Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Anatolijus NepokupnasGimė 1932 m kovo 18 d Poltava Ukrainos TSRMirė 2006 m spalio 24 d 74 metai Kijevas UkrainaVeikla ka
Anatolijus Nepokupnas
| Anatolijus Nepokupnas | |
|---|---|
| Gimė | 1932 m. kovo 18 d. Poltava, Ukrainos TSR |
| Mirė | 2006 m. spalio 24 d. (74 metai) Kijevas, Ukraina |
| Veikla | kalbininkas |
| Alma mater | Kijevo universitetas |
Anatolijus Nepokupnas (ukr. Анатолій Павлович Непокупний, 1932 m. kovo 18 d. Poltava, Ukrainos TSR – 2006 m. spalio 24 d. Kijevas, Ukraina) – ukrainiečių kalbininkas, literatūrologas, vertėjas, poetas, filologijos daktaras (1976 m.), profesorius (1991 m.), narys korespondentas (1988 m.), Latvijos mokslų akademijos užsienio narys (2004 m.), Ukrainos onomastikos komisijos vadovas.
Biografija
A. Nepokupnas 1932 m. gimė Poltavoje mokytojų šeimoje. 1950 m. ten baigė 4-ąją vidurinę mokyklą. 1955 m. su pagyrimu baigė Kijevo valstybinio Taraso Ševčenkos universiteto Filologijos fakulteto rusų-slavų kalbų skyrių ir tęsė mokslus aspirantūroje, mokslinis vadovas – iškilus kalbininkas akademikas .
1958–1959 m. ėjo Ukrainietiškosios tarybinės enciklopedijos literatūrinio redaktoriaus pareigas, 1959–1961 m. Kijevo valstybinėje matematinės kalbotyros laboratorijoje dirbo vadovaujančiuoju inžinieriumi. 1961 m. A. Nepokupnas priimtas dirbti jaunesniuoju mokslo darbuotoju.
Aspirantūroje pradžioje tyrė veiksmažodį būti rytų slavų kalbose, bet galiausiai susidomėjo lietuvių kalba ir po kelionės į Lietuvą beveik baigtos disertacijos temą pakeitė, savo naująją disertaciją paskyrė baltiško substrato slavų kalbose tyrimams. Šie tyrimai išaugo į monografiją „Arealiniai baltų ir slavų kalbinių santykių aspektai“ (1964 m.), kuri 1965 m. Vilniuje buvo apginta kaip kandidato disertacija.
1969 m. Ukrainos TSR mokslų akademijos A. Potebnios kalbotyros institute A. Nepokupnas konkurso keliu pradėjo eiti vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas.
Baltų–slavų kalbiniai santykiai tapo ir daktaro disertacijos objektu, ši disertacija taip pat buvo apginta Vilniuje ir išleista kaip atskira monografija „Baltų ir šiaurės slavų kalbiniai ryšiai“ (Kijevas, 1976 m.).
1982 m. A. Nepokupnas ėmė vadovauti romanų–germanų kalbotyros skyriui, kuris jo vadovaujamas išplėtė savo veiklą ir tapo romanų, germanų ir baltų kalbų skyriumi. Skyriuje buvo įkurta baltų kalbų specialybės aspirantūra, taigi būtent A. Nepokupną galima laikyti baltistikos mokyklos steigėju Ukrainoje. 1988 m. šis mokslininkas buvo išrinktas Ukrainos TSR mokslų akademijos germanų kalbų specialybės nariu korespondentu, o 1991 m. jam suteiktas kalbotyros teorijos profesoriaus vardas.
A. Nepokupnas mirė 2006 m., eidamas 75–uosius metus.
Mokslinė veikla
A. Nepokupnas – pasaulyje žinomas baltistas, slavistas, germanistas, apie 300 darbų autorius, jo veikalai publikuoti įvairiose pasaulio šalyse. A. Nepokupno mokslinių interesų spektras buvo labai platus, į jį įėjo aktualūs indoeuropiečių kalbų arealinių ryšių, istorinės tipologijos, dialektologijos ir onomastikos, terminologijos, etimologijos klausimai. Kalbiniuose leidiniuose ukrainiečių, rusų, lietuvių, latvių ir kitomis kalbomis jis publikavo daug straipsnių apie lituanizmus ukrainiečių ir kitose slavų kalbose, baltų ir slavų geografinius terminus ir vietovardžius, jotvingių kalbos problemas, apie įvairias baltų ir slavų kalbų ypatybes. Slavų kalbose jis rado daugybę iki tol mokslinėje apyvartoje nežinotų baltizmų.
Baltistika
Ypatingo dėmesio nusipelno daugybė A. Nepokupno straipsnių apie lituanizmus ukrainiečių ir kitose slavų kalbose. Tai straipsniai, spausdinti žurnale „Kalbotyra“ (ukr. „Мовознавство“): „Ukrainiečių–baltų studijos“ (1968, Nr. 6), „Apie baltų–rytų slavų kultūrinius-etnografinius ir etninius santykius“ (1969, Nr. 3), „Lituanizmai ukrainiečių rašytiniuose paminkluose“ (1970, Nr. 6); žurnale „Baltistica“: „Litavija ir kiti lituanizmai XVI–XVII a. ukrainiečių (rytų slavų) gramatikose ir žodynuose“ (1971, 7 (1)), „Skoliniai iš lietuvių kalbos rašytiniuose Voluinės ir vidurio Padnieprės šaltiniuose“ (1972, 1 priedas). Šiuose straipsniuose pirmą kartą pateikti ukrainiečių kalbos baltizmai: бóнда 'karvė, duodama nuotakai kraičio' – liet. bandà; вайтять 'reikšti nepasitenkinimą' – liet. vaitóti; ловж 'šakų krūva' – liet. láužas. Taip pat pateikiama nemaža lituanizmų, fiksuojamų ukrainiečių rašytiniuose paminkluose: бакшта vietoj башта – plg. liet. bókštas, свирен 'sandėliukas' – liet. svir̃nas, примен – liet. priemenė̃ ir kt.
Kitiems baltų–slavų kalbinių ryšių klausimams skirti straipsniai: „Lingvo- ir zoogeografiniai pastebėjimai dėl baltų gulbis ir slavų kъlpь sąsajos“ („Baltistica“ (1966, 2 (1)), „Baltų–šiaurės slavų arealiniai etiudai“ (Ibidem, 1967, 3 (1)), „Juosta – vienas iš vaivorykštės pavadinimų baltų ir slavų kalbų atlasuose“ (Ibidem 5 (1)).
Atskirai paminėtina A. Nepokupno mokslo populiarinamoji knyga „Baltai slavų giminaičiai“ (Kijevas, 1979 m.), ji buvo išversta į lietuvių kalbą ir 1983 m. išleista Vilniuje. Šioje unikalioje knygoje nagrinėjamos ne tik baltų ir slavų kalbų ypatybės, bet ir aptariami jų etnografijos, folkloro ryšiai, užsimenama apie Taraso Ševčenkos dienas Vilniuje ir apie lietuvių literatūros klasiko Maironio dienas Kijeve, rašoma apie šių tautų sąlyčio taškus įvairiose istorijos kryžkelėse, apie bendras kovas ir pergales.
A. Nepokupną ypač domino jotvingiai, jų paslaptims įminti paskyrė nemaža straipsnių. Tai – straipsniai žurnale „Kalbotyra“ (ukr. „Мовознавство“) (1971, Nr. 6) „Apie kalbinį jotvingių paveldą“, taip pat „Jotvingių kaimų pavadinimai su -iščia Ipatijaus metraščio Galicijos dalyje“ rinkinyje „Baltų–slavų tyrimai“ (1980). Daug dėmesio jotvingių problemai skiriama ir jau minėtoje knygoje „Baltų ir šiaurės slavų kalbiniai ryšiai“.
Verta paminėti svarų profesoriaus A. Nepokupno indėlį į kitą baltistikos šaką – prūsistiką. Dar 1986 m. Vilniuje išleistoje knygoje „Baltų kalbų tyrinėjimai“ A. Sabaliauskas A. Nepokupną išskiria kaip vieną iš pagrindinių prūsistų dabar jau buvusioje Sovietų Sąjungoje. Čia visų pirma reikėtų prisiminti jo vertingą straipsnį apie prūsų kalbos slavizmus ir jų sąsają su lenkų kalbos Varmijos Mozūrų ir kašubų tarmių leksika: „Prūsų kalbos slavizmai ir kašubų bei Varmijos Mozūrų lenkų kalbos tarmių leksika“ žurnale „Baltistica“ (1973, 9 (2)). Šiame straipsnyje tikslinama ne vieno prūsų kalbos žodžio etimologija.
