| Dėmesio! Straipsnis ar jo dalis neturi išnašų į patikimus šaltinius. Dėl to medžiaga gali būti nepatikima. Pagal Vikipedijos nuostatas, nepatikrinama informacija gali būti trinama. Paieškokite patikimų šaltinių ir paremkite medžiagą išnašomis į šaltinius. |
Uždraustasis miestas (kin. 紫禁城, pinyin: Zǐjìnchéng, „Purpuriniai uždrastieji rūmai“) – Ming ir Čing dinastijų imperatoriaus rūmai Pekine. Į UNESCO pasaulio paveldo objektų sąrašą įtrauktas 1987 m. Dabar žinomas kaip meno muziejus su didele Kinijos meno kolekcija.
| Ming ir Čing dinastijų karališkieji rūmai Pekine ir Šenjange | |
|---|---|
| Pasaulio paveldo sąrašas | |
| Pietiniai rūmų vartai | |
| Vieta | Kinija |
| Tipas | Kultūros |
| Kriterijus | i, ii, iii, iv |
| Nuoroda | (angl.) (pranc.): 439 |
| Regionas** | Azija ir Ramusis vandenynas |
| Įrašymo istorija | |
| Įrašas | 1987 (11-oji sesija) |
| Uždraustasis miestas šalies/regiono žemėlapyje | |
| Vikiteka: | Uždraustasis miestas |
| * Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą. | |
Apjuostas daugiau nei 10 m aukščio sienos ir 49 m pločio vandens pripildyto griovio, Pekine esantis Uždraustasis miestas laikomas įspūdingiausiu Kinijos imperijos biurokratinės architektūros pavyzdžiu. Nuo 1421 m. iki 1911 m. (tais metais įkurta Kinijos Respublika) čia gyveno imperatoriaus vyriausybė. Šis miestas buvo tapęs ir 24 Mingų dinastijos (paskutinės etninių kinų dinastijos) imperatorių – nuo Jong Le iki paskutiniojo, Pu Yi.
Šis 178 akrų plotą užimantis miestas mieste buvo skirtas imperatoriaus šeimai ir jo dvariškiams, o paprastiems miestiečiams drausta tarti net jo vardą. Manoma, kad rūmuose galėję būti apie 9000 kambarių, kuriuose galėję gyventi nuo 8000 iki 10 000 žmonių.
Struktūra
Ant akmens platformų suręstos medinės sienos, uždengtos gelsvai auksinės spalvos čerpėmis nuklotais šlaitiniais stogais. Sienų apjuostoje teritorijoje stovintys pastatai dalijami į du sektorius. Pietiniame sektoriuje vykdytos politinės funkcijos, šiaurinis buvo skirtas asmeniniam gyvenimui. Iš išorinio pasaulio lankytojai patekdavo pro ketverius vartus, iš jų pro trejus – į pietinį sektorių. Pro vienerius, šiaurinėje pusėje atsiveriančius Dieviškojo karinio genijaus vartus, atvykėliai patekdavo iš karto į gyvenamąjį rajoną. Svarbiausi pastatai išdėstyti šiaurėje – pietų ašyje ir pavadinti itin poetiškais vardais. Įžengęs pro pietinius vartus (kadaise jais naudotis galėjo tiks pats imperatorius), lankytojas žingsniuodavo pirmuoju kiemeliu, per kurį tekėjo Aukso vandenų upė. Praėjęs Aukščiausios harmonijos vartus, žmogus patekdavo į antrą, labai didelį kiemą, kuriame tilpdavo mažiausiai 9000 asmenų. Iš šio kiemo kilo laiptuota Trijų didžiųjų paviljonų terasa.
Pirmasis iš trijų – Aukščiausios harmonijos paviljonas buvo didžiausias visame Uždraustajame mieste. Sėdėdamas šio pastato centre esančiame Drakono soste, imperatorius valdė savo imperiją ir stebėjo oficialias ceremonijas.
Centrinės harmonijos ir Harmonijos saugojimo paviljonai taip pat buvo ištaigingi, o pro Dangiškojo tyrumo vartus būdavo patenkama į tikrą paviljonų, rūmų ir sodų labirintą – visu tuo naudojosi tik imperatoriaus šeima. Privačių imperatoriaus apartamentų širdimi galima vadinti kompleksą, sugrupuotą aplink trejus rūmus – Dangiško tyrumo, Vienybės ir Žemiškosios ramybės – kuris suprojektuotas tarsi veidrodinis trijų didžiųjų paviljonų atspindys. Kitapus jo, kaip įprasta, plytėjo dviejų akrų dydžio Kinijos imperatoriaus sodas, o jo centre stovėjo Imperatoriškosios taikos paviljonas. Rytuose ir vakaruose yra pastatai kuriuose gyveno eunuchai, sugulovės ir tarnai. Čia taip pat netrūko šventyklų, bibliotekų, teatrų ir sodelių.
Kompleksui žavesio teikė ryškių spalvų deriniai. Baltas terasų, laiptų ir baliustradų marmuras kontrastavo su dažytos medienos raudoniu, gelsvai auksine čerpių spalva ir įvairiomis kronšteinų papuošimų spalvomis. Kronšteinai dažniau turėjo dekoratyvinę nei konstrukcinę paskirtį, tačiau stogų kraigai būdavo taip gausiai išpuošti medžio skulptūromis, kad prireikdavo kolonados jų svoriui laikyti. Dauguma pastatų, kuriuos šiandien mato lankytojai, atsirado XIX a.
1664 m. miestą apiplėšė ir apgriovė įsibrovę mandžiūrai, be to, medinius pastatus neretai niokojo gaisrai. Jie kildavo atsitiktinai, įpusti iš Gobio dykumos atpūtusių vėjų, o kartais miestą padegdavo nesąžiningi dvariškiai, troškę pasipelnyti iš būsimų atstatymo darbų. Kartu sudegdavo ir didžiulės istorinės bei meninės vertės knygos, tapybos darbai ir baldai.
Susiję pasaulio paveldo objektai
- Vietnamas Hujės paminklų kompleksas (1993)
- Pietų Korėja Čangdoko rūmų kompleksas (1997)
- Vietnamas Tanglongo imperatoriškoji citadelė (2010)
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Uždraustasis miestas, Kas yra Uždraustasis miestas? Ką reiškia Uždraustasis miestas?