Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Škotijos istorija prasidėjo prieš 14 tūkst metų kai žmonės pradėjo apgyvendinti dabartinę Škotiją po paskutinio ledynmeč
Škotijos istorija
Škotijos istorija prasidėjo prieš 14 tūkst. metų, kai žmonės pradėjo apgyvendinti dabartinę Škotiją po paskutinio ledynmečio. Iš akmens, bronzos ir geležies amžių išliko daug radinių, bet mažai rašytinių šaltinių.
| Jungtinės Karalystės istorija | ||
| | | Škotijos | ||
| : | ||
| Romėnų Britanija | Kaledonija | |
| Anglosaksai | Britai | Piktai |
| Gvineda | Alpinai | |
Lankasteriai Jorkai | ||
| Anglijos karalystė () | ||
| (Hanoveriai) | ||
| Jungtinė Karalystė (Vindzorai) | ||
| Susijusių šalių istorijos: | ||
| , | ||
Rašytinė Škotijos istorija prasidėjo Romos imperijai įsiveržus į Britaniją ir užėmus Velsą, Angliją, Škotijos žemumas, kuriuos ji valdė kaip Britanijos provinciją. Šiaurėje buvo romėnų nevaldoma teritorija - Kaledonija, kurioje gyveno piktai. Žvelgiant iš klasikinės istorijos pusės, Škotija buvo periferinė šalis, lėtai perimanti iš Viduržemio jūros regiono besiskverbiančią civilizaciją, bet daugėjant žinių apie praeitį, paaiškėjo, kad kai kurie pasiekimai buvo ankstesni ir pažangesni nei anksčiau manyta, o jūros keliai buvo svarbūs Škotijos istorijai.
Dėl Škotijos geografinės padėties ir jūros kelių, šalis turėjo stiprius ryšius su pietuose ir rytuose su Baltijos jūros šalimis, o per Airiją su Prancūzija ir likusia žemynine Europa. Po Sąjungos akto 1707 m., kuris sujungė Angliją ir Škotiją į Jungtinę Karalystę, ir Škotijos švietimo bei Pramonės revoliucijos, Škotija tapo viena iš svarbiausių šalių Europos ekonomikoje ir intelektualiniame gyvenime. Šalies pramonė ypač nusmuko po Antrojo Pasaulinio karo, bet pastaraisiais dešimtmečiais Škotija patyrė kultūrinį ir ekonominį renesansą, atsigavus finansų sektoriui bei išgaunant Šiaurės jūros naftą ir dujas.
Priešistoriniai žmonės
Žmonės gyveno Škotijoje bent 8500 metų prieš atsirandant užrašams apie ją. Tarpledynmečiu (130 000 – 70 000 m. pr. m. e.) Europos klimatas buvo šiltesnis nei dabar ir žmonės galėjo atvykti, bet nėra išlikę archeologinių radinių. Po to ledynai perėjo per beveik visą Britaniją ir tik jiems atsitraukus Škotija tapo gyvenama apie
Mezolito medžiotojai - gėrybių rinkėjai buvo pirmieji žmonės ir jų stovykla prie Bigaro datuojama Daugybė kitų radimviečių rodo, kad tai buvo judrūs, valtis naudojantys žmonės, kurie darė įnagius iš kaulo, akmens, elnio ragų.
Romėnų invazija
Vieninteliai išlikę užrašai apie Škotiją prieš atvykstant romėnams yra graiko Pitėjo iš Mesalijos, kai jis apiplaukė Britų salas (jo vadintas Pretaniké) 325 m. pr. m. e., bet šie jo užrašai datuojami žymiai vėlesniam laikotarpiui.
Romėnai įsiveržė į Britaniją 43 m. Po pergalių pietuose įsiveržė į Škotiją 79 m. Romėnai susidūrė su stipriu kaledonų pasipriešinimu. 82 ar 83 m. Agrikola pasiuntė galerų laivyną palei Škotijos krantus iki Orklio salų. 84 m. jis nugalėjo kaledonus dėl pranašesnės taktikos ir geriau paruoštų kareivių.
Šių įvykių vienintelis šaltinis yra Agrikolos žentas Tacitas. Archeologiniai radiniai teigia, kad romėnai užėmė pietų Škotiją prieš atvykstant Agrikolai. Kokia bebūtų data kitus 300 metų romėnai valdė pietinę Škotijos dalį.
Nors romėnai neužėmė Kaledonijos, jie bandė kontroliuoti padėtį kariniais postais ir nutiesė kelis kelius. Bet jie buvo priversti ar savo noru atsitraukė, nes teritorijos duodamos pajamos nepadengė karinių išlaidų.
Britų Šventasis Ninijas įkūrė pirmąją krikščionišką misiją Škotijoje. Iš savo bazės Candida Casa jis skleidė krikščionybę į rytų ir pietų Škotiją bei šiaurinę Angliją. Tačiau pagal Švento Patriko ir Švento Kolumbos raštus piktai atsižadėjo krikščionybės tarp 432 m., kai mirė Ninijas, ir 563 m., kai atvyko Šventasis Kolumba. Priežastis nežinoma. Gėlai sugrąžino krikščionybę į piktų Škotiją ir išstūmė keltiškus dievus.
