiant konfliktus, kai dinastinio paveldėjimo taisyklės būdavo neaiškios. Rinkimų proceso buvimas reiškė, kad pirmieji kandidatai turėdavo daryti tam tikras nuolaidas, kad kurfiurstus (elektorius) – imperatoriaus rinkėjus – išlaikytų savo pusėje. Tai buvo vadinama „rinkimų kapituliacija“ (vok. Wahlkapitulationen).
Pagal Kurfiurstų kolegija sudarė septyni kunigaikščiai (trys arkivyskupai ir keturi kunigaikščiai pasauliečiai). Ši taisyklė galiojo iki 1648 m., kai po Trisdešimties metų karo prireikė kolegiją papildyti dar vienu elektoriumi, kad būtų išlaikyta pusiausvyra tarp protestantų ir katalikų grupuočių imperijoje. Kolegija dar vienu rinkiku buvo papildyta 1690 m. 1803 m., likus trejiems metams iki imperijos išformavimo, visa rinkėjų taryba buvo pergrupuota.
Po 1438 m. Habsburgai ir Habsburgai Lotaringai išlaikė karaliaus titulą savo rankose, išskyrus vieną išimtį – Imperatorių Karolį VII, priklausiusį . Maksimilianas I (buvęs imperatoriumi 1508–1519 m. ir jo pasekėjai nebekeliaudavo į Romą (buvusią ne imperijoje, o nepriklausomoje Popiežiaus valstybėje), kad ten popiežius juos karūnuotų imperatoriais. Nuo tada imperatoriai buvo išrinktieji Romos imperatoriai (vok. Erwählter Römischer Kaiser). Vienintelis iš jų Karolis V buvo popiežiaus karūnuotas, o iki tos karūnacijos irgi buvo išrinktasis imperatorius.
Karūnavimas
Imperatoriai buvo karūnuojami specialioje ceremonijoje, tradiciškai vykdytoje popiežiaus Romoje, naudojant imperatoriaus regalijas. Be šios karūnacijos Vokietijos karalius, nežiūrint turimų valdovo galių, negalėjo vadintis imperatoriumi. 1508 m. Popiežius Julijus II leido Maksimilianui I naudoti imperatoriaus titulą be karūnacijos Romoje, Jo titulas buvo kvalifikuotas kaip (lot. Electus Romanorum Imperator) 'išrinktasis romėnų imperatorius'. Maksimiliano įpėdiniai perėmė tą patį titulą, kurį jie paprastai naudodavo tapę vieninteliais Šventosios Romos imperijos valdovais. Pirmasis Maksimiliano I įpėdinis Karolis V buvo paskutinis Šventosios Romos imperijos imperatorius, kuris buvo popiežiaus karūnuotas imperatoriumi.
| Imperatorius | Karūnavimo data | Karūnuotojas | Vieta |
|---|---|---|---|
| Karolis Didysis | 800 m. gruodžio 25 d. | Popiežius Leonas III | Roma |
| 816 m. | Reimsas | ||
| 823 m. balandžio 5 d. | Roma | ||
| 850 m. | Roma | ||
| Karolis II | 875 m. gruodžio 29 d. | Roma | |
| Karolis III | 881 m. vasario 12 d. | ||
| 891 m. gegužės mėn. | |||
| 892 m. balandžio 30 d. | Ravena | ||
| 896 m. vasario 22 d. | Roma | ||
| Liudvikas III | 901 m. | Roma | |
| 915 m. gruodžio mėn. | Roma | ||
| Otonas I | 962 m. vasario 2 d. | ||
| Otonas II | 967 m. gruodžio 25 d. | ||
| Otonas III | 996 m. gegužės 21 d. | Popiežius Grigalius V | |
| Henrikas II | 1014 m. vasario 14 d. | Popiežius Benediktas VIII | |
| Konradas II | 1027 m. kovo 26 d. | Popiežius Jonas XIX | |
| Henrikas III | 1046 m. gruodžio 25 d. | Popiežius Klemensas II | |
| Henrikas IV | 1084 m. kovo 31 d. | ||
| Henrikas V | 1111 m. balandžio 13 | ||
| Henrikas V | 1117 m. kovo 23 d. | ||
| 1133 m. birželio 4 d. | Popiežius Inocentas II | Šventojo Jono bazilika Laterane | |
| Frydrichas I | 1155 m. birželio 18 d. | Popiežius Adrianas IV | |
| Henrikas VI | 1191 m. balandžio 14 d. | Popiežius Celestinas III | |
| Otonas IV | 1209 m. spalio 4 | Popiežius Inocentas III | |