Onomastika
Onomastikos studijos – svarbi šio mokslininko tyrimų dalis. A. Nepokupnas parašė skyrius monografijoms „Ukrainos hidronimija jos tarpkalbinių ir tarpdialektinių ryšių atžvilgiu“ (1981), „XVII a. ukrainiečių antroponimijos tarpetniniai ryšiai („1649 m. visos Zaporožės kariuomenės registrai ir kultūriniai-teritoriniai kontaktai“)“ (1989), jis yra „Ukrainos vandenvardžių žodyno“ (1979) ir teorinių komentarų darbe „1649 m. Zaporožės kariuomenės registras“ (1995) bendraautoris.
Literatūrologija
Kalbininkas labai domėjosi T. Ševčenka ir jo sąsajomis su Lietuva. A. Nepokupnui priklauso nemaža šios srities atradimų: jis aptiko daug naujų poeto biografijos faktų (apžvalgos „Baltiškos Taraso žvaigždės. Lietuva T. Ševčenkos gyvenime ir kūryboje“, „T. Ševčenka ir P. Engelgardas“, abi 1980 m.; „T. Ševčenka, 1831 m. Kelionė iš Vilniaus į Peterburgą“, 1990 m.; „Nežinomas Taraso kolega: post scriptum dėl T. Ševčenkos išvykimo iš Vilniaus“, „Vilnius, 1829 m.: dar vienas, neoficialus T. Ševčenkos adresas“, abi 1992 m.).
Ukrainiečių–lietuvių ir ukrainiečių–latvių literatūriniai santykiai – straipsnių „Janio Rainio Kijevo siužetai“, „Lietuvių literatūros klasikų Kijevo alma mater“ tema, A. Nepokupnas domėjosi Lesios Ukrainkos gyvenimu Lietuvoje.
Pabrėžtina, kad būtent A. Nepokupno dėka Vilniaus senamiestyje pakabintos memorialinės lentos, jog tose vietose lankėsi T. Ševčenka.
Literatūrinė kūryba ir vertimai
A. Nepokupnas turėjo ne tik mokslinį, bet ir poetinį talentą. Dalis jo poetinio palikimo įtraukta į rinkinį „Langų auksas“ (ukr. „Золото вікон“, 1989 m.). Be to, pasakytina, kad savo knygoje „Baltai slavų giminaičiai“ kiekvienam iš šešių skyrių jis parašė po eiliuotą įžangą ir pabaigą (prologui ir epilogui – po eiliuotą įžangą).
A. Nepokupnas gerai mokėjo lietuvių, latvių, lenkų ir čekų kalbas. Jo plunksnai priklauso lietuvių poetų Maironio, A. Maldonio, M. Martinaičio, prozininko R. Granausko, latvių rašytojų A. Čako, vertimai.
Įvertinimas
1998 m. A. Nepokupnas tapo Lietuvos Respublikos Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino 3-ojo laipsnio medalio kavalieriumi. 2002 m. spalio 29 d., Ukrainos prezidento L. Kučmos vizito į Lietuvą metu, Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus įteikė šį apdovanojimą A. Nepokupnui, atvykusiam drauge su Ukrainos prezidentu. Valstybinis apdovanojimas ukrainiečių kalbininkui, vertėjui ir poetui oficialiai buvo suteiktas „už nuopelnus plėtojant Lietuvos ir Ukrainos valstybinius santykius“.
Bibliografija
Rinktiniai moksliniai darbai
- Ареальные аспекты балто-славянских языковых отношений. — Киев: «Наукова думка», 1964. — 164 с.
- Балто-севернославянские ареальные этюды. «Лес» и «поле» в названиях пространства вне дома (двора), диких птиц (животных) и охоты // Baltistica. — 1967. — Т.3. — № 1 — С. 71-85.
- Географические термины и топонимы Украинского Полесья и балтийские (иранские) названия рельефа // Baltistica. — 1970. — Т. 6. — № 1. — С. 11-26.
- Літуанізми в лексиці українських пам’яток // Мовознавство. — 1970. — № 6. — С. 30-40.
- З мовної спадщини ятвягів // Мовознавство. — 1971. — № 6. — С. 13-25.
- Литовские заимствования в письменных памятниках Волыни и Среднего Поднепровья // Baltistica. — 1972. — 1 priedas. — C. 101–114.
- Балто-севернославянские языковые связи. — Киев: «Наукова думка», 1976. — 227 с.
- Балтийская и балто-славянская географическая терминология Белоруссии и Украины // Acta Baltico-Slavica. — (Warszawa), 1976. — T. 9. — C. 99-123.
- Латыш, Латвия и Курземе в антропонимии украинского казачества XVI–XVII вв. // Контакты латышского языка. — Рига: «Зинатне», 1977. — С. 96-108.
- Балтійські родичі слов’ян. — Київ: «Наукова думка», 1979. — 183 с.
- Названия ятвяжских сел на -ища в галицкой части Ипатьевской летописи // Балто-славянские этноязыковые контакты. — Москва: «Наука», 1980. — С. 169–180.
- Проблемы языковых и фольклорных балтизмов в островных русских говорах Житомирщины // Русские говоры на Украине. — Киев: «Наукова думка», 1982. — С. 115–128.
- «У Вільні, городі преславнім…» / Встановлено адреси перебування Т. Г. Шевченка в столиці Литви // Літературна Україна. 1985. № 42 (від 17 жовтня 1985). — С. 4-5.
- Вільнюс: два будинки, де жив Т. Г. Шевченко // В сім'ї вольній, новій: Шевченківський збірник. — Вип. 4. — Київ: «Радянський письменник», 1988. — С. 227–240.
- [Германо-балто-слов’янські ізоглоси] // Общая лексика германских и балто-славянских языков. — Киев: «Наукова думка», 1989. — 357 с. (близько 7 авт. арк.).
- Балтійські зорі Тараса. Литва в житті і творчості Т. Г. Шевченка // «У Вільні, городі преславнім…» — Київ: «Дніпро», 1989. — С. 151–350.
- Апелятив литва в «Енеїді» І. П. Котляревського та його культурно-історична паралель у «Несамовитому Роланді» Л. Аріосто // Проблеми сучасної ареалогії. — Київ: «Наукова думка», 1994. — С. 288–293.
- Слов’янська термінологія підвищеного рельєфу в індоєвропейському аспекті // Мовознавство. — 1998. — № 2-3. — С. 62-77.
- Этноним литва и название дружины жениха в свадебных песнях Украины, Белоруссии и Польши // Senosios raštijos ir tautosakos sąveika: kultūrinė Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės patirtis (Senoji Lietuvos literatūra, 6 knyga). — Vilnius, 1998. — C. 88-104.
- «Реєстр Війська Запорозького 1649 р.» як словник, покладений на карту // Українська мова. — 2001. — № 1. — С. 35-46.
- ‘Кресло солнца’ как название прусского села и стихотворения Я. Райниса (в связи с балтийским фольклором, фито- и оронимиконом) // Балто-славянские исследования, [Т.] XV. — Москва, 2002. — С. 251–278.
- Балти та південні слов’яни в їхній лексико-словотвірних зв’язках: назви лісів і чагарників на -or-/-arь // Мовознавство. — 2003. — № 2-3. — С. 14-29.
- З України до Литви: українсько-литовський розмовник. Iš Ukrainos į Lietuvą: ukrainiečių — lietuvių pokalbių knygelė. — Луцьк: Волинська обласна друкарня, 2004. — 130 с. (Співавтор — А. Л. Тараненко).
- Куршско-полабская топонимическая изоглосса Cirspene — Circipene // Baltų onomastikos tyrimai: Aleksandrui Vanagui atminti. — Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2006. — C. 186–214.
Poezijos kūriniai
- Золото вікон. Поезії / Передмова Ю. Марцінкявічіса. — Київ: Радянський письменник, 1989. — 119 с.
Grožiniai vertimai
- Чак O. Кленовий листок. З латиської. — Київ: Веселка, 1974. — 56 с.
Išnašos
- Kazys Morkūnas (2008). „Nepokupnij Anatolij“ (PDF). Lietuvių kalbos enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-01-01.
Literatūra
- Анатолій Павлович Непокупний: Біобібліографія до 75-річчя / НАН України. Інститут мовознавства ім. О. О. Потебні. Упорядники М. І. Вакулич і А. Л. Тараненко. — К.: Видавничий Дім Дмитра Бураго, 2008. — 88 с.; порт., ілюстр. (Біобібліографія вчених України).
Nuorodos
- Lietuvių kalbos enciklopedija. Anatolijus Nepokupnas
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Anatolijus Nepokupnas, Kas yra Anatolijus Nepokupnas? Ką reiškia Anatolijus Nepokupnas?
Anatolijus NepokupnasGime 1932 m kovo 18 d Poltava Ukrainos TSRMire 2006 m spalio 24 d 74 metai Kijevas UkrainaVeikla kalbininkasAlma mater Kijevo universitetas Anatolijus Nepokupnas ukr Anatolij Pavlovich Nepokupnij 1932 m kovo 18 d Poltava Ukrainos TSR 2006 m spalio 24 d Kijevas Ukraina ukrainieciu kalbininkas literaturologas vertejas poetas filologijos daktaras 1976 m profesorius 1991 m narys korespondentas 1988 m Latvijos mokslu akademijos uzsienio narys 2004 m Ukrainos onomastikos komisijos vadovas BiografijaA Nepokupnas 1932 m gime Poltavoje mokytoju seimoje 1950 m ten baige 4 aja vidurine mokykla 1955 m su pagyrimu baige Kijevo valstybinio Taraso Sevcenkos universiteto Filologijos fakulteto rusu slavu kalbu skyriu ir tese mokslus aspiranturoje mokslinis vadovas iskilus kalbininkas akademikas 1958 1959 m ejo Ukrainietiskosios tarybines enciklopedijos literaturinio redaktoriaus pareigas 1959 1961 m Kijevo valstybineje matematines kalbotyros laboratorijoje dirbo vadovaujanciuoju inzinieriumi 1961 m A Nepokupnas priimtas dirbti jaunesniuoju mokslo darbuotoju Aspiranturoje pradzioje tyre veiksmazodį buti rytu slavu kalbose bet galiausiai susidomejo lietuviu kalba ir po keliones į Lietuva beveik baigtos disertacijos tema pakeite savo naujaja disertacija paskyre baltisko substrato slavu kalbose tyrimams Sie tyrimai isaugo į monografija Arealiniai baltu ir slavu kalbiniu santykiu aspektai 1964 m kuri 1965 m Vilniuje buvo apginta kaip kandidato disertacija 1969 m Ukrainos TSR mokslu akademijos A Potebnios kalbotyros institute A Nepokupnas konkurso keliu pradejo eiti vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas Baltu slavu kalbiniai santykiai tapo ir daktaro disertacijos objektu si disertacija taip pat buvo apginta Vilniuje ir isleista kaip atskira monografija Baltu ir siaures slavu kalbiniai rysiai Kijevas 1976 m 1982 m A Nepokupnas eme vadovauti romanu germanu kalbotyros skyriui kuris jo vadovaujamas isplete savo veikla ir tapo romanu germanu ir baltu kalbu skyriumi Skyriuje buvo įkurta baltu kalbu specialybes aspirantura taigi butent A Nepokupna galima laikyti baltistikos mokyklos steigeju Ukrainoje 1988 m sis mokslininkas buvo isrinktas Ukrainos TSR mokslu akademijos germanu kalbu specialybes nariu korespondentu o 1991 m jam suteiktas kalbotyros teorijos profesoriaus vardas A Nepokupnas mire 2006 m eidamas 75 uosius metus Moksline veiklaA Nepokupnas pasaulyje zinomas baltistas slavistas germanistas apie 300 darbu autorius jo veikalai publikuoti įvairiose pasaulio salyse A Nepokupno moksliniu interesu spektras buvo labai platus į jį įejo aktualus indoeuropieciu kalbu arealiniu rysiu istorines tipologijos dialektologijos ir onomastikos terminologijos etimologijos klausimai Kalbiniuose leidiniuose ukrainieciu rusu lietuviu latviu ir kitomis kalbomis jis publikavo daug straipsniu apie lituanizmus ukrainieciu ir kitose slavu kalbose baltu ir slavu geografinius terminus ir vietovardzius jotvingiu kalbos problemas apie įvairias baltu ir slavu kalbu ypatybes Slavu kalbose jis rado daugybe iki tol mokslineje apyvartoje nezinotu baltizmu Baltistika Ypatingo demesio nusipelno daugybe A Nepokupno straipsniu apie lituanizmus ukrainieciu ir kitose slavu kalbose Tai straipsniai spausdinti zurnale Kalbotyra ukr Movoznavstvo Ukrainieciu baltu studijos 1968 Nr 6 Apie baltu rytu slavu kulturinius etnografinius ir etninius santykius 1969 Nr 3 Lituanizmai ukrainieciu rasytiniuose paminkluose 1970 Nr 6 zurnale Baltistica Litavija ir kiti lituanizmai XVI XVII a ukrainieciu rytu slavu gramatikose ir zodynuose 1971 7 1 Skoliniai is lietuviu kalbos rasytiniuose Voluines ir vidurio Padniepres saltiniuose 1972 1 priedas Siuose straipsniuose pirma karta pateikti ukrainieciu kalbos baltizmai bonda karve duodama nuotakai kraicio liet banda vajtyat reiksti nepasitenkinima liet vaitoti lovzh saku kruva liet lauzas Taip pat pateikiama nemaza lituanizmu fiksuojamu ukrainieciu rasytiniuose paminkluose bakshta vietoj bashta plg liet bokstas sviren sandeliukas liet svir nas primen liet priemene ir kt Kitiems baltu slavu kalbiniu rysiu klausimams skirti straipsniai Lingvo ir zoogeografiniai pastebejimai del baltu gulbis ir slavu klp sasajos Baltistica 1966 2 1 Baltu siaures slavu arealiniai etiudai Ibidem 1967 3 1 Juosta vienas is vaivorykstes pavadinimu baltu ir slavu kalbu atlasuose Ibidem 5 1 Atskirai paminetina A Nepokupno mokslo populiarinamoji knyga Baltai slavu giminaiciai Kijevas 1979 m ji buvo isversta į lietuviu kalba ir 1983 m isleista Vilniuje Sioje unikalioje knygoje nagrinejamos ne tik baltu ir slavu kalbu ypatybes bet ir aptariami ju etnografijos folkloro rysiai uzsimenama apie Taraso Sevcenkos dienas Vilniuje ir apie lietuviu literaturos klasiko Maironio dienas Kijeve rasoma apie siu tautu salycio taskus įvairiose istorijos kryzkelese apie bendras kovas ir pergales A Nepokupna ypac domino jotvingiai ju paslaptims įminti paskyre nemaza straipsniu Tai straipsniai zurnale Kalbotyra ukr Movoznavstvo 1971 Nr 6 Apie kalbinį jotvingiu pavelda taip pat Jotvingiu kaimu pavadinimai su iscia Ipatijaus metrascio Galicijos dalyje rinkinyje Baltu slavu tyrimai 1980 Daug demesio jotvingiu problemai skiriama ir jau minetoje knygoje Baltu ir siaures slavu kalbiniai rysiai Verta pamineti svaru profesoriaus A Nepokupno indelį į kita baltistikos saka prusistika Dar 1986 m Vilniuje isleistoje knygoje Baltu kalbu tyrinejimai A Sabaliauskas A Nepokupna isskiria kaip viena is pagrindiniu prusistu dabar jau buvusioje Sovietu Sajungoje Cia visu pirma reiketu prisiminti jo vertinga straipsnį apie prusu kalbos slavizmus ir ju sasaja su lenku kalbos Varmijos Mozuru ir kasubu tarmiu leksika Prusu kalbos slavizmai ir kasubu bei Varmijos Mozuru lenku kalbos tarmiu leksika zurnale Baltistica 1973 9 2 Siame straipsnyje tikslinama ne vieno prusu kalbos zodzio etimologija Onomastika Onomastikos studijos svarbi sio mokslininko tyrimu dalis A Nepokupnas parase skyrius monografijoms Ukrainos hidronimija jos tarpkalbiniu ir tarpdialektiniu rysiu atzvilgiu 1981 XVII a ukrainieciu antroponimijos tarpetniniai rysiai 1649 m visos Zaporozes kariuomenes registrai ir kulturiniai teritoriniai kontaktai 1989 jis yra Ukrainos vandenvardziu zodyno 1979 ir teoriniu komentaru darbe 1649 m Zaporozes kariuomenes registras 1995 bendraautoris Literaturologija Kalbininkas labai domejosi T Sevcenka ir jo sasajomis su Lietuva A Nepokupnui priklauso nemaza sios srities atradimu jis aptiko daug nauju poeto biografijos faktu apzvalgos Baltiskos Taraso zvaigzdes Lietuva T Sevcenkos gyvenime ir kuryboje T Sevcenka ir P Engelgardas abi 1980 m T Sevcenka 1831 m Kelione is Vilniaus į Peterburga 1990 m Nezinomas Taraso kolega post scriptum del T Sevcenkos isvykimo is Vilniaus Vilnius 1829 m dar vienas neoficialus T Sevcenkos adresas abi 1992 m Ukrainieciu lietuviu ir ukrainieciu latviu literaturiniai santykiai straipsniu Janio Rainio Kijevo siuzetai Lietuviu literaturos klasiku Kijevo alma mater tema A Nepokupnas domejosi Lesios Ukrainkos gyvenimu Lietuvoje Pabreztina kad butent A Nepokupno deka Vilniaus senamiestyje pakabintos memorialines lentos jog tose vietose lankesi T Sevcenka Literaturine kuryba ir vertimaiA Nepokupnas turejo ne tik mokslinį bet ir poetinį talenta Dalis jo poetinio palikimo įtraukta į rinkinį Langu auksas ukr Zoloto vikon 1989 m Be to pasakytina kad savo knygoje Baltai slavu giminaiciai kiekvienam is sesiu skyriu jis parase po eiliuota įzanga ir pabaiga prologui ir epilogui po eiliuota įzanga A Nepokupnas gerai mokejo lietuviu latviu lenku ir ceku kalbas Jo plunksnai priklauso lietuviu poetu Maironio A Maldonio M Martinaicio prozininko R Granausko latviu rasytoju A Cako vertimai Įvertinimas1998 m A Nepokupnas tapo Lietuvos Respublikos Didziojo Lietuvos kunigaikscio Gedimino ordino 3 ojo laipsnio medalio kavalieriumi 2002 m spalio 29 d Ukrainos prezidento L Kucmos vizito į Lietuva metu Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus įteike sį apdovanojima A Nepokupnui atvykusiam drauge su Ukrainos prezidentu Valstybinis apdovanojimas ukrainieciu kalbininkui vertejui ir poetui oficialiai buvo suteiktas uz nuopelnus pletojant Lietuvos ir Ukrainos valstybinius santykius BibliografijaRinktiniai moksliniai darbai Arealnye aspekty balto slavyanskih yazykovyh otnoshenij Kiev Naukova dumka 1964 164 s Balto severnoslavyanskie arealnye etyudy Les i pole v nazvaniyah prostranstva vne doma dvora dikih ptic zhivotnyh i ohoty Baltistica 1967 T 3 1 S 71 85 Geograficheskie terminy i toponimy Ukrainskogo Polesya i baltijskie iranskie nazvaniya relefa Baltistica 1970 T 6 1 S 11 26 Lituanizmi v leksici ukrayinskih pam yatok Movoznavstvo 1970 6 S 30 40 Z movnoyi spadshini yatvyagiv Movoznavstvo 1971 6 S 13 25 Litovskie zaimstvovaniya v pismennyh pamyatnikah Volyni i Srednego