Austrijos Respublika

Austrijos Respublika vok. Republik Österreich
Vėliava Herbas
Himnas: „Nacionalinis Austrijos Respublikos himnas“
Austrija žemėlapyje
Valstybinė kalba	vokiečių
Sostinė ir didžiausias miestas	Viena
Valstybės vadovai  • Prezidentas  • Kancleris
Plotas  • Iš viso  • % vandens	83 879 km^2 (113) 0,84 %
Gyventojų  • 2020  • Tankis	8 935 112 (97) 106 žm./km^2 (106)
BVP  • Iš viso  • Vienam gyventojui	2019 446,315 mlrd. $ (27) 50 277$ (15)
Valiuta	Euras (€) (EUR)
Laiko juosta  • Vasaros laikas	UTC+1 (CET) UTC+2 (CEST)
Nepriklausomybė Pasirašymas	Austrijos sutartis 1955 m. liepos 27 d.
Interneto kodas	.at
Telefono kodas	+43
Kirčiavimas	Áustrija

Austrija (vok. Österreich), oficialiai Austrijos Respublika (vok. Republik Österreich) – valstybė Vidurio Europoje. Šiaurės vakaruose ribojasi su Vokietija, šiaurėje – su Čekija, šiaurės rytuose – su Slovakija, rytuose – su Vengrija, pietuose – su Slovėnija ir Italija, vakaruose – su Šveicarija ir Lichtenšteinu. Austrija – devynių žemių federacija, iš kurių viena yra sostinė Viena. Tai žemyninė valstybė, neturinti priėjimo prie jūros. Apie 60 % šalies teritorijos užima Rytinės Alpės.

Austrija yra Jungtinių Tautų narė nuo 1955 m., o Europos Sąjungos narė nuo 1995 m. Šalyje yra tarptautinių organizacijų ESBO ir OPEC būstinės. Austrija yra viena iš EBPO bei Interpolo steigėjų. 1995 m. ji taip pat pasirašė Šengeno sutartį, o 1999 m. įsivedė eurą.

Pavadinimas

Šalies pavadinimas kilo iš lot. Marchia austriaca, reiškiančio 'rytų kraštas'. Šis pavadinimas prigijo vienai iš Karolio Didžiojo imperijos griuvėsiuose susikūrusių valstybių.

Istorija

Pagrindinis straipsnis – Austrijos istorija.

Ankstyvuoju savo istorijos laikotarpiu dabartinės Austrijos šiaurės vakarų dalis iki Dunojaus buvo Romos imperijos sudėtyje. Vėliau Austrijos teritorija buvo hunų, langobardų, ostrogotų, bavarų ir frankų valstybių dalimi.

996 m. buvo pirmą kartą paminėtas Austrijos (Ostarrichi) pavadinimas. Nuo X a. iki XIII a. valdžiusią Babenbergų dinastiją pakeičia Habsburgai ir jų valstybė palaipsniui plečiasi. Prijungiamas Tirolis ir teritorijos į pietus nuo dabartinės Austrijos, įskaitant ir dabartinį Triestą. Į Habsburgų dinastijos valdymą patenka ir Čekija bei Vengrija.

XVI a.-XVII a. Habsburgams iškyla Osmanų imperijos grėsmė. Ši grėsmė, kurios kulminacija – 1683 m. Vienos apgultis, buvo sėkmingai įveikta. Habsburgams atiteko buvusios turkų priklausomybėje teritorijos – Vengrija, Transilvanija. Po Utrechto sutarties gaunami Habsburgų Nyderlandai ir Milanas bei Dviejų Sicilijų karalystė. Austrija ima dominuoti Europos politikoje.

Lotynizuotas šios teritorijos pavadinimas Austria atsiranda rašytiniuose šaltiniuose nuo XIII a.

Iki XVIII a., lyginant su aplinkinėmis šalimis, Habsburgų monarchija atrodo išlaikiusi daug viduramžiškų bruožų, pačių Habsburgų valdžia silpna, jų valdose – gausybė tautų, religijų, politinių darinių.

