Europos kultūros sostinės statusas iki 1999 m Europos kultūros miestas kasmet nuo 1985 m suteikiamas bent vienam Europos

Europos kultūros sostinės statusas (iki 1999 m.: Europos kultūros miestas) – kasmet nuo 1985 m. suteikiamas bent vienam Europos miestui, nuo 2007 m. – dviem, nuo 2020 m. kas trejus metus – trims. Miestai priskiriami iš Europos Sąjungos, ELPA (EEE) ir iš ES šalių-kandidačių (tarp jų ir galimų).

Idėja įgyvendinta 1985 metais tuometinės Graikijos kultūros ministrės Melinos Merkuri iniciatyva – Europos Sąjungos Ministrų Taryba oficialiai patvirtino programą „Europos kultūros sostinės“. ES programa „Europos kultūros sostinė“ siekia puoselėti bendrąsias kultūros vertybes ir padėti išlaikyti tradicines šalių narių kultūras bei didinti jų žinomumą. Kultūros sostinių yra reikalaujama integruoti programos veiklas į ilgalaikes miestų strategijas, kurios (remiantis darnumo siekiu) turėtų būti darnios plėtros strategijomis. Tokiu būdu per kultūros sostinės programą taip pat turėtų būti skleidžiamos darnumo idėjos, kurios galėtų prisidėti, keičiant žmonių vertybines nuostatas, įsitikinimus ir elgseną.

Iš Baltijos valstybių Vilnius buvo 2009 m. Europos kultūros sostine,2011 m. – Talinas, 2014 m. – Ryga, Kaunas šiuo metu yra 2022 m. Europos kultūros sostinė,2024 m. ja taps Estijos miestas Tartu, o 2027 m. kuris nors Latvijos miestas.

Chronologija

Europos kultūros sostinės 1985-2026 m.
Metai	Miestas	Valstybė	Pastabos/nuorodos
1985	Atėnai	Graikija
1986	Florencija	Italija
1987	Amsterdamas	Nyderlandai
1988	Vakarų Berlynas	Vakarų Vokietija	Berlynas‎‎ nuo ‎‎Vokietijos susivienijimo‎‎ 1990 metais‎
1989	Paryžius	Prancūzija
1990	Glazgas	Jungtinė Karalystė
1991	Dublinas	Airija
1992	Madridas	Ispanija
1993	Antverpenas	Belgija
1994	Lisabona	Portugalija
1995	Liuksemburgas	Liuksemburgas
1996	Kopenhaga	Danija
1997	Salonikai	Graikija
1998	Stokholmas	Švedija
1999	Veimaras	Vokietija
2000	Avinjonas	Prancūzija	‎2000-ieji buvo vadinami tūkstantmečio metais ir su jais buvo elgiamasi ypatingu būdu, siekiant pabrėžti ilgalaikį Europos miestų paveldą ir indėlį į pasaulio kultūrą ir civilizaciją. Dėl šios priežasties buvo pasirinkti devyni miestai, įskaitant dviejų valstybių miestus, kurios į ES įstojo 2004 m. gegužės 1 d.‎
	Bergenas	Norvegija
	Bolonija	Italija
	Briuselis	Belgija
	Helsinkis	Suomija
	Krokuva	Lenkija
	Praha	Čekija
	Reikjavikas	Islandija
	Santjago de Kompostela	Ispanija
2001	Roterdamas	Nyderlandai
2001	Portas	Portugalija
2002	Briugė	Belgija
2002	Salamanka	Ispanija
2003	Gracas	Austrija
2004	Genuja	Italija
2004	Lilis	Prancūzija
2005	Korkas	Airija
2006	Patrai	Graikija
2007	Sibiu	Rumunija
2007	Liuksemburgas	Liuksemburgas
2008	Mančesteris	Jungtinė Karalystė
2008	Stavangeris	Norvegija
2009	Vilnius	Lietuva
2009	Lincas	Austrija	Linz 2009
2010	Esenas	Vokietija	buvo atstovaujama Rūro sritis; Vokietija
	Stambulas	Turkija
	Pėčas	Vengrija
2011	Turku	Suomija
2011	Talinas	Estija
2012	Gimarainsas	Portugalija
2012	Mariboras	Slovėnija
2013	Marselis	Prancūzija
2013	Košicė	Slovakija
2014	Ryga	Latvija
2014	Umėjas	Švedija
2015	Monsonas	Belgija
2015	Pilzenas	Čekija
2016	San Sebastianas	Ispanija
2016	Vroclavas	Lenkija	Wrocław 2016 Archyvuota kopija 2017-07-29 iš Wayback Machine projekto.
2017	Orhusas	Danija	Aarhus 2017
2017	Pafas	Kipras	Pafos 2017 Archyvuota kopija 2020-09-23 iš Wayback Machine projekto.
2018	Leuvardenas	Nyderlandai
2018	Valeta	Malta	Valletta 2018
2019	Matera	Italija	Matera 2019
2019	Plovdivas	Bulgarija	Plovdiv 2019
2020	Rijeka	Kroatija	Rijeka 2020 Archyvuota kopija 2023-05-15 iš Wayback Machine projekto.
2020	Golvėjus	Airija	Galway 2020 Archyvuota kopija 2024-05-16 iš Wayback Machine projekto.
2022	Kaunas	Lietuva	Kaunas 2022
	Ešas prie Alzeto	Liuksemburgas	Esch-sur-Alzette 2022
	Novi Sadas	Serbija	Novi Sad 2022 (Pavėlinta dėl COVID-19 pandemijos)
2023	Vesprėmas	Vengrija	Veszprém 2023 Archyvuota kopija 2023-03-25 iš Wayback Machine projekto.
	Timišoara	Rumunija	Timișoara 2023 (Pavėlinta dėl COVID-19 pandemijos)
	Eleusinas	Graikija	Eleusis 2023 (Pavėlinta dėl COVID-19 pandemijos)
2024	Tartu	Estija	Tartu 2024
	Bad Išlis	Austrija	Salzkammergut 2024 Archyvuota kopija 2021-06-25 iš Wayback Machine projekto.
	Budė	Norvegija	Bodø 2024 Archyvuota kopija 2021-04-16 iš Wayback Machine projekto.
2025	Nova Gorica/Goricija (jungtinė)	Slovėnija Italija	GO! 2025
2025	Chemnicas	Vokietija	Chemnitz 2025
2026	Trenčynas	Slovakija	Trenčín 2026
2026	Oulu	Suomija	Oulu 2026

Nuorodos

Oficiali programos svetainė

Šaltiniai

„European Capitals of Culture 2020 to 2033 — A guide for cities preparing to bid“ (PDF). European Commission. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2019-06-03. Nuoroda tikrinta 2018-06-18.
Burkšienė, V., Dvorak, J., Burbulytė-Tsiskarishvili, G. (2018). Sustainability and Sustainability Marketing in Competing for the Title of European Capital of Culture. Organizacija, Vol. 51 (1), p. 66-78
Europos kultūros sostinė. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-06-12.
„Association of European Cities of Culture of the Year 2000 - KRAKOW THE OPEN CITY“. www.krakow.pl. Nuoroda tikrinta 2021-02-25.
„Trenčín to be the European Capital of Culture 2026 in Slovakia“. europa.eu. 2021-12-10. Nuoroda tikrinta 2021-12-29.

[1] „European Capitals of Culture 2020 to 2033 — A guide for cities preparing to bid“ (PDF). European Commission. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2019-06-03. Nuoroda tikrinta 2018-06-18.

[2] Burkšienė, V., Dvorak, J., Burbulytė-Tsiskarishvili, G. (2018). Sustainability and Sustainability Marketing in Competing for the Title of European Capital of Culture. Organizacija, Vol. 51 (1), p. 66-78

[VLE-3] Europos kultūros sostinė. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-06-12.

[4] „Association of European Cities of Culture of the Year 2000 - KRAKOW THE OPEN CITY“. www.krakow.pl. Nuoroda tikrinta 2021-02-25.

[5] „Trenčín to be the European Capital of Culture 2026 in Slovakia“. europa.eu. 2021-12-10. Nuoroda tikrinta 2021-12-29.