Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Japoniška arbatos ceremonija dar kitaip vadinama arbatos keliu japonų kultūros veikla susijusi su ritualine matčia 抹茶 ža

Japoniška arbatos ceremonija

  • Pagrindinis puslapis
  • Japoniška arbatos ceremonija
Japoniška arbatos ceremonija
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az

Japoniška arbatos ceremonija, dar kitaip vadinama arbatos keliu, – japonų kultūros veikla, susijusi su ritualine matčia (抹茶) žaliosios arbatos, pagamintos iš specialių miltelių, rengimo ir pateikimo ceremonija.

Istorija

Japonų kalba arbata vadinama čianodžiu (茶の湯 chanoju) arba sado, čiado (茶道), o jos paruošimo menas vadinamas (o)Temae([お]手前; [お]点前). Dažniausiai arbatos ceremonijoje yra naudojama arbatos lapų, senčia arbata, japoniškai dar žinoma kaip senčiado (煎茶道 senchado) nei čianodžiu ar čiado. Arbatos gėrimo ceremonijos susibūrimai yra klasifikuojami į neformalius – čiakai (茶会 chakai) ir formalius – čiadži (茶事 chaji). Čiakai ceremoniją sudaro šiek tiek paprastesnė svetingumo ceremonija su saldumynais, plonąja arbata ir dažniausiai lengvu patiekalu. Čiadži yra daug oficialesnis, formalesnis susibūrimas, dažniausiai susidedantis iš pilno , saldumynų, storosios ir plonosios arbatų. Čiadži ceremonija gali trukti net iki 4 valandų.

Pirmasis užfiksuotas įrodymas apie arbatos atsiradimą Japonijoje yra datuojamas IXa., kai budizmo vienuolis Eičiu (永忠) grįžo iš misijos Kinijoje. įraše teigiama, jog Eičiu asmeniškai ruošė senčia arbatą imperatoriui Sagai, kai jis lankėsi Karasaki (Šigos perfektūroje) 815m. Tuo laikotarpiu arbatą galėjo ruošti tik kilmingieji. Po šio imperatoriaus vizito, 816m. jo įsakymu buvo pradėtos kurti arbatos plantacijos Kinki regione, tačiau to neužteko, jog Japonijoje prigytų arbatos gėrimo paprotys ir ši tradicija išblėso.

Pasak legendos, Kinijoje arbata buvo žinoma daugiau nei tūkstantį metų. Populiariausia arbata Eičiu laikotarpiu buvo „pyrago arbata” arba „plytų arbata“ (団茶 dangcha) – tai tokia arbata, kuri yra suspausta į tokią pačią formą kaip ir Pu-erh, papildyta įvairiomis žolelėmis, vaisiais, uogomis, skoniais.

Pagrindinė arbatos gėrimo paskirtis buvo medicininės reikšmės, o tik vėliau pradėta gerti dėl malonumo. IXa. pradžioje, kinų autorius Lu Ju (Lu Yu) parašė „Arbatos klasikos“ traktatą, kuriame aprašė ne tik arbatos paruošimą, bet ir auginimą. Visas šio autoriaus gyvenimas stipriai rėmėsi budizmo ideologijomis, ypač Dzen-Čan mokyklos mokymu. Traktate išdėstytos idėjos turėjo didelės įtakos tolimesnei Japoniškosios arbatos ceremonijos plėtrai.

Maždaug XIIa. Japoniją pasiekė naujas arbatos ruošimo paprotys, vadinamas „tenčia“ (点茶 tencha). Šiuo metodu miltelių pagrindo matčia arbata įdedama į dubenį, įpilama karšto vandens ir ši masė yra gerai išmaišoma. Šį metodą pristatė iš Kinijos į Japoniją grįžęs vienuolis Eisai. Kartu su savimi jis atvežė ir arbatmedžio sėklų. Iš šios rūšies arbatmedžio pagaminta arbata buvo laikoma pačios aukščiausios kokybės arbata Japonijoje.

Murata Džiuko (Murata Juko) yra žinomas kaip vienas iš anksčiausių čianoju arbatos ceremonijos įkūrėjų. Jo mokytojas buvo vienuolis Ikkdju (Ikkyu), kuris atgaivino Dzen budizmą XVa. ir yra manoma, jog tai turėjo labai didelės įtakos Murata Džiuko čianodžiu ceremonijos kūrime.

XVIa. arbatos gėrimas paplito visuose socialiniuose Japonijos sluoksniuose. Sen no Rikju (Sen no Rikyu) ir jo veikalas „Pietų įrašas“ yra bene žinomiausi ir gerbiamiausi istoriniai įrašai arbatos ceremonijos istorijoje. Jis sekė savo mokytojo Takeno Džio (Takeno Joo) iči-go iči-e (ichi-go ichi-e) filosofinėmis idėjomis, jog kiekvienas objektas turi būti tausojamas, kadangi jis niekada negali būti pakartotas ar nukopijuotas. Sekant jo mokymu buvo kuriama architektūros, sodų, menostiliai, taip pat kuriamas arbatos menas. Pagrindiniai principai, kuriuos jis iškėlė yra harmonija – va (和 wa), pagarba – kei (敬), grynumas – sei (清), ramybė – džiaku (寂 jaku).

Vietos

Nors tikslingai pastatytas, kilimu padengtas kambarys yra laikomas idealia vieta arbatos ceremonijai rengti, ją galima iškelti visur, kur priimančiajam asmeniui pakanka vietos atlikti reikiamus veiksmus svečių akivaizdoje. Pavyzdžiui, arbatos ceremonija gali būti iškelta net ir iškylos lauke principu. Jis dar kitaip yra žinomas kaip nodate (野点).

Specialiai įrengtas kambarys skirtas vabi (wabi) arbatos ceremonijai rengti yra vadinamas čiašitsu (chashitsu). Dažniausiai jis yra 4,5 tatami kilimo dydžio, turi žemas lubas, grindyse įrengtą židinį, specialą nišą ritiniams ar kitiems dekoratyviniams daiktams, du skirtingus įėjimus – svečiams ir ceremonijos šeimininkui. Taip pat jis turėtų turėti specialią pasiruošimo zoną vadinamą midzuja (mizuya). 4,5 tatami kilimo kambariai laikomi standartiniais, tačiau jie gali būti tiek didesni, tiek mažesni. Pats pastatas ir dekoracijos yra vabi stiliaus - paprastos, nepuošnios, šiek tiek grubios. Čiašitsu taip pat gali būti ir laisvai pastatomuose pastatuose – arbatos nameliuose. Kiekviename iš jų gali būti skirtingų dekoracijų, dydžio ir stilių arbatos kambariai bei kiti patogumai, o nameliai gali būti apsupti arbatos sodų, vadinamų arodži (aroji).

