Didžioji kinų sienaPasaulio paveldo sąrašasVieta KinijaTipas KultūrinisKriterijus ii iii iv viNuoroda angl pranc 438Regi
Didžioji kinų siena

Didžioji kinų siena | |
---|---|
Pasaulio paveldo sąrašas | |
Vieta | Kinija |
Tipas | Kultūrinis |
Kriterijus | ii, iii, iv, vi |
Nuoroda | (angl.) (pranc.): 438 |
Regionas** | Azija ir Okeanija |
Įrašymo istorija | |
Įrašas | 1987 (11 sesija) |
Vikiteka: | Didžioji kinų siena |
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą. |
Didžioji kinų siena (kin. 長城, pinyin: Chángchéng, t. y. „Ilgoji siena“) – istoriniai gynybiniai įrenginiai palei istorines šiaurines Kinijos sienas, turėję saugoti ir imperijas nuo klajoklių antpuolių iš Eurazijos stepės.
Keletas sienų buvo pastatytos jau VII a. pr. m. e. Vėliau jos buvo apjungtos, padidintos bei sustiprintos ir dabar bendrai vadinamos Didžiąja siena. Garsiausia yra siena, kurią 220–206 m. pr. m. e. pastatė pirmasis Kinijos imperatorius Ši Huangdi. Iš šios sienos mažai kas išliko. Po to, Didžioji siena buvo vis perstatoma, plečiama ir tobulinama; didžioji dalis iki šiol išlikusių sienos fragmentų yra iš Mingų dinastijos laikų.
Pagal išsamius archeologinius tyrimus naudojant modernius tyrimų metodus paskaičiuota, kad Mingų siena buvo 8850 km ilgio. Iš šio ilgio 6259 km buvo pati siena, 359 km – gynybiniai grioviai ir 2232 km gamtinės kliūtys – kalvos ir upės. Pagal kitą archeologinį tyrimą siena su visomis jos atšakomis buvo 21 196 km ilgio. Tai – ilgiausias rankų darbo statinys pasaulyje.
Pagrindinė siena puikiai pritaikyta prie reljefo, vingiuoja palei upių vagas, slėnius ir kalnus. Siena buvo statoma iš akmenų, žemės ir molio, o sienos dalys rytuose buvo apmūrytos plytomis. Apačioje jos plotis 4,6–9,1 m. (vidutiniškai 6 metrai), o viršuje iki 7,6 m. Jos aukštis siekia vidutiniškai 7,6 m (neįskaitant dantytos gynybinės sienos). Maždaug kas 180 m buvo įrengti sargybos bokštai (apie 12 m aukščio).
Siena tęsėsi nuo Dandongo prie dabartinės Kinijos–Korėjos sienos rytuose iki Lobnoro ežero vakaruose sudarydama lanką, kuris daugmaž atitinka dabartinę pietinę Vidinės Mongolijos sieną.
Istorija
Jau prieš 2700 m. atskiros valstybėlės statė sienas, kad atsiskirtų nuo kaimynų. Pirmasis imperatoriumi pasiskelbęs valdovas Čin Ši Huangdi (Qin Shi Huangdi), siekdamas vieningos imperijos, įsakė jas nugriauti (maždaug prieš 2200 m.). Tada išliko tik sienos, esančios šiaurėje ir gynusios nuo klajoklių tautų: tokių kaip hunai ir mongolai.
Valdant Ši Huangdi, buvo pradėti sistemingi sienos statybos darbai, gynybinių pylimų įrengimas (maždaug 221 m. pr. m. e.). Apie 204 m. pr. m. e. darbai buvo baigti. Spėjama, kad prie Ši Huangdi pastatyta beveik 1900 km sienos, apie anksčiau pastatytas sienos dalis vis dar negalima pasakyti, ar jos buvo pastatytos kaip viena visuma, ar visiškai nepriklausomai viena nuo kitos.
Han dinastijos metu sienos dalys buvo sutvirtintos ir tarpusavyje sujungtos. Pirmoji siena vėliau nugriuvo, nes imperijos centras persikėlė tolyn į pietus, o mongolai, nuo kurių ji turėjo apginti, ją smarkiai apgadino, kai XIII a. užkariavo Kiniją.
