Hanojus

Hanojus (Hà Nội) – provincijos lygio miestas šiaurės Vietname, šalies sostinė ir antrasis pagal dydį miestas. 1,43 mln. gyventojų (2005). Aglomeracijoje gyvena 7,79 mln. gyventojų (2016 m.) 868 km² plote. Per miestą teka Hongha upė. Svarbus ekonominis ir kultūrinis šalies centras. Yra tarptautinis oro uostas (Noibajus), jūrų uostas yra netoliese esančiame didmiestyje Haifone. Išvystyta metalo apdirbimo pramonė, tekstilės, medienos, odos apdirbimo, chemijos, maisto pramonė. Yra universitetas, Ho Ši Mino mauzoliejus. Daug muziejų, botanikos sodas, Mot Kot pagoda (1049 m.), „Literatūros šventykla“, pašvęsta Konfucijui (XI a.).

Hanojus Hà Nội
Hošimino mauzoliejus
Hanojus 21°2′0″ š. pl. 105°51′0″ r. ilg. / 21.03333°š. pl. 105.85000°r. ilg. / 21.03333; 105.85000 (Hanojus)
Laiko juosta: (UTC+7)
Valstybė	Vietnamas
Gyventojų (2016)	3 790 000
Plotas	233 km²
Tankumas (2016)	16 266 žm./km²
Vikiteka	Hanojus

Istorija

Miestas turi labai ilgą istoriją ir buvo žinomas įvairiais vardais. Čia randama radinių iš paleolito (Sonvi kultūros), datuojamos prieš 20-10 tūkst. metų. Neolito laikotarpiu miesto teritorijos buvo užlietos jūros ir negyvenamos. Prieš 4 tūkst. metų čia sugrįžo gyventojai, ir miesto teritorija nuo to laiko pastoviai apgyvendinta.

Derlingos ir tankiai gyvenamos Hanojaus apylinkės labai dažnai buvo pasirenkamos sostinėms. Senoji lakvietų valstybės Aulako sostinė Koloa buvo 17 km. nuo dabartinio Hanojaus centro. Kuomet 111 m. pr. m. e. Vietnamo teritoriją nukariavo Kinijos Han dinastija, į pietryčius nuo Hanojaus įkurtas Longbianas (viet. Long Biên, 龍編), kas reiškė „susipynę drakonai“. Drakono provaizdis miesto pavadinimuose kilo dėl čia tekančios Raudonosios upės vingių. Longbianas paverstas Dziaodži apygardos administraciniu centru, vėliau - Dziao provincijos sostine. Vėliau jis buvo ir Vašuano karalystės sostine. Šis miestas tapo svarbiu Kinijos prekybos su Pietryčių Azija centru. Seserys Čung I a. sukilimo metu savo sostine padarė Melinį į šiaurę nuo Hanojaus centro.

Miesto įkūrimas dabartinio Hanojaus centre datuojamas V a. Tuo metu Vietnamą užvaldė Liu Song dinastija, ir Hanojaus centre įkurtas Songpingas (viet. Tống Bình, 宋平, „Songų nuramintas“). 603 m., nukariavusi Vašuaną Kinijos Sui dinastija perkėlė provincijos sostinę iš Longbiano į Songpingą. 679 m. Songpingas tapo visos Anamo provincijos administraciniu centru.

VIII a. antroje pusėje, siekdama apsaugoti Songpingą nuo puldinėjimų, Tang dinastija ėmė statyti čia tvirtovę, kuri pavadinta Luočengu (viet. 羅城, La Thành. Musulmonų pirkliai ją vadino Luqin. IX a. tvirtovę užėmė Nandžao pajėgos. Po to, kai kinai ją susigrąžino, 866 m. ji buvo pervardinta Daluo (viet. Đại La, 大羅) ir dar labiau sutvirtinta. Tuo metu Daluo gyveno apie 25 tūkst. gyventojų, tarp kurių buvo nedidelės persų, arabų, indų, čamų, javiečių, nestoriečių pirklių bendruomenės.

Kuomet X a. Vietnamas iškovojo nepriklausomybę iš Kinijos, Din dinastija perkėlė sostinę į Hoalu gerokai toliau į pietus. Tačiau naujoji sostinė, nors ir sunkiai prieinama, buvo netinkama ekonomikos vystymui. Todėl Li dinastijos laikais 1010 m. sugrąžino Vietnamo sostinę į Daluo, ir pervardino ją Tanglongu (viet. Thăng Long, 昇龍, „Kylantis drakonas“). Šis pavadinimas sietinas su legenda, jog valdovas išvydo čia skrendantį drakoną. Li ir Čan dinastijų laikais Tanglongas išgyveno aukso amžių, tapdamas klestinčiu miestu. Jo viduramžiškas pavadinimas poetiškai naudojamas iki mūsų dienų.