Albos karalystės iškilimas
MacAlpino maišto mitas teigia, kad Alba atsirado, kai gėlas Cináed mac Ailpín užkariavo piktus. Tačiau Alba yra Konstantino II kūrinys. Cináedo sūnus Konstantinas turėjo Series Longoir užrašus, rodančius jo teisę į suvienytos Piktijos sostą. Gėlų pergalė prieš piktus ir Piktijos virtimas Alba įvyko per pusę šimtmečio, kai valdė Konstantinas II. Kaip ir kodėl taip atsitiko neaišku.
Iš pradžių naujoji karalystė valdė Škotijos šiaurę iki Forto ir Klaido upių, o pietvakariuose buvo Statklaido britai. Pietryčiuose nuo 638 m. valdė anglosaksų karalystė Bernicija, o vėliau Nortumbrija. Dėl šios Škotijos dalies buvo varžomasi nuo Konstantino II laikų iki 1018 m., kai Malkolmas II nustūmė pietryčių sieną iki Tvydo upės, kuri išliko Škotijos siena iki šių dienų.
Po Škotijos karaliaus Aleksandro III mirties 1286 m. eilė sosto įpėdinių mirčių sukėlė šalyje suirutę. Jo anūkė, Margaret "Norvegijos mergelė", ketverių metų tapo įpėdine.
Anglijos karalius , Margaret dėdė, pasiūlė, kad jo sūnus (irgi vaikas) ir ji turi susituokti, kad būtų stabilizuotas Škotijos sostas. 1290 m. Margaret globėjai su tuo sutiko, bet ji pati mirė Orklio saloje kelionėje iš Norvegijos į Škotiją prieš įvykstant karūnacijai ir vedyboms.
Nepriklausomybės karai
Jonas Baliolas su stipriausiomis pretenzijomis į sostą 1292 m. lapkričio 30 d. tapo Škotijos karaliumi. Robertas Briusas iš Anandeilo, antrasis kandidatas, su tuo nenoriai susitaikė (jo anūkas ir bendrapavardis tapo Škotijos karaliumi Robertu I).
Kitus kelerius metus Edvardas I pasinaudodamas nuolaidomis, gautomis per kovą dėl Škotijos sosto, sistemingai bandė nuversti karalių Joną ir užimti Škotiją. 1295 m. Jonas, skatinant svarbiausiems patarėjams, sudarė sąjungą su Prancūzija. Tai Senosios Sąjungos pradžia.
1296 m. Edvardas I įsiveržė į Škotiją ir nuvertė Joną. po to ir vadovavo sukilimui prieš okupaciją. Jiems abiem vadovaujant anglų armija buvo sumušta . Trumpai Wallace valdė Škotiją Jono vardu kaip Karalystės globėjas.
Edvardas I asmeniškai atvyko į šiaurę ir nugalėjo Wallace Falkirko mūšyje 1298 m. Wallace pabėgo, bet atsistatydino iš pareigų. ir Robertas Briusas buvo paskirti į jo vietą. 1305 m. Wallace pakliuvo į anglų rankas ir jie jį nužudė už išdavystę, nors jis nebuvo Anglijos pavaldinys.
1306 m. vasario 10 d. Robertas Briusas dalyvavo nužudant Joną Komyną Greyfriars Kirke. Po to Briusas kitais metais kovo 25 d. buvo karūnuotas. Bet Edvardas užėmė Škotiją, nugalėjęs mažą Briuso armiją Metveno mūšyje. Nepaisant to, kad popiežius Klemensas V ekskomunikavo Briusą ir jo šalininkus, parama jam palaipsniui didėjo ir 1314 m. su tokių kilmingųjų kaip Džeimsas Douglasas ir Morėjaus grafas parama jis atgavo visą Škotiją, išskyrus Botvelo ir Stirlingo pilis. Edvardas I mirė 1307 m. Jo sūnus Edvardas II išvyko su armiją į šiaurę nutraukti Stirlingo pilies apgulties. Robertas Briusas tą armiją nugalėjo Banokburno mūšyje 1314 m. ir išsaugojo Škotijos nepriklausomybę. 1320 m. Škotijos kilmingųjų protestas popiežiui įtikino Joną XXII atšaukti ekskomunikaciją ir panaikinti visus aktus, kuriais Škotijos karaliai pripažino Anglijos viršenybę.
1326 m. pirmąkart susirinko visas Škotijos parlamentas. Parlamentas atsirado iš kilmingųjų ir kunigų tarybos, colloquium, sukurtos apie 1235 m., bet tik 1326 m. jame atsirado žemesnių sluoksnių atstovai.
