Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šis straipsnis apie Kinijos sostinę Apie šunų veislę skaitykite straipsnyje pekinai Pekinas taip pat Beidzingas Beidžing
Chanbalikas
- Šis straipsnis apie Kinijos sostinę. Apie šunų veislę skaitykite straipsnyje pekinai.
Pekinas, taip pat Beidzingas, Beidžingas (kin. 北京, pinyin: Běijīng) – Kinijos Liaudies Respublikos sostinė. 18,62 mln. gyventojų (2016 m.) Su greta esančiais priemiesčiais Pekinas sudaro atskirą valstybinio pavaldumo (provincijos lygmens) administracinį vienetą, užimantį 16,8 tūkst. km² ir turinti 21,73 mln. gyventojų. Trečias (po Čongčingo ir Šanchajaus) pagal gyventojų skaičių Kinijos miestas.
| Pekinas 北京 | |
|---|---|
| Miesto panorama | |
| Laiko juosta: (UTC+8) | |
| Valstybė | Kinija |
| Provincija | Pekinas |
| Meras | Chen Jining |
| Gyventojų | 21 240 000 |
| Plotas | 4 144 km² |
| Tankumas | 5 125 žm./km² |
| Altitudė | 43 m |
| Tinklalapis | ebeijing.gov.cn |
| Vikiteka | Pekinas |
Tai didelis transporto mazgas, esantis prie Didžiojo kanalo, apie 160 km nuo Bohajaus įlankos Geltonojoje jūroje. Yra Tarptautinis sostinės oro uostas, Pekino-Šanchajaus greitasis geležinkelis. Veikia (nuo 1970 m.). Išvystyta metalurgija, naftos chemija, mašinų gamyba, tekstilė, chemijos, karinė, radioelektronikos, poligrafijos pramonė, maisto apdirbimas, statybinių medžiagų gamyba. Pekinas – vienas didžiausių Kinijos finansų ir prekybos, taip pat mokslo centrų. Čia veikia Kinijos liaudies bankas, Pramonės ir komercijos, Žemės ūkio, Statybos, Kinijos bankai. Įsikūrusi Kinijos mokslų akademija. Daug universitetų (žymiausi – Pekino ir Cinghua universitetai), teatrų, muziejų (žymiausias – Kinijos istorijos), meno galerijų. Gilias tradicijas turi menų amatai.
Miestas turtingas rūmais, šventyklomis, parkais, sodais, mauzoliejais, gynybinėmis sienomis ir vartais. Yra septyni UNESCO pasaulio paveldo sąrašo objektai – Uždraustasis miestas, Dangaus šventykla, Vasaros rūmai, Mingų ir Čingų dinastijų imperatoriškieji kapai, Džoukoudianas, dalis Didžiosios kinų sienos ir Didžiojo Kinijos kanalo – visi gausiai lankomi turistų. Miestas taip pat garsėja tradicinio stiliaus būstais – sihejuaniais, ir siauromis gatvelėmis tarp jų – hutongais.
Istorija
Tai vienas iš seniausių Kinijos miestų. I tūkstantmetyje pr. m. e. centrinio Pekino pietvakarinėje dalyje (dab. Sičengo rajono pietuose) įsikūrė miestas valstybė Dzi (薊, Jì). Šią valstybę užėmusi Jan karalystė miestą padarė savo sostine, ir jis vadintas Dzičengu (薊城, Jìchéng). Kadangi po Kinijos suvienijimo III a. pr. m. e. jis tapo Jou provincijos sostine, nuo VII a. jis dar vadintas Joudžou. X a. miestą užėmė kidaniai, kurie padarė jį savo valstybės () pietine sostine, o XIII a. iš jų miestą perėmę padarė jį pagrindine savo valstybės () sostine ir pavadino „Centriniu miestu“ (中都, Zhongdu). Šiuos laikus mena Pekine išlikusi ir .
Dabartinis Pekinas buvo įkurtas XIII a., kuomet Mongolų imperija užkariavo Dzin. Į šiaurę nuo senosios džurdžėnų sostinės Džongdu buvo pradėtas statyti naujas įtvirtintas miestas – Dadu (大都, Dàdū), mongoliškai vadintas Chanbaliku (t. y. „Chano miestu“). Jis išbuvo Kinijos sostine valdant mongolų Juan dinastijai.