Podneprovya Baltistica 1972 1 priedas C 101 114 Balto severnoslavyanskie yazykovye svyazi Kiev Naukova dumka 1976 227 s Baltijskaya i balto slavyanskaya geograficheskaya terminologiya Belorussii i Ukrainy Acta Baltico Slavica Warszawa 1976 T 9 C 99 123 Latysh Latviya i Kurzeme v antroponimii ukrainskogo kazachestva XVI XVII vv Kontakty latyshskogo yazyka Riga Zinatne 1977 S 96 108 Baltijski rodichi slov yan Kiyiv Naukova dumka 1979 183 s Nazvaniya yatvyazhskih sel na isha v galickoj chasti Ipatevskoj letopisi Balto slavyanskie etnoyazykovye kontakty Moskva Nauka 1980 S 169 180 Problemy yazykovyh i folklornyh baltizmov v ostrovnyh russkih govorah Zhitomirshiny Russkie govory na Ukraine Kiev Naukova dumka 1982 S 115 128 U Vilni gorodi preslavnim Vstanovleno adresi perebuvannya T G Shevchenka v stolici Litvi Literaturna Ukrayina 1985 42 vid 17 zhovtnya 1985 S 4 5 Vilnyus dva budinki de zhiv T G Shevchenko V sim yi volnij novij Shevchenkivskij zbirnik Vip 4 Kiyiv Radyanskij pismennik 1988 S 227 240 Germano balto slov yanski izoglosi Obshaya leksika germanskih i balto slavyanskih yazykov Kiev Naukova dumka 1989 357 s blizko 7 avt ark Baltijski zori Tarasa Litva v zhitti i tvorchosti T G Shevchenka U Vilni gorodi preslavnim Kiyiv Dnipro 1989 S 151 350 Apelyativ litva v Eneyidi I P Kotlyarevskogo ta jogo kulturno istorichna paralel u Nesamovitomu Rolandi L Ariosto Problemi suchasnoyi arealogiyi Kiyiv Naukova dumka 1994 S 288 293 Slov yanska terminologiya pidvishenogo relyefu v indoyevropejskomu aspekti Movoznavstvo 1998 2 3 S 62 77 Etnonim litva i nazvanie druzhiny zheniha v svadebnyh pesnyah Ukrainy Belorussii i Polshi Senosios rastijos ir tautosakos saveika kulturine Lietuvos Didziosios kunigaikstystes patirtis Senoji Lietuvos literatura 6 knyga Vilnius 1998 C 88 104 Reyestr Vijska Zaporozkogo 1649 r yak slovnik pokladenij na kartu Ukrayinska mova 2001 1 S 35 46 Kreslo solnca kak nazvanie prusskogo sela i stihotvoreniya Ya Rajnisa v svyazi s baltijskim folklorom fito i oronimikonom Balto slavyanskie issledovaniya T XV Moskva 2002 S 251 278 Balti ta pivdenni slov yani v yihnij leksiko slovotvirnih zv yazkah nazvi lisiv i chagarnikiv na or ar Movoznavstvo 2003 2 3 S 14 29 Z Ukrayini do Litvi ukrayinsko litovskij rozmovnik Is Ukrainos į Lietuva ukrainieciu lietuviu pokalbiu knygele Luck Volinska oblasna drukarnya 2004 130 s Spivavtor A L Taranenko Kurshsko polabskaya toponimicheskaya izoglossa Cirspene Circipene Baltu onomastikos tyrimai Aleksandrui Vanagui atminti Vilnius Lietuviu kalbos institutas 2006 C 186 214 Poezijos kuriniai Zoloto vikon Poeziyi Peredmova Yu Marcinkyavichisa Kiyiv Radyanskij pismennik 1989 119 s Groziniai vertimai Chak O Klenovij listok Z latiskoyi Kiyiv Veselka 1974 56 s IsnasosKazys Morkunas 2008 Nepokupnij Anatolij PDF Lietuviu kalbos enciklopedija Nuoroda tikrinta 2021 01 01 LiteraturaAnatolij Pavlovich Nepokupnij Biobibliografiya do 75 richchya NAN Ukrayini Institut movoznavstva im O O Potebni Uporyadniki M I Vakulich i A L Taranenko K Vidavnichij Dim Dmitra Burago 2008 88 s port ilyustr Biobibliografiya vchenih Ukrayini NuorodosLietuviu kalbos enciklopedija Anatolijus Nepokupnas