Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Korėjos karasPriklauso Šaltajam karuiRaudonai nurodytos Šiaurės Korėjos Kinijos žaliai Pietų Korėjos JAV ir JTO kontroli
Korėjos karas
| Korėjos karas | |||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Priklauso: Šaltajam karui | |||||||||||
Raudonai nurodytos Šiaurės Korėjos, Kinijos, žaliai - Pietų Korėjos, JAV ir JTO kontroliuotos teritorijos. | |||||||||||
| |||||||||||
| Konflikto šalys | |||||||||||
| Jungtinės Tautos: Pietų Korėja Karinio jūrų laivyno palikymas ir karinės paslaugos: Medicininis personalas: | Šiaurės Korėja ir sąjungininkės: Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika | ||||||||||
| Vadovai ir kariniai vadai | |||||||||||
| Syngmanas Rhee | Kim Ir Senas | ||||||||||
| Pajėgos | |||||||||||
| 590 911 480 000 Iš viso: 941 356–1 139 518 | 260 000 Iš viso: 1 066 000 Pastaba: Duomenys gali skirtis priklausomai nuo šaltinio. | ||||||||||
| Nuostoliai | |||||||||||
| Pietų Korėja: 58 127 žuvo kovose 175 743 sužeista 80 000 dingusių arba paimtų kaip karo belaisviai Jungtinės Amerikos Valstijos: | Šiaurės Korėja: 215 000 žuvo, 303 000 sužeista, 120 000 dingusių arba paimtų kaip karo belaisviai Kinija | ||||||||||
| Civilių nužudyta/sužeista (korėjiečių) = 2 milijonai (apytiksliai) | |||||||||||
Korėjos karas (kor. 한국전쟁 = Hanguk džondžėng) – karas tarp Jungtinių Tautų (ypač JAV) palaikomos Pietų Korėjos ir Kinijos bei Tarybų Sąjungos palaikomos Šiaurės Korėjos, vykęs 1950 m. birželio 25 d. – 1953 m. liepos 27 d.; Šaltojo karo dalis. Baigėsi paliaubomis, tačiau taikos sutartis lig šiol nėra pasirašyta.
Politinė situacija
Korėja po Rusijos-Japonijos karo 1904–1905 m. tapo Japonijos įtakos zona, o nuo 1910 m. – kolonija. 1943 m. Kairo konferencijoje buvo nuspręsta, kad Korėja taps nepriklausoma valstybe. Potsdamo konferencijoje buvo nuspręsta, kad TSRS išvaduos šiaurines Korėjos teritorijas iki 38-osios lygiagretės, o esančias piečiau – JAV. Raudonoji armija pasiekė 38 lygiagretę 1945 m. rugpjūčio 24 d. po kvantuno operacijos, o amerikiečių kariuomenė – 1945 m. rugsėjo 8 d. Abi pusės Korėjoje įvedė savo kontrolę ir pradėjo formuoti valdžios struktūrą, kuri atspindėjo ideologinį pasidalinimą tarp JAV ir Sovietų Sąjungos.
1945 m. gruodį Maskvos konferencijoje JAV ir TSRS sudarė komisiją, turinčią tikslą sudaryti vieningą Korėjos valdžią, tačiau kiekvienoje teritorijoje rinkimai įvyko atskirai. 1948 m. rugpjūtį Seule buvo paskelbtas Korėjos Respublikos (Pietų Korėjos) įkūrimas su prezidentu I Singmanu, o tų pačių metų rugsėjį – Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika (Šiaurės Korėja) su prezidentu Kim Ir Senu.
Korėja liko padalinta. Šiaurės Korėja turėjo bendrą sieną su TSRS (20 km) ir Kinija, kurioje vyko pilietinis karas. Po Čiang Kai-ši pabėgimo į Taivaną Kinijos Liaudies Armijos vadovas Mao Dzedunas 1949 m. spalio 1 d. Pekine paskelbė apie Kinijos Liaudies Respublikos įkūrimą.