1368 m., išvijus mongolus, Mingų dinastijos pervardintas Beipinu (北平, Běipíng), nes tuo metu Kinijos sostine tapo Nankinas. 1421 m. Mingai įteisino dvi sostines, ir Pekinas pervardintas Beidzingu, t. y. „Šiaurine sostine“. Mingų laikais Senasis Pekinas įgavo dabartinę struktūrą, buvo sujungtas senasis Dzičengas ir Dadu bei taip atsirado Vidinis ir Išorinis miestai. Netruko suklestėti, gyventojų skaičius perkopė 1 mln. Kartu su Nankinu buvo vienas didžiausių Kinijos miestų. 1644 m. miestą buvo užėmę sukilę valstiečiai, tačiau jau tais pačiais metais juos išstūmė mandžiūrai, pavertę miestą mandžiūrų Čingų dinastijos sostine.
Pirmojo (1839–42 m.) ir Antrojo opijaus karų (1857–60 m.) metu užimtas jungtinių Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos karinių pajėgų ir nuniokotas. XIX a. pab. mieste pradėta moderni industrializacija. Per Boksininkų sukilimą (1899–1901 m.) vėl buvo užimtas Vakarų valstybių koalicijos kariuomenės ir nuniokotas.
1912 m., Sinhajaus revoliucijos (1911–13 m.) metu, Pekinas buvo paskelbtas Kinijos Respublikos sostine, bet faktiškai liko įvairių Kinijos militaristų grupių ( ir kitų) telkimosi centru.1927 m., į valdžią atėjus Gomindanui, sostinė buvo perkelta į Nankiną. 1928 m. Pekinas vėl pavadintas Beipinu. 1937–1945 m. miestą buvo okupavusi Japonijos imperija, po kurios kapituliacijos Antrajame pasauliniame kare miestas sugrįžo į Gomindano rankas. 1949 m. sausio 31 d. miestą užėmė Kinijos komunistų partijos vadovaujama . Tų pačių metų rugsėjo mėn. paskelbtas Kinijos Liaudies Respublikos sostine.
1989 m. Pekine, Tiananmeno aikštėje vyko studentų protesto demonstracijos už žmogaus teises ir laisves, kurias kariuomenė nuslopino jėga. Protestų metu žuvo keli šimtai demonstrantų.
Geografija
Pekinas išsidėstęs Didžiosios Kinijos lygumos šiaurėje. Šiaurėje, šiaurės vakaruose ir vakaruose stūksantys kalnai gaubia miestą ir šiaurinę Kinijos žemės ūkio širdį nuo besidriekiančių dykumos stepių. Šiose kalnų grandinėse pastatyta Didžioji kinų siena, kuria siekta apsisaugoti nuo stepių klajoklių įsiveržimų. Donglingo kalnas, esantis vakarinėje miestą supančių kalnų grandinėje, yra aukščiausia Pekino viršukalnė. Jos aukštis – 2303 m.
Miesto teritorija pietryčių kryptimi teka Čaobaihės, Jundinhės, Jumahės upės (visos Haihės intakai). Mijuno tvenkinys Čaobaihės upės aukštupyje yra pagrindinis miesto vandens šaltinis. Pekine driekiasi dalis Didžiojo Kinijos kanalo.
Klimatas
Būdingas drėgnas ir šiltas klimatas, kuriam būdingos karštos ir drėgnos vasaros. Jas lemia Rytų Azijos musonas ir dažniausiai šaltos, vėjuotos ir sausos žiemos, kurias lemia didžiulis Sibiro anticiklonas.
| Pekine klimatas | |||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Mėnuo | Sau | Vas | Kov | Bal | Geg | Bir | Lie | Rgp | Rgs | Spa | Lap | Gru | Metinis |
| Vid. aukščiausia °C | 1 | 3 | 11 | 19 | 25 | 29 | 30 | 29 | 25 | 18 | 9 | 2 | 17 |
| Vid. žemiausia °C | −8 | −5 | 0 | 8 | 13 | 18 | 22 | 20 | 15 | 8 | 0 | −5 | 7 |
| Krituliai cm | 0 | 0 | 0 | 1 | 3 | 7 | 22 | 17 | 5 | 1 | 1 | 0 | 63,7 |
| Duomenys: Weatherbase 2007 m. vasaris | |||||||||||||
Oro kokybė
Oro užterštumas Pekine dieną beveik penkiskart viršija Pasaulio sveikatos organizacijos standartus. Tai vienas labiausiai užterštų pasaulio miestų.