1806 m. panaikinus Šventąją Romos imperiją susikuria Austrijos imperija, kuri 1867 m. pervadinama į Austrijos-Vengrijos imperiją.

XIX a. buvusi galinga ir didelė Austrijos-Vengrijos imperija, po Pirmojo pasaulinio karo pagal Sen Žermeno taikos sutartį 1918 m. buvo suskaldyta į keletą nepriklausomų valstybių. Austrijos respublikai iš Habsburgų imperijos teko aštuntoji dalis teritorijos ir gyventojų. Austrijos teritoriją sudarė daugiausia senosios austrų žemės. 1921 metais į jos sudėtį buvo įjungta taip pat nedidelė vakarinės Vengrijos dalis su joje vyraujančiais gyventojais austrais (Burgenlandas).

Dabartinė Austrijos respublika susikūrė po Pirmojo Pasaulinio karo 1918 m., jos sienos galutinai susiformavo 1922 m.

1938 m. kovo 12 d. įvyko Anšliusas ir Antrajame pasauliniame kare Austrija dalyvavo Vokietijos pusėje. Šalyje įsigalėjo fašistinis režimas.

1945 m. pavasarį Raudonoji armija užėmė rytinę Austriją su sostine Viena. Kitą Austrijos dalį užėmė JK ir JAV. 1945 metų liepos 4 d. Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinės Karalystės, Tarybų Sąjungos ir Prancūzijos susitarimu Austrijoje buvo sukurta keturių valstybių aukščiausioji valdžia ir šalis padalyta į keturias okupacines zonas. Austrijos sostinė Viena buvo keturių valstybių ginkluotųjų pajėgų bendrai okupuota ir padalinta į keturis sektorius, išskiriant centrinį Vienos rajoną, kuris neįėjo nė į vieną sektorių – jį kontroliavo visos okupuojančios valstybės kartu. Austrijoje veikė 1929 metų konstitucija, kurią Austrijos vyriausybė 1945 metais pakartotinai priėmė.

1955 m. gegužės 15 d. atkurta nepriklausoma ir demokratinė respublika, su sąlyga, kad išliks neutrali. 1955 m. spalio 26 d. buvo paskelbtas neutralitetas (nacionalinė šventė).

Po sovietinio bloko žlugimo Austrija sušvelnino savo neutraliteto politiką ir 1995 m. įstojo į Europos Sąjungą bei 1999 m. tapo euro zonos nare.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis – Austrijos politinė sistema.

Valdymo forma – federacinė parlamentinė demokratinė respublika. Veikia 1920 metų konstitucija su 1929 ir 1945 metų pataisymais. Valstybės vadovas – Federacijos prezidentas (Bundespräsident), renkamas 5 metų kadencijai visuotiniu balsavimu. Prezidentas tėra simbolinė figūra, atliekanti reprezentacines ir tarpininkavimo funkcijas. Įstatymų veto teisės prezidentas neturi; skiria tik tam tikrus valstybės tarnautojus (ambasadorius, konsulus).

Įstatymų leidžiamoji valdžia priklauso dviejų rūmų parlamentui: Žemesniesiems rūmams – Nacionalinei tarybai (Nationalrat), kurią sudaro 183 deputatai, renkami ketveriems metams, ir Aukštesniesiems parlamento rūmams – federalinei tarybai (Bundesrat), kurią sudaro 60 deputatai (2023). Federalinė taryba pritaria įstatymams, kurie dažniausiai susiję su federalinių žemių kompetencijos pakeitimu (pvz., kultūros politika, švietimas) arba tiesiogiai susiję su žemių interesais (pvz., visi mokesčių įstatymai, įstatymai dėl ginkluotųjų pajėgų panaudojimo). Negavus Federalinės tarybos pritarimo, įstatymas negali būti priimtas.

Įstatymų vykdomajai valdžiai vadovauja Federalinis Kancleris (Bundeskanzler). Kanclerį skiria Prezidentas, tradiciškai jis atstovauja nacionalinės tarybos daugumai, kiekviena federalinė žemė taip pat turi Parlamentą, kuris, vykdydamas konstitucijoje numatytus įgaliojimus, tvarko žemės reikalus. Provincijos vykdomajai valdžiai vadovauja gubernatorius (Landeshauptmann).