| Frydrichas II | 1220 m. lapkričio 22 | ||
| Henrikas VII | 1312 m. birželio 29 d. | Kardinolai | |
| Liudvikas IV | 1328 m. sausio 17 d. | ||
| Karolis IV | 1355 m. balandžio 5 d. | Kardinolas | |
| Zigmantas | 1433 m. gegužės 31 d. | Popiežius Eugenijus IV | |
| Frydrichas III | 1452 m. kovo 19 d. | Popiežius Mikalojus V | |
| Karolis V | 1530 m. vasario mėn. | Popiežius Klemensas VII | Bologna, Italija |
Šaltiniai
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Šventosios Romos imperijos imperatorius, Kas yra Šventosios Romos imperijos imperatorius? Ką reiškia Šventosios Romos imperijos imperatorius?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Romenu imperatorius lot Imperator Romanorum vok Kaiser der RomerHabsburgu imperatoriu naudotas imperatoriskasis herbasPaskutinis Sventosios Romos imperijos imperatorius Pranciskus II 1768 1835 Įkurta962 arba 800 m Panaikinta1806 m rugpjucio 6 d PirmasOtonas I arba Karolis DidysisPaskutinisPranciskus IISarasas Sventosios Romos imperijos imperatoriai Sventosios Romos imperijos imperatorius oficialiai romenu imperatorius renkamas monarchas valdantis visa Sventaja Romos imperija Centrines Europos valstybe egzistavusia nuo viduriniu amziu iki naujuju laiku Sventoji Romos imperija susikure is Karolingu Rytu Franku karalystes valdant Karoliui Didziajam Pirmuoju Sventosios Romos imperijos imperatoriumi buvo karunuotas Saksonijos valdovas Otonas I Jį 962 m vasario 2 d imperatoriumi karunavo popiezius nors pati imperija buvo pradeta vadinti Sventaja Romos imperija tik veliau Sventosios Romos imperatoriai buvo popieziaus karunuojami iki XVI a Paskutinis imperatorius Pranciskus II sosto atsizadejo Napoleono karu metu 1806 m Imperatoriaus institucija ir pati imperija nustojo egzistavusi Zodis Romos imperatoriaus titule atspindejo translatio imperii valdymo perdavimo principa pagal kurį Sventosios Romos imperijos imperatoriai buvo laikomi Vakaru Romos imperijos imperatoriu titulo paveldetojais į kurį Vakaruose niekas nepretendavo po Julijaus Nepoto mirties 480 m Sventosios Romos imperijos įkurimasValdant Otonui I 912 973 didzioji dalis buvusio Karolingu valdytos Rytu Franku karalystes tapo Sventaja Romos imperija Vokieciu kunigaiksciai viena is saves isrinkdavo Vokietijos karaliumi kurį imperatoriumi karunuodavo popiezius Paskutinis popieziaus karunuotas imperatorius buvo Karolis V Visi velesni imperatoriai teisiskai buvo isrinktieji imperatoriai paprastai vadinti tiesiog imperatoriais Konfliktas su popieziumiImperatorius titulas buvo svarbus ir tuo kad jis reiske kad jo turetojas yra Kataliku baznycios gynejas Viduriniaisiais amziais augant popieziu galiai popieziai ir imperatoriai pradejo konfliktuoti del baznycios administravimo Geriausiai zinomas ir astriausias konfliktas buvo zinomas kaip vykes XI a tarp imperatoriaus Henriko IV ir popieziaus Grigaliaus VII PaveldejimasKaraliaus titulo paveldejimas priklause nuo įvairiu priestaringu veiksniu Rinkimu buvimas rodo kad Vokietijos karaliaus titulas buvo paveldimas tik is dalies skirtingai nuo Prancuzijos karaliaus titulo Paprastai valdzia likdavo tai paciai dinastijai kol gimineje nelikdavo vyriskos lyties atstovu Dalis istoriku mano kad rinkimai dazniausiai budavo naudojami tik sprendziant konfliktus kai dinastinio paveldejimo taisykles budavo neaiskios