Ming dinastija (1368–1644 m.) vėl užsiėmė sienos statyba, siekdama sustabdyti klajoklių tautas. Ming dinastijos metais siena buvo patobulinta ir išplėsta, pakeičiant senus molio ir žemės pylimus mūrine siena. Šiuo laikotarpiu buvo pastatyta dabartinio ilgio ir formos siena.
Dabartis
Dabar restauruota tik pora kilometrų, ištisos sienos dalys pusiau griuvėsiai, o kitos visiškai sunykusios. Ilgą laiką yra paplitęs mitas, jog Kinų sieną galima pamatyti iš kosmoso plika akimi. Taip nėra, kadangi siena nėra pakankamai plati. Tai 2004 m. turėjo būti pataisyta Kinijos mokinių vadovėliuose po to, kai pirmasis Kinijos astronautas (taikonautas) (Yang Liwei), 2003 m. spalio mėnesį sugrįžęs iš kosmoso pasakė: „Vaizdas buvo nuostabus, bet aš negalėjau pamatyti Didžiosios sienos“.
Kinų siena yra gausiai lankoma turistų. Labiausiai paplitusi vieta – Badalingas, kuris yra maždaug 70 km už Pekino. Apžvalgai puikiai tinka ir kitos vietos – Mutianju (Mutianyu), Simatai, Dzinšanlingas (Jinshanling). Nuotraukose aiškiai matosi, kad siena daugiausiai gana stati. Be to, ji tokia plati, kad ja galima naudotis kaip gatve. Daugelyje Didžiosios kinų sienos vietų yra pastatyti paminklai su populiaria Kinijoje Mao Dzedungo fraze: kin. 不到长城非好汉, pinyin: Bú dào chángchéng fēi hǎo hàn, t. y. „Tas, kuris neužkopė į Didžiąją kinų sieną, nėra tikras kinas“.
1987 m. UNESCO paskelbė Kinijos sieną pasaulio kultūros paveldo objektu.
Išnašos
- Didžioji kinų siena. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 728 psl.
- „Great Wall of China 'even longer'“. BBC. 2009-04-20. Nuoroda tikrinta 2009 m. balandžio 20 d.
- „Great Wall of China even longer than previously thought“. Canadian Broadcasting Corporation. 2012-06-06. Nuoroda tikrinta 2012 m. birželio 6 d.
Nuorodos
- Didžioji kinų siena unesco.org svetainėje
Didžioji kinų siena | Tadžmahalas | Koliziejus | Petros miestas | Kristaus Atpirkėjo statula | Maču Pikču | Čičen Ica
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Didžioji kinų siena, Kas yra Didžioji kinų siena? Ką reiškia Didžioji kinų siena?
Didzioji kinu sienaPasaulio paveldo sarasasVieta KinijaTipas KulturinisKriterijus ii iii iv viNuoroda angl pranc 438Regionas Azija ir OkeanijaĮrasymo istorijaĮrasas 1987 11 sesija Vikiteka Didzioji kinu siena Pavadinimas koks nurodytas UNESCO sarase Regionas pagal UNESCO skirstyma Didzioji kinu siena kin 長城 pinyin Changcheng t y Ilgoji siena istoriniai gynybiniai įrenginiai palei istorines siaurines Kinijos sienas tureje saugoti ir imperijas nuo klajokliu antpuoliu is Eurazijos stepes Keletas sienu buvo pastatytos jau VII a pr m e Veliau jos buvo apjungtos padidintos bei sustiprintos ir dabar bendrai vadinamos Didziaja siena Garsiausia yra siena kuria 220 206 m pr m e pastate pirmasis Kinijos imperatorius Si Huangdi Is sios sienos mazai kas isliko Po to Didzioji siena buvo vis perstatoma pleciama ir tobulinama didzioji dalis iki siol islikusiu sienos fragmentu yra is Mingu dinastijos laiku Pagal issamius archeologinius tyrimus naudojant modernius tyrimu metodus paskaiciuota kad Mingu siena buvo 8850 km ilgio Is sio ilgio 6259 km buvo pati siena 359 km gynybiniai grioviai ir 2232 km gamtines kliutys kalvos ir upes Pagal kita archeologinį tyrima siena su visomis jos atsakomis buvo 21 196 km ilgio Tai ilgiausias ranku darbo statinys pasaulyje Pagrindine siena puikiai pritaikyta prie reljefo vingiuoja palei upiu vagas slenius ir kalnus Siena buvo statoma is akmenu zemes ir molio o sienos dalys rytuose buvo apmurytos plytomis Apacioje jos plotis 4 6 9 1 m vidutiniskai 6 metrai o virsuje iki 7 6 m Jos aukstis siekia vidutiniskai 7 6 m neįskaitant dantytos gynybines sienos Mazdaug kas 180 m buvo įrengti sargybos bokstai apie 12 m aukscio Siena tesesi nuo Dandongo prie dabartines Kinijos Korejos sienos rytuose iki Lobnoro ezero vakaruose sudarydama lanka kuris daugmaz atitinka dabartine pietine Vidines Mongolijos siena IstorijaJau pries 2700 m atskiros valstybeles state sienas kad atsiskirtu nuo kaimynu Pirmasis imperatoriumi pasiskelbes valdovas Cin Si Huangdi Qin Shi Huangdi siekdamas vieningos imperijos įsake jas nugriauti mazdaug pries 2200 m Tada isliko tik sienos esancios siaureje ir gynusios nuo klajokliu tautu tokiu kaip hunai ir mongolai Valdant Si Huangdi buvo pradeti sistemingi sienos statybos darbai gynybiniu pylimu įrengimas mazdaug 221 m pr m e Apie 204 m pr m e darbai buvo baigti Spejama kad prie Si Huangdi pastatyta beveik 1900 km sienos apie anksciau pastatytas sienos dalis vis dar negalima pasakyti ar jos buvo pastatytos kaip viena visuma ar visiskai nepriklausomai viena nuo kitos Han dinastijos metu sienos dalys buvo sutvirtintos ir tarpusavyje sujungtos Pirmoji siena veliau nugriuvo nes imperijos centras persikele tolyn į pietus o mongolai nuo kuriu ji turejo apginti ja smarkiai apgadino kai XIII a uzkariavo Kinija Ming dinastija 1368 1644 m vel uzsieme sienos statyba siekdama sustabdyti klajokliu tautas Ming dinastijos metais siena buvo patobulinta ir isplesta pakeiciant senus molio ir zemes pylimus murine siena Siuo laikotarpiu buvo pastatyta dabartinio ilgio ir formos siena DabartisDidziosios Kinu sienos zemelapis Dabar restauruota tik pora kilometru istisos sienos dalys pusiau griuvesiai o kitos visiskai sunykusios Ilga laika yra paplites mitas jog Kinu siena galima pamatyti is kosmoso plika akimi Taip nera kadangi siena nera pakankamai plati Tai 2004 m turejo buti pataisyta Kinijos mokiniu vadoveliuose po to kai pirmasis Kinijos astronautas taikonautas Yang Liwei 2003 m spalio menesį sugrįzes is kosmoso pasake Vaizdas buvo nuostabus bet as negalejau pamatyti Didziosios sienos Kinu siena yra gausiai lankoma turistu Labiausiai paplitusi vieta Badalingas kuris yra mazdaug 70 km uz Pekino Apzvalgai puikiai tinka ir kitos vietos Mutianju Mutianyu Simatai Dzinsanlingas Jinshanling Nuotraukose aiskiai matosi kad siena daugiausiai gana stati Be to ji tokia plati kad ja galima naudotis kaip gatve Daugelyje Didziosios kinu sienos vietu yra pastatyti paminklai su populiaria Kinijoje Mao Dzedungo fraze kin 不到长城非好汉 pinyin Bu dao changcheng fei hǎo han t y Tas kuris neuzkope į Didziaja kinu siena nera tikras kinas 1987 m UNESCO paskelbe Kinijos siena pasaulio kulturos paveldo objektu IsnasosDidzioji kinu siena Visuotine lietuviu enciklopedija T IV Chakasija Dirziu kapinynas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2003 728 psl Great Wall of China even longer BBC 2009 04 20 Nuoroda tikrinta 2009 m balandzio 20 d Great Wall of China even longer than previously thought Canadian Broadcasting Corporation 2012 06 06 Nuoroda tikrinta 2012 m birzelio 6 d NuorodosDidzioji kinu siena unesco org svetainejev rNaujieji septyni pasaulio stebuklai Didzioji kinu siena Tadzmahalas Koliziejus Petros miestas Kristaus Atpirkejo statula Macu Pikcu Cicen Ica