Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Ukrainos TSRУкраїнська Радянська Соціалістична РеспублікаУкраинская Советская Социалистическая РеспубликаUkrainos TSR he

Ukrainos TSR

  • Pagrindinis puslapis
  • Ukrainos TSR
Ukrainos TSR
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
Ukrainos TSR
Українська Радянська Соціалістична Республіка
Украинская Советская Социалистическая Республика
Ukrainos TSR herbas
Gyvavimo laikotarpis 1922–1991 m.
Valstybinė kalba ukrainiečių , rusų
Plotas 603 700 km²
Sostinė Kijevas
Gyventojų skaičius 51 706 746
Gyventojų tankumas 85,6/km²
Valiuta rublis
Laiko zona UTC+3

Ukrainos TSR (piln. Ukrainos Tarybų Socialistinė Respublika, ukr. Українська Радянська Соціалістична Республіка) − viena iš 15 Tarybų Sąjungos respublikų, gyvavusi nuo 1922 iki 1991 m. Nuo 1991 m. rugpjūčio 24 d. gyvuoja nepriklausoma Ukraina.

Istorija

Ukrainos TSR buvo paskelbta 1919 m. kovo 10 d. Charkive. 1919 m. kovo 14 d. priimta pirmoji Ukrainos TSR konstitucija. 1922 m. gruodžio 30 d. tapo TSRS sąjungine respublika. 1924 m. Ukrainos TSR sudėtyje buvo sudaryta Moldavijos ATSR. 1934 m. sostinė buvo perkelta į Kijevą.

Iki 1940 m. Ukrainos TSR buvo pastatyta 386 naujos įmonės, tarp jų Charkovo traktorių gamykla, Dnepro Lenino hidroelektrinė, Ždanovo Iljičiaus metalurgijos gamykla, Novokramatorsko mašinų gamykla, Zaporožstal, įrengta 30 didelių šachtų. 1929 m. buvo ~ 5,2 mln. valstiečių ūkių. Tais pačiais metais prasidėjo masinė žemės ūkio kolektyvizacija. 1932 m. į kolūkius buvo suvienyta 70 % valstiečių ūkių.

Ukrainos TSR 1937 m. konstitucija užfiksavo, kad respublikoje sukurta socialistinė visuomenė.

1939 m. rugsėjo 17 d. Raudonoji armija įžengė į Lenkiją. Spalio 27 d. Vakarų Ukrainos liaudies susirinkimas paskelbė Deklaraciją dėl Tarybų valdžios įvedimo ir nutarimą dėl susijungimo su Ukrainos TSR ir įėjimo į TSRS. Lapkričio 1 d. Vakarų Ukraina buvo prijungta prie TSRS ir sujungta su Ukrainos TSR. 1940 m. birželio 28 d. Rumunija Tarybų Sąjungai atidavė Besarabiją ir perdavė Šiaurės Bukoviną. Rugpjūčio 2 d. Šiaurės Bukovina ir Besarabijos Akermano, Chotino ir Izmailo apskritys įėjo į Ukrainos TSR. Likusi Besarabijos dalis buvo prijungta prie Moldavijos ATSR; ši buvo pertvarkyta į Moldavijos TSR.

II pasaulinio karo veiksmai Ukrainoje prasidėjo pirmosiomis karo dienomis. 1941 m. iš Ukrainos TSR į rytus buvo evakuota ~ 3,5 mln. gyventojų. 1942 m. vasarą Vokietijos kariuomenė užėmė Ukrainos TSR ir ją suskaldė. Baigiantis karui, 1944 m. lapkričio 26 d. Liaudies komitetų I suvažiavimas Mukačeve priėmė manifestą dėl krašto susijungimo su Ukrainos TSR. 1945 m. birželio 29 d. TSRS − Čekoslovakijos sutartimi Užkarpatės Ukraina buvo prijungta prie Ukrainos TSR. Per Antrąjį pasaulinį karą Ukrainoje žuvo > 5 mln. žmonių.

1946−1948 m. įrengtas Dašavos−Kijevo dujotiekis.

1954 m. vasario 19 d. TSRS AT Prezidiumo įsaku Krymas, priklausęs RTFSR, buvo perduotas Ukrainos TSR.