Storoji ir plonoji arbatos

Yra du pagrindiniai matčia arbatos ceremonijos būdai: storasis arba koičia (濃茶 koicha) ir plonasis arba usučia (薄茶 usucha). Aukščiausios kokybės arbatos lapeliai yra naudojami ruošiant koičia. Istoriškai, arbatos lapeliai, kurie buvo naudojami kaip koičia arbatos pakavimo medžiaga būdavo paliekami arbatos dėžutėje, vadinamoje čiatsubo (茶壺 chatsubo), o vėliau iš jų ruošiama plonoji arbata. Pirmieji istoriniai šaltiniai apie arbatos ceremoniją, kurioje būtų išskirti koičia ir usučia arbatos ruošimo metodai minimi Tenmon eroje (1532-55), tačiau pirmasis koičia termino užrašymas yra aptiktas tik 1575m.

Kaip nurodoma terminuose, koičia paruošimui reikia stambaus malimo matčia arbatos ir tris kartus mažiau karšto vandens nei ruošiant usučia. Tam, kad būtų paruošta usučia, matčia ir karštas vanduo yra plakami naudojant specialią arbatos šluotelę, vadinama čiasen (茶筅 chasen), o ruošiant koičia arbatos milteliai yra gerai sumaišomi su vandeniu taip pat naudojant čiasen.

Plonoji arbata yra pateikiama kiekvienam svečiui į atskirus dubenėlius, o gerdami storąją arbatą visi svečiai naudojasi tuo pačiu. Šis dubenėlio dalinimosi stilius geriant koičia pirmą kartą buvo aptiktas 1586m. istoriniuose dokumentuose. Manoma, jog šis metodas buvo išrastas Sen no Rikju (Sen no Rikyu).

Pati svarbiausia čiadži ceremonijos dalis yra ta, jog iš pradžių yra ruošiama koičia, o tik vėliau yra geriama usučia. Čiakai susitikime dažniausiai būna tik pasiruošimas arbatos ceremonijai ir plonosios arbatos gėrimas, mėgaujantis saldumynais, reprezentuojantis labiau atpalaiduojančią, paskutinę mėgavimosi arbatos ceremonija akimirką.

Įrankiai

Arbatos ruošimo įrankiai yra vadinami čiadogu (茶道具 chadogu). Yra daugybė čiadogu su skirtingais motyvais ir stiliais, kurie yra skirti tam tikriems įvykiams ar šventėms skirtingais metų laikais. Visi arbatos ceremonijos įrankiai reikalauja išskirtinės priežiūros bei rūpesčio. Jie yra skrupulingai nuvalomi prieš ir po ceremonijos, taip pat prieš juos padedant į jiems skirtą vietą. Kai kurie įrankiai yra imami tik su pirštinėmis. Kai kurie ceremonijoje naudojami daiktai, tokie kaip arbatos laikymo indelis čigusa (chigusa) yra taip gerbiami, jog jiems yra suteikiami specialūs vardai, visai kaip žmonėms, jais yra žavimasi ir jie būna aprašomi rankraščiuose.

Pagrindiniai įrankiai:

  • Čiakin (茶巾 chakin) yra mažas, stačiakampio formos, lininis arba kanapės audinys, dažniausiai naudojamas arbatos dubenėlio valymui;
  • Arbatos dubenėlis - čiavan (茶碗 chawan). Arbatos dubenėliai gali būti įvairių dydžių ir stilių, kurie yra naudojami tiek plonajai tiek storajai arbatoms. Negilūs arbatos dubenėliai, kurie leidžia arbatai greitai atvėsti yra naudojami vasarą, o gilūs – žiemą. Dažniausiai dubenėliai yra pavadinami jų kūrėjų ar savininkų garbei ar vieno iš arbatos meistrų vardu. Patys vertingiausi arbatos dubenėliai yra rankų darbo. Netaisyklingos formos, turintys trūkumų ar įlinkimai yra itin brangūs.
  • Arbatos dėžutė – Natsume (棗). Joje laikoma miltelinė arbata visos arbatos ceremonijos metu.
  • Arbatos samtelis – čiašaku (茶杓 chashaku), dažniausiai yra išskaptuoti iš vientiso bambuko gabalo, dramblio kaulo ar medžio. Jie yra naudojami pasemti arbatai iš arbatos dėžutės į arbatos dubenėlį. Paprasčiausi bambukiniai arbatos samteliai turi mazgelį centre. Didesniais samteliais arbata yra perkeliama į arbatos dėžutę midzudžia (mizuya) – pasirengimo fazėje, tačiau šio proceso šeimininkas nerodo svečiams.
  • Arbatos šluotelė – čiasen (茶筅chasen) naudojama sumaišyti arbatos miltelius su karštu vandeniu. Arbatos šluotelės yra iškirpti iš vieno bambuko gabalo. Šluotelės greitai susidėvi ir būna pažeistos, todėl šeimininkas turėtų naudoti skirtingas šluoteles čiakai ir čiadži susitikimams.

Arbatos ruošimo procesas priklauso nuo mokyklos, kurioje jo mokėsi mokiniai, nuo metų laiko, paros laiko, vietos ir kitų aplinkybių. Oficialiausiu čiadži susirinkimu yra laikomas susibūrimas pietų arbatai, kai šeimininkas iškelia arbatos ceremoniją ne daugiau kaip penkiems svečiams. Toliau aprašoma įprastinė pietų čiadži ceremonija šaltuoju laikotarpiu, kuri būtų rengiama specialiai arbatos ceremonijai skirtame arbatos namelyje.

Svečiai atvyksta šiek tiek anksčiau numatyto laiko ir laukia laukiamajame, kuriame palieka nereikalingus ceremonijai daiktus, tokius kaip paltas, rankinė, ir apsiauna tabi kojines. Idealiomis sąlygomis, laukiamasis turėtų turėti tatamį ir (]), kurioje būtų pakabinti ritiniai ar dekoracijos atspindinčios sezoną ar kitokią tinkamą temą. Svečiams yra pasiūlomas puodelis karšto vandens, kambu, skrudintų miežių arbatos arba sakuraju (sakurayu). Kai visi svečiai atvyksta ir baigia pasiruošimą, jie išeina šalia lauke esančio laukiamojo suolelio – rodži (roji), prie kurio laukia ceremonijos šeimininko kvietimo.

Po tylaus nusilenkimo tarp šeimininko ir svečių, svečiai keliauja prie akmeninės kriauklės – tsukubai. Jie turi nusiplauti rankas ir paskalaudami savo burnas vandeniu, taip rituališkai apsivalydami. Tuomet grįžti prie rodži ir keliauti link arbatos namelio. Svečiai turi nusiauti batus ir įeiti į arbatos kambarį per nedideles nidžiri-guči (nijiri-guchi) duris bei pradėti apžiūrinėti daiktus esančius tokonomoje, pačius arbatos gėrimo ceremonijos įrankius, susėda ant seiza stiliaus tatamio pagal užimamas pareigas. Kai paskutinis svečias užima savo vietą, jie pakankamai garsiai uždaro duris tam, kad šeimininkas apie svečių pasiruošimą. Šeimininkas atėjęs į arbatos kambarį pasisveikina su kiekvienu svečiu ir atsako į klausimus, kuriuos užduoda pirmasis svečias apie tokonomoje esančius daiktus ir t. t.

Šaltuoju sezonu čiadži prasideda anglies metimu į ugnį, kuris šildo vandenį. Po to svečiams patiekiami pagrindiniai patiekalai kartu su sake ir nedideliais saldumynais vagaši (wagashi) kurie yra valgomi iš specialaus kaiši (懐紙 kaishi) popieriaus, kurį svečiai dažniausiai nešiojasi su savimi dekoratyvinėse piniginėse ar susikišę į kimono. Po patiekalo vyksta nedidelė pertrauka, vadinama nakadači (中立ち nakadachi) kurios metu svečiai grįžta į laukiamąjį kol būna vėl pakviesti šeimininko. Šeimininkas pertraukos metu iššluoja arbatos kambarį, pakeičia dekoracijas nišoje, atidaro arbatos kambario langines ir pasiruošia arbatos ceremonijai.

Po gongo ar varpo garso visi svečiai turi sugrįžti į arbatos kambarį. Prieš grįždami į jį, svečiai dar kartą turi apsivalyti, o įėję į kambarį apžvelgti daiktus, esančius jame. Atėjęs šeimininkas rituališkai išvalo visus arbatos ceremonijai naudojamus įrankius ir priemones, parodo vietą, į kurią turi atsisėsti kiekvienas iš svečių. Kai tik pasiruošiamoji stadija yra baigta, šeimininkas pradeda storosios arbatos ceremoniją.

Šeimininkas duoda dubenėlį arbatos pirmajam svečiui, vėliau svečias nusilenkia kitam svečiui ir perduoda arbatos dubenėlį bei pakelia jį atsisukęs į šeimininką, taip parodydamas pagarbos ženklą jam. Perėmęs dubenėlį, svečias jį pavarto tam, kad išvengtų gėrimo iš jo priekio, atsigeria gurkšnelį ir pasako komplimentą arbatos ceremonijos šeimininkui, už puikiai paruoštą arbatą. Po kelių gurkšnių, kai arbatos dubenėlis yra tuščias, svečias išvalo arbatos kraštelį ir perduoda arbatos puodelį kitam svečiui. Procedūra yra kartojama tol, kol visi svečiai paragauja arbatos iš to paties arbatos dubenėlio. Kiekvienas turi galimybę pagirti arbatos dubenėlį prieš atiduodamas jį šeimininkui. Kai visi atsigeria arbatos, šeimininkas išvalo ruošimo įrankius ir išeina iš arbatos kambario.

Vėliau šeimininkas pakūrena ugnį ar prideda daugiau anglies. Tai parodo perėjimą iš labiau formalaus susirinkimo į paprastesnį. Tuomet dažniausiai šeimininkas atneš pypkę, kitaip vadinamą tabako-bon (タバコ盆) bei daugiau saldumynų, dažniausiai higaši (higashi), taip pat gali parūpinti pagalvėlių svečių patogumui. Tuomet pereinama prie plonosios arbatos gėrimo.

Šeimininkas paruošia po dubenėlį plonosios arbatos individualiai kiekvienam svečiui. Jei geriant storąją arbatą buvo galimi tik keli komentarai, kurie dažniausiai vyksta tik tarp pirmojo svečio ir šeimininko, tai geriant usučią, po panašaus arbatos dubenėlių apsikeitimo ritualo, visi ceremonijos dalyviai gali įsitraukti į paprastesnį, kasdieniškesnį pokalbį.

Kai visi svečiai paragauja arbatos, šeimininkas išvalo visus ceremonijos rengimo įrankius ir padeda juos į jiems skirtą vietą. Garbingiausias svečias turėtų paprašyti svečio leidimo apžiūrėti kai kuriuos arbatos ceremonijos ruošimo įrankius ar priemones ir visi svečiai turės galimybę iš arti apžiūrėti juos. Visi įrankiai turi būti imami ir apžiūrimi su didele pagarba, kadangi jie gali būti neįkainojami, nepakeičiami, rankų darbo antikvarai. Dažniausiai svečiai laiko priemones su brokato audiniu.

Po daiktų apžiūrėjimo, svečiai palieka arbatos namelį. Šeimininkas nusilenkia juos išlydėdamas ir ceremonija yra baigta. Arbatos ceremonija gali trukti net ir ilgiau nei keturias valandas – tai priklauso nuo ceremonijos tipo, svečių skaičiaus, skirtingų patiekalų ir arbatos rūšių.

Arbatos ceremonijos tipai

Kiekvienas arbatos ceremonijos veiksmas: kaip yra naudojamas virdulys, kaip nagrinėjamas arbatos dubenėlis, kaip arbata yra įdedama į arbatos dubenėlį – yra atliekamas pagal tam tikras procedūras ir technikas. Visi ritualai ir procesai, atliekami arbatos ceremonijos metu yra vadinami temae.

Yra daugybė temae stilių, kurie priklauso nuo mokyklos, kurioje mokėsi šeimininkas, sezono, dalyvių sudėties ir susitikimo pobūdžio, turimų įrankių bei daugybės kitų įmanomų faktorių. Toliau paminėti vieni pagrindinių temae.

Čiabako temae (茶箱手前chabako)

Šiuo stiliumi pagrindiniai įrankiai yra pašalinami ir pakeičiami specialia dėžute, žinoma kaip čiabako, kuris tiesiogiai verčiamas kaip „arbatos dėžutė“. Šioje dėžutėje yra visi pagrindiniai arbatos ceremonijos įrankiai, kaip arbatos dubenėliai, arbatos šluotelė (laikoma specialiame indelyje), arbatos samtelis, šluostė, taip pat maža dėžutė arbatos ceremonijoje skanaujamiems saldumynams. Visi įrankiai yra gerokai mažesni nei įprastai, kadangi čiabako ceremonija dažniausiai vyksta atvirose erdvėse apie 35-40 minučių.

Hakobi temae (運び手前)

Visi įrankiai, naudojami ceremonijoje (net ir geriamo vandens indas) išskyrus karšto vandens virduliuką ir prikaistuvį (jei židinys nėra naudojamas ceremonijos metu) yra ceremonijos šeimininko atnešami į arbatos kambarį jau ceremonijai prasidėjus. Kitose temae, visi šie įrankiai jau būna paruošti kambaryje prieš ateinant svečiams.

Obon temae (お盆手前)

Tai yra paprasta ceremonija ruošiant usučia. Arbatos dubenėliai, šluotelė, samtelis, čiakin ir arbatos dėžutė yra padedami ant padėklo, o karštas vanduo yra užkaičiamas ant prikaistuvio virdulyje, vadinamame tetsubin. Dažniausiai tai yra pirmasis metodas, kurį išmoksta studentai, besimokydami arbatos meno, kadangi jis yra pats paprasčiausias, nereikalaujantis specialių įrankių ir neužimantis daug laiko. Ši ceremonija nesunkiai gali būti atliekama sėdint prie stalo ar lauke, naudojant termosą ar tetsubin ir nešiojamą prikaistuvį.

Rjurei (立礼 ryūrei)

Šioje ceremonijoje tiek šeimininkas, tiek svečiais sėdi prie specialių stalų. Šią ceremoniją galima atlikti beveik visur, netgi lauke. Šio stiliaus išskirtinumas, jog ceremonijos šeimininkas pirmą ir paskutinį ceremonijoje atliekamą žingsnį daro stovėdamas. Dažniausiai, atlikdamas šią ceremoniją jos šeimininkas turi pagalbininką, kuris sėdi šalia jo ir patraukia jo kėdę ar specialią sėdėjimo pagalvę kai jam reikia atsistoti ar gražina ją, prieš jam atsisėdant. Asistentas taip pat paduoda arbatą bei saldumynus svečiams. Ši ceremonija pradėta praktikuoti Urasenke mokykloje rodant ceremoniją svečiams iš užsienio, kuriems, kaip buvo manoma, buvo patogiau sėdėti ant kėdžių.

Apranga

Dauguma judesių arbatos ceremonijos metu susidarė dėl kimono vilkėjimo. Studentai, kurie mokosi arbatos meno bent kelis mėnesius praktikuojasi su kimono tam, jog išmoktų taisyklingus gestus, vėliau gali praktikuotis dėvėdami paprastus, kasdienius drabužius.

Kai kurie arbatos ceremonijos judesiai yra sukurti atsižvelgiant į ilgas kimono rankoves – judesiai ir mostai apgalvoti taip, kad jos nemaišytų ceremonijai, neišsipurvintų ir neliestų įrankių. Kiti judesiai leidžia nepastebint svečiams ištiesinti kimono ar hakama. Šilkinės fukusa šluostės yra sukurtos taip, kad paprastai galėtų būti sukišamos ir ištraukiamos iš juostos. Kai obi nėra rišamas, jo vietoje turėtų būti įprastinis diržas tam, kad judesiai būtų atlikti reikiamai. Kaiši ir kiti mažesni šilkiniai audiniai, žinomi kaip askobukusa (小袱紗) yra įdedami į kimono priekį krūtinės srityje, vėduoklės turėtų būti įkištos į obį. Kai vakarietiška apranga yra dėvima, ceremonijos šeimininkas turėtų surasti kitas vietas šiems daiktams paslėpti drabužiuose. Kimono rankovės taip pat yra naudojamos kaip kišenės į kurias gražiai yra sudedami kaiši.

Oficialiomis progomis šeimininkas – tiek vyras, tiek moteris – visada dėvi kimono. Svečiai turėtų taip pat dėvėti kimono arba būti apsirengę oficialiu vakarietišku stiliumi. Dauguma arbatos ceremoniją praktikuojančių žmonių turi bent po vieną kimono – kai patys yra ceremonijos šeimininkai, ir kitą kimono – kai dalyvauja kaip svečias. Kimono ar oficialių drabužių dėvėjimas arbatos ceremonijos metu tiek vyrams, tiek moterims yra būtinas tam, kad neblaškytų dėmesio nuo pagrindinės veiklos.

Vyrai gali dėvėti tik kimono arba kimono ir (ilgą praskirtą arba nepraskirtą sijoną, kuris yra dedamas ant kimono) kombinaciją. Kimono ir hakama kombinacija dažniausiai yra dėvima oficialesnėse ceremonijose. Kai kurie gali įgauti teisę dėvėti kimono su džitoku (jittoku) švarku vietoj hakama.

Moterų kimono priklauso nuo sezono ir paties renginio, tačiau jos negali dėvėti hakamos ir avėti adžitoku (ajittoku) arbatos ceremonijoje. Kimono su pamušalu yra dėvimas tiek vyrų, tiek moterų žiemos metu, o be pamušalo – vasarą. Oficialiomis, iškilmingomis progomis yra dėvimas montsuki kimono (紋付着物) – kimono su 3-5 šeimos herbais ant rankovių. Ir vyrai ir moterys arbatos ceremonijos metu avi tabi (specialias kojines, kurios atskiria nykštį nuo kitų pirštų).

Arbatos kambarys

Arbatos ceremonijos metu, tradiciniai japoniški tatami kilimai turi tam tikrą reikšmę. Pavyzdžiui, nuo to, kaip jie yra sudėlioti arbatos gėrimo ceremonijos kambaryje priklauso kaip žmogus vaikščios erdvėje, taip pat, kaip sėdės jame.

Tatami kilimo naudojimas turėjo įtakos arbatos ceremonijos plėtrai. Pavyzdžiui, vaikštant tatami kilimu yra įprasta vilkti kojas, o tai įpareigoja eiti lėčiau, išlaikyti stačią laikyseną bei eiti tyliai. Kadangi ceremonijos metu visi avi tabibatais, su kuriais eiti ant tatami kilimo yra labai slidu, taip pat dėvi kimono, kuris riboja žingsnio dydį, kiekvienas turi susikaupti ir išlaikyti pusiausvyrą, kas sukuria specialų vaikščiojimą arbatos ceremonijos metu. Taip pat yra negalima eiti per tatami kilimo sujungiamąsias dalis. To priežastis yra labai paprasta – tai gali pakenkti tatami kilimui ir suardyti balansą.

Tatami kilimo vieta arbatos kambariuose šiek tiek skiriasi nuo įprastos padėties Japoniško stiliaus kambariuose ir gali priklausyti nuo sezono, kada ceremonija yra rengiama. 4,5 tatami kilimo kambariuose, kilimai yra sudedami aplink centrinį kilimą. Specialiai įrengti arbatos kambariai turi židinį grindyse, kuris yra naudojamas žiemą, todėl šiuose kambariuose yra naudojami specialūs tatami kilimai, kuriuose yra tam tikros ertmės, suteikiančios priėjimą prie židinio teikiamos šilumos. Remiantis tradicija, reikia vengti lipimo ant centrinio tatami kilimo, taip pat atsiremti ar padėti delnus ant jo, kadangi jis funkcionuoja kaip stalas: arbatos ceremonijos reikmenys, arbatos dubenėliai yra sudedami ant jo. tam, kad būtų išvengta užlipimo ant centrinio kilimo, tenka eiti ratu kitais kilimais.

Kuomet nevaikštoma, bet norima persikelti iš vienos tatami vietos į kitą, reikia judėti seiza pozoje rankomis į tatamikilimą remiantis suspaustais kumščiais.

Arbatos kambaryje yra daugybė tikrų ir įsivaizduojamų linijų. Jos yra skirtos nustatyti tikslią vietą, kurioje bus padedamos arbatos ceremonijai reikalingos priemonės bei kitos procesui reikalingos dekoracijos. Tatami kilimų linijos, vadinams tatami-me padeda geriau orientuotis erdvėje ir nurodo vietas, kuriose turėtų sėdėti žmonės.

Tatami kilimo patiesimas ant grindinio arbatos kambariuose padeda sukurti patogesnį sėdėjimą seiza pozoje. Tam tikrais metų periodais (dažniausiai per naujųjų metų šventimą), pozicijos, kuriose turi sėdėti žmonės gali būti padengiamos raudonu veltinio audiniu.

Išnašos

  1. Surak, Kristin (2013). Making Tea, Making Japan: Cultural Nationalism in Practice. Stanford: Stanford University Press. p. 272. ISBN 9780804778671.
  2. Tsuitsui Hiroichi. "Koicha". Japanese online encyclopedia of Japanese Culture
  3. Kaisen Iguchi; Sōkō Sue; Fukutarō Nagashima, eds. (2002). "Eisai". Genshoku Chadō Daijiten
  4. Yuki. "The Origin of Japanese Tea Ceremony". Matcha Tea.
  5. Hiroichi Tsutsui (筒井紘一), "Tea-drinking Customs in Japan", kieto viršelio knyga pristatyta 4 tarptautiniame arbatos kultūros festivalyje, Korean Tea Culture Association (Seoul, 1996)
  6. Sen Sōshitsu XV (1998). The Japanese way of tea: from its origins in China to Sen Rikyū. Trans. Dixon Morris. Honolulu: University of Hawai'i Press. pp. V. ISBN 0-8248-1990-X. Archyvuota kopija 2016-03-23 iš Wayback Machine projekto.
  7. Rupert Cox - The Zen Arts: An Anthropological Study of the Culture of Aesthetic 2013
  8. Tsuitsui Hiroichi. "Usucha". Japonijos kultūros internetinė enciklopedija (Japoniškai).

Nuorodos

Vikiteka: Japoniška arbatos ceremonija – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 27 Lie, 2025 / 04:15

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Japoniška arbatos ceremonija, Kas yra Japoniška arbatos ceremonija? Ką reiškia Japoniška arbatos ceremonija?

Japoniska arbatos ceremonija dar kitaip vadinama arbatos keliu japonu kulturos veikla susijusi su ritualine matcia 抹茶 zaliosios arbatos pagamintos is specialiu milteliu rengimo ir pateikimo ceremonija Matcia arbatos pateikimas ippuku issen 一服一銭 desineje ir prekeivis pardavinejantis ekstraktus sendzimono uri dzia 売 kaireje Muromaci periodo iliustracijoje IstorijaJaponu kalba arbata vadinama cianodziu 茶の湯 chanoju arba sado ciado 茶道 o jos paruosimo menas vadinamas o Temae お 手前 お 点前 Dazniausiai arbatos ceremonijoje yra naudojama arbatos lapu sencia arbata japoniskai dar zinoma kaip senciado 煎茶道 senchado nei cianodziu ar ciado Arbatos gerimo ceremonijos susiburimai yra klasifikuojami į neformalius ciakai 茶会 chakai ir formalius ciadzi 茶事 chaji Ciakai ceremonija sudaro siek tiek paprastesne svetingumo ceremonija su saldumynais plonaja arbata ir dazniausiai lengvu patiekalu Ciadzi yra daug oficialesnis formalesnis susiburimas dazniausiai susidedantis is pilno saldumynu storosios ir plonosios arbatu Ciadzi ceremonija gali trukti net iki 4 valandu Pirmasis uzfiksuotas įrodymas apie arbatos atsiradima Japonijoje yra datuojamas IXa kai budizmo vienuolis Eiciu 永忠 grįzo is misijos Kinijoje įrase teigiama jog Eiciu asmeniskai ruose sencia arbata imperatoriui Sagai kai jis lankesi Karasaki Sigos perfekturoje 815m Tuo laikotarpiu arbata galejo ruosti tik kilmingieji Po sio imperatoriaus vizito 816m jo įsakymu buvo pradetos kurti arbatos plantacijos Kinki regione taciau to neuzteko jog Japonijoje prigytu arbatos gerimo paprotys ir si tradicija isbleso Pasak legendos Kinijoje arbata buvo zinoma daugiau nei tukstantį metu Populiariausia arbata Eiciu laikotarpiu buvo pyrago arbata arba plytu arbata 団茶 dangcha tai tokia arbata kuri yra suspausta į tokia pacia forma kaip ir Pu erh papildyta įvairiomis zolelemis vaisiais uogomis skoniais Pagrindine arbatos gerimo paskirtis buvo medicinines reiksmes o tik veliau pradeta gerti del malonumo IXa pradzioje kinu autorius Lu Ju Lu Yu parase Arbatos klasikos traktata kuriame aprase ne tik arbatos paruosima bet ir auginima Visas sio autoriaus gyvenimas stipriai remesi budizmo ideologijomis ypac Dzen Can mokyklos mokymu Traktate isdestytos idejos turejo dideles įtakos tolimesnei Japoniskosios arbatos ceremonijos pletrai Mazdaug XIIa Japonija pasieke naujas arbatos ruosimo paprotys vadinamas tencia 点茶 tencha Siuo metodu milteliu pagrindo matcia arbata įdedama į dubenį įpilama karsto vandens ir si mase yra gerai ismaisoma Sį metoda pristate is Kinijos į Japonija grįzes vienuolis Eisai Kartu su savimi jis atveze ir arbatmedzio seklu Is sios rusies arbatmedzio pagaminta arbata buvo laikoma pacios auksciausios kokybes arbata Japonijoje Murata Dziuko Murata Juko yra zinomas kaip vienas is anksciausiu cianoju arbatos ceremonijos įkureju Jo mokytojas buvo vienuolis Ikkdju Ikkyu kuris atgaivino Dzen budizma XVa ir yra manoma jog tai turejo labai dideles įtakos Murata Dziuko cianodziu ceremonijos kurime XVIa arbatos gerimas paplito visuose socialiniuose Japonijos sluoksniuose Sen no Rikju Sen no Rikyu ir jo veikalas Pietu įrasas yra bene zinomiausi ir gerbiamiausi istoriniai įrasai arbatos ceremonijos istorijoje Jis seke savo mokytojo Takeno Dzio Takeno Joo ici go ici e ichi go ichi e filosofinemis idejomis jog kiekvienas objektas turi buti tausojamas kadangi jis niekada negali buti pakartotas ar nukopijuotas Sekant jo mokymu buvo kuriama architekturos sodu menostiliai taip pat kuriamas arbatos menas Pagrindiniai principai kuriuos jis iskele yra harmonija va 和 wa pagarba kei 敬 grynumas sei 清 ramybe dziaku 寂 jaku VietosNors tikslingai pastatytas kilimu padengtas kambarys yra laikomas idealia vieta arbatos ceremonijai rengti ja galima iskelti visur kur priimanciajam asmeniui pakanka vietos atlikti reikiamus veiksmus sveciu akivaizdoje Pavyzdziui arbatos ceremonija gali buti iskelta net ir iskylos lauke principu Jis dar kitaip yra zinomas kaip nodate 野点 Specialiai įrengtas kambarys skirtas vabi wabi arbatos ceremonijai rengti yra vadinamas ciasitsu chashitsu Dazniausiai jis yra 4 5 tatami kilimo dydzio turi zemas lubas grindyse įrengta zidinį speciala nisa ritiniams ar kitiems dekoratyviniams daiktams du skirtingus įejimus sveciams ir ceremonijos seimininkui Taip pat jis turetu tureti specialia pasiruosimo zona vadinama midzuja mizuya 4 5 tatami kilimo kambariai laikomi standartiniais taciau jie gali buti tiek didesni tiek mazesni Pats pastatas ir dekoracijos yra vabi stiliaus paprastos nepuosnios siek tiek grubios Ciasitsu taip pat gali buti ir laisvai pastatomuose pastatuose arbatos nameliuose Kiekviename is ju gali buti skirtingu dekoraciju dydzio ir stiliu arbatos kambariai bei kiti patogumai o nameliai gali buti apsupti arbatos sodu vadinamu arodzi aroji Storoji ir plonoji arbatosYra du pagrindiniai matcia arbatos ceremonijos budai storasis arba koicia 濃茶 koicha ir plonasis arba usucia 薄茶 usucha Auksciausios kokybes arbatos lapeliai yra naudojami ruosiant koicia Istoriskai arbatos lapeliai kurie buvo naudojami kaip koicia arbatos pakavimo medziaga budavo paliekami arbatos dezuteje vadinamoje ciatsubo 茶壺 chatsubo o veliau is ju ruosiama plonoji arbata Pirmieji istoriniai saltiniai apie arbatos ceremonija kurioje butu isskirti koicia ir usucia arbatos ruosimo metodai minimi Tenmon eroje 1532 55 taciau pirmasis koicia termino uzrasymas yra aptiktas tik 1575m Kaip nurodoma terminuose koicia paruosimui reikia stambaus malimo matcia arbatos ir tris kartus maziau karsto vandens nei ruosiant usucia Tam kad butu paruosta usucia matcia ir karstas vanduo yra plakami naudojant specialia arbatos sluotele vadinama ciasen 茶筅 chasen o ruosiant koicia arbatos milteliai yra gerai sumaisomi su vandeniu taip pat naudojant ciasen Plonoji arbata yra pateikiama kiekvienam sveciui į atskirus dubenelius o gerdami storaja arbata visi sveciai naudojasi tuo paciu Sis dubenelio dalinimosi stilius geriant koicia pirma karta buvo aptiktas 1586m istoriniuose dokumentuose Manoma jog sis metodas buvo israstas Sen no Rikju Sen no Rikyu Pati svarbiausia ciadzi ceremonijos dalis yra ta jog is pradziu yra ruosiama koicia o tik veliau yra geriama usucia Ciakai susitikime dazniausiai buna tik pasiruosimas arbatos ceremonijai ir plonosios arbatos gerimas megaujantis saldumynais reprezentuojantis labiau atpalaiduojancia paskutine megavimosi arbatos ceremonija akimirka ĮrankiaiArbatos ruosimo įrankiai yra vadinami ciadogu 茶道具 chadogu Yra daugybe ciadogu su skirtingais motyvais ir stiliais kurie yra skirti tam tikriems įvykiams ar sventems skirtingais metu laikais Visi arbatos ceremonijos įrankiai reikalauja isskirtines prieziuros bei rupescio Jie yra skrupulingai nuvalomi pries ir po ceremonijos taip pat pries juos padedant į jiems skirta vieta Kai kurie įrankiai yra imami tik su pirstinemis Kai kurie ceremonijoje naudojami daiktai tokie kaip arbatos laikymo indelis cigusa chigusa yra taip gerbiami jog jiems yra suteikiami specialus vardai visai kaip zmonems jais yra zavimasi ir jie buna aprasomi rankrasciuose Pagrindiniai įrankiai Ciakin 茶巾 chakin yra mazas staciakampio formos lininis arba kanapes audinys dazniausiai naudojamas arbatos dubenelio valymui Arbatos dubenelis ciavan 茶碗 chawan Arbatos dubeneliai gali buti įvairiu dydziu ir stiliu kurie yra naudojami tiek plonajai tiek storajai arbatoms Negilus arbatos dubeneliai kurie leidzia arbatai greitai atvesti yra naudojami vasara o gilus ziema Dazniausiai dubeneliai yra pavadinami ju kureju ar savininku garbei ar vieno is arbatos meistru vardu Patys vertingiausi arbatos dubeneliai yra ranku darbo Netaisyklingos formos turintys trukumu ar įlinkimai yra itin brangus Arbatos dezute Natsume 棗 Joje laikoma milteline arbata visos arbatos ceremonijos metu Arbatos samtelis ciasaku 茶杓 chashaku dazniausiai yra isskaptuoti is vientiso bambuko gabalo dramblio kaulo ar medzio Jie yra naudojami pasemti arbatai is arbatos dezutes į arbatos dubenelį Paprasciausi bambukiniai arbatos samteliai turi mazgelį centre Didesniais samteliais arbata yra perkeliama į arbatos dezute midzudzia mizuya pasirengimo fazeje taciau sio proceso seimininkas nerodo sveciams Arbatos sluotele ciasen 茶筅chasen naudojama sumaisyti arbatos miltelius su karstu vandeniu Arbatos sluoteles yra iskirpti is vieno bambuko gabalo Sluoteles greitai susidevi ir buna pazeistos todel seimininkas turetu naudoti skirtingas sluoteles ciakai ir ciadzi susitikimams Arbatos ruosimo procesas priklauso nuo mokyklos kurioje jo mokesi mokiniai nuo metu laiko paros laiko vietos ir kitu aplinkybiu Oficialiausiu ciadzi susirinkimu yra laikomas susiburimas pietu arbatai kai seimininkas iskelia arbatos ceremonija ne daugiau kaip penkiems sveciams Toliau aprasoma įprastine pietu ciadzi ceremonija saltuoju laikotarpiu kuri butu rengiama specialiai arbatos ceremonijai skirtame arbatos namelyje Sveciai atvyksta siek tiek anksciau numatyto laiko ir laukia laukiamajame kuriame palieka nereikalingus ceremonijai daiktus tokius kaip paltas rankine ir apsiauna tabi kojines Idealiomis salygomis laukiamasis turetu tureti tatamį ir kurioje butu pakabinti ritiniai ar dekoracijos atspindincios sezona ar kitokia tinkama tema Sveciams yra pasiulomas puodelis karsto vandens kambu skrudintu mieziu arbatos arba sakuraju sakurayu Kai visi sveciai atvyksta ir baigia pasiruosima jie iseina salia lauke esancio laukiamojo suolelio rodzi roji prie kurio laukia ceremonijos seimininko kvietimo Po tylaus nusilenkimo tarp seimininko ir sveciu sveciai keliauja prie akmenines kriaukles tsukubai Jie turi nusiplauti rankas ir paskalaudami savo burnas vandeniu taip ritualiskai apsivalydami Tuomet grįzti prie rodzi ir keliauti link arbatos namelio Sveciai turi nusiauti batus ir įeiti į arbatos kambarį per nedideles nidziri guci nijiri guchi duris bei pradeti apziurineti daiktus esancius tokonomoje pacius arbatos gerimo ceremonijos įrankius suseda ant seiza stiliaus tatamio pagal uzimamas pareigas Kai paskutinis svecias uzima savo vieta jie pakankamai garsiai uzdaro duris tam kad seimininkas apie sveciu pasiruosima Seimininkas atejes į arbatos kambarį pasisveikina su kiekvienu sveciu ir atsako į klausimus kuriuos uzduoda pirmasis svecias apie tokonomoje esancius daiktus ir t t Saltuoju sezonu ciadzi prasideda anglies metimu į ugnį kuris sildo vandenį Po to sveciams patiekiami pagrindiniai patiekalai kartu su sake ir nedideliais saldumynais vagasi wagashi kurie yra valgomi is specialaus kaisi 懐紙 kaishi popieriaus kurį sveciai dazniausiai nesiojasi su savimi dekoratyvinese piniginese ar susikise į kimono Po patiekalo vyksta nedidele pertrauka vadinama nakadaci 中立ち nakadachi kurios metu sveciai grįzta į laukiamajį kol buna vel pakviesti seimininko Seimininkas pertraukos metu issluoja arbatos kambarį pakeicia dekoracijas nisoje atidaro arbatos kambario langines ir pasiruosia arbatos ceremonijai Po gongo ar varpo garso visi sveciai turi sugrįzti į arbatos kambarį Pries grįzdami į jį sveciai dar karta turi apsivalyti o įeje į kambarį apzvelgti daiktus esancius jame Atejes seimininkas ritualiskai isvalo visus arbatos ceremonijai naudojamus įrankius ir priemones parodo vieta į kuria turi atsisesti kiekvienas is sveciu Kai tik pasiruosiamoji stadija yra baigta seimininkas pradeda storosios arbatos ceremonija Seimininkas duoda dubenelį arbatos pirmajam sveciui veliau svecias nusilenkia kitam sveciui ir perduoda arbatos dubenelį bei pakelia jį atsisukes į seimininka taip parodydamas pagarbos zenkla jam Peremes dubenelį svecias jį pavarto tam kad isvengtu gerimo is jo priekio atsigeria gurksnelį ir pasako komplimenta arbatos ceremonijos seimininkui uz puikiai paruosta arbata Po keliu gurksniu kai arbatos dubenelis yra tuscias svecias isvalo arbatos krastelį ir perduoda arbatos puodelį kitam sveciui Procedura yra kartojama tol kol visi sveciai paragauja arbatos is to paties arbatos dubenelio Kiekvienas turi galimybe pagirti arbatos dubenelį pries atiduodamas jį seimininkui Kai visi atsigeria arbatos seimininkas isvalo ruosimo įrankius ir iseina is arbatos kambario Veliau seimininkas pakurena ugnį ar prideda daugiau anglies Tai parodo perejima is labiau formalaus susirinkimo į paprastesnį Tuomet dazniausiai seimininkas atnes pypke kitaip vadinama tabako bon タバコ盆 bei daugiau saldumynu dazniausiai higasi higashi taip pat gali parupinti pagalveliu sveciu patogumui Tuomet pereinama prie plonosios arbatos gerimo Seimininkas paruosia po dubenelį plonosios arbatos individualiai kiekvienam sveciui Jei geriant storaja arbata buvo galimi tik keli komentarai kurie dazniausiai vyksta tik tarp pirmojo svecio ir seimininko tai geriant usucia po panasaus arbatos dubeneliu apsikeitimo ritualo visi ceremonijos dalyviai gali įsitraukti į paprastesnį kasdieniskesnį pokalbį Kai visi sveciai paragauja arbatos seimininkas isvalo visus ceremonijos rengimo įrankius ir padeda juos į jiems skirta vieta Garbingiausias svecias turetu paprasyti svecio leidimo apziureti kai kuriuos arbatos ceremonijos ruosimo įrankius ar priemones ir visi sveciai tures galimybe is arti apziureti juos Visi įrankiai turi buti imami ir apziurimi su didele pagarba kadangi jie gali buti neįkainojami nepakeiciami ranku darbo antikvarai Dazniausiai sveciai laiko priemones su brokato audiniu Po daiktu apziurejimo sveciai palieka arbatos namelį Seimininkas nusilenkia juos islydedamas ir ceremonija yra baigta Arbatos ceremonija gali trukti net ir ilgiau nei keturias valandas tai priklauso nuo ceremonijos tipo sveciu skaiciaus skirtingu patiekalu ir arbatos rusiu Arbatos ceremonijos tipaiKiekvienas arbatos ceremonijos veiksmas kaip yra naudojamas virdulys kaip nagrinejamas arbatos dubenelis kaip arbata yra įdedama į arbatos dubenelį yra atliekamas pagal tam tikras proceduras ir technikas Visi ritualai ir procesai atliekami arbatos ceremonijos metu yra vadinami temae Yra daugybe temae stiliu kurie priklauso nuo mokyklos kurioje mokesi seimininkas sezono dalyviu sudeties ir susitikimo pobudzio turimu įrankiu bei daugybes kitu įmanomu faktoriu Toliau pamineti vieni pagrindiniu temae Ciabako temae 茶箱手前chabako Siuo stiliumi pagrindiniai įrankiai yra pasalinami ir pakeiciami specialia dezute zinoma kaip ciabako kuris tiesiogiai verciamas kaip arbatos dezute Sioje dezuteje yra visi pagrindiniai arbatos ceremonijos įrankiai kaip arbatos dubeneliai arbatos sluotele laikoma specialiame indelyje arbatos samtelis sluoste taip pat maza dezute arbatos ceremonijoje skanaujamiems saldumynams Visi įrankiai yra gerokai mazesni nei įprastai kadangi ciabako ceremonija dazniausiai vyksta atvirose erdvese apie 35 40 minuciu Hakobi temae 運び手前 Visi įrankiai naudojami ceremonijoje net ir geriamo vandens indas isskyrus karsto vandens virduliuka ir prikaistuvį jei zidinys nera naudojamas ceremonijos metu yra ceremonijos seimininko atnesami į arbatos kambarį jau ceremonijai prasidejus Kitose temae visi sie įrankiai jau buna paruosti kambaryje pries ateinant sveciams Obon temae お盆手前 Tai yra paprasta ceremonija ruosiant usucia Arbatos dubeneliai sluotele samtelis ciakin ir arbatos dezute yra padedami ant padeklo o karstas vanduo yra uzkaiciamas ant prikaistuvio virdulyje vadinamame tetsubin Dazniausiai tai yra pirmasis metodas kurį ismoksta studentai besimokydami arbatos meno kadangi jis yra pats paprasciausias nereikalaujantis specialiu įrankiu ir neuzimantis daug laiko Si ceremonija nesunkiai gali buti atliekama sedint prie stalo ar lauke naudojant termosa ar tetsubin ir nesiojama prikaistuvį Rjurei 立礼 ryurei Sioje ceremonijoje tiek seimininkas tiek sveciais sedi prie specialiu stalu Sia ceremonija galima atlikti beveik visur netgi lauke Sio stiliaus isskirtinumas jog ceremonijos seimininkas pirma ir paskutinį ceremonijoje atliekama zingsnį daro stovedamas Dazniausiai atlikdamas sia ceremonija jos seimininkas turi pagalbininka kuris sedi salia jo ir patraukia jo kede ar specialia sedejimo pagalve kai jam reikia atsistoti ar grazina ja pries jam atsisedant Asistentas taip pat paduoda arbata bei saldumynus sveciams Si ceremonija pradeta praktikuoti Urasenke mokykloje rodant ceremonija sveciams is uzsienio kuriems kaip buvo manoma buvo patogiau sedeti ant kedziu AprangaDauguma judesiu arbatos ceremonijos metu susidare del kimono vilkejimo Studentai kurie mokosi arbatos meno bent kelis menesius praktikuojasi su kimono tam jog ismoktu taisyklingus gestus veliau gali praktikuotis devedami paprastus kasdienius drabuzius Kai kurie arbatos ceremonijos judesiai yra sukurti atsizvelgiant į ilgas kimono rankoves judesiai ir mostai apgalvoti taip kad jos nemaisytu ceremonijai neissipurvintu ir neliestu įrankiu Kiti judesiai leidzia nepastebint sveciams istiesinti kimono ar hakama Silkines fukusa sluostes yra sukurtos taip kad paprastai galetu buti sukisamos ir istraukiamos is juostos Kai obi nera risamas jo vietoje turetu buti įprastinis dirzas tam kad judesiai butu atlikti reikiamai Kaisi ir kiti mazesni silkiniai audiniai zinomi kaip askobukusa 小袱紗 yra įdedami į kimono priekį krutines srityje veduokles turetu buti įkistos į obį Kai vakarietiska apranga yra devima ceremonijos seimininkas turetu surasti kitas vietas siems daiktams paslepti drabuziuose Kimono rankoves taip pat yra naudojamos kaip kisenes į kurias graziai yra sudedami kaisi Oficialiomis progomis seimininkas tiek vyras tiek moteris visada devi kimono Sveciai turetu taip pat deveti kimono arba buti apsirenge oficialiu vakarietisku stiliumi Dauguma arbatos ceremonija praktikuojanciu zmoniu turi bent po viena kimono kai patys yra ceremonijos seimininkai ir kita kimono kai dalyvauja kaip svecias Kimono ar oficialiu drabuziu devejimas arbatos ceremonijos metu tiek vyrams tiek moterims yra butinas tam kad neblaskytu demesio nuo pagrindines veiklos Vyrai gali deveti tik kimono arba kimono ir ilga praskirta arba nepraskirta sijona kuris yra dedamas ant kimono kombinacija Kimono ir hakama kombinacija dazniausiai yra devima oficialesnese ceremonijose Kai kurie gali įgauti teise deveti kimono su dzitoku jittoku svarku vietoj hakama Moteru kimono priklauso nuo sezono ir paties renginio taciau jos negali deveti hakamos ir aveti adzitoku ajittoku arbatos ceremonijoje Kimono su pamusalu yra devimas tiek vyru tiek moteru ziemos metu o be pamusalo vasara Oficialiomis iskilmingomis progomis yra devimas montsuki kimono 紋付着物 kimono su 3 5 seimos herbais ant rankoviu Ir vyrai ir moterys arbatos ceremonijos metu avi tabi specialias kojines kurios atskiria nykstį nuo kitu pirstu Arbatos kambarysArbatos ceremonijos metu tradiciniai japoniski tatami kilimai turi tam tikra reiksme Pavyzdziui nuo to kaip jie yra sudelioti arbatos gerimo ceremonijos kambaryje priklauso kaip zmogus vaikscios erdveje taip pat kaip sedes jame Tatami kilimo naudojimas turejo įtakos arbatos ceremonijos pletrai Pavyzdziui vaikstant tatami kilimu yra įprasta vilkti kojas o tai įpareigoja eiti leciau islaikyti stacia laikysena bei eiti tyliai Kadangi ceremonijos metu visi avi tabibatais su kuriais eiti ant tatami kilimo yra labai slidu taip pat devi kimono kuris riboja zingsnio dydį kiekvienas turi susikaupti ir islaikyti pusiausvyra kas sukuria specialu vaiksciojima arbatos ceremonijos metu Taip pat yra negalima eiti per tatami kilimo sujungiamasias dalis To priezastis yra labai paprasta tai gali pakenkti tatami kilimui ir suardyti balansa Tatami kilimo vieta arbatos kambariuose siek tiek skiriasi nuo įprastos padeties Japonisko stiliaus kambariuose ir gali priklausyti nuo sezono kada ceremonija yra rengiama 4 5 tatami kilimo kambariuose kilimai yra sudedami aplink centrinį kilima Specialiai įrengti arbatos kambariai turi zidinį grindyse kuris yra naudojamas ziema todel siuose kambariuose yra naudojami specialus tatami kilimai kuriuose yra tam tikros ertmes suteikiancios priejima prie zidinio teikiamos silumos Remiantis tradicija reikia vengti lipimo ant centrinio tatami kilimo taip pat atsiremti ar padeti delnus ant jo kadangi jis funkcionuoja kaip stalas arbatos ceremonijos reikmenys arbatos dubeneliai yra sudedami ant jo tam kad butu isvengta uzlipimo ant centrinio kilimo tenka eiti ratu kitais kilimais Kuomet nevaikstoma bet norima persikelti is vienos tatami vietos į kita reikia judeti seiza pozoje rankomis į tatamikilima remiantis suspaustais kumsciais Arbatos kambaryje yra daugybe tikru ir įsivaizduojamu liniju Jos yra skirtos nustatyti tikslia vieta kurioje bus padedamos arbatos ceremonijai reikalingos priemones bei kitos procesui reikalingos dekoracijos Tatami kilimu linijos vadinams tatami me padeda geriau orientuotis erdveje ir nurodo vietas kuriose turetu sedeti zmones Tatami kilimo patiesimas ant grindinio arbatos kambariuose padeda sukurti patogesnį sedejima seiza pozoje Tam tikrais metu periodais dazniausiai per naujuju metu sventima pozicijos kuriose turi sedeti zmones gali buti padengiamos raudonu veltinio audiniu IsnasosSurak Kristin 2013 Making Tea Making Japan Cultural Nationalism in Practice Stanford Stanford University Press p 272 ISBN 9780804778671 Tsuitsui Hiroichi Koicha Japanese online encyclopedia of Japanese Culture Kaisen Iguchi Sōkō Sue Fukutarō Nagashima eds 2002 Eisai Genshoku Chadō Daijiten Yuki The Origin of Japanese Tea Ceremony Matcha Tea Hiroichi Tsutsui 筒井紘一 Tea drinking Customs in Japan kieto virselio knyga pristatyta 4 tarptautiniame arbatos kulturos festivalyje Korean Tea Culture Association Seoul 1996 Sen Sōshitsu XV 1998 The Japanese way of tea from its origins in China to Sen Rikyu Trans Dixon Morris Honolulu University of Hawai i Press pp V ISBN 0 8248 1990 X Archyvuota kopija 2016 03 23 is Wayback Machine projekto Rupert Cox The Zen Arts An Anthropological Study of the Culture of Aesthetic 2013 Tsuitsui Hiroichi Usucha Japonijos kulturos internetine enciklopedija Japoniskai NuorodosVikiteka Japoniska arbatos ceremonija vaizdine ir garsine medziaga

Naujausi straipsniai
  • Liepa 26, 2025

    NK Dubrovnik

  • Liepa 26, 2025

    NK Brda Dobrovo

  • Liepa 26, 2025

    Műegyetemi AFC

  • Liepa 26, 2025

    Mūrinės Vokės tvenkinys

  • Liepa 26, 2025

    Mūro Strėvininkų apylinkė

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje