Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Dirbtinis palydovas objektas įvestas į dangaus kūno orbitą žmogaus pastangomis Tai dažniausiai būna ryšių palydovas skri
Dirbtinis palydovas
Dirbtinis palydovas – objektas, įvestas į dangaus kūno orbitą žmogaus pastangomis. Tai dažniausiai būna ryšių palydovas, skriejantis aplink Žemę. Yra paleista dirbtinių palydovų ir prie kitų planetų.
Istorija
Pirmasis dirbtinis palydovas „Sputnik 1“ paleistas 1957 m. spalio 4 d. Sovietų Sąjungoje. Amerikiečiai savo ruožtu atsakė 1958 m. sausio 31 d. paleisdami „Explorer 1“. Tai sukėlė kosmoso lenktynes tarp Sovietų Sąjungos ir JAV.
Didžiausias šiuo metu skraidantis dirbtinis Žemės palydovas yra Tarptautinė kosminė stotis.
Palydovų greičiai
Žemės palydovų greičiai kinta atitinkamai nuo 7,9 km/s iki 11,2 km/s. Tai yra pirmasis ir antrasis kosminiai greičiai. Palydovai, kurie skrieja iš vakarų į rytus 35 786 km aukštyje virš pusiaujo gali „kyboti“ vienoje vietoje virš vieno Žemės pusiaujo taško, nes jų skriejimo kampiniai greičiai sutampa su Žemės sukimosi kampiniais greičiais, kuomet apskriejimo periodas yra lygus parai. Tokie palydovai su tokia orbita yra vadinami geostacionariaisiais palydovais. Jie daugiausiai naudojami ryšiams ir televizijai.
Dirbtinių palydovų judėjimas
Dirbtinį Žemės palydovą (DŽP) iškelia ir suteikia jam greitį daugiapakopė raketa. Palydovo paleidimo vieta ir laikas, taip pat paleidimo greičio dydis bei kryptis lemia orbitą, kuria dirbtinis palydovas skrieja toliau paklusdamas dangaus mechanikos dėsniams. Tiktai kartais DŽP orbita gali būti apskritimas, o šiaip palydovai skrieja elipsėmis, kurių viename židinyje yra Žemės centras. DŽP orbitos elementai (panašūs į planetų orbitų elementus) yra tokie: orbitos plokštumos posvyris į Žemės (dangaus) pusiaujo plokštumą i, kilimo mazgo (dangaus pusiaujo taško, kuriame palydovas pereina į šiaurinę dangaus pusę) rektascensija Ω, perigėjaus nuotolis nuo kilimo mazgo w, orbitos didysis pusašis a, jos ekscentricitetas e ir palydovo perėjimo per perigėjų momentas τ.
DPŽ orbitos didysis pusašis priklauso nuo pradinio greičio dydžio, o ekscentricitetas – dar ir nuo jo krypties. Palydovas skrietų apskritimine orbita, jeigu jis būtų paleistas tiksliai horizontalia kryptimi, o jo greitis tiksliai atitiktų apskaičiuotą reikšmę. Palydovo apskritiminį greitį galima rasti iš šios formulės:
čia m – Žemės masė (DPŽ masė mp << m); R – Žemės spindulys; h – palydovo paleidimo aukštis. Šią formulę, turint omenyje, kad laisvojo kritimo pagreitis ties Žemės paviršiumi , galima parašyti kitaip:
.
Apskritiminis greitis, palydovo paleidimo taškui artėjant prie Žemės, didėja. Prie pat Žemės (h=0) v = 7,91 km/s. Šis greitis vadinamas Žemės atžvilgiu. Tai yra mažiausias greitis, kai kūnas jau gali tapti Žemės palydovu, skriejančiu prie pat jos paviršiaus. Iš tiesų DŽP gali egzistuoti tik labai retoje atmosferoje (h>150 km).
Kai palydovas leidžiamas horizontalia kryptimi ir jo pradinis greitis mažesnis už pirmąjį kosminį greitį, paleidimo taškas tampa palydovo orbitos apogėjumi, o kai didesnis – perigėjumi.
DŽP apskriejimo aplink Žemę periodą nusako trečiasis apibendrintasis Keplerio dėsnis:
Palydovas, skriejantis vidutiniškai 300 km aukštyje, Žemę aplekia per 1,5 val. Kitas įdomus pavyzdys – palydovas, skriejantis iš vakarų į rytus Žemės pusiaujo plokštumoje apskritimine 35810 km aukščio orbita. Tokį DPŽ stebėtojas mato tarsi pakibusį vienoje vietoje, nes jo skriejimo kampinis greitis yra lygus Žemės sukimosi kampiniam greičiui (apskriejimo periodas lygus žvaigždinei parai). Palydovai su šitokia orbita vadinami stacionariaisiais.
