Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinka

Arbatos kultūra

  • Pagrindinis puslapis
  • Arbatos kultūra
Arbatos kultūra
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
   Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.

Arbatos kultūra - arbatos (kininio arbatmedžio lapų) paruošimo ir vartojimo tradicijų visuma. Dėl skirtingų kultūrinių, geografinių ir istorinių sąlygų skirtingose pasaulio vietose susiformavo skirtingos tradicijos.

Pirmą kartą prijaukinta Junane (dab. pietvakarių Kinija) prieš daugiau nei 5 tūkst. metų, arbata iš pradžių paplito Kinijos civilizacijoje, kur VII-X a. susiformavo labai rafinuota, išgryninta arbatos filosofija. Tarp VII ir XIII a. arbata pateko į kitas Sinosferos šalis: Japoniją, Korėją, Vietnamą. Rytų Azijoje ilgainiui atsirado ritualizuotos , kurių žymesni variantai yra japoniška arbatos ceremonija, , ir kt.

VII a. į Tibeto kalnyną patekusi arbata formavo unikalią sviestinės arbatos kultūrą, tinkamą klajokliškam vietos gyvenimui. Iš čia arbatos kultūra XIII a. pasiekė Mongolijos stepę ir pietinį Sibirą. Šilko keliu arbata prasiskverbė ir į islamo valstybes.

Europą arbata pasiekė skirtingais keliais. Pirmieji XVI a. viduryje ją jūriniais keliais iš Kinijos atvežė portugalai, vėliau ji introdukuota ir Prancūzijoje, Anglijoje, Nyderlanduose. XVII a. žemyniniu keliu (per Sibirą) arbata pasiekė Rusiją. Taip Europoje susiformavo dvi skirtingos arbatos gėrimo tradicijos: ir . Jų dėka nuo XVIII a. arbatos kultūra ėmė tapti pasauliniu fenomenu.

Rusijoje atsiradusi tradicija gaminti arbatą pagalba per XIX-XX a. išplito ne tik po Rusijos imperiją, bet ir į Artimuosius Rytus. Jos veikiama arbata pradėta auginti Gruzijoje, Azerbaidžane, Turkijoje, formavosi turkiška tradicija.

Svarbiausias arbatos kultūros išplitimas pasaulyje buvo Britų imperijos dėka. XVIII a. pamėgę gerti arbatą su cukrumi ir pienu, šią kultūrą britai išplatino po visas kolonijas: JAV, Australiją, Afrikos šalis, Honkongą. Jie introdukavo arbatos auginimą Britų Indijoje, kur formavosi savita . Panašiu metu arbatos paplito po Pietryčių Aziją.

Nuo XX a. arbata geriama visame pasaulyje kaip svarbi komunikacijos, vaišingumo išraiška, ir po vandens yra antrasis populiariausias gėrimas. Turinti ir , ji vertinama dėl savo tonizuojančių savybių.

Arbatos tėvynė

Pagrindiniai straipsniai – ir .

Kininio arbatmedžio tėvynė yra kalnuotos Pietryčių Azijos sritys (ten, kur dabar susieina Indija, Kinija, Mianmaras, Tailandas). Seniausiai arbata maistui vartoti pradėta dab. Kinijos Junano provincijoje maždaug prieš 3200 metų. Ten išmokta skinti laukinės arbatos lapelius ir iš jų virti kartų nuovirą, kuris turėjo tonizuojančių savybių. Iki dabar šiose vietovėse yra išlikusi tradicija, kuomet arbatmedžiams leidžiama natūraliai užaugti. Atskiros šeimos prižiūri savo miškus, o kai kurių medžių amžius siekia virš tūkstančio metų.

Šiose vietose ir dabar išlikusi didžiulė arbatos pavadinimų įvairovė. Skirtingos tautos ją vadina labai skirtingais pavadinimais. Tarp tokių yra va tautos žodžiai la ir miiem, mianmariečių , meng, tshuaj yej, tajų miang ir kt.

Arbatos tėynė pasižymi unikaliomis kultūrinėmis tradicijomis. Tai yra vienintelė vietovė pasaulyje, kur arbata yra ne tik fermentuojama, bet ir kompostuojama, taip gaunant puerą. Be to, šiame areale arbatmedžio lapai vartojami ne tik gėrimui, bet ir maistui. Nuskinti arbatmedžio lapai yra rauginami, iš jų ruošiamos salotos. Tarp tokių patiekalų yra Mianmaro , šiaurės Tailando ir kiti.

Nuo X a. Mianmare suklestėjo ir susiformavo , kurią skatino Pagano karalystės valdovai. Arbata buvo traktuojama kaip pakaitalas alkoholiui, kuris tonizuoja, išgrynina mintis. Stiprėjant budizmui, buvo skatinama atsisakyti alkoholio ir skatinamas arbatos gėrimas bei valgymas, dėl ko Mianmaro kalnuos buvo auginama vis daugiau arbatos.

Rytų Azija

Kinija

Pagrindinis straipsnis – Kiniška arbatos kultūra.

Kinijoje (kuri tuo metu užėmė tik dabartinės Kinijos šiaurinę dalį) arbata žinoma jau nuo Džou dinastijos (I tūkst. pr. m. e. pirmosios pusės), tačiau tik nuo Tang dinastijos laikų (VII a.) tapo visuotinai vartojamu gėrimu, radosi arbatinių kultūra. Song dinastijos metu vykdavo formalūs arbatos ragavimai, panašiai kaip dabar vyksta vynų ragavimas. Parašytas pirmasis pasaulyje Arbatos kanonas, susiformavo arbatos filosofija.

Istoriškai Kinijoje išskiriami du arbatos kultūros laikotarpiai, besiskiriantys arbatos gaminimo ir vartojimo formomis. Tai buvo Arbatos plytelės ir Palaidos arbatos periodai.

Arbatos plytelės laikotarpiu (iki Mingų dinastijos) arbata buvo gaminama iš presuotos arbatos. Po nuėmimo, arbatos lapai iš dalies arba visiškai išdžiovinami ir susmulkinami prieš suspaudžiant į plyteles. Kad arbata būtų tvirta, įmaišoma rišančiųjų medžiagų (pvz., kraujo). Puero presavimas - tai šio proceso palikimas. „Arbatos plytelės“ kartais būdavo naudojamos ir kaip valiuta.

Arbatos paruošimas vyko keliais etapais. Pirmiausia arbatos plytelės kepinamos virš ugnies, kad būtų sunaikinti vabzdžiai ir piktžolės, kurie galėjo atsirasti sandėliuose, laikant arbatą neuždengtą. Taip arbata įgaudavo malonų skonį. Toliau plytelės buvo smulkinamos į miltus ir gaunama smulkinta arbata, panaši į japonišką Matcha. Smulkinta arbata buvo maišoma su karštu vandeniu ir suplakama. Kol arbata nusėda, įdomu stebėti įvairias joje susidarančias formas.

Šiame periode arbata buvo labiau mėgiama dėl jos išvaizdos nei dėl skonio. Arbatai patiekti reikėjo tamsių ir įvairiaformių puodelių, kad būtų galima mėgautis arbatos miltelių nusėdimu. Puodeliai turėjo savo vardus. Labiausiai vertinami net ir šiandien: „Aliejaus dėmė“, „Papūgos plunksnos“, „Kiškio oda“, „Vėžlio kiautas“. Arbatos mišiniai raštuotuose puodeliuose buvo minimi tų laikų poezijoje. Dažnai skambančios frazės: „papūga besisukančiuose debesyse“, „sniegas ant kiškio kailio“.

Smulkintos arbatos vartojimą vis dar galima pamatyti japoniškoje arbatos ceremonijoje.

Palaidų lapų arbatos laikotarpis prasidėjo po 1391 metų, kuomet pirmasis Mingų dinastijos imperatorius, paskelbė, kad arbata rūmams turi būti tiekiama ne plytelėmis, o palaidais lapais. Imperatoriškasis įsakymas greitai pakeitė arbatos gėrimo papročius.

Tai atsispindi dabartinėje arbatos ruošimo kultūroje. Atsiradus naujajam metodui, atsirado ir nauji indai. Pvz., prireikė , kad išlaikyti arbatos skonį, nes ji greičiau praranda skonines savybes, nei arbatos plytelės. Natūralus arbatos aromatas tapo pirminiu tikslu. Arbatos puodelis turėjo būti toks, kad lapams atsiskiriant nuo indo, būtų tinkama gėrimo koncentracija. Arbata turi išlikti šilta, o lapai išimami, kai to reikia. Pradėti labiau vertinti mažesni, paprasto dizaino puodeliai (). Juos naudojant galima geriau pajusti ir įvertinti arbatos skonį ir aromatą.

Dabartinėje Kinijos kultūroje svarbi vieta skiriama arbatai, dėl to daugumoje kinų gyvenamųjų ir verslo rajonų galima rasti , kur siūlomos karštos bei šaltos arbatos ir įvairūs prie jų tinkami užkandžiai. Nuo vidurdienio tipiški kiniški arbatos namai būna užimti studentų ir verslininkų, o naktį – tai naktibaldų ir gangsterių vieta.

Taip pat skaitykite skyrelius Taivanas, Tibetas ir Hong Kongas.

Vietnamas

Šiaurės vakarų Vietname arbatmedžiai auga natūraliai, čia išlikę tūkstantmečiai arbatmedžiai. Tokia arbata vadinama Trà shan tuyết.

Žemumų Vietname, kuris tuo metu priklausė , arbata (viet. trà) emė plisti VII a. ir ilgainiui čia įsitvirtino kaip svarbiausias gėrimas. Arbatos plantacijos pradėtos steigti čia prancūzų XIX a., ir šiuo metu Vietnamas patenka į svarbiausių pasaulio arbatos gamintojų dešimtuką (2020 m. buvo penktoje vietoje).

Čia, kaip ir kitose sinosferinėse šalyse, labiausiai mėgstama žalioji arbata, taip pat ir aromatizuotos arbatos. (viet. trà sen) gaminama žaliosios arbatos lapelius laikant riešutinio lotoso žiede, kad prisigertų aromato, arba maišant ją su lotoso žiedlapiais. Mėgstama ir (viet. trà lài) su jazminaičio žiedlapiais.

Korėja

Pagrindinis straipsnis – .

Į Korėjos pusiasalį arbata iš Kinijos atgabenta VII a., o auginti pradėta IX a. Ji ypač pamėgta tarp vienuolių, intelektualų, naudota ceremonijose. Kaip ir to meto Kinijoje, valstybėje paplito arbatai skirta poezija, buvo tapomi meno kūriniai, organizuojamos varžybos. Po XV a. susiformavo korėjietiška arbatos ceremonija (kor. 다례 = Darye).

Korėjoje mėgstamos žaliosios arbatos (kor. 녹차 = nokcha), geriama ir (kor. 황차 = hwangcha), rečiau juodoji arbata. Be to, dažnai geriamos įvairios žolelių ir vaisių arbatos, gaminamos iš pušies spyglių, rododendrų žiedų, bambukų, šilkmedžio ir persimonų lapų, kiečio. Arbatoms naudojami ir įvairūs žiedai bei vaisiai.

Japonija

Pagrindinis straipsnis – Japoniška arbatos ceremonija.

Kaip ir Korėjoje, į Japoniją arbata atkeliavo VII a., o vėliau čia pradėta ir auginti. Kiniškos tamsios keramikos ritualai ir tradicijos buvo pritaikyti Japonijoje XII a. pradžioje ir davė pagrindą Japonijos arbatos ceremonijai, kuri savo galutinę formą įgavo XVI amžiuje.

Japonijoje daugiausiai vartojama žalioji arbata. Tradiciškai ji geriama nesaldyta, tačau gali būti užkandama japoniškais saldumynais, neretai pagamintais iš (saldi raudonųjų pupuolių košė) bei gličiųjų ryžių. Labai populiari šalta arbata. Kavinėse ir restoranuose maistas dažniausiai patiekiamas su karšta ar šalta žaliąja arbata. „Juodoji arbata“ su pienu ar citrina patiekiama dažniausiai vakarietiško stiliaus restoranuose. Įvairių karštų ir šaltų arbatų siūloma pardavimo automatuose.

Taivanas

Taivane arbata introdukuota XVII a., į čia keliantis kinų kolonistams iš Fudziano. Vietos klimatas ir reljefas ypač tiko auginti arbatas, čia ypač paplito ulongo rūšys.

Apie 1980 m. Taivane išrasta , kurią gaminant naudojami iš miltų gaminami burbulai. Šis azijietiškas gėrimas Jungtinėse Valstijose paplito prieš 2000 metus ir išpopuliarėjo visame pasaulyje. Dažniausiai jis vadinamas „Burbulų arbata“, „Perlinio pieno arbata“ arba „Boba“ (žr. naujieną Archyvuota kopija 2004-10-12 iš Wayback Machine projekto.).

Centrinė Azija

Pagrindinis straipsnis – Sviestinė arbata.

Arbata į Tibeto plynaukštę, kurią tuo metu valdė Tibeto imperija, iš Kinijos pateko VII a. Kadangi gabenimas į kalnus trukdavo labai ilgai, arbata per visą istoriją buvo gabenama plytelių pavidalu, ir dažniausiai fermentuota (juodoji). Nuo VII a. tuo tikslu formavosi istorinis Arbatos ir arklių kelias, vedęs per labai sudėtingo reljefo vietoves. Jis jungė Kinijos Sičuano provinciją su Tibeto sostine Lasa ir Dali karalystės sostine Dali. Arbata Tibete tapo egzotiška importine preke, prabangos simboliu, o vėliau - kasdieniniu gėrimu, neatskiriama gyvenimo dalimi.

Tibeto plynaukštėje ilgainiui susiformavo savita arbatos gaminimo tradicija - sviestinė arbata („Po cha“). Ji gaunama verdant sutrintas arbatos plyteles su jako pienu, papildomai pridedant sviesto, druskos ir sodos. Paskui ji plakama specialiu įrankiu, kad suformuotų putą. Soda šiuo atveju padėdavo gyventojams išvengti dehidratacijos, būdingos gyvenant dideliame aukštyje.

Apie XIII a. iš Tibeto sviestinės arbatos gėrimo kultūra išplito Mongolijoje (mong. suutei tsai), Pietų Sibire, Rytų Turkestane (uigūrų etkan chai), Ladake (gur gur cha), Kašmyre (noon chai), Centrinėje Azijoje ir Afganistane (sheer chai). Vėliau šios arbatos gaminimo tradiciją į Europą atsinešė kalmukai ir nogajai.