1328 m. Edvardas III pripažino Škotijos nepriklausomybę. Tačiau 1329 m., praėjus ketveriems metams po Roberto Briuso mirties, anglai vėl įsiveržė į Škotiją, kad pasodintų "teisėtą įpėdinį", Edvardą Baliolą, Jono Baliolo sūnų, į sostą. Stipriai pasipriešinus Endriu Murėjaus vadovaujamiems škotams, planai žlugo. Edvardas III prarado susidomėjimą savo globotiniu prasidėjus Šimtamečiui karui su Prancūzija. 1341 m. Dovydas II, Roberto sūnus ir įpėdinis, grįžo iš tremties Prancūzijoje. Baliolas atsisakė pretenzijų į sostą 1356 m. ir pasitraukęs į Jorkširą ten mirė 1364 m.
Vėlesni viduramžių įvykiai
Po Dovydo mirties Robertas II, pirmasis iš Stiuartų karalių, įžengė į sostą 1371 m., o 1390 m. jo ligotas sūnus Jonas, pasivadinęs Robertu III, tapo karaliumi. Jam valdant (1390–1406 m.) didžiulę politinę įtaką turėjo jo brolis, irgi Robertas, Albanio kunigaikštis. 1396 m. įvyko paskutinis teismas per dvikovą karaliaus akivaizdoje Perte.
Bet problemos su Anglija tęsėsi. Po įtartinos vyriausio sūnaus Rotesėjaus kunigaikščio Dovydo mirties 1402 m. (tikriausiai Albanio kunigaikščio įsakymu), Robertas, sunerimęs dėl jaunesnio sūnaus Jokūbo saugumo, išsiuntė jį į Prancūziją 1406 m. Tačiau anglai jį pagavo kelionėje ir 18 metų laikė nelaisvėje reikalaudami išpirkos. Todėl šalį valdė regentai: iš pradžių Albanio kunigaikštis, vėliau jo sūnus, kuriam valdant Škotijoje įsivyravo suirutė. Kai buvo sumokėta išpirka 1424 m. Jokūbas grįžo su angle žmona į Škotiją. Jis nusprendė atstatyti teisinę sistemą ir susidoroti su priešais. Greitai su armijos parama jis reformavo parlamentą ir teisnus, žudydamas visus, kas kėlė grėsmę jo autoritetui, įskaitant pusbrolį Albanį. Dėl to Škotijos vyriausybė turėjo žymiai didesnę galia nei bet kada anksčiau, bet karalius Jokūbas tapo labai nepopuliarus ir buvo nužudytas 1437 m. Jo sūnus Jokūbas II (valdė 1437–1460 m.) tęsė tėvo politiką ir silpnino kilmingas šeimas, ypač Douglas, kuri iškilo valdant Briusui.
Škotija padarė didelę pažangą švietime XV a. įkūrus Šv. Andriaus universitetą 1413 m., Glazgo universitetą 1450 m., o Aberdyno - 1495 m. bei patvirtinus Švietimo aktą 1496 m.
1468 m. Škotija iš Danijos gavo Orklio ir Šetlando salas kaip kraitį, kai Jokūbas III vedė Margaretą Danę.
Mirus Jokūbui III 1488 m. per ar po Sauchieburno mūšio, jo įpėdinis Jokūbas IV užvaldė pirmąkart vakarines salas, nutraukdamas Salų lordo nepriklausomybę. 1503 m. jis vedė Henriko VII dukrą Margaret Tiudor. Jo valdymas laikomas kultūriniu klestėjimu ir tuo metu Renesansas atėjo į Škotiją. Jokūbas IV buvo paskutinis Škotijos karalius, kalbėjęs gėlų kalba, nors manoma, kad jo sūnus irgi ją mokėjęs.
Reformacija
XVI a. Škotijoje įvyko protestantiška reformacija. Amžiaus pradžioje Škotijoje didelę įtaką darė Jono Kalvino ir Martyno Liuterio mokymai. Protestantų pamokslininkų žudymas (tarp jų garsiausi buvo Liuterio šalininko o 1528 egzekucija ir kalvinisto 1546 m.) nesutrukdė šių idėjų plitimui.
Reformacija įvyko po trumpo pilietinio karo 1559–1560 m., o Anglijos įsikišimas protestantų pusėje buvo lemiamas. Parlamentas patvirtino naują tikėjimą, kai Marija, Škotų karalienė, dar buvo Prancūzijoje. Įtakingiausia figūra buvo , Kalvino ir George Wishart mokinys. Romos katalikybė nebuvo visiškai sunaikinta ir išliko stipri kalnuose.
Reformacijai iškilo grėsmė valdant Marijai, kuri išliko katalike, bet tolerantiška protestantams. Po jos nuvertimo 1567 m. jos sūnus Jokūbas VI buvo išaugintas kaip protestantas. 1603 m. mirus bevaikei Elžbietai I, Anglijos sostas atiteko Jokūbui, kuris valdė Angliją kaip Jokūbas I, suvienijęs personaline unija Angliją ir Škotiją. Iš pradžių tai buvo vienintelė jungtis tarp abiejų šalių, bet 1707 m. buvo sudaryta abiejų šalių sąjunga, pavadinta Didžiąja Britanija.
Trijų karalysčių karai ir Puritonų respublika
Vyskupų karas
Nors Anglija ir Škotija atmetė popiežiaus autoritetą, reformacija abejose šalyse skyrėsi. Anglijoje išliko daugelis katalikų praktikos, įskaitant formalią liturgiją, o Škotijoje paplito nesuvaržytas Kalvinizmas. Nors Jokūbas bandė įvesti Škotijoje anglikonizmą iš Anglijos, jam nepavyko. Jo sūnus Karolis I tęsė tėvo darbus ir į Škotų bažnyčią įvedė aglų stiliaus maldaknygę 1637 m. Tai sukėlė pyktį ir maištus. Įvairių škotų sektų atstovai pasirašė Nacionalinį paktą 1638 m., kuris prieštaravo karaliaus naujovėms. Tų metų lapkritį Visuotinio susirinkimo Glazge metu škotų vyskupai buvo formaliai išmesti iš Bažnyčios, kuri buvo sudaryta presbiterijojų pagrindu. Karolis surinko armija, bet kadangi nė viena pusė nenorėjo atviro karo, Bervike buvo laikinai susitarta. Problema liko neišspręsta iki 1640 m., kai atsinaujinus nesantaikai Karolio pajėgos buvo sumuštos Niuburne, į vakarus nuo Niukaslio. Per šiuos "Vyskupų karus" Karolis bandė suburti airių katalikų armiją, bet kilus pasipiktinimui Anglijoje ir Škotijoje, planų atsisakė. Nepasitenkinimas šiuo sumanymu Airijoje sukėlė maištą ir Karolis turėjo kreiptis į Parlamentą, kad gautų pinigų. Parlamento reikalavimai reformuoti Angliją sukėlė Anglijos pilietinį karą. Pilietinių karų, vykusių XVII a. Britų salose, virtinė vadinama . Tuo metu kovenanteriai (paktininkai), valdę Škotiją, surinko armiją ir bandė primesti savo pažiūras episkolopatams (anglikonams) ir Romos katalikams šiaurėje.
Pilietinis karas
Prasidėjus pilietiniam karui Anglijos parlamentas kreipėsi pagalbos į kovenanterius. Šie sutiko padėti, pažadėjus Škotijos Bažnyčiai nuolaidų ir tolimesnes reformas Anglijoje. Škotai labai prisidėjo nugalint Karolį I, ypač Marstono pelkės mūšyje. Leveno erlo armija kurį laiką buvo užėmusi Šiaurės Angliją.
Bet ne visi škotai pritarė kovai su karaliumi. 1645 m. Džeimsas Grahamas bandė sukurstyti kalniečius kautis už karalių. Nedaug škotų atsiliepė, bet su 1000 airių, atsiųstų Alasdair MacColla, kalniečių ir saliečių kariai kovėsi neįtikėtinai sėkmingai. prasidėjo 1644 m. rugsėjį Grahamui laimėjus Tipermuiro mūšį. Po keleto pergalių prieš blogai paruoštus kovenanterių karius, Škotijos žemumos atsidūrė jo rankose. Tačiau tuo metu sumažėjo Grahamo armija, nes airiai ir kalniečiai nusprendė kautis su Campbells klanu šiaurėje. Jo likusios pajėgos buvo nugalėtos Filifo mūšyje. Pabėgęs į šiaurę Grahamas bandė surinkti naujus karius, bet jis paleido armiją, kai Karolis Niukasle pasidavė škotams 1646 m. liepą ir pilietinis karas baigėsi.
Per kelerius metus Karolis I, laikomas Karisbruko pilyje, susitarė su nuosaikiais škotų presbiterijonais. Šitam slaptame susitarime už karinę pagalbą karalius pažadėjo trejų metų bandomam laikotarpiui Anglijoje įvesti presbiterijonų religiją. Hamiltono kunigaikštis vadovavo invazijai į Angliją, kad išlaisvintų karalių, bet jį nugalėjo Oliveris Kromvelis 1648 m. rugpjūtį Prestono mūšyje.
Kromvelio okupacija ir Restauracija
Kovenanterių vyriausybė supyko, kai 1649 m. Karoliui I buvo įvykdyta mirties bausmė, nepaisant jų nepritarimo. Tuo pat metu jo sūnus Edinburge buvo paskelbtas karaliumi Karoliu II. Kromvelis įsiveržė į Škotiją ir nugalėjo škotus Dunbaro ir Vorčesterio mūšiuose. Tarpuvaldžio metu anglų pajėgos, vadovaujant George Monck, kontroliavo Škotiją, o šalis tapo Puritonų respublikos dalimi.
1652–1660 m. anglai valdė Škotiją, bet ši turėjo tokias pat prekybos teises. Atėjus į valdžią Karoliui II, Škotija atgavo nepriklausomybę. Škotija atkūrė parlamentą, bet Anglijos Laivybos aktas neleido jai prekiauti su augančiomis anglų kolonijomis. Atkūrus sieną, atsirado muitai, kurie, nors apsaugojo Škotiją nuo pigių anglų audinių, neleido Anglijoje prekiauti škotų galvijais ir linais.
Po restauracijos Škotijos reikalais rūpinosi kilmingieji, iš kurių svarbiausias buvo John Maitland, Lauderdeilo kunigaikštis. Valdymo pradžioje Škotijoje vėl mėginta įvesti anglikonizmą, kuris susidūrė su stipriu pasipriešinimu pietvakarių Škotijoje, kur buvo ypač stiprūs presbiterijonai. Apleidę oficialias bažnyčias sektantai rinkdavosi laukuose. Bandymai užgniaužti sektą sukėlė maištą, kurį Monmauto kunigaikštis, karaliaus neteisėtas sūnus, nugalėjo Botvelo tilto mūšyje 1679 m. Po to presbiterijonai dar labiau buvo persekiojami, kol karaliumi tapo Jokūbas VII (Anglijoje vadintas Jokūbu II).
Karaliaus Jokūbo VII nuvertimas
Karaliaus bandymai įvesti religinę toleranciją katalikams supykdė protestantus pavaldinius. Nei tai, nei jo pastangos siekti absoliutizmo, nesukėlė maišto, nes buvo manoma, kad sostą paveldės Marija, Viljamo Oraniečio žmona. Bet gimus sūnui viskas pasikeitė. Pakvietus septyniems anglams, Viljamas atvyko su 40 tūkst. karių ir Jokūbas pabėgo. Nors tai Anglijos įvykis, vadinamoji "Garbingoji revoliucija" turėjo didelę įtaką Škotijos istorijai. Viljamas sutiko su karaliaus galių apribojimu ir pasirašė Teisių bilį, o Škotijoj buvo sukurtas panašus dokumentas, pavadintas Teisių Tvirtinimu, labai svarbus teisės istorijai.
Daugelis svarbių škotų parėmė naująjį karalių, bet kalniečiai linko į Jokūbo VII pusę. Šis judėjimas, vadinamas jakobitizmu, sukėlė kelis maištus. Pirmame sukilime Jono Grahamo pajėgos nugalėjo karalių Kilikrankio mūšyje 1689 m., bet Grahamas žuvo mūšyje, o jo armija buvo nugalėta Dunkeldo mūšyje. Kai Viljamas nugalėjo Jokūbą Augrimo mūšyje Airijoje 1691 m., karas baigėsi jo pergale.
XVII a. pabaiga buvo ekonomiškai sunki Škotijai. Septyneri blogi metai sukėlė badą ir didelę emigraciją. Anglų protekcionizmas neleido prekiauti su jų kolonijomis, o Anglijos užsienio politika vis trukdydavo prekybai su Prancūzija. Daug škotų emigravo į Ulsterį. 1695 m. Škotijos parlamentas ėmėsi priemonių pagerinti ekonominę situaciją ir įkūrė Škotijos banką. Škotų kompanija per viešas įplaukas rinko kapitalą prekybai su Afrika ir Vest Indija.
Škotijos užjūrio kolonijos
Norėdama plėstis Škotija įkūrė kolonijas Naujojoje Škotijoje ir Suartaune (dabar Pietų Karolina). Škotai taip pat vyko į anglų gyvenvietę Naujajį Džersį. Škotų grupė įsivėlė į Darieno schemą, planą įkurti koloniją Panamos sąsmaukoje, kad būtų galima prekiauti su Tolimaisiais Rytais, kuri buvo Panamos kanalo plano pirmtakė. Škotai greitai gavo pinigų Londone, bet vyriausybė jų neparėmė: tuo metu kariaudama su Prancūzija 1689–1697 m., Anglija nenorėjo įžeisti Ispanijos, kuri laikė Panamą jos dalimi. Pasitraukus anglams škotai Edinburge per kelias savaites surinko 400 000 svarų, o jų mažas 3000 vyrų laivynas pasiekė Panamą 1698 m. Ekspedicija buvo katastrofa dėl blogo aprūpinimo, lietaus, ispanų atakų iš Kartagenos ir Vest Indijos anglų atsisakymo padėti, tad 1700 m. škotai grįžo namo. Išgyveno tik 1000 vyrų ir vienas laivas.
Sąjunga, Hanoverio dinastija ir Jakobitai
1700 m. atrodė, kad protestantiška Stuartų dinastija baigsis, nes buvo bevaikė. Vietoj to, kad paskirtų jos brolį kataliką James Francis Edward Stuart karaliumi, Anglijos parlamentas nusprendė, kad sostą paveldės Sofija Hanoverietė ir jos palikuonys. Bet Škotijoje išleistas aktas uždraudė sostą paveldėti katalikui ir atrodė, kad Unija iširs.
Nenorėdamas James Francis Edward Stuart sufrįžimo, Anglijos parlamentas pradėjo reikalauti pilno abiejų šalių susijungimo. 1707 m. nepaisant pasipriešinimo Škotijoje susijungimas įvyko.
Sutartis, vadinama Sąjungos aktu, patvirtino Hanoveriečių teises į sostą. Ji panaikino Anglijos ir Škotijos parlamentus ir atstovai turėjo rinktis į Didžiosios Britanijos parlamentą. Škotija gavo 45 vietas Bendruomenės rūmuose ir keletą vietų Perų rūmuose. Sutartis patvirtino bendrą pilietybę ir škotams atsivėrė Anglijos rinka. Škotijos įstatymai ir Škotijos teisė su teismais liko atskiri. Sąjunga buvo ginčų objektas tarp škotų, ypač todėl, kad lauktas ekonomikos atsigavimas atsirado ne iš karto. O kai atėjo, tik Žemumos pajuto to naudą.
Sąjungos nepopuliarumas atgaivino Jakobitizmą. 1708 m. James Francis Edward Stuart bandė išsilaipinti su Prancūzijos laivynu, bet Karališkasis laivynas jam sutrukdė. Svarbesnis buvo 1715 m. maištas, vadinamas Penkiolika, kuomet buvo bandoma sukurstyti Velsą, Devoną, Škotiją, bet vyriausybės areštai užbėgo už akių neramumams pietuose. Škotijoje Jonas Eskainas sukurstė Jakobitų klaną, bet buvo neryžtingas lyderis ir blogas karys. Jis užėmė Pertą, bet mažesnės Argailo kunigaikščio pajėgos išlaikė Stirlingo lygumą. Dalis Eskaino armijos įsiveržė į Angliją, bet buvo nugalėti Prestono mūšyje ir pasidavė 1715 m. lapkričio 14 d. Dieną prieš tai Eskainas neįveikė Argailo kunigaikščio Šerifmuiro mūšyje. tuo metu Stuartas išsilaipino Škotijoje, bet įsitikinęs, kad viskas prarasta, grįžo į Prancūziją. 1719 m. Jokobitų invazija su ispanų parama beveik nesusilaukė klanų palaikymo ir baigėsi Glen Šylo mūšyje.
1745 m. prasidėjo Jakobitų sukilimas, vadinamas Keturiasdešimt penki. Charles Edward Stuart, Jaunasis pretendentas, išsilaipino Eriskėjaus saloje Išoriniuose Hebriduose. Keli klanai noriai prie jo prisidėjo. Iš pradžių jam sekėsi: buvo užimtas Edinburgas, o vienintelė vyriausybės armija Škotijoje nugalėta Prestonpanso mūšyje. Jakobitai įsiveržė į Angliją ir nužygiavo iki Derbio. Tapo aišku, kad Anglija neparems kataliko karaliaus ir kilus pasitikėjimo krizei, jie atsitraukė į Škotiją.
Kamberlando kunigaikštis nugalėjo Stuartą ir jo sąjungininkus Kulodeno mūšyje 1746 m. balandžio 16 d. Pretendentas pabėgo į šiaurę, kur slapstėsi iki rugsėjo, o po to grįžo į Prancūziją. Su jo mirtimi užsibaigė Jakobitų maištai.
Pramonės revoliucija, Valymai ir Švietimas
Po 1745 m. britai stengėsi iš keršto sunaikinti škotų klanų sistemą. Visos kalniečių kultūros apraiškos buvo uždraustos su mirties grėsme. Kalniečiai buvo priversti tarnauti britams kaip kariai jų kolonijose. Klanų vadai buvo skatinami pasisavinti klano žemę kai Žemumose, nors ji buvo bendra nuosavybė.
Nauji žemės savininkai pradėjo verstis pelningesniu avių auginimu ir išvijo nereikalingus žmones. Per vadinamąjį "Kalnų valymą" smarkiai sumažėjo gyventojų skaičius. Daug kalniečių persikėlė į žemumas ir buvo darbo jėga prasidėjusiai Pramonės revoliucijai, kiti buvo išvyti į Britų imperijos kolonijas.
Tuo pat metų įvyko Škotijos agrarinė revoliucija, kuri pragyvenimui skirtą žemės ūkį pavertė stabilia ir pelninga šaka. Tai turėjo įtakos gyventojams ir skatino jų migraciją.
Tarptautiniu mastu Škotijos likimas buvo susiję su Didžiąja Britanija. Iš karto po Kulodeno Didžioji Britanija sėkmingai kovėsi Septynerių metų kare (1756–1763 m.), demonstruodama savo augančią jėgą. Būdama Didžiosios Britanijos dalis Škotija klestėjo labiau nei būdama nepriklausoma. Išnykus Jakobitų atminimui dauguma žiaurių įstatymų buvo atšaukti. Dauguma buvo panaikinti po 1792 m., kai škotų kunigai pradėjo melstis už valdantį monarchą.
XVIII a. pabaigoje Glazgas ir Edinburgas pradėjo augti ekonomiškai. Škotų renesansas ypač palietė filosofiją ir mokslą. Su Škotų švietimu siejami Adam Smith, David Hume ir . Mokslo plėtrai vadovavo , William Thomson ir James Watt (Glazgo universiteto instrumentų darytojas).
Svarbiausi rašytojai buvo poetas Robert Burns ir Valteris Skotas, baladžių, poemų ir istorinių romanų autorius. Jo senosios Škotijos vaizdai turėjo milžinišką įtaką škotų kultūros supratimui. George MacDonald irgi įtakojo požiūrį į Škotiją XIX a. pabaigoje.
XIX a. einant į pabaigą Škotijos žemumos vis labiau linko į sunkiąją pramonę. Glazgas ir Klaido upė tapo svarbiais laivų statyklų centrais. Glazgas tapo vienu didžiausių miestų Pasaulyje ir buvo vadinamas "Antruoju imperijos miestu" po Londono.
XX a. Škotija
Susieta su Britų imperijos gerove, Škotija smarkiai nukentėjo per Pirmąjį Pasaulinį karą. Kalnai, suteikę daugybę jaunų vyrų armijai, prarado visą kartą, nukentėjo daugybė bendruomenių ir kaimų. Žemumose, ypač Glazge, blogos darbo ir gyvenimo sąlygos sukėlė pramonės ir politinius neramumus. John MacLean buvo pagrindinė politinė figūra Raudonojo Klaidsaido atsiradime ir 1919 m. sausį britų vyriausybė bijodama revoliucijos Glazgo centre laikė kareivius ir tankus. Tarpukariu dėl didelės tarptautinės konkurencijos ir pasaulinio ekonomikos nuosmukio Glazge ir aplinkiniuose miestuose buvo didelis nedarbo lygis.
Antrojo Pasaulinio karo metu Škotijos jūrinės bazės ir infrastruktūra buvo pagrindiniai vokiečių taikiniai. Laivų statyklos ir sunkiosios pramonės fabrikai Glazge ir Klaidsaide buvo labai svarbūs karo pramonei ir patyrė Luftwaffe bombardavimus. Kalnai vėl suteikė daug jaunų vyrų armijai. Komandosai ir pasipriešinimo kovotojai patyrė sunkias treniruotes Lochabero kalnuose.
Po Antrojo Pasaulinio karo Škotijos ekonominė padėtis tapo blogesnė dėl užjūrio konkurencijos, neeftyvios pramonės ir neramumų. Tai pasikeitė tik po 1970 m., kai Šiaurės jūroje buvo atrasta nafta ir dujos, o Škotijos ekonomikoje išsiplėtė paslaugų sektorius. Tuo metu atsirado Škotų nacionalinė partija bei nepriklausomybės ir devoliucijos (didelių galių perdavimo regioninei valdžiai) judėjimai. Bet referendumas dėl devoliucijos 1979 m. nepasisekė, nes nedalyvavo reikiamas 40 % balsuotojų (nedidele persvara pirmavo pasisakantys už devoliuciją).
1997 m. rugsėjo 11 d. minint 700-asias Stirlingo mūšio metines Tony Blair leiboristų vyriausybė vėl surengė referendumą dėl devoliucijos. Jam įvykus 1999 m. buvo atkurtas Škotijos parlamentas.
Šaltiniai
- Braudel, Fernand, The Perspective of the World, vol III of Civilization and Capitalism (1979, in English 1984), pp 370-372
- Buchan, James, Capital of the Mind: How Edinburgh changed the world, John Murray, 2003 ISBN 0-7195-5446-2
- Edward J. Cowan, "For Freedom Alone": the Declaration of Arbroath, 1320, Tuckwell, East Linton, 2004 ISBN 1-86232-150-7
- Devine, T.M. The Scottish Nation, 1700-2000 (Penguin books, 1999) ISBN 0-14-100234-4
- Devine, T. M., Scotland's Empire 1600-1815, Allen Lane, Harmondsworth, 2003 ISBN 0-7139-9498-3
- Duncan A. A. M., The Kingship of the Scots 842-1292: Succession and independence, Edinburgh UP, Edinburgh, 2004 ISBN 0-7486-1626-8
- Finlay, Richard Modern Scotland 1914-2000, Profile 2004 ISBN 1-86197-299-7
- Harvie, Christopher Scotland and Nationalism: Scottish Society and Politics 1707-1977 ISBN 0-04-941006-7
- Mackie, J.D. A History of Scotland (Penguin books, 1991) ISBN 0-14-013649-5
- Ryrie, Alec, The Origins of the Scottish Reformation (Manchester: Manchester University Press, 2006) ISBN 0-7190-7105-4
- Sletcher, Michael, 'Scotch-Irish', in Stanley I. Kutler, ed., Dictionary of American History. 10 vols. Charles Scribner’s Sons, New York, 2002.
