Dorseto kultūra (angl. Dorset culture, pranc. Culture de Dorset) – archeologinė kultūra, pavadinta pagal 1920 m. D. Dženeso tirtą gyvenvietę prie Dorseto kyšulio (Bafino Žemė).
| Dorseto kultūra | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| ||||||
| Kaulo figūrėlė | ||||||
| Dab. valstybės | šiaurės Kanada, šiaurės Grenlandija | |||||
| Amžius | Neolitas | |||||
| Lingvistinė grupė | paleoeskimai | |||||
| Dorseto kultūra vėlyvuoju laikotarpiu | ||||||
| Vikiteka | Dorseto kultūraVikiteka | |||||
Ji egzistavo 600 m. pr. m. e. – 1100 m. e. m. ir priskiriama eskimų protėviams, paleoeskimams. Tuo pačiu metu egzistavusios paleoeskimų kultūros buvo Beotuko kultūra ir Innu kultūra į rytus nuo jų.
Kultūra plito Kanados Arktiniame salyne ir Grenlandijos šiaurinėje dalyje. Jos artefaktų šiek tiek randama ir vakarinėje Grenlandijoje.
Raida
Dorseto kultūros kilmė nėra aiški. Ji galėjo išsivystyti iš kelių iki jos egzistavusių kultūrų, tokių kaip Pre-Dorseto kultūra (šiaurės Kanada), Sakako kultūra (vakarų Grenlandija), ar, mažiau tikėtina, Independenso kultūra (šiaurės Grenlandija). Genetiniai tyrimai parodė tamprius ryšius tarp Sakako ir Dorseto kultūrų nešėjų. Tiesa, skirtingai nei jų primtakai, Dorseto kultūros nešėjai nebenaudojo lanko ir strėlių. Tai galėjo lemti dorsetiečių perėjimas nuo sausumos prie jūros gyvūnų medžioklės.
Kultūra dalinama į ankstyvąją (V-I a. pr. m. e.), viduriniąją (I-V a.) ir vėlyvąją (VI-X a.) fazes. Nuo X a. prasidėjusioje baigiamojoje fazėje dorsetiečiai susidūrė su keliais iššūkiais. Viena jų buvo Viduramžių atšilimas, dėl ko jų gyvenamose teritorijose drastiškai atšilo klimatas, ėmė tirpti ledas ir įprastinės ūkio formos tapo nebetinkamos. Panašiu metu dorsetiečiai susidūrė ir su vikingais kurie ėmė kolonizuoti kraštą. Tai lėmė kultūros ir gyventojų nykimą.
Nuo XII a. į Dorseto kultūros eralą iš vakarų ėmė migruoti Tulės kultūros nešėjai (inuitų protėviai). Nėra iki galo aišku, ar kraštą jie jau rado ištuštėjusį, ar visgi egzistavo ryšiai tarp šių grupių, ir technologinį pranašumą turėję tuliečiai išnaikino senuosius krašto gyventojus. Tyrimai parodo labai mažą genetinį kontaktą tarp dorsetiečių ir tuliečių.. Kita vertus, inuitų legendos pasakoja apie senuosius krašto gyventojus tuniit (ᑐᓃᑦ).
Kultūra
Dorseto kultūros žmonės klajojo mažomis grupelėmis, daugiausia įsikurdavo jūros pakrantėse. Manoma, žiemą statėsi būstus iš sniego, jiems apšildyti naudojo ruonių taukus, vasarą gyveno kailiais aptemptose palapinėse. Vertėsi jūrų medžiokle (medžiojo ruonius, vėplius) ir žvejyba, t. p. medžiojo šiaurinius elnius, avijaučius, paukščius. Manoma, Dorseto žmonės jau turėjo roges ir kajaką, naudojo žeberklus, peilius, aštrius akmeninius įrankius. Rasta įvairių akmeninių statinių bei užtvankų liekanų, ornamentuotu realistinių ir stilizuotų gyvūnų bei žmonių skulptūrų iš kaulo, ilčių (greičiausiai jie naudoti kaip amuletai arba medžioklei skirti magiški daiktai), medžio, ant uolu raižytu atvaizdu.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Dorseto kultūra, Kas yra Dorseto kultūra? Ką reiškia Dorseto kultūra?