Rusija

Pagrindinis straipsnis – .

Rusijoje arbata pradėta gerti 1638 m., kuomet Mongolijos chanas dovanojo arbatos Rusijos carui. Nuo tada ji buvo importuojama iš Kinijos, per Mongoliją ir Sibirą, taip vadinamuoju Sibiro traktu, kuris dar vadinamas Arbatos keliu. Kaip ir Tibeto bei Mongolijos atveju, buvo gabenama tik juodoji arbata, dažniausiai plytelių pavidalu, kad ištvertų ilgas trunkančias keliones. Tokia kelionė kupranugarių karavanu trukdavo 16 mėnesių, o arbata per tą laiką prisigerdavo nuo laužų kylančio dūmų kvapo. Vėliau arbatos importą pagreitino Sibiro geležinkelis, kas leido kristi arbatos kainai ir paplisti jai kaip visuotiniam gėrimui.

Per XVIII a. Rusijoje susiformavo atskira arbatos kultūra, kuri sąlygojo specifinių virimo indų ir tradicijų atsiradimą. Tradicinis vandens virimo indas - (cамовар) pradėdas gaminti XVIII a. pirmoje pusėje. Rusijoje arbatą gerti yra įprasta puodeliuose (arba stiklinėse su metaliniais įdėklais) naudojant arbatos koncentratą, kurį kiekvienas pagal pageidavimą prasiskiedžia karštu vandeniu (pora arbatos puodelių, 'чай парой чайников'). Arbata geriama perpilant iš puodelio į lėkštelę, kad greičiau atauštų, užkandama saldumynais, gabaliniu cukrumi. Arbatos gėrimas yra šeimos tradicija, dažniausiai patiekiant su cukrumi, citrina, įvairiais džemais, užkandžiais, saldainiais, suspausta obuolių tyre.

Europinėje Rusijos dalyje susiformavusi arbatos kultūra per XIX a. paplito po visą Rusijos imperiją, pietinėse jos dalyse (Užkaukazėje) pradėtos steigti arbatos plantacijos. Iš čia arbatos kultūra pasiekė ir Artimųjų Rytų šalis.

  • Rusų šeima prie samovaro
  • Stiklinė su metaliniu įdėklu
  • Arbatos rinkimas rytinėse Juodosios jūros pakrantėse prieš 1915
  • Kinų prižiūrėtojas Chakva arbatos plantacijoje Batumi šiaurėje, prieš 1915

Artimieji Rytai

Į Artimuosius Rytus arbata pateko skirtingais keliais. Nėra tikslai žinoma kada, bet greičiausiai jau viduramžiais ji iš Kinijos atkeliavo Šilko keliu ir paplito Turkestane, Afganistane. XIX a. vietos arbatos kultūrą stipriai paveikė rusiška arbatos kultūra, kuri atnešė samovaro vartojimo, skiedžiamo arbatos koncentrato, ir kitas tradicijas. Šiaurės Afrikos šalis XIX a. veikė . Musulmoniškose šalyse, kur draudžiamas alkoholis, arbatos gėrimui teikiama didelė reikšmė, nes ji pagerina komunikaciją, tonizuoja.

Vidurinė Azija

Tarp Vidurinės Azijos klajoklių iš Tibeto ir Mongolijos paplito sviestinė arbata (uzb. shir choy). Tuo tarpu tarp sėslių regiono gyventojų prekybiniuose miestuose dominavo iš Kinijos atkeliavusi nesaldinta žalia arbata. Miestuose susiformavo (čaichana) kultūra. Kiekvienas karavansarajus turėdavo savo čaichaną. Arbata buvo plikoma tam skirtuose variniuose arbatiniuose , o geriama iš specialių puodelių , kurie neturi ąselių. XIX a. regioną užėmus Rusijos imperijai, arbatos gamyboje kumganą pakeitė samovaras.

Kiekviena šalis turi savo mėgstamas arbatos gamybos rūšis. Pavyzdžui, Uzbekijoje geriama plikyta žalioji arbata (uzb. kok choi), virinta žalioji arbata (uzb. rais choi), juodoji arbata (uzb. kara choi), arbata su pipirais (uzb. murch choi), baziliku (uzb. raikhonli choi), ir pan.

Iranas

Pagrindinis straipsnis – .

Į Persiją (Iranas) arbata (Châi) pateko greičiausiai apie XVII a., nors tikėtina, jog būta ir senesnių atvejų. Greitai ji tapo nacionaliniu gėrimu. Arbata čia geriama naudojant samovarą, iš puodelių arba stiklinaičių. Nuo senų laikų iraniečiai turi Châikhâne (Arbatos namus), kurie vis dar yra svarbi socialinė vieta. Unikali tradicija arbatą gerti iš lėkštutės, o prieš geriant į burną įsidėti cukraus gabaliuką.

Iraniečiai pagal arbatos suvartojimą yra vieni pirmųjų pasaulyje. Beveik visas šiaurinis Iranas palei Kaspijos jūrą yra tinkamas arbatos auginimui. Ypač didelės arbatos plantacijos yra Gilano provincijoje Alborzo kalvose. Milijonai žmonių dirba arbatos industrijoje.

Turkija

Pagrindinis straipsnis – Turkiška arbata.

Turkiška arbata (Çay) geriama visoje Turkijoje. Turkiška arbata verdama virdulyje, o ne plikoma. Koncentratas skiedžiamas verdančiu vandeniu, taip gaunant stiprią „koyu“ (tamsi) arba silpną „açik“ (atvira). Arbata gausiai saldinama ir geriama iš mažų stiklinaičių , kad matytųsi arbatos spalva ir cukraus gabaliukai.

Arabų šalys

Pagrindinis straipsnis – .

Į arabų šalis arbatos (šay) kultūra atėjo palyginus vėlai, tik XIX a. II pusėje. Ten vis dar populiarios tradicinės , gaminamos iš šalavijo, ramunbėlių, anyžių, čiobrelių, mėtų, kinrožės, kardamono, cinamono ir pan. Tačiau čia mėgstama ir juodoji arbata (arab. شاي أحمر = šāy ʾaḥmar).

Magrebo šalyse paplitusi mėtų arbatos tradicija, kuomet plikoma žalioji arbata su mėtomis. Libijoje tiršta arbata yra suplakama, kad paviršiuje susidarytų puta, o paskutinis arbatos patiekimas yra su žemės riešutais.

Vakarų Europa

Pirmieji arbatos pavyzdžiai į Europą atvežti iš Kinijos XVI a. viduryje portugalų, o XVII a. arbata jau buvo žinoma Prancūzijoje, Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose. Čia ėmė formuotis atskiros kultūrinės tradicijos.

Airija

Airija jau seniai yra viena didžiausių arbatos vartotojų pasaulyje. Nacionalinis vidurkis yra keturi puodeliai per dieną, o dauguma žmonių išgeria šešis ir daugiau.

Britanija

Pagrindinis straipsnis – .