Administracinis suskirstymas
Pekinas padalintas į 16 administracinių rajonų. Jie gali būti skirstomi į istorinį miesto centrą (oranžinė spalva), centrinius naujesnius rajonus (rožinė spalva), artimesnius priemiesčius (mėlyna spalva) ir tolimesnius priemiesčius (žalia spalva).
Pekino urbanizuotoji dalis užima 6 centrinius administracinius rajonus, iš kurių senasis Pekinas dalinamas į du: Sičengą ir Dongčengą. Senasis Pekinas yra išplanuotas grynai geometriškai, jame išskiriamas Vidinis miestas ir Išorinis miestas. Kadaise ši dalis buvo apjuosta siena, tačiau ji nėra išlikusi. 2-asis žiedinis kelias juosia senąjį Pekiną, o Metro 2-oji linija žymi senąją Vidinio miesto ribą.
|
Vidiniame mieste yra imperatoriaus miesto kompleksas (pietinė siena su vartais bei Tiananmenio aikštė), kurio centras – Uždraustasis miestas, t. y. Imperatoriaus rūmai (XV a. pradžia; dabartinis Guguno muziejus). Visos Vidinio miesto dalys sujungtos griežta rūmų, šventyklų ir kitų statinių sistema, kurie tam tikra tvarka išdėstyti iš pietų į šiaurę. Imperatoriaus miesto komplekse taip pat yra („Protėvių paminėjimo šventykla“, pastatyta 1420 m., perstatyta 1544 m.), „Trijų jūrų“ parkai, tarp jų – prie Beihajaus ežero kranto ir jame esančioje saloje; čia yra („Baltoji pagoda“, 1651 m.). Pekino administracinis ir politinis centras yra Tiananmenio aikštė, kurios vakaruose ir rytuose ir Kinijos liaudies deputatų rūmai, Kinijos revoliucijos muziejus, Kinijos istorijos muziejus (abudu pastatyti 1959 m.).
Išoriniame mieste yra Dangaus šventykla (1420–1530 m., perstatyta XVIII–XIX a.).
Aplinkui senąjį Pekiną išsidėstę keturi miesto rajonai, kurie neseniai buvo priemiesčiai, tačiau plečiantis miestui buvo sparčiai urbanizuoti. Tai yra Haidianas, Čaojangas, ir Šidzingšanas. Jie su senuoju Pekinu yra sujungti metro sistema.
Gyventojai
2013 m. Pekino gyventojų skaičius savivaldybėje siekė 21,15 mln., iš kurių 18,25 gyveno miesto gyvenvietėse ir priemiesčiuose, 2,9 mln. – kaimo vietovėse. Miesto gyventojų skaičius nuolat auga. Nuo 1982 m. gyventojų skaičius pagausėjo daugiau nei dvigubai. Pekinas pagal gyventojų skaičių miesto gyvenvietėse yra trečias pagal dydį po Čongčingo ir Šanchajaus.
2010 m. surašymo duomenimis, beveik 96 % Pekino gyventojų yra haniai. Iš 800 000 sostinėje gyvenančių tautinių mažumų skaitlingiausi mandžiūrai (336 000), hujai (249 000), korėjiečiai (77 000), mongolai (37 000) ir tudziai (24 000).
Sportas
2008 m. Pekine vyko XXIX vasaros olimpinės žaidynės. 2022 m. mieste vyks 2022 m. žiemos olimpinės žaidynės. Pekinas tapo pirmuoju miestu istorijoje, kuriame vyko tiek vasaros, tiek ir žiemos olimpinės žaidynės.
Miestai partneriai
Miestai, su kuriais Pekinas yra užmezgęs partnerystės ryšius:
|
|
|
Išnašos
- Pekinas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004
- „Beijing“. World Book Encyclopedia. 2008. Suarchyvuotas originalas 19 gegužės 2008. Nuoroda tikrinta 7 rugpjūčio 2008.
- „Archived copy“ 走进北京七大世界文化遗产 – 千龙网. qianlong.com (supaprastintoji kinų). 18 rugpjūčio 2014. Suarchyvuotas originalas 29 lapkričio 2014. Nuoroda tikrinta 21 lapkričio 2014.
{{cite web}}: CS1 priežiūra: archived copy as title (link) - Pekino istorija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004
- „Pekinas“. People's Daily. 2001 m. kovo mėn. Nuoroda tikrinta 2008-07-22.
- „Weatherbase: Historical Weather for Beijing, China“ (anglų). Weatherbase. 2007.
- Macur, Juliet (2008-01-24), "Olympic Teams Vying to Defeat Beijing’s Smog", The New York Times
- http://www.guardian.co.uk/news/2005/oct/31/china.pollution
Nuorodos
- Pekino vyriausybės svetainė (kinų k.)
- Pekino vyriausybės svetainė Archyvuota kopija 2010-08-13 iš Wayback Machine projekto. (anglų k.)
- Pekino dangoraižių diagrama
| Kinijos administracinis suskirstymas | |
|---|---|
| Provincijos: Anhujus | Činghajus | Dziangsi | Dziangsu | Dzilinas | Džedziangas | Fudzianas | Gansu | Guangdongas | Guidžou | Hainanas | Hebėjus | Heilongdziangas | Henanas | Hubėjus | Hunanas | Junanas | Liaoningas | Sičuanas | Šandongas | Šaansi | Šansi | Autonominiai regionai: Guangsi | Ningsia | Tibetas | Sindziangas | Vidinė Mongolija Išskirtieji miestai: Pekinas | Čongčingas | Šanchajus | Tiandzinas SAR: Honkongas | Makao | |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Chanbalikas, Kas yra Chanbalikas? Ką reiškia Chanbalikas?
Sis straipsnis apie Kinijos sostine Apie sunu veisle skaitykite straipsnyje pekinai Pekinas taip pat Beidzingas Beidzingas kin 北京 pinyin Beijing Kinijos Liaudies Respublikos sostine 18 62 mln gyventoju 2016 m Su greta esanciais priemiesciais Pekinas sudaro atskira valstybinio pavaldumo provincijos lygmens administracinį vieneta uzimantį 16 8 tukst km ir turinti 21 73 mln gyventoju Trecias po Congcingo ir Sanchajaus pagal gyventoju skaiciu Kinijos miestas Pekinas 北京Miesto panoramaPekinas39 54 0 s pl 116 23 0 r ilg 39 90000 s pl 116 38333 r ilg 39 90000 116 38333 Pekinas Laiko juosta UTC 8 Valstybe KinijaProvincija PekinasMeras Chen JiningGyventoju 2016 21 240 000Plotas 4 144 km Tankumas 2016 5 125 zm km Altitude 43 mTinklalapis ebeijing gov cnVikiteka Pekinas Tai didelis transporto mazgas esantis prie Didziojo kanalo apie 160 km nuo Bohajaus įlankos Geltonojoje juroje Yra Tarptautinis sostines oro uostas Pekino Sanchajaus greitasis gelezinkelis Veikia nuo 1970 m Isvystyta metalurgija naftos chemija masinu gamyba tekstile chemijos karine radioelektronikos poligrafijos pramone maisto apdirbimas statybiniu medziagu gamyba Pekinas vienas didziausiu Kinijos finansu ir prekybos taip pat mokslo centru Cia veikia Kinijos liaudies bankas Pramones ir komercijos Zemes ukio Statybos Kinijos bankai Įsikurusi Kinijos mokslu akademija Daug universitetu zymiausi Pekino ir Cinghua universitetai teatru muzieju zymiausias Kinijos istorijos meno galeriju Gilias tradicijas turi menu amatai Miestas turtingas rumais sventyklomis parkais sodais mauzoliejais gynybinemis sienomis ir vartais Yra septyni UNESCO pasaulio paveldo saraso objektai Uzdraustasis miestas Dangaus sventykla Vasaros rumai Mingu ir Cingu dinastiju imperatoriskieji kapai Dzoukoudianas dalis Didziosios kinu sienos ir Didziojo Kinijos kanalo visi gausiai lankomi turistu Miestas taip pat garseja tradicinio stiliaus bustais sihejuaniais ir siauromis gatvelemis tarp ju hutongais IstorijaTai vienas is seniausiu Kinijos miestu I tukstantmetyje pr m e centrinio Pekino pietvakarineje dalyje dab Sicengo rajono pietuose įsikure miestas valstybe Dzi 薊 Ji Sia valstybe uzemusi Jan karalyste miesta padare savo sostine ir jis vadintas Dzicengu 薊城 Jicheng Kadangi po Kinijos suvienijimo III a pr m e jis tapo Jou provincijos sostine nuo VII a jis dar vadintas Joudzou X a miesta uzeme kidaniai kurie padare jį savo valstybes pietine sostine o XIII a is ju miesta pereme padare jį pagrindine savo valstybes sostine ir pavadino Centriniu miestu 中都 Zhongdu Siuos laikus mena Pekine islikusi ir Dabartinis Pekinas buvo įkurtas XIII a kuomet Mongolu imperija uzkariavo Dzin Į siaure nuo senosios dzurdzenu sostines Dzongdu buvo pradetas statyti naujas įtvirtintas miestas Dadu 大都 Dadu mongoliskai vadintas Chanbaliku t y Chano miestu Jis isbuvo Kinijos sostine valdant mongolu Juan dinastijai 1368 m isvijus mongolus Mingu dinastijos pervardintas Beipinu 北平 Beiping nes tuo metu Kinijos sostine tapo Nankinas 1421 m Mingai įteisino dvi sostines ir Pekinas pervardintas Beidzingu t y Siaurine sostine Mingu laikais Senasis Pekinas įgavo dabartine struktura buvo sujungtas senasis Dzicengas ir Dadu bei taip atsirado Vidinis ir Isorinis miestai Netruko suklesteti gyventoju skaicius perkope 1 mln Kartu su Nankinu buvo vienas didziausiu Kinijos miestu 1644 m miesta buvo uzeme sukile valstieciai taciau jau tais paciais metais juos isstume mandziurai paverte miesta mandziuru Cingu dinastijos sostine Pekinas apie 1898 m Pirmojo 1839 42 m ir Antrojo opijaus karu 1857 60 m metu uzimtas jungtiniu Didziosios Britanijos ir Prancuzijos kariniu pajegu ir nuniokotas XIX a pab mieste pradeta moderni industrializacija Per Boksininku sukilima 1899 1901 m vel buvo uzimtas Vakaru valstybiu koalicijos kariuomenes ir nuniokotas 1912 m Sinhajaus revoliucijos 1911 13 m metu Pekinas buvo paskelbtas Kinijos Respublikos sostine bet faktiskai liko įvairiu Kinijos militaristu grupiu ir kitu telkimosi centru 1927 m į valdzia atejus Gomindanui sostine buvo perkelta į Nankina 1928 m Pekinas vel pavadintas Beipinu 1937 1945 m miesta buvo okupavusi Japonijos imperija po kurios kapituliacijos Antrajame pasauliniame kare miestas sugrįzo į Gomindano rankas 1949 m sausio 31 d miesta uzeme Kinijos komunistu partijos vadovaujama Tu paciu metu rugsejo men paskelbtas Kinijos Liaudies Respublikos sostine Pekinas apie 1921 m 1989 m Pekine Tiananmeno aiksteje vyko studentu protesto demonstracijos uz zmogaus teises ir laisves kurias kariuomene nuslopino jega Protestu metu zuvo keli simtai demonstrantu GeografijaPekinas issidestes Didziosios Kinijos lygumos siaureje Siaureje siaures vakaruose ir vakaruose stuksantys kalnai gaubia miesta ir siaurine Kinijos zemes ukio sirdį nuo besidriekianciu dykumos stepiu Siose kalnu grandinese pastatyta Didzioji kinu siena kuria siekta apsisaugoti nuo stepiu klajokliu įsiverzimu Donglingo kalnas esantis vakarineje miesta supanciu kalnu grandineje yra auksciausia Pekino virsukalne Jos aukstis 2303 m Miesto teritorija pietryciu kryptimi teka Caobaihes Jundinhes Jumahes upes visos Haihes intakai Mijuno tvenkinys Caobaihes upes aukstupyje yra pagrindinis miesto vandens saltinis Pekine driekiasi dalis Didziojo Kinijos kanalo Klimatas Budingas dregnas ir siltas klimatas kuriam budingos karstos ir dregnos vasaros Jas lemia Rytu Azijos musonas ir dazniausiai saltos vejuotos ir sausos ziemos kurias lemia didziulis Sibiro anticiklonas Pekine klimatas Menuo Sau Vas Kov Bal Geg Bir Lie Rgp Rgs Spa Lap Gru MetinisVid auksciausia C 1 3 11 19 25 29 30 29 25 18 9 2 17Vid zemiausia C 8 5 0 8 13 18 22 20 15 8 0 5 7Krituliai cm 0 0 0 1 3 7 22 17 5 1 1 0 63 7Duomenys Weatherbase 2007 m vasarisOro kokybe Didele oro tarsa pasireiske tankiu smogu Siose nuotraukose darytose 2005 m rugpjucio men matyti Pekino oro kokybes pokyciai Oro uzterstumas Pekine diena beveik penkiskart virsija Pasaulio sveikatos organizacijos standartus Tai vienas labiausiai uzterstu pasaulio miestu Administracinis suskirstymasSenojo Pekino struktura Pekinas padalintas į 16 administraciniu rajonu Jie gali buti skirstomi į istorinį miesto centra oranzine spalva centrinius naujesnius rajonus rozine spalva artimesnius priemiescius melyna spalva ir tolimesnius priemiescius zalia spalva Pekino urbanizuotoji dalis uzima 6 centrinius administracinius rajonus is kuriu senasis Pekinas dalinamas į du Sicenga ir Dongcenga Senasis Pekinas yra isplanuotas grynai geometriskai jame isskiriamas Vidinis miestas ir Isorinis miestas Kadaise si dalis buvo apjuosta siena taciau ji nera islikusi 2 asis ziedinis kelias juosia senajį Pekina o Metro 2 oji linija zymi senaja Vidinio miesto riba Dongcengas Sicengas Caojangas Haidianas Sidzingsanas Vidiniame mieste yra imperatoriaus miesto kompleksas pietine siena su vartais bei Tiananmenio aikste kurio centras Uzdraustasis miestas t y Imperatoriaus rumai XV a pradzia dabartinis Guguno muziejus Visos Vidinio miesto dalys sujungtos griezta rumu sventyklu ir kitu statiniu sistema kurie tam tikra tvarka isdestyti is pietu į siaure Imperatoriaus miesto komplekse taip pat yra Proteviu paminejimo sventykla pastatyta 1420 m perstatyta 1544 m Triju juru parkai tarp ju prie Beihajaus ezero kranto ir jame esancioje saloje cia yra Baltoji pagoda 1651 m Pekino administracinis ir politinis centras yra Tiananmenio aikste kurios vakaruose ir rytuose ir Kinijos liaudies deputatu rumai Kinijos revoliucijos muziejus Kinijos istorijos muziejus abudu pastatyti 1959 m Isoriniame mieste yra Dangaus sventykla 1420 1530 m perstatyta XVIII XIX a Aplinkui senajį Pekina issideste keturi miesto rajonai kurie neseniai buvo priemiesciai taciau pleciantis miestui buvo sparciai urbanizuoti Tai yra Haidianas Caojangas ir Sidzingsanas Jie su senuoju Pekinu yra sujungti metro sistema Gyventojai2013 m Pekino gyventoju skaicius savivaldybeje sieke 21 15 mln is kuriu 18 25 gyveno miesto gyvenvietese ir priemiesciuose 2 9 mln kaimo vietovese Miesto gyventoju skaicius nuolat auga Nuo 1982 m gyventoju skaicius pagausejo daugiau nei dvigubai Pekinas pagal gyventoju skaiciu miesto gyvenvietese yra trecias pagal dydį po Congcingo ir Sanchajaus 2010 m surasymo duomenimis beveik 96 Pekino gyventoju yra haniai Is 800 000 sostineje gyvenanciu tautiniu mazumu skaitlingiausi mandziurai 336 000 hujai 249 000 korejieciai 77 000 mongolai 37 000 ir tudziai 24 000 Sportas2008 m Pekine vyko XXIX vasaros olimpines zaidynes 2022 m mieste vyks 2022 m ziemos olimpines zaidynes Pekinas tapo pirmuoju miestu istorijoje kuriame vyko tiek vasaros tiek ir ziemos olimpines zaidynes Miestai partneriaiMiestai su kuriais Pekinas yra uzmezges partnerystes rysius Tokyo Japonija nuo 1979 m kovo 14 d Niujorkas JAV nuo 1980 m vasario 25 d Belgradas Serbija nuo 1980 m spalio 14 d Lima Peru nuo 1983 m lapkricio 21 d Vasingtonas JAV nuo 1984 m geguzes 15 d Madridas Ispanija nuo 1985 m rugsejo 16 d Rio de Zaneiras Brazilija nuo 1986 m lapkricio 24 d Il de Fransas Paryzius Prancuzija nuo 1987 m liepos 2 d Kelnas Vokietija nuo 1987 m rugsejo 14 d Ankara Turkija nuo 1990 m birzelio 20 d Kairas Egiptas nuo 1990 m lapkricio 28 d Dzakarta Indonezija nuo 1992 m rugpjucio 4 d Islamabadas Pakistanas nuo 1992 m lapkricio 8 d Bankokas Tailandas nuo 1993 m geguzes 26 d Buenos Aires Argentina nuo 1993 m liepos 13 d Seulas Pietu Koreja nuo 1993 m spalio 23 d Kijevas Ukraina nuo 1993 m gruodzio 13 d Berlynas Vokietija nuo 1994 m balandzio 5 d Briuselis Belgija nuo 1994 m rugsejo 22 d Hanojus Vietnamas nuo 1994 m spalio 6 d Amsterdamas Nyderlandai nuo 1994 m spalio 29 d Maskva Rusija nuo 1995 m geguzes 16 d Paryzius Prancuzija nuo 1997 m spalio 23 d Roma Italija nuo 1998 m geguzes 28 d Gautengas Pietu Afrikos Respublika nuo 1998 m gruodzio 6 d Otava Kanada nuo 1999 m spalio 19 d Bukarestas Rumunija nuo 2005 m birzelio 21 d Havana Kuba nuo 2005 m rugsejo 4 d Manila Filipinai nuo 2005 m lapkricio 14 d Londonas JK nuo 2006 m balandzio 10 d Addis Ababa Etiopija nuo 2006 m balandzio 17 d Velingtonas Naujoji Zelandija nuo 2006 m geguzes 10 d Helsinkis Suomija nuo 2006 m liepos 14 d Astana Kazachstanas nuo 2006 m lapkricio 16 d Tel Avivas Izraelis nuo 2006 m lapkricio 21 d Santjagas Cile nuo 2007 m rugpjucio 7 d Lisabona Portugalija nuo 2007 m spalio 22 d IsnasosPekinas Visuotine lietuviu enciklopedija T V Dis Fatva Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2004 Beijing World Book Encyclopedia 2008 Suarchyvuotas originalas 19 geguzes 2008 Nuoroda tikrinta 7 rugpjucio 2008 Archived copy 走进北京七大世界文化遗产 千龙网 qianlong com supaprastintoji kinu 18 rugpjucio 2014 Suarchyvuotas originalas 29 lapkricio 2014 Nuoroda tikrinta 21 lapkricio 2014 a href wiki C5 A0ablonas Cite web title Sablonas Cite web cite web a CS1 prieziura archived copy as title link Pekino istorija Visuotine lietuviu enciklopedija T V Dis Fatva Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2004 Pekinas People s Daily 2001 m kovo men Nuoroda tikrinta 2008 07 22 Weatherbase Historical Weather for Beijing China anglu Weatherbase 2007 Macur Juliet 2008 01 24 Olympic Teams Vying to Defeat Beijing s Smog The New York Times http www guardian co uk news 2005 oct 31 china pollutionNuorodosVikizodynas Laisvajame zodyne yra terminas Pekinas Pekino vyriausybes svetaine kinu k Pekino vyriausybes svetaine Archyvuota kopija 2010 08 13 is Wayback Machine projekto anglu k Pekino dangoraiziu diagramaKinijos administracinis suskirstymasProvincijos Anhujus Cinghajus Dziangsi Dziangsu Dzilinas Dzedziangas Fudzianas Gansu Guangdongas Guidzou Hainanas Hebejus Heilongdziangas Henanas Hubejus Hunanas Junanas Liaoningas Sicuanas Sandongas Saansi Sansi Autonominiai regionai Guangsi Ningsia Tibetas Sindziangas Vidine Mongolija Isskirtieji miestai Pekinas Congcingas Sanchajus Tiandzinas SAR Honkongas Makao