Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Johannes Brahms
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Johannes Brahms | |
|---|---|
| Johannes Brahms 1889 m. | |
| Gimė | 1833 m. kovo 7 d. Hamburgas, Vokietijos sąjunga |
| Mirė | 1897 m. balandžio 3 d. (64 metai) Viena, Austrija-Vengrija |
| Tautybė | vokietis |
| Veikla | kompozitorius |
| Sritis | vokiečių romantiškos simfonijos, koncertai, kamerinė, fortepijoninė muzika, dainos |
| Žinomas (-a) už | keturios simfonijos, du koncertai fortepijonui, Vokiškasis requiem (1868), koncertas smuikui (1878) |
| Parašas | |
Johanesas Bramsas (vok. Johannes Brahms, 1833 gegužės 7 d. – 1897 m. balandžio 3 d.) – vokiečių kompozitorius romantikas, daugiausia gyvenęs Vienoje.
Biografija
Kompozitorius gimė Hamburge. Jo tėvas grojo keliais instrumentais, motina buvo siuvėja. J. Bramsas muzikinio išsilavinimo pradmenis gavo iš tėvo. Nuo mažens pasirodė esąs gabus fortepijonui, padėdavo išlaikyti šeimą grodamas restoranuose ir teatruose. Kurį laiką taip pat mokėsi griežti violončele. J. Bramsas netapo žymiu pianistu, tačiau vėliau dažnai koncertuose atlikdavo savo paties kūrinius. Taip pat buvo neblogas dirigentas.
Rašyti muziką pradėjo gan anksti, tačiau į jo kūrybą dėmesys buvo atkreiptas po koncertinio turo 1853 m., kuriame jis akomponavo vengrų smuikininkui Eduardui Remenjui. Ture jis susitiko su Ferencu Listu. Pasakojama, kad F. Listas per susitikimą atliko J. Bramso Skerco op. 4, tačiau pats Bramsas užmigo F. Listui atliekant savo kūrinį. Jaunasis kompozitorius buvo supažindintas su Robertu Šumanu, šis išspausdino straipsnį, kuriame gyrė J. Bramsą. Vėliau jis labai suartėjo su Šumano žmona Klara.
Kompozitorius nebuvo vedęs, nors mylėjo keletą moterų ir buvo susižadėjęs. Po to, kai R. Šumanas pasikėsino į savo gyvybę ir buvo priverstas apsigyventi sanatorijoje, J. Bramsas tapo pagrindiniu tarpininku tarp jo ir žmonos Klaros. Po R. Šumano mirties J. Bramsas Hamburge subūrė moterų chorą, o Detmolde dirbo dirigentu ir muzikos mokytoju. Vienoje pirmąkart apsilankė 1862 m., kitąmet ėmė ten diriguoti. Greitai Vienoje apsigyveno. 1877 m. atsisakė Kembridžo universiteto garbės daktaro vardo, 1879 m. tapo Breslau universiteto garbės daktaru.
XIX a. 6-7 dešimtmečiais nuolat rašė, tačiau į jo muziką reaguota įvairiai. Pirmasis koncertas fortepijonui labai kritikuotas, kitus kūrinius „Naujoji vokiečių mokykla“, kuriai priklausė F. Listas ir R. Vagneris, vadino senamadiškais. J. Bramsui patiko R. Vagnerio kūryba ir F. Listo atlikimas, tačiau 1860 m. jis mėgino suorganizuoti viešą protestą prieš kai kuriuos jų muzikos ekscesus. Šis manifestas pasirodė per anksti, tik su trimis parašais, ir buvo didelė J. Bramso klaida – daugiau jis nebesivėlė į viešas polemikas. 1868 m., po Ein deutsches Requiem premjeros Brėmene, J. Bramsas buvo pripažintas kaip kompozitorius. Pagaliau jis ryžosi baigti vietoje stovėjusius darbus: kantatą „Rinaldas“, Pirmąjį styginių kvartetą, Trečiąjį fortepijoninį kvartetą, Pirmąją simfoniją.
J. Bramsas nemažai keliaudavo. Nuo 1878 m. dažnai lankydavosi Italijoje. Ypač mėgo būti gryname ore, kur jam geriau sekdavosi mąstyti.
1890 m. J. Bramsas nusprendė mesti kompoziciją, tačiau iki savo mirties parašė kūrinių, dabar pripažintų šedevrais. Bramsas sirgo vėžiu, ir galiausiai nuo jo mirė 1897 m. Palaidotas Vienoje.
Kūryba
J. Bramsas sukūrė 4 simfonijas, 2 koncertus fortepijonui, koncertą smuikui, dvigubą koncertą smuikui ir violončelei, „Vokiškąjį rekviem“ (Ein deutsches Requiem), įvairių temų su variacijomis – Variacijas ir fugą Hendelio tema, N. Paganinio variacijas, variacijas pagal J. Haidną ir kt. Mažųjų formų kūrinių Bramsas taip pat parašė nemažai. Svarbūs jo soliniai kūriniai fortepijonui, taip pat dainos, kurių parašė apie 200, choraliniai preliudai vargonams. J. Bramsui esant gyvam, žinomiausi jo kūriniai buvo mažieji, itin tikę tuo metu populiariam namų muzikavimui. Tarp jų buvo „Vengrų šokiai“, Valsai op. 39 fortepijoninam duetui, Liebeslieder valsai vokaliniam kvartetui ir fortepijonui ir kt.
J. Bramsui didelę įtaką darė L. Bethoveno kūryba, taip pat Mocartas, J. Haidnas. Tai, kad J. Bramsas mėgo klasikinę epochą, rodo ir žanrų pasirinkimas: jam patiko klasikinės sonatos, simfonijos, koncerto formos. Tačiau jis buvo kompozitorius romantikas – formų struktūras keisdavo ir naudodavo lanksčiai. Taip pat J. Bramso kūrybai įtaką darė liaudies muzika – jis aranžavo balsui ir fortepijonui 144 vokiečių liaudies dainas, ne viena iš jo parašytų dainų turi folklorinių elementų.
Nuorodos
- Bramso kūryba Gutenbergo projekto tinklalapyje
- Classic Cat – Brahms mp3s Archyvuota kopija 2010-06-11 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Johannes Brahms, Kas yra Johannes Brahms? Ką reiškia Johannes Brahms?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Johannes BrahmsJohannes Brahms 1889 m Gime 1833 m kovo 7 d Hamburgas Vokietijos sajungaMire 1897 m balandzio 3 d 64 metai Viena Austrija VengrijaTautybe vokietisVeikla kompozitoriusSritis vokieciu romantiskos simfonijos koncertai kamerine fortepijonine muzika dainosZinomas a uz keturios simfonijos du koncertai fortepijonui Vokiskasis requiem 1868 koncertas smuikui 1878 Parasas Johanesas Bramsas vok Johannes Brahms 1833 geguzes 7 d 1897 m balandzio 3 d vokieciu kompozitorius romantikas daugiausia gyvenes Vienoje BiografijaKompozitorius gime Hamburge Jo tevas grojo keliais instrumentais motina buvo siuveja J Bramsas muzikinio issilavinimo pradmenis gavo is tevo Nuo mazens pasirode esas gabus fortepijonui padedavo islaikyti seima grodamas restoranuose ir teatruose Kurį laika taip pat mokesi griezti violoncele J Bramsas netapo zymiu pianistu taciau veliau daznai koncertuose atlikdavo savo paties kurinius Taip pat buvo neblogas dirigentas Rasyti muzika pradejo gan anksti taciau į jo kuryba demesys buvo atkreiptas po koncertinio turo 1853 m kuriame jis akomponavo vengru smuikininkui Eduardui Remenjui Ture jis susitiko su Ferencu Listu Pasakojama kad F Listas per susitikima atliko J Bramso Skerco op 4 taciau pats Bramsas uzmigo F Listui atliekant savo kurinį Jaunasis kompozitorius buvo supazindintas su Robertu Sumanu sis isspausdino straipsnį kuriame gyre J Bramsa Veliau jis labai suartejo su Sumano zmona Klara Kompozitorius nebuvo vedes nors mylejo keleta moteru ir buvo susizadejes Po to kai R Sumanas pasikesino į savo gyvybe ir buvo priverstas apsigyventi sanatorijoje J Bramsas tapo pagrindiniu tarpininku tarp jo ir zmonos Klaros Po R Sumano mirties J Bramsas Hamburge subure moteru chora o Detmolde dirbo dirigentu ir muzikos mokytoju Vienoje pirmakart apsilanke 1862 m kitamet eme ten diriguoti Greitai Vienoje apsigyveno 1877 m atsisake Kembridzo universiteto garbes daktaro vardo 1879 m tapo Breslau universiteto garbes daktaru XIX a 6 7 desimtmeciais nuolat rase taciau į jo muzika reaguota įvairiai Pirmasis koncertas fortepijonui labai kritikuotas kitus kurinius Naujoji vokieciu mokykla kuriai priklause F Listas ir R Vagneris vadino senamadiskais J Bramsui patiko R Vagnerio kuryba ir F Listo atlikimas taciau 1860 m jis megino suorganizuoti viesa protesta pries kai kuriuos ju muzikos ekscesus Sis manifestas pasirode per anksti tik su trimis parasais ir buvo didele J Bramso klaida daugiau jis nebesivele į viesas polemikas 1868 m po Ein deutsches Requiem premjeros Bremene J Bramsas buvo pripazintas kaip kompozitorius Pagaliau jis ryzosi baigti vietoje stovejusius darbus kantata Rinaldas Pirmajį styginiu kvarteta Treciajį fortepijoninį kvarteta Pirmaja simfonija J Bramsas nemazai keliaudavo Nuo 1878 m daznai lankydavosi Italijoje Ypac mego buti gryname ore kur jam geriau sekdavosi mastyti 1890 m J Bramsas nusprende mesti kompozicija taciau iki savo mirties parase kuriniu dabar pripazintu sedevrais Bramsas sirgo veziu ir galiausiai nuo jo mire 1897 m Palaidotas Vienoje KurybaJ Bramsas sukure 4 simfonijas 2 koncertus fortepijonui koncerta smuikui dviguba koncerta smuikui ir violoncelei Vokiskajį rekviem Ein deutsches Requiem įvairiu temu su variacijomis Variacijas ir fuga Hendelio tema N Paganinio variacijas variacijas pagal J Haidna ir kt Mazuju formu kuriniu Bramsas taip pat parase nemazai Svarbus jo soliniai kuriniai fortepijonui taip pat dainos kuriu parase apie 200 choraliniai preliudai vargonams J Bramsui esant gyvam zinomiausi jo kuriniai buvo mazieji itin tike tuo metu populiariam namu muzikavimui Tarp ju buvo Vengru sokiai Valsai op 39 fortepijoninam duetui Liebeslieder valsai vokaliniam kvartetui ir fortepijonui ir kt J Bramsui didele įtaka dare L Bethoveno kuryba taip pat Mocartas J Haidnas Tai kad J Bramsas mego klasikine epocha rodo ir zanru pasirinkimas jam patiko klasikines sonatos simfonijos koncerto formos Taciau jis buvo kompozitorius romantikas formu strukturas keisdavo ir naudodavo lanksciai Taip pat J Bramso kurybai įtaka dare liaudies muzika jis aranzavo balsui ir fortepijonui 144 vokieciu liaudies dainas ne viena is jo parasytu dainu turi folkloriniu elementu NuorodosVikiteka Johannes Brahms vaizdine ir garsine medziagaBramso kuryba Gutenbergo projekto tinklalapyje Classic Cat Brahms mp3s Archyvuota kopija 2010 06 11 is Wayback Machine projekto