Austrija yra Jungtinių Tautų Organizacijos, Europos Sąjungos, Europos Tarybos, Pasaulio prekybos organizacijos, OECD, ESBO narė.

Santykiai su Lietuvos Respublika

Lietuvos Respubliką de jure Austrija pripažino 1924 m. vasario 7 d. 1991 m. rugpjūčio 28 d. Austrija pripažino atkurtą nepriklausomą Lietuvos valstybę de jure, kartu užmegzti diplomatiniai santykiai.

2011 m. liepos 14 d. Vienos oro uoste buvo sulaikytas Michailas Golovatovas, vienas iš įtariamųjų byloje dėl Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos karinių pajėgų veiksmų 1991 m. sausio mėnesį metu, kai žuvo 14 Lietuvos piliečių. Praėjus mažiau nei 24 valandoms, motyvuodama nepakankamai aiškiai surašytu Europos arešto orderiu ir nacionaline teise, Austrijos prokuratūra sulaikytąjį paleido. Lietuvos Užsienio reikalų ministerija, išreikšdama valstybės nepasitenkinimą, atšaukė iš Austrijos savo ambasadorių konsultacijoms.

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis – Austrijos administracinis suskirstymas.

Kaip federacinę respubliką, Austriją sudaro 9 žemės, anksčiau buvusios atskiros kunigaikštystės, išskyrus Vienos miestą, kuris yra miestas-žemė (skliausteliuose – administraciniai centrai):

1. Burgenlandas (Eizenštatas)
2. Karintija (Klagenfurtas)
3. Žemutinė Austrija (Sankt Peltenas)
4. Aukštutinė Austrija (Lincas)
5. Zalcburgo žemė (Zalcburgas)
6. Štirija (Gracas)
7. Tirolis (Insbrukas)
8. Forarlbergas (Brėgencas)
9. Viena

Geografija

Pagrindinis straipsnis – Austrijos geografija.

Apie 60 % šalies teritorijos užima Rytinės Alpės (Tirolio Centrinės Alpės, Aukštasis ir Žemasis Tauernas, Šiaurinės Alpės, Pietinės Klintinės Alpės, Vienos miškas), dėl to šalis kartais vadinama „Alpių respublika“. Rytinių Alpių kalnagūbriai driekiasi per visą šalį nuo Šveicarijos sienos vakaruose beveik iki Vengrijos sienos rytuose ir šiaurės rytuose pasiekia Dunojų. Šiauriau Dunojaus, Aukštutinėje ir Žemutinėje Austrijoje driekiasi Čekijos masyvas, senas kalnynas, kuris siekia Čekiją ir Bavariją. Šalia rytinės sienos yra Mažieji Karpatai.

Per Austriją teka dvi didžiausios Europos upės: vakaruose, Šveicarijos pasienyje, – neilga Reino atkarpa, o šiaurėje – 350 km ilgio Dunojaus dalis. Beveik visa Austrija yra Dunojaus baseine. Tik didžioji Forarlbergo dalis priklauso Reino, o kai kurios pakraštinės teritorijos Elbės baseinui. Didžiausi dešinieji Dunojaus intakai yra Inas, Lechas, Loizachas ir Izaras.

Didžiausi Austrijos ežerai yra Noizydlis (356 km², 4 m gylio), Ateris (46,5 km², 171 m gylio), (25,6 km², 200 m gylio).

Šalies šiaurės rytuose yra kalvota Padunojo lyguma, kuri netoli Vengrijos, Čekijos ir Slovakijos sienos virsta žemuma. Padunojo lygumai būdingos derlingos liosinės dirvos; dėl to ji yra vienas iš svarbiausių šalies aruodų. Į pietryčius nuo Vienos, dešiniajame Dunojaus krante, yra nedidelė dauba, vadinama Vienos baseinu. Kylio pavidalu, kuris siaurėja į pietus nuo Dunojaus, Vienos baseinas įsiterpęs tarp dviejų neaukštų Alpių atšakų – Vienos Miško (iki 800–900 m aukščio) vakaruose ir Leito kalnų (480 m) rytuose.

Aukščiausias kalnas – Grosglokneris (3797 m). Kiti 5 aukščiausi Vienos taškai: Vildšpicė (3768 m), (3739 m), (3674 m), (3606 m) ir (3564 m). Žemiausiai virš jūros lygio esantis taškas – Hedvighofas (114 m).

Austrija ribojasi su

• Vokietija (784 km),
• Čekija (362 km),
• Italija (430 km),
• Vengrija (366 km),
• Slovakija (91 km),
• Slovėnija (330 km),
• Šveicarija (164 km) ir
• Lichtenšteinu (35 km).

Klimatas

Austrijos klimatas daugiausia alpinis. Aukščiausiuose kalnuose vidutinė metinė temperatūra yra žemiau 0 laipsnių ir netgi vasarą iškrenta sniego. Daugiausia atmosferos kritulių iškrenta šiaurinėse Alpėse (virš 2000 mm), mažiausia – slėniuose ir daubose (Admonte 623 mm, Insbruke 819 mm). Temperatūra ir vėjas labai priklauso nuo reljefo – pietinių ir šiaurinių šlaitų oras tuo pačiu metu dažnai yra labai skirtingas.

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis – Austrijos ekonomika.

Austrijos ekonomika apibūdinama kaip socialinė rinkos ekonomika, turinti panašią struktūrą kaip ir Vokietijos ekonomika. Šalyje yra labai aukštas gyvenimo lygis, kurio pasiekimui didelę įtaką nuo pat 1945 m. turėjo vyriausybė, iki šiol vaidinanti didelį vaidmenį savo piliečių gyvenime. Šalis yra viena iš 12 turtingiausių šalių pasaulyje (išreiškus BVP vienam gyventojui).

2004 m. Austrija buvo ketvirta pagal turtingumą Europos Sąjungos šalis, jos BNP vienam gyventojui sudarė apie 27 666 eurus, sąraše ją aplenkė tik Liuksemburgas, Airija ir Nyderlandai.

Viena buvo penktas pagal turtingumą NUTS-2 regionas Europoje (žr. Europos ekonomika), BNP vienam gyventojui čia buvo 38 632 eurai; sąraše ją aplenkė tik Centrinis Londonas, Liuksemburgas, Briuselis - sostinės regionas ir Hamburgas.

Ekonomikos augimas pastaraisiais metais (2002–2006) buvo stabilus ir siekė tarp 1 ir 3,3 proc. Stabiliu ekonomikos augimu Austrija pasižymi nuo pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos.

Dirbamos žemės yra daugiausia palei Dunojų ir pietryčiuose. Vidurinėje dalyje yra miškų, o rytuose daug žemės ūkiui netinkamų žemių – kalnai. Kalnų pašlaitės naudojamos kaip ganyklos. Auginami rugiai, kviečiai, avižos, miežiai, kukurūzai, bulvės, cukriniai runkeliai. Svarbų vaidmenį turi vynuogynai, taip pat sėjama grikių, linų, žirnių ir kitų kultūrų. Išplėtota sodininkystė (ypač Aukštutinėje Austrijoje ir Štirijoje) – auginami obuoliai, kriaušės, slyvos. Kalnuotoje dalyje svarbiausia žemės ūkio šaka yra pieno ir mėsos gyvulininkystė.

Gyventojų ūkinė veikla:

• Žemės ūkis – 3 %
• Pramonė – 37 %
• Aptarnavimo sfera – 60 %

Pagrindinės pramonės šakos: transporto ir žemės ūkio mašinų gamyba, kalnakasybos, metalurgijos, tekstilės, medžio apdirbimo, maisto pramonės įrengimų gamyba. Pagrindiniai centrai: Viena, Gracas, Lincas, Šteiras.

Gyventojai

Pagrindinis straipsnis – Austrijos demografija.

Pasak 2009 m. apskaičiavimų, Austrijoje gyvena 9 mln. gyventojų, daugiausia miestuose. Tankiausiai gyvenami yra rytiniai, šiauriniai ir pietiniai Austrijos pakraščiai, rečiausiai – vakarinė Alpių dalis. Vienoje ir jos priemiesčiuose gyvena apie 2,2 milijono gyventojų, kituose miestuose gyventojų skaičius nesiekia 300 tūkstančių:

• Gracas – 250 tūkst. gyv.
• Lincas – 189 tūkst. gyv.
• Zalcburgas – 150 tūkst. gyv.
• Insbrukas – 117 tūkst. gyv.

Oficiali šalies kalba yra vokiečių, kuria kalba 88,6 % šalies gyventojų. Kitos paplitusios kalbos yra turkų (2,3 %), kroatų (1,6 %), vengrų (0,5 %) ir bosnių (0,4 %). Be to, pasak 2005 m. apklausos, 58 % gyventojų gali susikalbėti angliškai ir 10 % – prancūziškai.

Pasak 2001 m. surašymo, austrai sudaro 91,1 % šalies populiacijos, iš buvusios Jugoslavijos kilę žmonės – 4 %, turkai – 1,6 %, vokiečiai – 0,9 %, kiti – 2,4 %. 1938 m. vien Vienoje Austrijos žydų bendruomenei priklausė daugiau nei 200 000 žmonių, bet antrojo pasaulinio karo metu daugelis jų emigravo arba buvo nužudyti, todėl 2001 m. duomenimis dabar Austrijoje yra tik apie 8 100 žydų.

Religija

Pasiskirstymas pagal religijas (2001 m. surašymo duomenys):

• Romos katalikai – 73,6 %
• protestantai – 4,7 %
• musulmonai – 4,2 %
• kitų religijų atstovai – 3,6 %
• be religijos – 12 %
• nėra duomenų – 3,5 %

Pasak 2005 m. apklausos, 54 % Austrijos gyventojų „tiki, kad egzistuoja Dievas“, 34 % „tiki, jog yra kokia nors dvasia arba dvasinė energija“ ir 8 % „netiki jokiais dievais, dvasiomis ar dvasinėmis energijomis“.

Kultūra

Pagrindinis straipsnis – Austrijos kultūra.

Dabartinės Austrijos teritorijos ankstyvosios kultūros židiniais galima laikyti dar prieš mūsų erą klestėjusias Halštato ir Lateno kultūras. Tačiau iš tikrųjų moderniosios kultūros užuomazgos susiformavo Austrijai esant Šventosios Romos imperijos sudėtyje. 1156 m. Mino privilegija suteikė Austrijai kunigaikštystės statusą, kas itin paskatino kultūros vystymąsi. Austrijos kultūros raidai ženklios įtakos turėjo jos kaimynai – Italija, Vokietija, Vengrija ir Bohemija.

Nacionaliniai Austrijos simboliai – juodas erelis, augalas gencijonas.

XVIII a. ir XIX a. Viena buvo muzikos centras. Iki šiandien Vienoje tebėra išlikę daug operų, teatrų ir orkestrų, taip pat tradicijų, kaip antai Naujųjų metų koncertas Vienos filharmonijoje ir įvairūs festivaliai. Gyvuoja kabaretas. Vienoje susidarė kavinių kultūra, taip pat yra išlikę daug tradicinių patiekalų. Du Austrijos miestai yra buvę Europos kultūros sostinėmis – tai Gracas (2003 m.) ir Lincas (2009 m.). Austrijos kultūrą užsienyje populiarina Austrijos kultūros forumas (vok. Österreichisches Kulturforum). 8 statiniai ar kraštovaizdžiai yra įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Iš Austrijos yra kilę ar čia gyvenę daug garsių žmonių:

• kompozitoriai ir muzikantai Volfgangas Amadėjus Mocartas (gimęs Zalcburge), Liudvikas van Bethovenas, Johanas Štrausas, Johanas Bramsas, Francas Josefas Haidnas, Kristofas Vilibaldas Gliukas, Francas Peteris Šubertas, Gustavas Maleris, Falco;
• poetai Raineris Marija Rilkė, Valteris fon der Fogelveide;
• rašytojai Francas Kafka, Robertas Muzilis, Arturas Šnicleris, Štefanas Cveigas;
• mokslininkai Ervinas Šrėdingeris, Zigmundas Froidas, Gregoras Johanas Mendelis, Hansas Kelzenas, Friedrich August von Hayek, Ludwig Wittgenstein;

Muzika

Austrijos sostinė Viena ilgai buvo svarbus muzikos naujovių centras. XVIII a. ir XIX a. kompozitoriai buvo kviečiami į miestą ir globojami Habsburgu. Tai ir padarė Vieną Europos klasikinės muzikos kultūros sostine. Volfgangas Amadėjus Mocartas, Liudvikas van Bethovenas ir Johanas Štrausas be kita ko, buvo vieni garsiausių miesto garsintojų. Vienos, kaip kultūros centro, statusas pradėjo ryškėti jau XV a. pradžioje.

Literatūra

Austriją išgarsino prozininkai Arturas Šnicleris, Štefanas Cveigas, , Francas Kafka, Robertas Muzilis, poetai Georgas Traklis, , , Raineris Marija Rilkė, Adalbertas Štifteris, Karlas Krausas, vaikų autoriai – tarp jų Eva Ibbotson.

2004 m. Nobelio literatūros premija skirta Elfrydei Jelinek.

Dailė

Austrijos dailė aukštumas pasiekė apie 1900 m., kai Viena tapo Jugendo (moderno atmaina apie 1900 m.) centru. Žinomiausi dailininkai ar grafikai yra Ferdinand Georg Waldmüller, Gustav Klimt, Koloman Moser, Oskar Kokoschka, Egon Schiele, Alfred Kubin, Raoul Hausmann, Arnulf Rainer, Gottfried Helnwein, Franz West.

Antroje XX a. pusėje susikūrė Fantastinio realizmo Vienos mokykla (vok. Wiener Schule des Phantastischen Realismus), vėlyvoji siurrealizmo atšaka. Šiam judėjimui, kuriam būdingi abstraktūs dekoratyviniai paveikslai, priklausė ir Friedensreich Hundertwasser. Savotiškas fenomenas yra akcionizmas, susikūręs 1960 m. Svarbūs šio judėjimo atstovai yra Günter Brus, Otto Muehl, Rudolf Schwarzkogler ir Hermann Nitsch.

Žymiausi skulptoriai buvo Niclas Gerhaert van Leyden, Franz Xaver Messerschmidt, Fritz Wotruba, Alfred Hrdlicka ir Bruno Gironcoli.

Architektūra

Austrija taip pat yra garsi savo architektūra. Šalyje kūrė ir kuria tokie architektai kaip Johann Bernhard Fischer von Erlach, Johann Lucas von Hildebrandt, Otto Wagner, Richard Neutra, Adolf Loos, Gustav Peichl, Hans Hollein, Clemens Holzmeister ir Roland Rainer. Zalcburgo, Graco ir Vienos senamiesčiai buvo įrašyti į UNESCO Pasaulio kultūros paveldo sąrašą.

Sportas

2008 m. Austrijoje vyko XIII Europos futbolo čempionatas (kartu su Šveicarija).

Kita informacija

• Austrijos transportas
• Austrijos šventės
• Austriška virtuvė

Pastabos

1. Kroatų, čekų, vengrų, romų, slovakų ir slovėnų kalbos yra oficialiai pripažintos Europos regioninių ar mažumų kalbų chartijos (ERMKC).

Šaltiniai

1. CŽV Pasaulio faktų knyga: Austrija Archyvuota kopija 2018-12-24 iš Wayback Machine projekto.
2. Statistik Austria: Österreich innerhalb der EU
3. „Surface water and surface water change“. Organisation for Economic Co-operation and Development (OECD). Nuoroda tikrinta 2020-10-11.
4. „Population by Year-/Quarter-beginning“. 7 lapkričio 2018. Suarchyvuota iš originalo 12 birželio 2015. Nuoroda tikrinta 12 birželio 2015.
5. „Austria“. International Monetary Fund. 1 April 2018. Nuoroda tikrinta 23 July 2018.
6. „Austria“. International Monetary Fund. 1 April 2018. Nuoroda tikrinta 23 July 2018.
7. „Valstybių ir jų sostinių pavadinimai“. Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Suarchyvuotas originalas 2022-10-06. Nuoroda tikrinta 2022-06-23.
8. „Austria About“. OECD. Suarchyvuota iš originalo 6 May 2009. Nuoroda tikrinta 20 May 2009.
9. „Austria joins Schengen“. Migration News. gegužės 1995. Suarchyvuota iš originalo 7 liepos 2009. Nuoroda tikrinta 30 gegužės 2009.
10. „Austria and the euro“. European Commission - European Commission. Suarchyvuota iš originalo 8 sausio 2018. Nuoroda tikrinta 7 sausio 2018.
11. В. А. Никонов. Краткий топонимический словарь. Москва: Мысль, 1966.
12. Parties and Elections in Europe – Austria (States) Archyvuota kopija 2012-03-31 iš Wayback Machine projekto.
13. „Austria“. International Monetary Fund. Nuoroda tikrinta 2009-04-22.
14. Regional GDP per inhabitant in the EU27 Archyvuota kopija 2009-03-26 iš Wayback Machine projekto., Eurostat duomenys
15. Regional GDP per inhabitant in the EU27 Archyvuota kopija 2009-03-26 iš Wayback Machine projekto., Eurostat duomenys
16. Real GDP Growth – Expenditure Side, Austrijos Nacionalinio Banko duomenys
17. (Angliškai)Europeans and their Languages (14 psl.)
18. Expulsion, Deportation and Murder – History of the Jews in Vienna Vienna Webservice
19. „Census 2001: Population 2001 according to religious affiliation and nationality“ (PDF) (vokiečių). Statistik Austria. Nuoroda tikrinta December 17, 2007.
20. „(Angliškai) Eurobarometer on Social Values, Science and technology 2005 - 9 puslapis“ (PDF).
21. „Historic Centre of Salzburg“. UNESCO.
22. „Historic Centre of Graz“. UNESCO.
23. „Historic Centre of Vienna“. UNESCO.

Literatūra

• Österreichische Nationalbibliothek: Österreichische Bibliographie: Verzeichnis der österreichischen Neuerscheinungen. Wien 1946–2002. Seit 2003 Online-Ausgabe Archyvuota kopija 2006-10-10 iš Wayback Machine projekto.
• Ingeborg Auer u. a.: ÖKLIM – Digitaler Klimaatlas Österreichs. In: Christa Hammerl u. a. (Hrsg.): Die Zentralanstalt für Meteorologie und Geodynamik 1851–2001. Leykam, Wien 2001, ISBN 3-7011-7437-7.
• Max H. Fink, Otto Moog, Reinhard Wimmer: Fliessgewässer-Naturräume Österreichs. Umweltbundesamt, Wien 2000, ISBN 3-85457-558-0 (=Monographien Band 128).
• Johann Hiebl u. a.: Multi-methodical realisation of Austrian climate maps for 1971–2000. In: Advances in Science & Research. Nr. 6, 2010, S. 19–26, doi:10.5194/asr-6-19-2011.

Nuorodos

Vikiteka: Austrija – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikižodynas

Laisvajame žodyne yra terminas Austrija

Vyriausybė

• Oficiali Austrijos parlamento svetainė (vokiečių. k)
• Oficiali Austrijos Prezidento svetainė (vokiečių k.)
• Oficiali Austrijos kanceliarijos svetainė (vokiečių, anglų k.)

Turizmo tinklalapiai

• Austrijos turizmo centro puslapis

Žemėlapiai

• Austrijos fizinis žemėlapis
• Austrijos administracinis žemėlapis
• Austrijos svarbesnių kelių žemėlapis
• Austrija googlemaps žemėlapyje