1397 m. Čan dinastija sostinę iš Tanglongo perkėlė į Tanhoa, kuri pavadinta Taido (viet. Tây Đô, 西都, „Vakarų sostinė“). Hanojus tuo tarpu buvo vadinamas Dongdo (viet. Đông Đô, 東都, „Rytų sostinė“). 1408 m. Ming dinastija nukariavo Vietnamą ir vėl atkėlė sostinę į Hanojų, pervardindama jį Dongguanu (viet. Đông Quan, 東關, „Rytų vartai“). Po 20 metų vietnamiečiai susigrąžino valdžią mieste ir vėl pervardino jį, šį kartą į Dongkiną (viet. Đông Kinh, 東京, „Rytų sostinė“). Iš pastarojo pavadinimo, kuris naudotas iki XIX a., kilo Tonkino vietovardis, apibrėžiantis visą Šiaurės Vietnamą. XVII a. Dongkine gyveno apie 10 tūkst. gyventojų.

1802 m. Nguen dinastija Vietnamo sostinę perkėlė į Huję. Tuo metu Hanojus buvo žinomas kaip Baktanis viet. Bắc Thành, 北城, „Šiaurinė tvirtovė“) ar Tanglongas (viet. Thăng Long, 昇隆, „Kilimas ir klestėjimas“). Imperatorius Minmangas dar kartą jį pervardino, suteikdamas Hanojaus vardą (viet. Hà Nội, 河內, kas reiškia „Tarp upių“). 1883 m. kraštą užėmusi Prancūzija padarė Hanojų Tonkino protektorato, o nuo 1902 m. - Indokinijos kolonijos administraciniu centru.

Po Antrojo pasaulinio karo 1945–1976 m. Hanojus buvo Šiaurės Vietnamo sostinė, nuo 1976 m. yra suvienyto Vietnamo sostinė.

Administracinis suskirstymas

Iki 2025 m. Hanojų sudarė 12 miesto rajonai (Quận), 1 miestelis (Thị xã) ir 17 kaimiškieji rajonai (Huyện). Po 2025 m. administracinės reformos Hanojaus provincijos lygio miestą sudaro:

• 51 seniūnija (phường). Viso miesto-provincijos administraciniu centru laikoma Hoankiemo seniūnija (Hoàn Kiếm);
• 75 komunos (xã).

Pasaulio paveldas

Miesto Tanglongo imperatoriškoji citadelė, pastatyta 1011 m., buvo įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą 2010 m.2019 m. miestas buvo įtrauktas į UNESCO Kūrybiškų miestų tinklą, minint Pasaulinę miestų dieną.

Sportas

Futbolas

• Hà Nội FC – futbolo klubas;
• Cong An Ha Noi FC – futbolo klubas;
• „Hàng Đẫy“ stadionas. Talpina 22,5 tūkst. žiūrovų.

Planuotos Formulės 1 lenktynės

• 2018 m. pabaigoje buvo pranešta, kad šio miesto gatvėmis nuo 2020 m. sezono vyks Formulės 1 lenktynės. Vėliau dėl COVID-19 pandemijos lenktynės buvo nukeltos metams. Tačiau lenktynės neįvyko ir 2021 m. dėl vieno iš miesto vadovų Nguyễn Đức Chung suėmimo įtarus jį korupcija.2022 m. nebuvo žinių apie šio etapo likimą.

Išnašos

1. "Prehistoric Co Loa". Imperial Citadel of Thang Long. 3 August 2013.
2. Nam C. Kim (2015). The Origins of Ancient Vietnam. Oxford University Press. ISBN 978-0-19-998089-5.
3. Con Giang (9 January 2012). "Lands named "dragon"". Tuổi Trẻ.
4. Tran Quoc Vuong & al.; et al. (1977), Hanoi: From the Origins to the 19th Century, Vietnamese Studies, Hanoi: Xunhasaba.
5. Park, Hyunhee (2012). Mapping the Chinese and Islamic Worlds: Cross-Cultural Exchange in Pre-Modern Asia. Cambridge University Press. ISBN 978-1-107-01868-6.
6. "Merchants of an Imperial Trade". The Muslim Merchants of Premodern China. New Approaches to Asian History. Cambridge University Press. 1 August 2018. pp. 12–50.
7. Boudarel, Georges (2002). Hanoi: City Of The Rising Dragon. Rowman & Littlefield Publishers, Inc. ISBN 978-0-7425-1655-7.
8. „Nghị quyết số 202/2025/QH15 về việc sắp xếp đơn vị hành chính cấp tỉnh“. Cổng thông tin điện tử Quốc hội Việt Nam. Archived from the original on 12 June 2025. Retrieved 12 June 2025.
9. Central Sector of the Imperial Citadel of Thang Long - Hanoi
10. UNESCO celebrates World Cities Day designating 66 new Creative Cities
11. „Hàng Đẫy“ stadionas
12. „Hàng Đẫy“ stadionas
13. Vietnam to host Formula 1 Grand Prix from 2020
14. CANCELLATION OF THE 2020 FORMULA 1 VINFAST VIETNAM GRAND PRIX
15. Formula 1 calendar: Vietnamese Grand Prix dropped from 2021 F1 schedule
16. 2022 FIA FORMULA ONE WORLD CHAMPIONSHIP

vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Hanojus, Kas yra Hanojus? Ką reiškia Hanojus?