Britai yra didžiausi arbatos vartotojai pasaulyje pagal arbatos kiekį, tenkantį vienam žmogui: vidutiniškai kiekvienas žmogus suvartoja 2,5 kg per metus. Britams arbatos gėrimas nėra delikati, išpuoselėta kultūrinė išraiška – puodelis arbatos geriamas kelis kartus per dieną be jokių ceremonijų.
„Tea“ (angl. „arbata“) yra ne tik gėrimo pavadinimas, bet ir vėlyvo vidurdienio lengvas užkandis, nepriklausomai nuo to, kas geriama. Ne Jungtinėje Karalystėje tai vadinama „high tea“, o Jungtinėje Karalystėje „high tea“ reiškia vakarienę. Šis terminas, matyt, kilo iš valgymo prie „high“ (pagrindinio) stalo.
Arbata dažniausiai patiekiama su pienu (ne grietinėle) ir cukrumi. Jungtinėje Karalystėje taip pat egzistuoja arbatos namų tradicija, kai patiekiamas tradicinis kremas ir džemas ant paplotėlių, nors šis paprotys nuo Antrojo pasaulinio karo jau nyksta. Devone ir Kornvelyje ypač populiarios kreminės arbatos. Lyons Corner House yra klestintis tokių arbatos namų tinklas.

Čekija

Pastaraisiais metais specifinė arbatos kultūra išsivystė Čekijos Respublikoje. Atsirado įvairių stilių arbatų namai, tačiau nepaisant to, kad turi tokį patį pavadinimą, skiriasi nuo britiško stiliaus arbatos namų. Grynos arbatos ruošiamos pagal tos šalies, iš kurios yra kilusios, papročius. Galima rinktis iš visų arbatą ruošiančių šalių net 80 rūšių arbatų. Skirtingi arbatos namai sukūrė įvairius arbatų ruošimo ir pateikimo metodus.

Pietų ir Pietryčių Azija

Nors arbatos Pietų ir Pietryčių Azija yra labai arti arbatos kilmės vietos, ča arbatos kultūra nepaplito labai ilgai. Arbatos kultūros paplitimas Pietų ir Pietryčių Azijoje siejamas su XVIII-XIX a. ir Europos valstybių kolonizacija.

Indija

Pagrindinis straipsnis – .

Indija yra viena didžiausių arbatos gamintojų. Beveik visa suvartojama arbata yra juodoji indiška arbata.

Arbata geriama kaip pusryčių ir vakarienės gėrimas. Dažnai patiekiama kaip masala chai su pienu ir cukrumi, kartais su prieskoniais. Arbatžolės verdamos vandenyje, po truputį pilant pieno. (apytikriai 2 dalys vandens, 1 - pieno). Būtina paminėti, kad labai svarbu prieskoniai. Truputis juodųjų pipirų, cinamono, kardamono, anyžių (maždaug po 1/4 šaukštelio litrui arbatos), šiek tiek imbiero, 2-4 gvazdikėliai ir daug rudojo cukraus. Arbata tikrai turi būti saldi.

Pagal etiketą kultūringa kiekvienam svečiui pasiūlyti arbatos. Arbata įėjo ir į kai kurias idiomas: prašyti pinigų už „chai - pani“ reiškia arbatpinigių prašymą, nors kai kuriose valstijose tai gali reikšti išpirkos prašymą.

Šri Lanka

Šri Lankoje arbata yra patiekiama anglišku stiliumi, t. y. su pienu ir cukrumi, bet pienas visada pašildomas. Arbata Šri Lankoje labai populiari ir tapo jos kultūros dalimi.

Likęs pasaulis

Sandraugos šalys

Devonšyro arbata geriama arbatos namuose nuo Jungtinės Karalystės, Australijos, Indijos iki Naujosios Zelandijos. Devonšyro arbata yra beveik nežinoma Jungtinėse Valstijose. Žodis „arbata“ Britanijos tautų sandraugos šalyse gali būti naudojamas ir valgymo metui apibūdinti, nepriklausomai nuo to, ar jo metu geriama arbata, ar ne. Dėl to, pvz., Naujojoje Zelandijoje siūloma išgerti „cuppa“ (kaip „cup of tea“).

Honkongas

Honkonge angliško stiliaus arbata išsivystė į naują vietinio stiliaus gėrimą – „Honkongo arbata su pienu“ arba tiesiog „pieno arbata“. Ji populiari cha chaan tenge ir greito maisto parduotuvėse, tokiose, kaip kaip Café de Coral ir Maxims Express. Tradicinės kinų arbatos – žalioji arbata, „Gėlių arbata“, „Jazminų arbata“, „Pu - erh“ arbata – yra populiarios ir dažniausiai patiekiamos „Dim sum“ restoranuose per „Yum cha“.

Jungtinės Amerikos Valstijos

Kolonijiniu laikotarpiu arbata ir arbatos mokesčiai buvo pagrindinis ginčų objektas tarp Anglijos ir jos kolonijų Amerikoje. Tai lėmė Bostono Arbatėlę - įžanginį Amerikos Revoliucijos įvykį, kai kolonistai Bostono Uoste išmetė arbatos krovinį iš trijų britų laivų. Dėl to laikotarpio arbatos boikotų vis daugiau pradėta vartoti kavos ir kitų gėrimų. Dabar JAV kava yra populiaresnė nei arbata.

JAV arbata dažniausiai patiekiama šalta arba „ledinė“. Paprastai tokia arbata yra saldinama, kartais paskaninant citrina. Arbata parduodama palaidais arbatžolių lapeliais ir arbatos maišeliuose. Dar vartojami „Momentinės šaltos arbatos miksai“, kurie ruošiami išdžiovinus pagamintą arbatą, panašiai kaip tirpi kava.

Dėl šaltos arbatos populiarumo atsirado dar vienas stalo įrankis - ledinės arbatos šaukštelis, kuris nuo standartinio arbatos šaukštelio skiriasi ilgesniu koteliu cukraus išmaišymui aukštose šaltos arbatos stiklinėse.

Pietinėje JAV dalyje populiari ledu atšaldyta „Saldi arbata“ su cukrumi arba kukurūzų sirupu. Kai sakoma „arbata“, turima galvoje „saldi šalta arbata“.

Šiaurinėje šalies dalyje „arbata“ yra karštas gėrimas.

Teksase šalta arbata (tariama „ahstee“ dialektu) beveik visada reiškia šviežiai užpiltą nesaldintą arbatą, patiekiamą aukštose stiklinėse, papuošus citrinos skiltele.

  • Alkoholinė arbata (Long Ailando ledinė arbata)

Tai ne arbata, o alkoholinis gėrimas – kokteilis, kuris, teisingai paruošus, yra tokio pat skonio, kaip ledinė arbata.

Išnašos

  1. Yamamoto, T; Kim, M; Juneja, L R (1997). Chemistry and Applications of Green Tea. CRC Press. ISBN 0-8493-4006-3.
  2. Fuller, Thomas (2008-04-21). "A Tea From the Jungle Enriches a Placid Village". The New York Times. New York. p. A8.
  3. Liang Luohui 2010 The Tea Forests of Yunnan, Our World, United Nations University.
  4. Mair, Victor H.; Hoh, Erling (2009). The True History of Tea. Thames & Hudson. pp. 262–264. ISBN 978-0-500-25146-1.
  5. Driem, George L. van (2019-01-14). The Tale of Tea: A Comprehensive History of Tea from Prehistoric Times to the Present Day. BRILL. ISBN 978-90-04-39360-8.
  6. Lei Shwe Sin Myint (2020). "Analysis of Tea Culture in Myanmar Society: Practices of Tea Consumption in Upper Myanmar" (PDF). University of Mandalay Research Journal. 11.
  7. Wenner, Robert, "The Deep Roots of Vietnamese Tea: Culture, Production, and Prospects for Development" (2011). Independent Study Project (ISP) Collection. Paper 1159.)
  8. Encyclopedia of Korean Culture (in Korean). Academy of Korean Studies.
  9. Po cha receptas Archyvuota kopija 2008-07-30 iš Wayback Machine projekto.
  10. Subramanian, Sribala (2020-01-29). "The Art and Science of Kashmir's Pink Tea". Gastro Obscura. Atlas Obscura.
  11. Badarch, Mainbayar (11 September 2022). "Kazakh Culture is Centered on Tea". Tea Journey.
  12. Avery, Martha (2003). The Tea Road. Beijing: China Intercontinental Press. ISBN 7-5085-0380-5.
  13. Uzbek tea. People Travels
  14. Uzbek tea. People Travels
  15. "Tea in Iran / All about tea. Culture, Health Benefit, Business, etc. World Green Tea Association presented O-CHA NET". www.o-cha.net.
  16. Libyan food

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 21 Lie, 2025 / 18:52

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Arbatos kultūra, Kas yra Arbatos kultūra? Ką reiškia Arbatos kultūra?

Siam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai įrasydami tinkamas isnasas ar nuorodas į patikimus saltinius Arbatos kultura arbatos kininio arbatmedzio lapu paruosimo ir vartojimo tradiciju visuma Del skirtingu kulturiniu geografiniu ir istoriniu salygu skirtingose pasaulio vietose susiformavo skirtingos tradicijos Arbatos gerimo ceremonija Japonijoje Pirma karta prijaukinta Junane dab pietvakariu Kinija pries daugiau nei 5 tukst metu arbata is pradziu paplito Kinijos civilizacijoje kur VII X a susiformavo labai rafinuota isgryninta arbatos filosofija Tarp VII ir XIII a arbata pateko į kitas Sinosferos salis Japonija Koreja Vietnama Rytu Azijoje ilgainiui atsirado ritualizuotos kuriu zymesni variantai yra japoniska arbatos ceremonija ir kt VII a į Tibeto kalnyna patekusi arbata formavo unikalia sviestines arbatos kultura tinkama klajokliskam vietos gyvenimui Is cia arbatos kultura XIII a pasieke Mongolijos stepe ir pietinį Sibira Silko keliu arbata prasiskverbe ir į islamo valstybes Europa arbata pasieke skirtingais keliais Pirmieji XVI a viduryje ja juriniais keliais is Kinijos atveze portugalai veliau ji introdukuota ir Prancuzijoje Anglijoje Nyderlanduose XVII a zemyniniu keliu per Sibira arbata pasieke Rusija Taip Europoje susiformavo dvi skirtingos arbatos gerimo tradicijos ir Ju deka nuo XVIII a arbatos kultura eme tapti pasauliniu fenomenu Rusijoje atsiradusi tradicija gaminti arbata pagalba per XIX XX a isplito ne tik po Rusijos imperija bet ir į Artimuosius Rytus Jos veikiama arbata pradeta auginti Gruzijoje Azerbaidzane Turkijoje formavosi turkiska tradicija Svarbiausias arbatos kulturos isplitimas pasaulyje buvo Britu imperijos deka XVIII a pamege gerti arbata su cukrumi ir pienu sia kultura britai isplatino po visas kolonijas JAV Australija Afrikos salis Honkonga Jie introdukavo arbatos auginima Britu Indijoje kur formavosi savita Panasiu metu arbatos paplito po Pietryciu Azija Nuo XX a arbata geriama visame pasaulyje kaip svarbi komunikacijos vaisingumo israiska ir po vandens yra antrasis populiariausias gerimas Turinti ir ji vertinama del savo tonizuojanciu savybiu Arbatos tevyneBlangu tauteles kaimas Junano kalnuosePagrindiniai straipsniai ir Kininio arbatmedzio tevyne yra kalnuotos Pietryciu Azijos sritys ten kur dabar susieina Indija Kinija Mianmaras Tailandas Seniausiai arbata maistui vartoti pradeta dab Kinijos Junano provincijoje mazdaug pries 3200 metu Ten ismokta skinti laukines arbatos lapelius ir is ju virti kartu nuovira kuris turejo tonizuojanciu savybiu Iki dabar siose vietovese yra islikusi tradicija kuomet arbatmedziams leidziama naturaliai uzaugti Atskiros seimos priziuri savo miskus o kai kuriu medziu amzius siekia virs tukstancio metu Siose vietose ir dabar islikusi didziule arbatos pavadinimu įvairove Skirtingos tautos ja vadina labai skirtingais pavadinimais Tarp tokiu yra va tautos zodziai la ir miiem mianmarieciu meng tshuaj yej taju miang ir kt Lahpeto patiekalai Mianmare Arbatos teyne pasizymi unikaliomis kulturinemis tradicijomis Tai yra vienintele vietove pasaulyje kur arbata yra ne tik fermentuojama bet ir kompostuojama taip gaunant puera Be to siame areale arbatmedzio lapai vartojami ne tik gerimui bet ir maistui Nuskinti arbatmedzio lapai yra rauginami is ju ruosiamos salotos Tarp tokiu patiekalu yra Mianmaro siaures Tailando ir kiti Nuo X a Mianmare suklestejo ir susiformavo kuria skatino Pagano karalystes valdovai Arbata buvo traktuojama kaip pakaitalas alkoholiui kuris tonizuoja isgrynina mintis Stiprejant budizmui buvo skatinama atsisakyti alkoholio ir skatinamas arbatos gerimas bei valgymas del ko Mianmaro kalnuos buvo auginama vis daugiau arbatos Rytu AzijaKinija Gongfu ceremonijos indaiKiniska arbatine XIX a Pagrindinis straipsnis Kiniska arbatos kultura Kinijoje kuri tuo metu uzeme tik dabartines Kinijos siaurine dalį arbata zinoma jau nuo Dzou dinastijos I tukst pr m e pirmosios puses taciau tik nuo Tang dinastijos laiku VII a tapo visuotinai vartojamu gerimu radosi arbatiniu kultura Song dinastijos metu vykdavo formalus arbatos ragavimai panasiai kaip dabar vyksta vynu ragavimas Parasytas pirmasis pasaulyje Arbatos kanonas susiformavo arbatos filosofija Istoriskai Kinijoje isskiriami du arbatos kulturos laikotarpiai besiskiriantys arbatos gaminimo ir vartojimo formomis Tai buvo Arbatos plyteles ir Palaidos arbatos periodai Arbatos plyteles laikotarpiu iki Mingu dinastijos arbata buvo gaminama is presuotos arbatos Po nuemimo arbatos lapai is dalies arba visiskai isdziovinami ir susmulkinami pries suspaudziant į plyteles Kad arbata butu tvirta įmaisoma risanciuju medziagu pvz kraujo Puero presavimas tai sio proceso palikimas Arbatos plyteles kartais budavo naudojamos ir kaip valiuta Arbatos paruosimas vyko keliais etapais Pirmiausia arbatos plyteles kepinamos virs ugnies kad butu sunaikinti vabzdziai ir piktzoles kurie galejo atsirasti sandeliuose laikant arbata neuzdengta Taip arbata įgaudavo malonu skonį Toliau plyteles buvo smulkinamos į miltus ir gaunama smulkinta arbata panasi į japoniska Matcha Smulkinta arbata buvo maisoma su karstu vandeniu ir suplakama Kol arbata nuseda įdomu stebeti įvairias joje susidarancias formas Siame periode arbata buvo labiau megiama del jos isvaizdos nei del skonio Arbatai patiekti reikejo tamsiu ir įvairiaformiu puodeliu kad butu galima megautis arbatos milteliu nusedimu Puodeliai turejo savo vardus Labiausiai vertinami net ir siandien Aliejaus deme Papugos plunksnos Kiskio oda Vezlio kiautas Arbatos misiniai rastuotuose puodeliuose buvo minimi tu laiku poezijoje Daznai skambancios frazes papuga besisukanciuose debesyse sniegas ant kiskio kailio Smulkintos arbatos vartojima vis dar galima pamatyti japoniskoje arbatos ceremonijoje Palaidu lapu arbatos laikotarpis prasidejo po 1391 metu kuomet pirmasis Mingu dinastijos imperatorius paskelbe kad arbata rumams turi buti tiekiama ne plytelemis o palaidais lapais Imperatoriskasis įsakymas greitai pakeite arbatos gerimo paprocius Tai atsispindi dabartineje arbatos ruosimo kulturoje Atsiradus naujajam metodui atsirado ir nauji indai Pvz prireike kad islaikyti arbatos skonį nes ji greiciau praranda skonines savybes nei arbatos plyteles Naturalus arbatos aromatas tapo pirminiu tikslu Arbatos puodelis turejo buti toks kad lapams atsiskiriant nuo indo butu tinkama gerimo koncentracija Arbata turi islikti silta o lapai isimami kai to reikia Pradeti labiau vertinti mazesni paprasto dizaino puodeliai Juos naudojant galima geriau pajusti ir įvertinti arbatos skonį ir aromata Dabartineje Kinijos kulturoje svarbi vieta skiriama arbatai del to daugumoje kinu gyvenamuju ir verslo rajonu galima rasti kur siulomos karstos bei saltos arbatos ir įvairus prie ju tinkami uzkandziai Nuo vidurdienio tipiski kiniski arbatos namai buna uzimti studentu ir verslininku o naktį tai naktibaldu ir gangsteriu vieta Taip pat skaitykite skyrelius Taivanas Tibetas ir Hong Kongas Vietnamas Vietnamietiskas arbatos komplektas Siaures vakaru Vietname arbatmedziai auga naturaliai cia islike tukstantmeciai arbatmedziai Tokia arbata vadinama Tra shan tuyết Zemumu Vietname kuris tuo metu priklause arbata viet tra eme plisti VII a ir ilgainiui cia įsitvirtino kaip svarbiausias gerimas Arbatos plantacijos pradetos steigti cia prancuzu XIX a ir siuo metu Vietnamas patenka į svarbiausiu pasaulio arbatos gamintoju desimtuka 2020 m buvo penktoje vietoje Cia kaip ir kitose sinosferinese salyse labiausiai megstama zalioji arbata taip pat ir aromatizuotos arbatos viet tra sen gaminama zaliosios arbatos lapelius laikant riesutinio lotoso ziede kad prisigertu aromato arba maisant ja su lotoso ziedlapiais Megstama ir viet tra lai su jazminaicio ziedlapiais Koreja Korejietiska arbatos ceremonijaPagrindinis straipsnis Į Korejos pusiasalį arbata is Kinijos atgabenta VII a o auginti pradeta IX a Ji ypac pamegta tarp vienuoliu intelektualu naudota ceremonijose Kaip ir to meto Kinijoje valstybeje paplito arbatai skirta poezija buvo tapomi meno kuriniai organizuojamos varzybos Po XV a susiformavo korejietiska arbatos ceremonija kor 다례 Darye Korejoje megstamos zaliosios arbatos kor 녹차 nokcha geriama ir kor 황차 hwangcha reciau juodoji arbata Be to daznai geriamos įvairios zoleliu ir vaisiu arbatos gaminamos is pusies spygliu rododendru ziedu bambuku silkmedzio ir persimonu lapu kiecio Arbatoms naudojami ir įvairus ziedai bei vaisiai Japonija Japoniska su saldumynuPagrindinis straipsnis Japoniska arbatos ceremonija Kaip ir Korejoje į Japonija arbata atkeliavo VII a o veliau cia pradeta ir auginti Kiniskos tamsios keramikos ritualai ir tradicijos buvo pritaikyti Japonijoje XII a pradzioje ir dave pagrinda Japonijos arbatos ceremonijai kuri savo galutine forma įgavo XVI amziuje Japonijoje daugiausiai vartojama zalioji arbata Tradiciskai ji geriama nesaldyta tacau gali buti uzkandama japoniskais saldumynais neretai pagamintais is saldi raudonuju pupuoliu kose bei gliciuju ryziu Labai populiari salta arbata Kavinese ir restoranuose maistas dazniausiai patiekiamas su karsta ar salta zaliaja arbata Juodoji arbata su pienu ar citrina patiekiama dazniausiai vakarietisko stiliaus restoranuose Įvairiu karstu ir saltu arbatu siuloma pardavimo automatuose Taivanas Taivane arbata introdukuota XVII a į cia keliantis kinu kolonistams is Fudziano Vietos klimatas ir reljefas ypac tiko auginti arbatas cia ypac paplito ulongo rusys Apie 1980 m Taivane israsta kuria gaminant naudojami is miltu gaminami burbulai Sis azijietiskas gerimas Jungtinese Valstijose paplito pries 2000 metus ir ispopuliarejo visame pasaulyje Dazniausiai jis vadinamas Burbulu arbata Perlinio pieno arbata arba Boba zr naujiena Archyvuota kopija 2004 10 12 is Wayback Machine projekto Centrine AzijaTibetieciu vienuolis pilstantis arbataPagrindinis straipsnis Sviestine arbata Arbata į Tibeto plynaukste kuria tuo metu valde Tibeto imperija is Kinijos pateko VII a Kadangi gabenimas į kalnus trukdavo labai ilgai arbata per visa istorija buvo gabenama plyteliu pavidalu ir dazniausiai fermentuota juodoji Nuo VII a tuo tikslu formavosi istorinis Arbatos ir arkliu kelias vedes per labai sudetingo reljefo vietoves Jis junge Kinijos Sicuano provincija su Tibeto sostine Lasa ir Dali karalystes sostine Dali Arbata Tibete tapo egzotiska importine preke prabangos simboliu o veliau kasdieniniu gerimu neatskiriama gyvenimo dalimi Tibeto plynauksteje ilgainiui susiformavo savita arbatos gaminimo tradicija sviestine arbata Po cha Ji gaunama verdant sutrintas arbatos plyteles su jako pienu papildomai pridedant sviesto druskos ir sodos Paskui ji plakama specialiu įrankiu kad suformuotu puta Soda siuo atveju padedavo gyventojams isvengti dehidratacijos budingos gyvenant dideliame aukstyje Apie XIII a is Tibeto sviestines arbatos gerimo kultura isplito Mongolijoje mong suutei tsai Pietu Sibire Rytu Turkestane uiguru etkan chai Ladake gur gur cha Kasmyre noon chai Centrineje Azijoje ir Afganistane sheer chai Veliau sios arbatos gaminimo tradicija į Europa atsinese kalmukai ir nogajai RusijaSibiro traktasPagrindinis straipsnis Rusijoje arbata pradeta gerti 1638 m kuomet Mongolijos chanas dovanojo arbatos Rusijos carui Nuo tada ji buvo importuojama is Kinijos per Mongolija ir Sibira taip vadinamuoju Sibiro traktu kuris dar vadinamas Arbatos keliu Kaip ir Tibeto bei Mongolijos atveju buvo gabenama tik juodoji arbata dazniausiai plyteliu pavidalu kad istvertu ilgas trunkancias keliones Tokia kelione kupranugariu karavanu trukdavo 16 menesiu o arbata per ta laika prisigerdavo nuo lauzu kylancio dumu kvapo Veliau arbatos importa pagreitino Sibiro gelezinkelis kas leido kristi arbatos kainai ir paplisti jai kaip visuotiniam gerimui Per XVIII a Rusijoje susiformavo atskira arbatos kultura kuri salygojo specifiniu virimo indu ir tradiciju atsiradima Tradicinis vandens virimo indas camovar pradedas gaminti XVIII a pirmoje puseje Rusijoje arbata gerti yra įprasta puodeliuose arba stiklinese su metaliniais įdeklais naudojant arbatos koncentrata kurį kiekvienas pagal pageidavima prasiskiedzia karstu vandeniu pora arbatos puodeliu chaj paroj chajnikov Arbata geriama perpilant is puodelio į lekstele kad greiciau ataustu uzkandama saldumynais gabaliniu cukrumi Arbatos gerimas yra seimos tradicija dazniausiai patiekiant su cukrumi citrina įvairiais dzemais uzkandziais saldainiais suspausta obuoliu tyre Europineje Rusijos dalyje susiformavusi arbatos kultura per XIX a paplito po visa Rusijos imperija pietinese jos dalyse Uzkaukazeje pradetos steigti arbatos plantacijos Is cia arbatos kultura pasieke ir Artimuju Rytu salis Rusu seima prie samovaro Stikline su metaliniu įdeklu Arbatos rinkimas rytinese Juodosios juros pakrantese pries 1915 Kinu priziuretojas Chakva arbatos plantacijoje Batumi siaureje pries 1915Artimieji RytaiPiala ir arbatinkas UzbekijojeVaisinimas arbata IraneXIX a caichana BakuMarokietiskas arbatinis Į Artimuosius Rytus arbata pateko skirtingais keliais Nera tikslai zinoma kada bet greiciausiai jau viduramziais ji is Kinijos atkeliavo Silko keliu ir paplito Turkestane Afganistane XIX a vietos arbatos kultura stipriai paveike rusiska arbatos kultura kuri atnese samovaro vartojimo skiedziamo arbatos koncentrato ir kitas tradicijas Siaures Afrikos salis XIX a veike Musulmoniskose salyse kur draudziamas alkoholis arbatos gerimui teikiama didele reiksme nes ji pagerina komunikacija tonizuoja Vidurine Azija Tarp Vidurines Azijos klajokliu is Tibeto ir Mongolijos paplito sviestine arbata uzb shir choy Tuo tarpu tarp sesliu regiono gyventoju prekybiniuose miestuose dominavo is Kinijos atkeliavusi nesaldinta zalia arbata Miestuose susiformavo caichana kultura Kiekvienas karavansarajus turedavo savo caichana Arbata buvo plikoma tam skirtuose variniuose arbatiniuose o geriama is specialiu puodeliu kurie neturi aseliu XIX a regiona uzemus Rusijos imperijai arbatos gamyboje kumgana pakeite samovaras Kiekviena salis turi savo megstamas arbatos gamybos rusis Pavyzdzui Uzbekijoje geriama plikyta zalioji arbata uzb kok choi virinta zalioji arbata uzb rais choi juodoji arbata uzb kara choi arbata su pipirais uzb murch choi baziliku uzb raikhonli choi ir pan Iranas Pagrindinis straipsnis Į Persija Iranas arbata Chai pateko greiciausiai apie XVII a nors tiketina jog buta ir senesniu atveju Greitai ji tapo nacionaliniu gerimu Arbata cia geriama naudojant samovara is puodeliu arba stiklinaiciu Nuo senu laiku iranieciai turi Chaikhane Arbatos namus kurie vis dar yra svarbi socialine vieta Unikali tradicija arbata gerti is lekstutes o pries geriant į burna įsideti cukraus gabaliuka Iranieciai pagal arbatos suvartojima yra vieni pirmuju pasaulyje Beveik visas siaurinis Iranas palei Kaspijos jura yra tinkamas arbatos auginimui Ypac dideles arbatos plantacijos yra Gilano provincijoje Alborzo kalvose Milijonai zmoniu dirba arbatos industrijoje Turkija Pagrindinis straipsnis Turkiska arbata Turkiska arbata Cay geriama visoje Turkijoje Turkiska arbata verdama virdulyje o ne plikoma Koncentratas skiedziamas verdanciu vandeniu taip gaunant stipria koyu tamsi arba silpna acik atvira Arbata gausiai saldinama ir geriama is mazu stiklinaiciu kad matytusi arbatos spalva ir cukraus gabaliukai Arabu salys Pagrindinis straipsnis Į arabu salis arbatos say kultura atejo palyginus velai tik XIX a II puseje Ten vis dar populiarios tradicines gaminamos is salavijo ramunbeliu anyziu ciobreliu metu kinrozes kardamono cinamono ir pan Taciau cia megstama ir juodoji arbata arab شاي أحمر say ʾaḥmar Magrebo salyse paplitusi metu arbatos tradicija kuomet plikoma zalioji arbata su metomis Libijoje tirsta arbata yra suplakama kad pavirsiuje susidarytu puta o paskutinis arbatos patiekimas yra su zemes riesutais Vakaru EuropaPirmieji arbatos pavyzdziai į Europa atvezti is Kinijos XVI a viduryje portugalu o XVII a arbata jau buvo zinoma Prancuzijoje Italijoje Jungtineje Karalysteje Nyderlanduose Cia eme formuotis atskiros kulturines tradicijos Airija Airija jau seniai yra viena didziausiu arbatos vartotoju pasaulyje Nacionalinis vidurkis yra keturi puodeliai per diena o dauguma zmoniu isgeria sesis ir daugiau Britanija Pagrindinis straipsnis Britai yra didziausi arbatos vartotojai pasaulyje pagal arbatos kiekį tenkantį vienam zmogui vidutiniskai kiekvienas zmogus suvartoja 2 5 kg per metus Britams arbatos gerimas nera delikati ispuoseleta kulturine israiska puodelis arbatos geriamas kelis kartus per diena be jokiu ceremoniju Tea angl arbata yra ne tik gerimo pavadinimas bet ir velyvo vidurdienio lengvas uzkandis nepriklausomai nuo to kas geriama Ne Jungtineje Karalysteje tai vadinama high tea o Jungtineje Karalysteje high tea reiskia vakariene Sis terminas matyt kilo is valgymo prie high pagrindinio stalo Arbata dazniausiai patiekiama su pienu ne grietinele ir cukrumi Jungtineje Karalysteje taip pat egzistuoja arbatos namu tradicija kai patiekiamas tradicinis kremas ir dzemas ant paploteliu nors sis paprotys nuo Antrojo pasaulinio karo jau nyksta Devone ir Kornvelyje ypac populiarios kremines arbatos Lyons Corner House yra klestintis tokiu arbatos namu tinklas Cekija Pastaraisiais metais specifine arbatos kultura issivyste Cekijos Respublikoje Atsirado įvairiu stiliu arbatu namai taciau nepaisant to kad turi tokį patį pavadinima skiriasi nuo britisko stiliaus arbatos namu Grynos arbatos ruosiamos pagal tos salies is kurios yra kilusios paprocius Galima rinktis is visu arbata ruosianciu saliu net 80 rusiu arbatu Skirtingi arbatos namai sukure įvairius arbatu ruosimo ir pateikimo metodus Pietu ir Pietryciu AzijaNors arbatos Pietu ir Pietryciu Azija yra labai arti arbatos kilmes vietos ca arbatos kultura nepaplito labai ilgai Arbatos kulturos paplitimas Pietu ir Pietryciu Azijoje siejamas su XVIII XIX a ir Europos valstybiu kolonizacija Indija Arbatos sodai OotyPagrindinis straipsnis Indija yra viena didziausiu arbatos gamintoju Beveik visa suvartojama arbata yra juodoji indiska arbata Arbata geriama kaip pusryciu ir vakarienes gerimas Daznai patiekiama kaip masala chai su pienu ir cukrumi kartais su prieskoniais Arbatzoles verdamos vandenyje po truputį pilant pieno apytikriai 2 dalys vandens 1 pieno Butina pamineti kad labai svarbu prieskoniai Truputis juoduju pipiru cinamono kardamono anyziu mazdaug po 1 4 saukstelio litrui arbatos siek tiek imbiero 2 4 gvazdikeliai ir daug rudojo cukraus Arbata tikrai turi buti saldi Pagal etiketa kulturinga kiekvienam sveciui pasiulyti arbatos Arbata įejo ir į kai kurias idiomas prasyti pinigu uz chai pani reiskia arbatpinigiu prasyma nors kai kuriose valstijose tai gali reiksti ispirkos prasyma Sri Lanka Sri Lankoje arbata yra patiekiama anglisku stiliumi t y su pienu ir cukrumi bet pienas visada pasildomas Arbata Sri Lankoje labai populiari ir tapo jos kulturos dalimi Likes pasaulisSandraugos salys Devonsyro arbata geriama arbatos namuose nuo Jungtines Karalystes Australijos Indijos iki Naujosios Zelandijos Devonsyro arbata yra beveik nezinoma Jungtinese Valstijose Zodis arbata Britanijos tautu sandraugos salyse gali buti naudojamas ir valgymo metui apibudinti nepriklausomai nuo to ar jo metu geriama arbata ar ne Del to pvz Naujojoje Zelandijoje siuloma isgerti cuppa kaip cup of tea Honkongas Honkonge anglisko stiliaus arbata issivyste į nauja vietinio stiliaus gerima Honkongo arbata su pienu arba tiesiog pieno arbata Ji populiari cha chaan tenge ir greito maisto parduotuvese tokiose kaip kaip Cafe de Coral ir Maxims Express Tradicines kinu arbatos zalioji arbata Geliu arbata Jazminu arbata Pu erh arbata yra populiarios ir dazniausiai patiekiamos Dim sum restoranuose per Yum cha Jungtines Amerikos Valstijos Kolonijiniu laikotarpiu arbata ir arbatos mokesciai buvo pagrindinis gincu objektas tarp Anglijos ir jos koloniju Amerikoje Tai leme Bostono Arbatele įzanginį Amerikos Revoliucijos įvykį kai kolonistai Bostono Uoste ismete arbatos krovinį is triju britu laivu Del to laikotarpio arbatos boikotu vis daugiau pradeta vartoti kavos ir kitu gerimu Dabar JAV kava yra populiaresne nei arbata JAV arbata dazniausiai patiekiama salta arba ledine Paprastai tokia arbata yra saldinama kartais paskaninant citrina Arbata parduodama palaidais arbatzoliu lapeliais ir arbatos maiseliuose Dar vartojami Momentines saltos arbatos miksai kurie ruosiami isdziovinus pagaminta arbata panasiai kaip tirpi kava Del saltos arbatos populiarumo atsirado dar vienas stalo įrankis ledines arbatos saukstelis kuris nuo standartinio arbatos saukstelio skiriasi ilgesniu koteliu cukraus ismaisymui aukstose saltos arbatos stiklinese Pietineje JAV dalyje populiari ledu atsaldyta Saldi arbata su cukrumi arba kukuruzu sirupu Kai sakoma arbata turima galvoje saldi salta arbata Siaurineje salies dalyje arbata yra karstas gerimas Teksase salta arbata tariama ahstee dialektu beveik visada reiskia svieziai uzpilta nesaldinta arbata patiekiama aukstose stiklinese papuosus citrinos skiltele Alkoholine arbata Long Ailando ledine arbata Tai ne arbata o alkoholinis gerimas kokteilis kuris teisingai paruosus yra tokio pat skonio kaip ledine arbata IsnasosYamamoto T Kim M Juneja L R 1997 Chemistry and Applications of Green Tea CRC Press ISBN 0 8493 4006 3 Fuller Thomas 2008 04 21 A Tea From the Jungle Enriches a Placid Village The New York Times New York p A8 Liang Luohui 2010 The Tea Forests of Yunnan Our World United Nations University Mair Victor H Hoh Erling 2009 The True History of Tea Thames amp Hudson pp 262 264 ISBN 978 0 500 25146 1 Driem George L van 2019 01 14 The Tale of Tea A Comprehensive History of Tea from Prehistoric Times to the Present Day BRILL ISBN 978 90 04 39360 8 Lei Shwe Sin Myint 2020 Analysis of Tea Culture in Myanmar Society Practices of Tea Consumption in Upper Myanmar PDF University of Mandalay Research Journal 11 Wenner Robert The Deep Roots of Vietnamese Tea Culture Production and Prospects for Development 2011 Independent Study Project ISP Collection Paper 1159 Encyclopedia of Korean Culture in Korean Academy of Korean Studies Po cha receptas Archyvuota kopija 2008 07 30 is Wayback Machine projekto Subramanian Sribala 2020 01 29 The Art and Science of Kashmir s Pink Tea Gastro Obscura Atlas Obscura Badarch Mainbayar 11 September 2022 Kazakh Culture is Centered on Tea Tea Journey Avery Martha 2003 The Tea Road Beijing China Intercontinental Press ISBN 7 5085 0380 5 Uzbek tea People Travels Uzbek tea People Travels Tea in Iran All about tea Culture Health Benefit Business etc World Green Tea Association presented O CHA NET www o cha net Libyan food

Naujausi straipsniai
  • Liepa 26, 2025

    NK Dubrovnik

  • Liepa 26, 2025

    NK Brda Dobrovo

  • Liepa 26, 2025

    Műegyetemi AFC

  • Liepa 26, 2025

    Mūrinės Vokės tvenkinys

  • Liepa 26, 2025

    Mūro Strėvininkų apylinkė

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje