| Pagėgių apskritis | ||||
|---|---|---|---|---|
| ||||
| Administracinis centras | Pagėgiai | |||
| Valsčiai | 25 (1920), 20 (1938), 14 (1947) | |||
| 1920-1923 | Klaipėdos kraštas | |||
| 1923-1939 | Lietuva | |||
| 1944-1950 | Lietuvos TSR | |||
| Gyventojų | 38 613 (1924), 42 138 (1938) | |||
| Plotas | 938 km² (1920), 762 km² (1949) | |||
Pagėgių apskritis buvo Lietuvos pietvakariuose 1920–1939 ir 1944–1950 metais, į pietvakarius nuo Tauragės. Centras – Pagėgiai.
Istorija
redaguotiApskritis sudaryta 1920 m. iš Klaipėdos krašto 25 valsčių:[1]
- 18 iš jų iki tol priklausė Tilžės apskričiai: Būbliškės, Galzdonų, Katyčių, Kulminų, Lauksargių, Lumpėnų, Meišlaukių, Natkiškių, Nepertlaukių, Opstainio, Pagėgių, Pakamonių, Piktupėnų, Plaškių, Rukų, Vilkyškių, Vingio, Žemaitkiemio;
- 6 – Ragainės apskričiai: Bitėnų, Jūravos, Smalininkų, Vėžininkų, Viešvilės, Žukų;
- 1 – Lankos apskričiai: Pervalkiškių.
1923 m. apskritis su Klaipėdos kraštu atiteko Lietuvai. 1939 m. kovo 23 d. ji vėl buvo vokiečių okupuota ir panaikinta, o spalio 1 d. prijungta prie Šilutės apskrities (Akmeniškiai, Stremeniai, Antšyšiai, Aužkykiai, Berštininkai, Katyčiai, Galzdonai, Domaičiai, Kažemėkai, Kavoliai, Usėnai, Stubriai, Mediškiemiai, Meišlaukiai, Pageldyniai, Pakamoniai, Reizgiai, Pėteraičiai, Plaškiai, Pleinė, Rukai, Šlauniai, Skersviečiai, Rėžiai, Stoniškiai, Žemaitkiemis, Užpelkiai, Versmininkai), Tilžės-Ragainės apskrities (Opstainys, Anužiai, Aušgiriai, Baltupėnai, Barzūnai, Būbliškė, Birštoniškiai, Bitėnai, Bajėnai, Geniai, Vydutaičiai, Dinkiai, Eisraviškiai, Endrikaičiai, Gilandžiai, Gilandviršiai, Griežpelkiai, Gudai, Jonikaičiai, Kalėnai, Kalveliai, Kamščiai, Keleriškiai, Kerkutviečiai, Kriokiškiai, Krakeniškiai, Kreivėnai, Lazdėnai, Lauksargiai, Lumpėnai, Mantvilaičiai, Krauleidžiai, Mociškiai, Natkiškiai, Nepertlaukiai, Pagulbiniai, Peleniai, Piktupėnai, Plaušvariai, Pagėgiai, Pavilkiai, Prūseliai, Ropkojai, Šakiai, Nausėdai, Šilgaliai, Šlepai, Smalininkai, Šereitlaukis, Sūdėnai, Pagenaičiai, Sokaičiai, Stumbragiriai, Žagmantai, Žilučiai, Žukai, Tamošaičiai, Timsriai, Trakininkai, Užbaliai, Vėlaičiai, Vartūliškiai, Vėžininkai, Vilkyškiai, Vingė, Viešvilė, Vidgiriai) ir Tilžės miesto (Panemunė).[2]
1945 m. teritoriją užėmė Raudonoji Armija ir apskritis buvo vėl atkurta – ją sudarė 16 valsčių. 1947 m. 2 valsčiai perduoti naujai Jurbarko apskričiai. 1950 m. birželio 20 d. apskritis pertvarkyta į Pagėgių rajoną (24 apylinkės).
| Apskrities istorija | ||||
|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1920 m. | 25 valsčiai: Bitėnų valsčius, Būbliškės valsčius, Galzdonų valsčius, Jūravos valsčius, Katyčių valsčius, Kulminų valsčius, Lauksargių valsčius, Lumpėnų valsčius, Meišlaukių valsčius, Natkiškių valsčius, Nepertlaukių valsčius, Opstainio valsčius, Pagėgių valsčius, Pakamonių valsčius, Pervalkiškių valsčius, Piktupėnų valsčius, Plaškių valsčius, Rukų valsčius, Smalininkų valsčius, Vėžininkų valsčius, Viešvilės valsčius, Vilkyškių valsčius, Vingio valsčius, Žemaitkiemio valsčius, Žukų valsčius | |||
| 1924 m. | 938 | 38 613 | ||
| 1925-06-16 (išsamiau) | 939 | 39 049 | 26 valsčiai: Bubliškės valsčius, Dinkių valsčius, Galsdonų valsčius, Jūravos valsčius, Katyčių valsčius, Kulminų valsčius, Lauksargių valsčius, Lumpėnų valsčius, Meišlaukių valsčius, Natkiškių valsčius, Nepertlaukių valsčius, Opstainių valsčius, Pakamonių valsčius, Panemunės valsčius, Piktupėnų valsčius, Plaškių valsčius, Rukų valsčius, Smalininkų valsčius, Šereiklaukio valsčius, Vėžininkų valsčius, Viešvilės valsčius, Viešvilės girios valsčius, Vilkyškių valsčius, Vingio valsčius, Žemaitkiemių valsčius, Žūkų valsčius | 223 gyvenvietės [3] |
| 1938 m. | 939 | 42 138 | 20 valsčių | |
| 1945 m. | 16 valsčių | |||
| 1947 m. | 14 valsčių | |||
| 1949-01-01 (suskirstymas) | 762 | 4 valsčiai (24 apylinkės) [4] |
| |
| 1950-01-19 | 24 apylinkės [5] | |||
- Pagėgių apskritis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 264
- Amtliches Gemeindeverzeichnis für das Deutsche Reich auf Grund der Volkszählung 1939. Zweite Auflage. – Berlin, 1941. // psl. 282
- Klaipėdos Krašto Statistikos Biūras. Klaipėdos krašto apgyventų vietų sąrašas: su apskričių, pašto vietų, geležinkelio stočių, valsčių, valsčiaus teismo apygardų, policijos stočių, parapijų, mokyklų, gyventojų skaičiaus ir vietų dydžio nurodymais. // „Verzeichnis der Ortschaften des Memelgebiets: mit Angabe der Kreise, Postanstalten, Bahnstationen Amtsgerichts- und Amtsbezirke, Polizeistationen, Kirchspiele, Schulen, Einwohnerzahlen sowie der Hektargrössen. – Klaipėda, Kurt Siebert & Compagnie, 1926.
- Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 84
- LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 1–10
Literatūra
redaguoti- Pagėgių apskritis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 264
- Pagėgių apskritis. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. II tomas (L–Ž). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. // psl. 475
- Pagėgių apskritis. Visuotinė lietuvių enciklopedija (internetinė versija).
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Pagėgių apskritis, Kas yra Pagėgių apskritis? Ką reiškia Pagėgių apskritis?