Kim Ir Senas, KLDR vadovas, nuo pirmųjų valstybės įkūrimo dienų planavo „išlaisvinti“ pietinę pusiasalio dalį prašydamas Josifo Stalino pagalbos, tačiau jis atsisakinėjo, nes nenorėjo atviro konflikto su JAV. TSRS dar neturėjo branduolinio ginklo ir negalėjo laukti pagalbos iš Kinijos, kur dar vyko pilietinis karas, todėl kariniai veiksmai buvo nepageidautini. 1947 m. priimta JTO rezoliucija (rez.112/II-14.02.1947) reikalavo tiek amerikiečius, tiek sovietus išvesti savo kariuomenes iš Korėjos pusiasalio. Abi Korėjos buvo paliktos savarankiškai atstovauti savo ideologines pozicijas ir suvaldyti tarp jų kylančias įtampas. Galiausiai 1949 m. TSRS pasigamino atominę bombą, o Kinijoje pilietinio karo pabaiga sudarė sąlygas išreikšti palaikymą Šiaurės Korėjai. 1950 m. pradžioje Kim Ir Senas po apsilankymų Maskvoje ir Pekine gavo pažadus, jog Kinija ir TSRS prireikus palaikys Šiaurės Korėją.
Karo eiga
1950 m. birželio 25 d. Šiaurės Korėja įsiveržė į Pietų Korėjos teritoriją peržengus 38-ąją lygiagretę (neaišku, ar tai buvo aiški agresija ar incidento panaudojimas kaip pretekstas agresijai) ir greitai pasiekė Seulą. Atsakydama į tai JTO birželio 27 d. nusprendė siųsti tarptautines pajėgas į Korėją. TSRS nevetavo šio sprendimo, nes boikotavo Jungtinių Tautų veiklą dėl Kinijos Liaudies Respublikos nepripažinimo. Iš Japonijos Jamagučio prefektūros pasiųsta JAV 24-oji divizija per 12 dienų mūšį Taejone buvo sumušta, o jos generolas Deanas paimtas į nelaisvę. Iki rugsėjo 5 d. KLDR kariuomenė kontroliavo beveik visą Korėją (95 % Pietų Korėjos teritorijos), apsupę amerikiečių ir pietų korėjiečių kariuomenę Pusano mieste. KLDR ir TSRS per Indiją pasiūlė JAV taikos derybas. Per tą laiką buvo suformuotos JAV dominuojamos Jungtinių Tautų pajėgos, kurių vadu buvo paskirtas generolas D. Makarturas.
1950 m. rugsėjo 15 d. po sėkmingo desanto prie Inčono ir galingos iš Pusano Šiaurės Korėjos kariuomenė ėmė greitai trauktis. Dalis Korėjos Liaudies Armijos buvo atkirsta ir pradėjo partizaninį karą, vadintą „ilguoju frontu“. Spalį karo veiksmai pasikėlė į šiaurę nuo 38 lygiagretės ir spalio viduryje jau 90 % Šiaurės Korėjos buvo kontroliuojama amerikiečių.
JTO liepė nutraukti karo veiksmus ir pripažino Korėjos sujungimą jėga, bet spalio 25 d. Mao į frontą įvedė keliasdešimttūkstantinę armiją „Kinijos Liaudies Savanorių“, kurie sumušė 10-ąjį JAV šarvuotą korpusą. Tuo metu Makarturas pasiūlė panaudoti branduolinį ginklą, kas buvo priešiškai sutikta jų sąjungininkų iš NATO, bijančių atominio atsako iš TSRS. Dėl to JAV prezidentas Haris Trumanas Makarturą išleido į atsargą ir į jo vietą paskyrė generolą . Kinija 1951 m. sausį pasiekė Seulą, o kovą – 38 lygiagretę. JAV prasidėjusi Eisenhauerio rinkimų kampanija, JAV nuostoliai, protestai prieš karą visame pasaulyje privertė Trumaną dar kartą pakeisti armijos vadą generolu Klarku. Iki liepos abi pusės buvo taip išsekintos, kad karas virto poziciniu. Tarptautinis Raudonasis Kryžius organizavo KLDR keliasdešimt tūkstančių lauko ligoninių.
1953 m. liepos 27 d. buvo pasirašyta paliaubų sutartis ir nustatyta (po 2 km. į šiaurę ir pietus nuo fronto linijos) dalijanti pusiasalį į dvi dalis. Joje patruliavo „Neutralių valstybių stebėjimo komisija“: iš šiaurės Lenkijos ir Čekijos, iš pietų – Šveicarijos ir Švedijos daliniai.
Amerikiečių istorikas ir Korėjos karo veteranas Aleksandras Bevinas taip aprašė kinų kariuomenės taktiką savo knygoje „Kaip laimimi karai“:
- „Kinai neturėjo aviacijos, tik šautuvus, kulkosvaidžius, granatas ir minosvaidžius. Prieš daug geriau sukomplektuotą armiją jie naudojo tokią pačią taktiką, kaip ir per Kinijos pilietinį karą 1946–1949 m. Kinai puldavo daugiausiai naktį, išsirinkdavo mažesnius karinius dalinius, puldavo tik turėdami kiekybinį karių pranašumą. Įprastai puolantieji pasidalydavo į kelias dalis, po 50–200 žmonių: kol viena dalis atkirsdavo atsitraukimo kelią, kitos, suderinusios jėgas, puldavo iš priekio ir šonų. Atakuodavo tol, kol besiginantieji būdavo sumušti ar paimti į nelaisvę. Paskui kinai pereidavo į kitą atvirą flangą ir kartodavo taktiką.“
Karo nusikaltimai
Per Korėjos karą buvo įvykdyti karo nusikaltimai:
- Šiaurės Korėjos ir Kinijos kariuomenė ne kartą pranešė apie priešo belaisvių kankinimus ir žudymus, tarp jų ir sužeistų.
- Amerikiečių kariuomenei buvo įsakyta šaudyti į visus žmones, kurie artinosi prie jų pozicijų, tarp jų ir į atrodančius kaip taikūs gyventojai. To priežastis buvo tai, kad KLDR kareiviai dažnai maskuodavosi kaip civiliai ir tokiu būdu turėjo galimybę suduoti netikėtus smūgius. Dažniausiai žūdavo taikūs žmonės, kartais žuvusiųjų skaičius viršydavo daugiau kaip kelis šimtus per dieną.
- Šiaurės kariuomenė vykdė masines žudynes užimtose gyvenvietėse.
- Pietų Korėjoje be teismo ir tyrimo buvo nužudyta dešimtys tūkstančių žmonių, kurie buvo apkaltinti komunistinėmis pažiūromis.
Karo belaisvių žudymas yra karo nusikaltimas ir kertasi su Ženevos konvencija. Tačiau tuo laiku neegzistavo jokios sutartys, draudžiančių taikių gyventojų žudynes (planuotas ir neplanuotas). Yra 1-asis protokolas, priimtas po 1977 m., kuris draudžia nusikaltimus prieš taikius gyventojus karinių konfliktų laikotarpiu, bet jis pasirodė jau po Korėjos karo.
Karo padariniai
Korėjos karas dirbtinai padalino Korėją. Civilių asmenų nuostolius sunku suskaičiuoti, nes skirtingi šaltiniai skelbia skirtingus duomenis. Deja, istorikai negali laisvai patekti į Šiaurės Korėjos ir Kinijos archyvus.
Pagal amerikiečių skaičiavimus, žuvo apie 600 tūkstančių korėjiečių kareivių. Pietų Korėjoje žuvo apie 1 milijoną gyventojų, iš kurių 85 % buvo civiliai. Tarybiniai šaltiniai kalba apie 11,1 % Šiaurės Korėjos žmonių nuostolius, sudarančius apie 1,1 milijono. Pietų ir Šiaurės Korėjose kartu sudėjus žuvo apie 2,5 milijono gyventojų. Buvo sugriauta daugiau kaip 80 % pramonės ir apie pusė gyvenamųjų pastatų. Kinai neteko apie 400 000 kareivių, o 500 000 buvo sužeisti. JTO nuostoliai: JAV – 33 629 užmuštų ar dingusių be žinios, 107 000 sužeistų; 1263 užmuštų ir 4817 sužeistų Tautų Sąjungos; 1800 užmuštų ir 7000 sužeistų iš kitų valstybių, kovojusių po JTO vėliava.
Po karo prasidėjo Pietų ir Šiaurės Korėjų gigantiškų sugriovimų atstatymo darbai. Ekonominius padarinius jautė ir JAV, nes karas joms kainavo apie 17,2 milijardų dolerių, ir Kinija, kuri karui išleido apie 10 milijardų dolerių. Prasidėjo Kinijos ūkiui sunkūs laikai, nes po Stalino mirties nauji TSRS vadovai nesutiko nubraukti skolų už karinius tiekimus, kas tik pagilino ideologinį konfliktą tarp Kinijos ir TSRS. Kinų kareiviai dalimis buvo išvesti iš Šiaurės Korėjos iki 1958 m. Vidaus politikoje Kim Ir Senui karas buvo geras pretekstas likviduoti opoziciją, militarizuoti valstybę ir kurti savo asmens kultą – čučhė.
Korėjos karas darė įtaką pasaulinei politikai. Visų pirma atsirado didelė atominio karo baimė. Korėjos karas padidino amerikiečių įtaką Europoje. JAV tris kartus padidino išlaidas gynybai ir pradėjo bendradarbiauti su sąjungininkais NATO rėmuose. JAV užėmė vadovaujančią poziciją tarp vakarų bloko valstybių.
Išnašos
- „On This Day 29 August 1950“. BBC. Nuoroda tikrinta 2007-08-15.
- „Veterans Affairs Canada — The Korean War“. Veterans Affairs Canada. Suarchyvuotas originalas 2007-05-05. Nuoroda tikrinta 2007-08-15.
- „Filipino Soldiers in the Korean War (dokumentinis video)“. Nuoroda tikrinta 2008-03-24.
- Walker, Jack D. „A brief account of the Korean War“. Nuoroda tikrinta 2007-08-15.
- „French Participation in the Korean War“. Prancūzijos ambasada. Suarchyvuotas originalas 2007-09-27. Nuoroda tikrinta 2007-08-15.
- „South Korean POWs“. Suarchyvuotas originalas 2007-10-07. Nuoroda tikrinta 2007-08-15.
- „All POW-MIA Korean War Casualties“. Suarchyvuotas originalas 2007-07-06. Nuoroda tikrinta 2007-08-15.
- „The UK & Korea, Defence Relations“. Office of the Defence Attache, British Embassy, Seoul. Suarchyvuotas originalas 2007-09-29. Nuoroda tikrinta 2007-08-15.
- Hickey, Michael. „The Korean War: An Overview“. Nuoroda tikrinta 2007-08-16.
- „The Turks in the Korean War“. Suarchyvuotas originalas 2011-06-28. Nuoroda tikrinta 2007-08-15.
- „Canadians in Korea: Epilogue“. Veterans Affairs Canada. 1998-10-06. Suarchyvuotas originalas 2005-11-10. Nuoroda tikrinta 2007-10-27.
- „Korean War 1950–53: Epilogue“. Australian War Memorial. 2007-10-16. Suarchyvuotas originalas 2007-11-08. Nuoroda tikrinta 2007-11-12.
- „Departure of the French batallion“. French newsreels archives (Les Actualités Françaises). 2003-11-05. Suarchyvuotas originalas 2007-09-29. Nuoroda tikrinta 2007-08-16.
- „South Africa in the Korean War“. korean-war.com. 2006-11-20. Suarchyvuotas originalas 2006-11-01. Nuoroda tikrinta 2008-08-27.
- Xu, Yan. „Korean War: In the View of Cost-effectiveness“. Consulate-General of the People's Republic of China in New York. Suarchyvuotas originalas 2011-07-15. Nuoroda tikrinta 2007-08-16.
- BBC News | ASIA-PACIFIC | US cuts Korean war deaths
- Buzo, A. (2004). The Making of Modern Korea. Taylor & Francis, p. 46–53
- Buzo, A. (2004). The Making of Modern Korea. Taylor & Francis, p. 66–72
- Buzo, A. (2004). The Making of Modern Korea. Taylor & Francis, p. 73–75
- Tucker, S. C., & Pierpaoli, P. G. (2010). The Encyclopedia of the Korean War: A Political, Social, and Military History, 2nd Edition, p. 952
- Armstrong, C. K. (2013). Tyranny of the Weak: North Korea and the World, 1950–1992. Cornell University Press, p. 28–31
- Sandler, S. (2014). The Korean War. Taylor & Francis, p. 199
Nuorodos
- Korėjos karo nuotraukos
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Korėjos karas, Kas yra Korėjos karas? Ką reiškia Korėjos karas?
Korejos karasPriklauso Saltajam karuiRaudonai nurodytos Siaures Korejos Kinijos zaliai Pietu Korejos JAV ir JTO kontroliuotos teritorijos Data 1950 m birzelio 25 d 1953 m liepos 27 d pasirasyta tik paliaubu bet ne taikos sutartis Vieta Korejos pusiasalisRezultatas Karines atakos baigesi atremtos Siaures Korejos atakos įkurta DMZ mazi teritoriniai pakitimai Priezastis S Koreja atakavo P KorejaTeritoriniai pokyciai Įkurta DMZ ties 38 aja lygiagreteKonflikto salys Jungtines Tautos Pietu Koreja Australija Belgija Kanada Kolumbija Prancuzija Liuksemburgas Nyderlandai Naujoji Zelandija Filipinai Pietu Afrikos Sajunga Tailandas Turkija Jungtine Karalyste Jungtines Amerikos Valstijos Karinio juru laivyno palikymas ir karines paslaugos Japonija Medicininis personalas Danija Italija Norvegija Indija Svedija Siaures Koreja ir sajungininkes Korejos Liaudies Demokratine Respublika Kinijos Liaudies Respublika Sovietu SajungaVadovai ir kariniai vadaiSyngmanas Rhee Douglas MacArthur Harry S Truman Dvaitas Eizenhaueris Kim Ir Senas Mao Dzedunas Josifas StalinasPajegos590 911 480 000 63 000 26 791 17 000 7 430 5 455 3 972 3 421 1 389 1 294 1 271 1 263 1 068 900 826 44 Is viso 941 356 1 139 518 260 000 780 000 26 000 Is viso 1 066 000 Pastaba Duomenys gali skirtis priklausomai nuo saltinio NuostoliaiPietu Koreja 58 127 zuvo kovose 175 743 suzeista 80 000 dingusiu arba paimtu kaip karo belaisviai Jungtines Amerikos Valstijos 36 516 zuve įskaitant 2 830 mirusiuosius ne musio metu 92 134 suzeista 8 176 dingusiu 7 245 paimtu kaip karo belaisviai Jungtine Karalyste 1 109 zuvusiu 2 674 suzeisti 1 060 dingusiu arba paimtu kaip karo belaisviai Turkija 721 zuvusysis 2 111 suzeista 168 dingusiu 216 paimtu kaip karo belaisviai Kanada 516 zuvusiu 1 042 suzeista Australija 339 mirtys 1 200 suzeista Prancuzija 300 nuzudytu arba paimtu kaip karo belaisviu Filipinai 112 KIA Pietu Afrikos Sajunga 28 nuzudyti ir 8 dinge Is viso Virs 474 000 Siaures Koreja 215 000 zuvo 303 000 suzeista 120 000 dingusiu arba paimtu kaip karo belaisviai Kinija apytikris skaiciavimas 114 000 zuvo kovose 34 000 zuvusiu ne kovose 380 000 suzeista 21 400 paimtu kaip karo belaisviai JAV apskaiciavimais 400 000 mirciu 486 000 suzeista 21 000 paimtu kaip karo belaisviai Tarybu Sajunga 315 zuvusiu Is viso 1 190 000 1 577 000 Civiliu nuzudyta suzeista korejieciu 2 milijonai apytiksliai Korejos karas kor 한국전쟁 Hanguk dzondzeng karas tarp Jungtiniu Tautu ypac JAV palaikomos Pietu Korejos ir Kinijos bei Tarybu Sajungos palaikomos Siaures Korejos vykes 1950 m birzelio 25 d 1953 m liepos 27 d Saltojo karo dalis Baigesi paliaubomis taciau taikos sutartis lig siol nera pasirasyta Politine situacijaKoreja po Rusijos Japonijos karo 1904 1905 m tapo Japonijos įtakos zona o nuo 1910 m kolonija 1943 m Kairo konferencijoje buvo nuspresta kad Koreja taps nepriklausoma valstybe Potsdamo konferencijoje buvo nuspresta kad TSRS isvaduos siaurines Korejos teritorijas iki 38 osios lygiagretes o esancias pieciau JAV Raudonoji armija pasieke 38 lygiagrete 1945 m rugpjucio 24 d po kvantuno operacijos o amerikieciu kariuomene 1945 m rugsejo 8 d Abi puses Korejoje įvede savo kontrole ir pradejo formuoti valdzios struktura kuri atspindejo ideologinį pasidalinima tarp JAV ir Sovietu Sajungos 1945 m gruodį Maskvos konferencijoje JAV ir TSRS sudare komisija turincia tiksla sudaryti vieninga Korejos valdzia taciau kiekvienoje teritorijoje rinkimai įvyko atskirai 1948 m rugpjutį Seule buvo paskelbtas Korejos Respublikos Pietu Korejos įkurimas su prezidentu I Singmanu o tu paciu metu rugsejį Korejos Liaudies Demokratine Respublika Siaures Koreja su prezidentu Kim Ir Senu Koreja liko padalinta Siaures Koreja turejo bendra siena su TSRS 20 km ir Kinija kurioje vyko pilietinis karas Po Ciang Kai si pabegimo į Taivana Kinijos Liaudies Armijos vadovas Mao Dzedunas 1949 m spalio 1 d Pekine paskelbe apie Kinijos Liaudies Respublikos įkurima Kim Ir Senas KLDR vadovas nuo pirmuju valstybes įkurimo dienu planavo islaisvinti pietine pusiasalio dalį prasydamas Josifo Stalino pagalbos taciau jis atsisakinejo nes nenorejo atviro konflikto su JAV TSRS dar neturejo branduolinio ginklo ir negalejo laukti pagalbos is Kinijos kur dar vyko pilietinis karas todel kariniai veiksmai buvo nepageidautini 1947 m priimta JTO rezoliucija rez 112 II 14 02 1947 reikalavo tiek amerikiecius tiek sovietus isvesti savo kariuomenes is Korejos pusiasalio Abi Korejos buvo paliktos savarankiskai atstovauti savo ideologines pozicijas ir suvaldyti tarp ju kylancias įtampas Galiausiai 1949 m TSRS pasigamino atomine bomba o Kinijoje pilietinio karo pabaiga sudare salygas isreiksti palaikyma Siaures Korejai 1950 m pradzioje Kim Ir Senas po apsilankymu Maskvoje ir Pekine gavo pazadus jog Kinija ir TSRS prireikus palaikys Siaures Koreja Karo eigaPabegeliai priesais amerikieciu tanka M46 Patton 1950 m birzelio 25 d Siaures Koreja įsiverze į Pietu Korejos teritorija perzengus 38 aja lygiagrete neaisku ar tai buvo aiski agresija ar incidento panaudojimas kaip pretekstas agresijai ir greitai pasieke Seula Atsakydama į tai JTO birzelio 27 d nusprende siusti tarptautines pajegas į Koreja TSRS nevetavo sio sprendimo nes boikotavo Jungtiniu Tautu veikla del Kinijos Liaudies Respublikos nepripazinimo Is Japonijos Jamagucio prefekturos pasiusta JAV 24 oji divizija per 12 dienu musį Taejone buvo sumusta o jos generolas Deanas paimtas į nelaisve Iki rugsejo 5 d KLDR kariuomene kontroliavo beveik visa Koreja 95 Pietu Korejos teritorijos apsupe amerikieciu ir pietu korejieciu kariuomene Pusano mieste KLDR ir TSRS per Indija pasiule JAV taikos derybas Per ta laika buvo suformuotos JAV dominuojamos Jungtiniu Tautu pajegos kuriu vadu buvo paskirtas generolas D Makarturas 1950 m rugsejo 15 d po sekmingo desanto prie Incono ir galingos is Pusano Siaures Korejos kariuomene eme greitai trauktis Dalis Korejos Liaudies Armijos buvo atkirsta ir pradejo partizaninį kara vadinta ilguoju frontu Spalį karo veiksmai pasikele į siaure nuo 38 lygiagretes ir spalio viduryje jau 90 Siaures Korejos buvo kontroliuojama amerikieciu JTO liepe nutraukti karo veiksmus ir pripazino Korejos sujungima jega bet spalio 25 d Mao į fronta įvede keliasdesimttukstantine armija Kinijos Liaudies Savanoriu kurie sumuse 10 ajį JAV sarvuota korpusa Tuo metu Makarturas pasiule panaudoti branduolinį ginkla kas buvo priesiskai sutikta ju sajungininku is NATO bijanciu atominio atsako is TSRS Del to JAV prezidentas Haris Trumanas Makartura isleido į atsarga ir į jo vieta paskyre generola Kinija 1951 m sausį pasieke Seula o kova 38 lygiagrete JAV prasidejusi Eisenhauerio rinkimu kampanija JAV nuostoliai protestai pries kara visame pasaulyje priverte Trumana dar karta pakeisti armijos vada generolu Klarku Iki liepos abi puses buvo taip issekintos kad karas virto poziciniu Tarptautinis Raudonasis Kryzius organizavo KLDR keliasdesimt tukstanciu lauko ligoniniu 1953 m liepos 27 d buvo pasirasyta paliaubu sutartis ir nustatyta po 2 km į siaure ir pietus nuo fronto linijos dalijanti pusiasalį į dvi dalis Joje patruliavo Neutraliu valstybiu stebejimo komisija is siaures Lenkijos ir Cekijos is pietu Sveicarijos ir Svedijos daliniai Amerikieciu istorikas ir Korejos karo veteranas Aleksandras Bevinas taip aprase kinu kariuomenes taktika savo knygoje Kaip laimimi karai Kinai neturejo aviacijos tik sautuvus kulkosvaidzius granatas ir minosvaidzius Pries daug geriau sukomplektuota armija jie naudojo tokia pacia taktika kaip ir per Kinijos pilietinį kara 1946 1949 m Kinai puldavo daugiausiai naktį issirinkdavo mazesnius karinius dalinius puldavo tik turedami kiekybinį kariu pranasuma Įprastai puolantieji pasidalydavo į kelias dalis po 50 200 zmoniu kol viena dalis atkirsdavo atsitraukimo kelia kitos suderinusios jegas puldavo is priekio ir sonu Atakuodavo tol kol besiginantieji budavo sumusti ar paimti į nelaisve Paskui kinai pereidavo į kita atvira flanga ir kartodavo taktika Karo nusikaltimaiIsslaptintas amerikieciu dokumentas paklausimas Ar gali armija saudyti į civilius asmenis kurie artinasi prie musu poziciju Per Korejos kara buvo įvykdyti karo nusikaltimai Siaures Korejos ir Kinijos kariuomene ne karta pranese apie prieso belaisviu kankinimus ir zudymus tarp ju ir suzeistu Amerikieciu kariuomenei buvo įsakyta saudyti į visus zmones kurie artinosi prie ju poziciju tarp ju ir į atrodancius kaip taikus gyventojai To priezastis buvo tai kad KLDR kareiviai daznai maskuodavosi kaip civiliai ir tokiu budu turejo galimybe suduoti netiketus smugius Dazniausiai zudavo taikus zmones kartais zuvusiuju skaicius virsydavo daugiau kaip kelis simtus per diena Siaures kariuomene vykde masines zudynes uzimtose gyvenvietese Pietu Korejoje be teismo ir tyrimo buvo nuzudyta desimtys tukstanciu zmoniu kurie buvo apkaltinti komunistinemis paziuromis Karo belaisviu zudymas yra karo nusikaltimas ir kertasi su Zenevos konvencija Taciau tuo laiku neegzistavo jokios sutartys draudzianciu taikiu gyventoju zudynes planuotas ir neplanuotas Yra 1 asis protokolas priimtas po 1977 m kuris draudzia nusikaltimus pries taikius gyventojus kariniu konfliktu laikotarpiu bet jis pasirode jau po Korejos karo Karo padariniaiKorejos karas dirbtinai padalino Koreja Civiliu asmenu nuostolius sunku suskaiciuoti nes skirtingi saltiniai skelbia skirtingus duomenis Deja istorikai negali laisvai patekti į Siaures Korejos ir Kinijos archyvus Pagal amerikieciu skaiciavimus zuvo apie 600 tukstanciu korejieciu kareiviu Pietu Korejoje zuvo apie 1 milijona gyventoju is kuriu 85 buvo civiliai Tarybiniai saltiniai kalba apie 11 1 Siaures Korejos zmoniu nuostolius sudarancius apie 1 1 milijono Pietu ir Siaures Korejose kartu sudejus zuvo apie 2 5 milijono gyventoju Buvo sugriauta daugiau kaip 80 pramones ir apie puse gyvenamuju pastatu Kinai neteko apie 400 000 kareiviu o 500 000 buvo suzeisti JTO nuostoliai JAV 33 629 uzmustu ar dingusiu be zinios 107 000 suzeistu 1263 uzmustu ir 4817 suzeistu Tautu Sajungos 1800 uzmustu ir 7000 suzeistu is kitu valstybiu kovojusiu po JTO veliava Po karo prasidejo Pietu ir Siaures Koreju gigantisku sugriovimu atstatymo darbai Ekonominius padarinius jaute ir JAV nes karas joms kainavo apie 17 2 milijardu doleriu ir Kinija kuri karui isleido apie 10 milijardu doleriu Prasidejo Kinijos ukiui sunkus laikai nes po Stalino mirties nauji TSRS vadovai nesutiko nubraukti skolu uz karinius tiekimus kas tik pagilino ideologinį konflikta tarp Kinijos ir TSRS Kinu kareiviai dalimis buvo isvesti is Siaures Korejos iki 1958 m Vidaus politikoje Kim Ir Senui karas buvo geras pretekstas likviduoti opozicija militarizuoti valstybe ir kurti savo asmens kulta cuche Korejos karas dare įtaka pasaulinei politikai Visu pirma atsirado didele atominio karo baime Korejos karas padidino amerikieciu įtaka Europoje JAV tris kartus padidino islaidas gynybai ir pradejo bendradarbiauti su sajungininkais NATO remuose JAV uzeme vadovaujancia pozicija tarp vakaru bloko valstybiu Isnasos On This Day 29 August 1950 BBC Nuoroda tikrinta 2007 08 15 Veterans Affairs Canada The Korean War Veterans Affairs Canada Suarchyvuotas originalas 2007 05 05 Nuoroda tikrinta 2007 08 15 Filipino Soldiers in the Korean War dokumentinis video Nuoroda tikrinta 2008 03 24 Walker Jack D A brief account of the Korean War Nuoroda tikrinta 2007 08 15 French Participation in the Korean War Prancuzijos ambasada Suarchyvuotas originalas 2007 09 27 Nuoroda tikrinta 2007 08 15 South Korean POWs Suarchyvuotas originalas 2007 10 07 Nuoroda tikrinta 2007 08 15 All POW MIA Korean War Casualties Suarchyvuotas originalas 2007 07 06 Nuoroda tikrinta 2007 08 15 The UK amp Korea Defence Relations Office of the Defence Attache British Embassy Seoul Suarchyvuotas originalas 2007 09 29 Nuoroda tikrinta 2007 08 15 Hickey Michael The Korean War An Overview Nuoroda tikrinta 2007 08 16 The Turks in the Korean War Suarchyvuotas originalas 2011 06 28 Nuoroda tikrinta 2007 08 15 Canadians in Korea Epilogue Veterans Affairs Canada 1998 10 06 Suarchyvuotas originalas 2005 11 10 Nuoroda tikrinta 2007 10 27 Korean War 1950 53 Epilogue Australian War Memorial 2007 10 16 Suarchyvuotas originalas 2007 11 08 Nuoroda tikrinta 2007 11 12 Departure of the French batallion French newsreels archives Les Actualites Francaises 2003 11 05 Suarchyvuotas originalas 2007 09 29 Nuoroda tikrinta 2007 08 16 South Africa in the Korean War korean war com 2006 11 20 Suarchyvuotas originalas 2006 11 01 Nuoroda tikrinta 2008 08 27 Xu Yan Korean War In the View of Cost effectiveness Consulate General of the People s Republic of China in New York Suarchyvuotas originalas 2011 07 15 Nuoroda tikrinta 2007 08 16 BBC News ASIA PACIFIC US cuts Korean war deaths Buzo A 2004 The Making of Modern Korea Taylor amp Francis p 46 53 Buzo A 2004 The Making of Modern Korea Taylor amp Francis p 66 72 Buzo A 2004 The Making of Modern Korea Taylor amp Francis p 73 75 Tucker S C amp Pierpaoli P G 2010 The Encyclopedia of the Korean War A Political Social and Military History 2nd Edition p 952 Armstrong C K 2013 Tyranny of the Weak North Korea and the World 1950 1992 Cornell University Press p 28 31 Sandler S 2014 The Korean War Taylor amp Francis p 199NuorodosKorejos karo nuotraukos