Čia buvo aprašytas supaprastintas DŽP judėjimas, atitinkantis dviejų kūnų uždavinį. Iš tikrųjų palydovo judėjimas gerokai sudėtingesnis, veikiamas trikdymų. Žemas DŽP orbitas labiausiai trikdo Žemės paplokštumas (nesimetriškas traukos laukas) ir atmosferos pasipriešinimas, o aukštas – Mėnulio ir Saulės trauka. Dėl Žemės nesferiškumo palydovo orbita sukasi savo plokštumoje, o pati ši plokštuma sukasi apie Žemės ašį. Dėl oro pasipriešinimo DŽP orbita žemėja ir apvalėja. Nepaisant stabdymo, artėjant prie Žemės, palydovo greitis didėja, nes mažėja jo potencinė energija. Pagaliau palydovas įlekia į tankesnius atmosferos sluoksnius ir dėl trinties užsidega.
Lietuvos dirbtiniai palydovai
Pirmieji Lietuvos dirbtiniai palydovai „LituanicaSAT-1“ ir „LitSat-1“ paleisti 2014 m. sausio 9 d. Trečiasis palydovas „LituanicaSAT-2“ paleistas 2017 m. birželio 23 d. iš Indijos erdvės tyrimų organizacijai (angl. ISRO) priklausančio Satish Dhawan kosmodromo (SDSC), nešančiąja raketa „PSLV“ (Polar Satellite Launch Vehicle), kartu su dar kitais 7 „QB50“ projekte dalyvaujančiais palydovais ir kitais ne projekto palydovais (vienas iš jų – pirmasis Latvijos dirbtinis palydovas „Venta-1“). Paleistas palydovas skrieja poline Žemės orbita, kurios plokštumos posvyris 97,1° ir kurioje kiekvieno apsisukimo aplink Žemę metu, palydovas praskrieja arti Žemės ašigalių.
Šaltiniai
- http://www.startuplithuania.lt/en/news/nanoavionics-preparing-for-lituanicasat-2-launch-in-april Archyvuota kopija 2017-08-09 iš Wayback Machine projekto.
- http://space.skyrocket.de/doc_sdat/venta-1.htm
- https://www.qb50.eu/index.php/project-description-obj/launch-scenario Archyvuota kopija 2017-02-03 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos
- http://science.nasa.gov/RealTime/JTrack/3D/JTrack3D.html Archyvuota kopija 2005-05-04 iš Wayback Machine projekto. − oficialus NASA svetainės dirbtinių palydovų stebėjimas realiu laiku
- http://mokslasplius.lt/astronomija/node/615 Archyvuota kopija 2009-05-06 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Dirbtinis palydovas, Kas yra Dirbtinis palydovas? Ką reiškia Dirbtinis palydovas?
Dirbtinis palydovas objektas įvestas į dangaus kuno orbita zmogaus pastangomis Tai dazniausiai buna rysiu palydovas skriejantis aplink Zeme Yra paleista dirbtiniu palydovu ir prie kitu planetu Rysiu palydovasIstorijaPirmasis dirbtinis palydovas Sputnik 1 paleistas 1957 m spalio 4 d Sovietu Sajungoje Amerikieciai savo ruoztu atsake 1958 m sausio 31 d paleisdami Explorer 1 Tai sukele kosmoso lenktynes tarp Sovietu Sajungos ir JAV Didziausias siuo metu skraidantis dirbtinis Zemes palydovas yra Tarptautine kosmine stotis Palydovu greiciaiZemes palydovu greiciai kinta atitinkamai nuo 7 9 km s iki 11 2 km s Tai yra pirmasis ir antrasis kosminiai greiciai Palydovai kurie skrieja is vakaru į rytus 35 786 km aukstyje virs pusiaujo gali kyboti vienoje vietoje virs vieno Zemes pusiaujo tasko nes ju skriejimo kampiniai greiciai sutampa su Zemes sukimosi kampiniais greiciais kuomet apskriejimo periodas yra lygus parai Tokie palydovai su tokia orbita yra vadinami geostacionariaisiais palydovais Jie daugiausiai naudojami rysiams ir televizijai Dirbtiniu palydovu judejimasDirbtinį Zemes palydova DZP iskelia ir suteikia jam greitį daugiapakope raketa Palydovo paleidimo vieta ir laikas taip pat paleidimo greicio dydis bei kryptis lemia orbita kuria dirbtinis palydovas skrieja toliau paklusdamas dangaus mechanikos desniams Tiktai kartais DZP orbita gali buti apskritimas o siaip palydovai skrieja elipsemis kuriu viename zidinyje yra Zemes centras DZP orbitos elementai panasus į planetu orbitu elementus yra tokie orbitos plokstumos posvyris į Zemes dangaus pusiaujo plokstuma i kilimo mazgo dangaus pusiaujo tasko kuriame palydovas pereina į siaurine dangaus puse rektascensija W perigejaus nuotolis nuo kilimo mazgo w orbitos didysis pusasis a jos ekscentricitetas e ir palydovo perejimo per perigeju momentas t DPZ orbitos didysis pusasis priklauso nuo pradinio greicio dydzio o ekscentricitetas dar ir nuo jo krypties Palydovas skrietu apskritimine orbita jeigu jis butu paleistas tiksliai horizontalia kryptimi o jo greitis tiksliai atitiktu apskaiciuota reiksme Palydovo apskritiminį greitį galima rasti is sios formules v Gm R h displaystyle v sqrt Gm R h cia m Zemes mase DPZ mase mp lt lt m R Zemes spindulys h palydovo paleidimo aukstis Sia formule turint omenyje kad laisvojo kritimo pagreitis ties Zemes pavirsiumi g Gm R2 displaystyle g Gm R 2 galima parasyti kitaip v gR2 R h displaystyle v sqrt gR 2 R h Apskritiminis greitis palydovo paleidimo taskui artejant prie Zemes dideja Prie pat Zemes h 0 v 7 91 km s Sis greitis vadinamas Zemes atzvilgiu Tai yra maziausias greitis kai kunas jau gali tapti Zemes palydovu skriejanciu prie pat jos pavirsiaus Is tiesu DZP gali egzistuoti tik labai retoje atmosferoje h gt 150 km Kai palydovas leidziamas horizontalia kryptimi ir jo pradinis greitis mazesnis uz pirmajį kosminį greitį paleidimo taskas tampa palydovo orbitos apogejumi o kai didesnis perigejumi DZP apskriejimo aplink Zeme perioda nusako treciasis apibendrintasis Keplerio desnis P 2p Gm a3 2 2p Rg a3 2 displaystyle P 2 pi sqrt Gm a 3 2 2 pi R sqrt g a 3 2 Palydovas skriejantis vidutiniskai 300 km aukstyje Zeme aplekia per 1 5 val Kitas įdomus pavyzdys palydovas skriejantis is vakaru į rytus Zemes pusiaujo plokstumoje apskritimine 35810 km aukscio orbita Tokį DPZ stebetojas mato tarsi pakibusį vienoje vietoje nes jo skriejimo kampinis greitis yra lygus Zemes sukimosi kampiniam greiciui apskriejimo periodas lygus zvaigzdinei parai Palydovai su sitokia orbita vadinami stacionariaisiais Cia buvo aprasytas supaprastintas DZP judejimas atitinkantis dvieju kunu uzdavinį Is tikruju palydovo judejimas gerokai sudetingesnis veikiamas trikdymu Zemas DZP orbitas labiausiai trikdo Zemes paplokstumas nesimetriskas traukos laukas ir atmosferos pasipriesinimas o aukstas Menulio ir Saules trauka Del Zemes nesferiskumo palydovo orbita sukasi savo plokstumoje o pati si plokstuma sukasi apie Zemes asį Del oro pasipriesinimo DZP orbita zemeja ir apvaleja Nepaisant stabdymo artejant prie Zemes palydovo greitis dideja nes mazeja jo potencine energija Pagaliau palydovas įlekia į tankesnius atmosferos sluoksnius ir del trinties uzsidega Lietuvos dirbtiniai palydovaiLietuviskas palydovas LituanicaSAT 2 Pirmieji Lietuvos dirbtiniai palydovai LituanicaSAT 1 ir LitSat 1 paleisti 2014 m sausio 9 d Treciasis palydovas LituanicaSAT 2 paleistas 2017 m birzelio 23 d is Indijos erdves tyrimu organizacijai angl ISRO priklausancio Satish Dhawan kosmodromo SDSC nesanciaja raketa PSLV Polar Satellite Launch Vehicle kartu su dar kitais 7 QB50 projekte dalyvaujanciais palydovais ir kitais ne projekto palydovais vienas is ju pirmasis Latvijos dirbtinis palydovas Venta 1 Paleistas palydovas skrieja poline Zemes orbita kurios plokstumos posvyris 97 1 ir kurioje kiekvieno apsisukimo aplink Zeme metu palydovas praskrieja arti Zemes asigaliu Saltiniaihttp www startuplithuania lt en news nanoavionics preparing for lituanicasat 2 launch in april Archyvuota kopija 2017 08 09 is Wayback Machine projekto http space skyrocket de doc sdat venta 1 htm https www qb50 eu index php project description obj launch scenario Archyvuota kopija 2017 02 03 is Wayback Machine projekto NuorodosVikiteka Dirbtinis palydovas vaizdine ir garsine medziagahttp science nasa gov RealTime JTrack 3D JTrack3D html Archyvuota kopija 2005 05 04 is Wayback Machine projekto oficialus NASA svetaines dirbtiniu palydovu stebejimas realiu laiku http mokslasplius lt astronomija node 615 Archyvuota kopija 2009 05 06 is Wayback Machine projekto