1991 m. rugpjūčio 24 d. Ukrainos TSR Aukščiausioji Taryba paskelbė Ukrainos nepriklausomybę.

Geografija

Ukrainos TSR sąjunginė respublika buvo TSRS europinės dalies pietvakariuose, prie Juodosios ir Azovo jūrų. Vakaruose ji ribojosi su Lenkija ir Čekoslovakija, pietvakariuose su Vengrija, Rumunija ir Moldavijos TSR, šiaurėje − su Baltarusijos TSR, šiaurės rytuose ir rytuose − su RTFSR.

Ukrainos TSR plotas buvo 603 700 km². 1982 m. buvo 50,3 milijono gyventojų. Sostinė − Kijevas. Ukrainos TSR buvo suskirstyta į 25 sritis ir 479 rajonus; buvo 417 miestų ir 908 miesto tipo gyvenvietės.

Politinė sistema

Ukrainos istorija
(Rusios kaganatas)
Kijevo Rusia (Riurikaičiai)
Rusios kunigaikštystės:
Kijevas, Černigovas, Perejeslavas, Haličas-Voluinė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lenkijos karalystė:
Kijevo, Černigovo, Rusios, Voluinės, Belzo, Podolės, Braclavo vaivadijos
Kazokų etmonatas
Rusijos imperija (Mažoji Rusija):
Kijevo, Poltavos, Černigovo, , Podolės, gubernijos
Ukrainos nepriklausomybės karai
VULR, ULR
Lenkija, TSRS (UTSR)
Ukraina
Ukrainos istoriniai regionai:
, Siverščina, Voluinė, Galicija, Priekarpatė, Podolė, Slobožanščina
Ponto stepė, Karpatų Rusia

Ukrainos TSR galiojo konstitucija, priimta 1978 m. balandžio 20 d. Aukščiausiasis valstybinės valdžios organas buvo Ukrainos TSR Aukščiausioji Taryba, 1 rūmų, susidėjųsi iš 650 deputatų, renkamų 5 metams. Valdžios vietos organai buvo sričių, rajonų, miestų, miestų rajonų, miesto tipo gyvenviečių ir kaimų liaudies deputatų tarybos, renkamos 2,5 metų. Teismų sistemą sudarė Ukrainos TSR Aukščiausiasis teismas, renkamas Aukščiausiosios Tarybos 5 metams (jis susidėdavo iš 2 teisminių kolegijų, prezidiumo ir plenumo), sričių teismai, Kijevo miesto teismas, rajonų, miestų liaudies teismai. Ukrainos TSR prokurorą skirdavo TSRS generalinis prokuroras 5 metams.

Ekonomika

Ukrainos TSR buvo industrinė respublika su įvairiašakiu žemės ūkiu. Joje buvo iškasama 53 % TSRS gaunamos geležies rūdos, pagaminama 34 % valcuotųjų metalų, 95 % magistralinių motorvežių, 15 % metalo pjovimo staklių, 32 % televizorių, 54 % cukraus, 27 % sviesto, 23 % mėsos, 33 % aliejaus. Ukrainos TSR vyravo sunkioji pramonė, ypač akmens anglių, dujų, naftos, geležies ir mangano rūdų gavyba, metalo apdirbimas. Mašinų gamybos ir metalo apdirbimo pramonėje dirbo ~ 40 % visų Ukrainos TSR pramonės darbininkų.

Išnašos

  1. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija (11 tomas, 518 psl.)

Nuorodos

  • Ukrainos vyriausybės internetinė svetainė: Ukrainos TSR vyriausybės istorija (anglų, rusų, ukrainiečių k.)


Tarybų Sąjungos Respublikos
Tarybų Sąjunga
Rytų Europa
Vidurinė Azija
Užkaukazė
Baltijos šalys
Trumpai gyvavusios tarybų respublikos
Infolentelė: žiūrėti • aptarti • redaguoti
  • Baltarusijos TSR
  • Moldavijos TSR
  • Rusijos TFSR
  • Ukrainos TSR
  • Kazachijos TSR
  • Kirgizijos TSR
  • Tadžikijos TSR
  • Turkmėnijos TSR
  • Uzbekijos TSR
  • Armėnijos TSR
  • Azerbaidžano TSR
  • Gruzijos TSR
  • Estijos TSR
  • Latvijos TSR
  • Lietuvos TSR
  • Abchazijos TSR
1921-1931
  • Užkaukazės TFSR
1922-1936
  • Karelijos-Suomijos TSR
1940-1956

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 02 Lie, 2025 / 22:07

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Ukrainos TSR, Kas yra Ukrainos TSR? Ką reiškia Ukrainos TSR?

Ukrainos TSRUkrayinska Radyanska Socialistichna RespublikaUkrainskaya Sovetskaya Socialisticheskaya RespublikaUkrainos TSR herbasGyvavimo laikotarpis 1922 1991 m Valstybine kalba ukrainieciu rusuPlotas 603 700 km Sostine KijevasGyventoju skaicius 51 706 746Gyventoju tankumas 85 6 km Valiuta rublisLaiko zona UTC 3 Ukrainos TSR piln Ukrainos Tarybu Socialistine Respublika ukr Ukrayinska Radyanska Socialistichna Respublika viena is 15 Tarybu Sajungos respubliku gyvavusi nuo 1922 iki 1991 m Nuo 1991 m rugpjucio 24 d gyvuoja nepriklausoma Ukraina IstorijaUkrainos TSR 1922 m Ukrainos TSR buvo paskelbta 1919 m kovo 10 d Charkive 1919 m kovo 14 d priimta pirmoji Ukrainos TSR konstitucija 1922 m gruodzio 30 d tapo TSRS sajungine respublika 1924 m Ukrainos TSR sudetyje buvo sudaryta Moldavijos ATSR 1934 m sostine buvo perkelta į Kijeva Iki 1940 m Ukrainos TSR buvo pastatyta 386 naujos įmones tarp ju Charkovo traktoriu gamykla Dnepro Lenino hidroelektrine Zdanovo Iljiciaus metalurgijos gamykla Novokramatorsko masinu gamykla Zaporozstal įrengta 30 dideliu sachtu 1929 m buvo 5 2 mln valstieciu ukiu Tais paciais metais prasidejo masine zemes ukio kolektyvizacija 1932 m į kolukius buvo suvienyta 70 valstieciu ukiu Ukrainos TSR 1937 m konstitucija uzfiksavo kad respublikoje sukurta socialistine visuomene 1939 m rugsejo 17 d Raudonoji armija įzenge į Lenkija Spalio 27 d Vakaru Ukrainos liaudies susirinkimas paskelbe Deklaracija del Tarybu valdzios įvedimo ir nutarima del susijungimo su Ukrainos TSR ir įejimo į TSRS Lapkricio 1 d Vakaru Ukraina buvo prijungta prie TSRS ir sujungta su Ukrainos TSR 1940 m birzelio 28 d Rumunija Tarybu Sajungai atidave Besarabija ir perdave Siaures Bukovina Rugpjucio 2 d Siaures Bukovina ir Besarabijos Akermano Chotino ir Izmailo apskritys įejo į Ukrainos TSR Likusi Besarabijos dalis buvo prijungta prie Moldavijos ATSR si buvo pertvarkyta į Moldavijos TSR II pasaulinio karo veiksmai Ukrainoje prasidejo pirmosiomis karo dienomis 1941 m is Ukrainos TSR į rytus buvo evakuota 3 5 mln gyventoju 1942 m vasara Vokietijos kariuomene uzeme Ukrainos TSR ir ja suskalde Baigiantis karui 1944 m lapkricio 26 d Liaudies komitetu I suvaziavimas Mukaceve prieme manifesta del krasto susijungimo su Ukrainos TSR 1945 m birzelio 29 d TSRS Cekoslovakijos sutartimi Uzkarpates Ukraina buvo prijungta prie Ukrainos TSR Per Antrajį pasaulinį kara Ukrainoje zuvo gt 5 mln zmoniu 1946 1948 m įrengtas Dasavos Kijevo dujotiekis 1954 m vasario 19 d TSRS AT Prezidiumo įsaku Krymas priklauses RTFSR buvo perduotas Ukrainos TSR 1991 m rugpjucio 24 d Ukrainos TSR Auksciausioji Taryba paskelbe Ukrainos nepriklausomybe GeografijaUkrainos TSR sajungine respublika buvo TSRS europines dalies pietvakariuose prie Juodosios ir Azovo juru Vakaruose ji ribojosi su Lenkija ir Cekoslovakija pietvakariuose su Vengrija Rumunija ir Moldavijos TSR siaureje su Baltarusijos TSR siaures rytuose ir rytuose su RTFSR Ukrainos TSR plotas buvo 603 700 km 1982 m buvo 50 3 milijono gyventoju Sostine Kijevas Ukrainos TSR buvo suskirstyta į 25 sritis ir 479 rajonus buvo 417 miestu ir 908 miesto tipo gyvenvietes Politine sistemaUkrainos istorija Rusios kaganatas Kijevo Rusia Riurikaiciai Rusios kunigaikstystes Kijevas Cernigovas Perejeslavas Halicas VoluineLietuvos Didzioji KunigaikstysteLenkijos karalyste Kijevo Cernigovo Rusios Voluines Belzo Podoles Braclavo vaivadijosKazoku etmonatasRusijos imperija Mazoji Rusija Kijevo Poltavos Cernigovo Podoles gubernijosUkrainos nepriklausomybes karaiVULR ULRLenkija TSRS UTSR UkrainaUkrainos istoriniai regionai Siverscina Voluine Galicija Priekarpate Podole Slobozanscina Ponto stepe Karpatu Rusia Ukrainos TSR galiojo konstitucija priimta 1978 m balandzio 20 d Auksciausiasis valstybines valdzios organas buvo Ukrainos TSR Auksciausioji Taryba 1 rumu susidejusi is 650 deputatu renkamu 5 metams Valdzios vietos organai buvo sriciu rajonu miestu miestu rajonu miesto tipo gyvenvieciu ir kaimu liaudies deputatu tarybos renkamos 2 5 metu Teismu sistema sudare Ukrainos TSR Auksciausiasis teismas renkamas Auksciausiosios Tarybos 5 metams jis susidedavo is 2 teisminiu kolegiju prezidiumo ir plenumo sriciu teismai Kijevo miesto teismas rajonu miestu liaudies teismai Ukrainos TSR prokurora skirdavo TSRS generalinis prokuroras 5 metams EkonomikaUkrainos TSR buvo industrine respublika su įvairiasakiu zemes ukiu Joje buvo iskasama 53 TSRS gaunamos gelezies rudos pagaminama 34 valcuotuju metalu 95 magistraliniu motorveziu 15 metalo pjovimo stakliu 32 televizoriu 54 cukraus 27 sviesto 23 mesos 33 aliejaus Ukrainos TSR vyravo sunkioji pramone ypac akmens angliu duju naftos gelezies ir mangano rudu gavyba metalo apdirbimas Masinu gamybos ir metalo apdirbimo pramoneje dirbo 40 visu Ukrainos TSR pramones darbininku IsnasosLietuviskoji tarybine enciklopedija 11 tomas 518 psl NuorodosUkrainos vyriausybes internetine svetaine Ukrainos TSR vyriausybes istorija anglu rusu ukrainieciu k Tarybu Sajungos Respublikos Tarybu Sajunga Rytu Europa Vidurine Azija Uzkaukaze Baltijos salys Trumpai gyvavusios tarybu respublikosInfolentele ziureti aptarti redaguoti Baltarusijos TSR Moldavijos TSR Rusijos TFSR Ukrainos TSR Kazachijos TSR Kirgizijos TSR Tadzikijos TSR Turkmenijos TSR Uzbekijos TSR Armenijos TSR Azerbaidzano TSR Gruzijos TSR Estijos TSR Latvijos TSR Lietuvos TSR Abchazijos TSR1921 1931 dd Uzkaukazes TFSR1922 1936 dd Karelijos Suomijos TSR1940 1956 dd

Naujausi straipsniai
  • Liepa 04, 2025

    Gripsholmo pilis

  • Liepa 05, 2025

    Grigorijus Potiomkinas

  • Liepa 04, 2025

    Grand Estas

  • Liepa 04, 2025

    Granatsvaidis

  • Liepa 05, 2025

    Graikijos tamsieji amžiai

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje