Šiluminė elektrinė

Šiluminė elektrinė – energijos rūšies keitimo įtaisas, generatorius, kuriame energetinių įrenginių kompleksas organinio kuro degimo proceso išskiriamą šiluminę energiją verčia elektros energija.

Specialiame katile deginant kurą gaminamas suslėgtas garas, kuris nukreipiamas į garo mašiną, joje paverčiama mechanine energija, o ši generatoriuje transformuojama į elektros energiją.

elektrinėse kurui dažniausiai naudojamas mineralinis kuras, biokuras, ir pramoninės atliekos:

• Mineralinis kuras:
  • naftos produktai – ypač plačiai naudojama arabų valstybėse,
  • akmens anglis ir rusvoji anglis – Pietų Afrikos Respublika, Danija, Kinija, Graikija, Didžioji Britanija, JAV, Indija, Vokietija,
  • gamtinės dujos – Nyderlandai, Airija,
  • degieji skalūnai – Estija,
• durpės – Airija, Suomija.
• Biokuras – jį elektrinėse plačiausiai naudoja Švedija, Danija, Suomija, Kanada.
• Komunalinės ir pramoninės atliekos – jas daugiausiai naudoja Japonija, Ispanija, Austrija.

Panašiai į šilumines elektrines veikia geoterminės elektrinės. Žemės gelmių energiją 100 proc. panaudoja tik Islandija.

Šiluminės elektrinės gali būti kelių tipų:

• Dyzelinė elektrinė, naudojanti skystą mineralinį kurą. Lietuvoje šio tipo buvo Kauno centrinė elektrinė, Panevėžio elektrinė ir keliolika mažų elektrinių Vilniuje, Kaune, Šiauliuose.
• Šiluminė elektrinė, naudojanti kietą, skystą arba dujinį kurą. Šiam tipui priskiriamos Lietuvos elektrinė, Vilniaus šiluminė elektrinė, Vilniaus elektrinė-3, Kauno termofikacinė elektrinė, Petrašiūnų šiluminė elektrinė, Klaipėdos elektrinė, Mažeikių elektrinė, statoma Panevėžio kogeneracinė elektrinė.

Veikimo cikle karštą garą naudoja dar kelių tipų elektrinės:

• Atominė elektrinė. Lietuvoje tokia buvo jau uždaryta Ignalinos atominė elektrinė.
• . Naudoja požeminių karštųjų vandenų energiją. Lietuvoje – .
• , naudojanti saulės šilumos energiją. Lietuvoje šio tipo elektrinių nėra.

Pagal pirminės energijos gamybos būdą šiluminė elektrinė gali būti:

•  – garo turbinoje pagaminta šilumos energija panaudojama tik elektros energijos gamybai, o liekamoji energija naudingai nepanaudojama. Šio tipo buvo visos Lietuvos šiluminės elektrinės iki 1955–1960 m., kai buvo pradėtas diegti centralizuotas šildymas.
• Kogeneracinė elektrinė – kartu gaminama ir elektros, ir šiluminė energija. Ši naudojama pastatų šildymui ar vėdinimui bei karštam vandeniui ruošti.
• Vidaus degimo variklis – dujos ar skystas kuras deginamas degimo kameroje, dujų plėtimuasis veikia stūmoklį, o šis suka elektros generatorių.

Lietuvos šiluminės elektrinės

2008 m. sausio 1 d. Lietuvoje veikė šios šiluminės elektrinės:

Elektrinės	Įrengta galia MW	Generuojanti galia (be savų reikmių)
Šiluminės elektrinės – iš viso	2651	2537
Kondensacinės elektrinės	1800	1732
Lietuvos elektrinė	1800	1732
Termofikacinės elektrinės	744	703
Vilniaus elektrinė-3	360	344
Kauno termofikacinė elektrinė	170	161
Petrašiūnų elektrinė	8	7
Mažeikių elektrinė	160	148
Klaipėdos elektrinė	11,0	9,0
Panevėžio termofikacinė elektrinė	35,0	33,5
Įmonių elektrinės – iš viso	75	73
AB „Achema“ (nauja dujų turbininė)	21	21
AB „Grigiškės“	5,0	2,5
AB „Jonavos šilumos tinklai“	0,17	0,17
AB „Lifosa“	31	31
AB „“	2,5	2,5
AB „Šiaulių energija“	3,0	3,0
AB „Panevėžio cukrus“	5,5	5,5
Palangos reabilitacinė ligoninė	0,12	0,12
UAB „Arvi cukrus“	4,0	4,0
UAB „Litesko“ filialas „Druskininkų šiluma“	0,75	0,75
UAB „Vakarų laivų remonto įmonė“	2,18	2,18
Biokuro elektrinės – iš viso	31	29
UAB „Litesko“ filialas „Marijampolės šiluma“ elektrinė (medienos atliekos)	2,500	2,500
AB „Kauno energija“ Noreikiškių rajoninės katilinės elektrinė (biodujos ir iki 30 % gamtinės dujos)	0,750	0,750
AB „Rokiškio sūris“ valymo įrenginiai bomasės elektrinė	0,330	0,330
SP UAB „Utenos vandenys“	0,275	0,275
UAB „Lekėčiai“ (biodujos)	0,600	0,600
UAB „Plungės bioenergija“ (biokuras)	1,200	1,200
UAB „Pramonės energija“ (biokuras, Klaipėdoje)	1,500	1,500
UAB „Vilniaus energija“ (biokuras ir trupininės durpės)	24,000
iš jų Vilniaus TE-2	22,000
ŽŪB „Vyčia“ (biodujos)	0,185	0,185

Nuorodos

1. Aiškinamasis šiluminės ir branduolinės technikos terminų žodynas / Petras Švenčianas, Arvydas Adomavičius, Kęstutis Buinevičius… [et al.]; Kauno technologijos universitetas. – Kaunas: Technologija, 2004