Rinkimu proceso buvimas reiske kad pirmieji kandidatai turedavo daryti tam tikras nuolaidas kad kurfiurstus elektorius imperatoriaus rinkejus islaikytu savo puseje Tai buvo vadinama rinkimu kapituliacija vok Wahlkapitulationen Imperatoriaus herbas 1564 1576 m Imperatorius naudojo juoda dvigalvį erelį kaip savo valdzios simbolį Pagal Kurfiurstu kolegija sudare septyni kunigaiksciai trys arkivyskupai ir keturi kunigaiksciai pasaulieciai Si taisykle galiojo iki 1648 m kai po Trisdesimties metu karo prireike kolegija papildyti dar vienu elektoriumi kad butu islaikyta pusiausvyra tarp protestantu ir kataliku grupuociu imperijoje Kolegija dar vienu rinkiku buvo papildyta 1690 m 1803 m likus trejiems metams iki imperijos isformavimo visa rinkeju taryba buvo pergrupuota Po 1438 m Habsburgai ir Habsburgai Lotaringai islaike karaliaus titula savo rankose isskyrus viena isimtį Imperatoriu Karolį VII priklausiusį Maksimilianas I buves imperatoriumi 1508 1519 m ir jo pasekejai nebekeliaudavo į Roma buvusia ne imperijoje o nepriklausomoje Popieziaus valstybeje kad ten popiezius juos karunuotu imperatoriais Nuo tada imperatoriai buvo isrinktieji Romos imperatoriai vok Erwahlter Romischer Kaiser Vienintelis is ju Karolis V buvo popieziaus karunuotas o iki tos karunacijos irgi buvo isrinktasis imperatorius KarunavimasPagrindinis straipsnis Imperatoriai buvo karunuojami specialioje ceremonijoje tradiciskai vykdytoje popieziaus Romoje naudojant imperatoriaus regalijas Be sios karunacijos Vokietijos karalius neziurint turimu valdovo galiu negalejo vadintis imperatoriumi 1508 m Popiezius Julijus II leido Maksimilianui I naudoti imperatoriaus titula be karunacijos Romoje Jo titulas buvo kvalifikuotas kaip lot Electus Romanorum Imperator isrinktasis romenu imperatorius Maksimiliano įpediniai pereme ta patį titula kurį jie paprastai naudodavo tape vieninteliais Sventosios Romos imperijos valdovais Pirmasis Maksimiliano I įpedinis Karolis V buvo paskutinis Sventosios Romos imperijos imperatorius kuris buvo popieziaus karunuotas imperatoriumi Imperatorius Karunavimo data Karunuotojas VietaKarolis Didysis 800 m gruodzio 25 d Popiezius Leonas III Roma816 m Reimsas823 m balandzio 5 d Roma850 m RomaKarolis II 875 m gruodzio 29 d RomaKarolis III 881 m vasario 12 d 891 m geguzes men 892 m balandzio 30 d Ravena896 m vasario 22 d RomaLiudvikas III 901 m Roma915 m gruodzio men RomaOtonas I 962 m vasario 2 d Otonas II 967 m gruodzio 25 d Otonas III 996 m geguzes 21 d Popiezius Grigalius VHenrikas II 1014 m vasario 14 d Popiezius Benediktas VIIIKonradas II 1027 m kovo 26 d Popiezius Jonas XIXHenrikas III 1046 m gruodzio 25 d Popiezius Klemensas IIHenrikas IV 1084 m kovo 31 d Henrikas V 1111 m balandzio 13Henrikas V 1117 m kovo 23 d 1133 m birzelio 4 d Popiezius Inocentas II Sventojo Jono bazilika LateraneFrydrichas I 1155 m birzelio 18 d Popiezius Adrianas IVHenrikas VI 1191 m balandzio 14 d Popiezius Celestinas IIIOtonas IV 1209 m spalio 4 Popiezius Inocentas IIIFrydrichas II 1220 m lapkricio 22Henrikas VII 1312 m birzelio 29 d KardinolaiLiudvikas IV 1328 m sausio 17 d Karolis IV 1355 m balandzio 5 d KardinolasZigmantas 1433 m geguzes 31 d Popiezius Eugenijus IVFrydrichas III 1452 m kovo 19 d Popiezius Mikalojus VKarolis V 1530 m vasario men Popiezius Klemensas VII Bologna ItalijaSaltiniai