- Pittock, Murray "A New History of Scotland" ISBN 0-7509-2786-0
- Herman, Arthur "How the Scots Invented the Modern World: The True Story of How Western Europe's Poorest Nation Created Our World & Everything in It" ISBN 0-609-80999-7
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Škotijos istorija, Kas yra Škotijos istorija? Ką reiškia Škotijos istorija?
Skotijos istorija prasidejo pries 14 tukst metu kai zmones pradejo apgyvendinti dabartine Skotija po paskutinio ledynmecio Is akmens bronzos ir gelezies amziu isliko daug radiniu bet mazai rasytiniu saltiniu Jungtines Karalystes istorija Skotijos Romenu Britanija KaledonijaAnglosaksai Britai PiktaiGvineda AlpinaiLankasteriai JorkaiAnglijos karalyste Hanoveriai Jungtine Karalyste Vindzorai Susijusiu saliu istorijos simtmeciais stovejo ant vulkanines uolos gindama zemiausia Forto upes brasta Si tvirtove patyre daug apgulciu Rasytine Skotijos istorija prasidejo Romos imperijai įsiverzus į Britanija ir uzemus Velsa Anglija Skotijos zemumas kuriuos ji valde kaip Britanijos provincija Siaureje buvo romenu nevaldoma teritorija Kaledonija kurioje gyveno piktai Zvelgiant is klasikines istorijos puses Skotija buvo periferine salis letai perimanti is Vidurzemio juros regiono besiskverbiancia civilizacija bet daugejant ziniu apie praeitį paaiskejo kad kai kurie pasiekimai buvo ankstesni ir pazangesni nei anksciau manyta o juros keliai buvo svarbus Skotijos istorijai Del Skotijos geografines padeties ir juros keliu salis turejo stiprius rysius su pietuose ir rytuose su Baltijos juros salimis o per Airija su Prancuzija ir likusia zemynine Europa Po Sajungos akto 1707 m kuris sujunge Anglija ir Skotija į Jungtine Karalyste ir Skotijos svietimo bei Pramones revoliucijos Skotija tapo viena is svarbiausiu saliu Europos ekonomikoje ir intelektualiniame gyvenime Salies pramone ypac nusmuko po Antrojo Pasaulinio karo bet pastaraisiais desimtmeciais Skotija patyre kulturinį ir ekonominį renesansa atsigavus finansu sektoriui bei isgaunant Siaures juros nafta ir dujas Priesistoriniai zmonesZmones gyveno Skotijoje bent 8500 metu pries atsirandant uzrasams apie ja Tarpledynmeciu 130 000 70 000 m pr m e Europos klimatas buvo siltesnis nei dabar ir zmones galejo atvykti bet nera islike archeologiniu radiniu Po to ledynai perejo per beveik visa Britanija ir tik jiems atsitraukus Skotija tapo gyvenama apie Mezolito medziotojai gerybiu rinkejai buvo pirmieji zmones ir ju stovykla prie Bigaro datuojama Daugybe kitu radimvieciu rodo kad tai buvo judrus valtis naudojantys zmones kurie dare įnagius is kaulo akmens elnio ragu Romenu invazijaVieninteliai islike uzrasai apie Skotija pries atvykstant romenams yra graiko Pitejo is Mesalijos kai jis apiplauke Britu salas jo vadintas Pretanike 325 m pr m e bet sie jo uzrasai datuojami zymiai velesniam laikotarpiui Romenai įsiverze į Britanija 43 m Po pergaliu pietuose įsiverze į Skotija 79 m Romenai susidure su stipriu kaledonu pasipriesinimu 82 ar 83 m Agrikola pasiunte galeru laivyna palei Skotijos krantus iki Orklio salu 84 m jis nugalejo kaledonus del pranasesnes taktikos ir geriau paruostu kareiviu Siu įvykiu vienintelis saltinis yra Agrikolos zentas Tacitas Archeologiniai radiniai teigia kad romenai uzeme pietu Skotija pries atvykstant Agrikolai Kokia bebutu data kitus 300 metu romenai valde pietine Skotijos dalį Nors romenai neuzeme Kaledonijos jie bande kontroliuoti padetį kariniais postais ir nutiese kelis kelius Bet jie buvo priversti ar savo noru atsitrauke nes teritorijos duodamos pajamos nepadenge kariniu islaidu Britu Sventasis Ninijas įkure pirmaja krikscioniska misija Skotijoje Is savo bazes Candida Casa jis skleide krikscionybe į rytu ir pietu Skotija bei siaurine Anglija Taciau pagal Svento Patriko ir Svento Kolumbos rastus piktai atsizadejo krikscionybes tarp 432 m kai mire Ninijas ir 563 m kai atvyko Sventasis Kolumba Priezastis nezinoma Gelai sugrazino krikscionybe į piktu Skotija ir isstume keltiskus dievus Albos karalystes iskilimasMacAlpino maisto mitas teigia kad Alba atsirado kai gelas Cinaed mac Ailpin uzkariavo piktus Taciau Alba yra Konstantino II kurinys Cinaedo sunus Konstantinas turejo Series Longoir uzrasus rodancius jo teise į suvienytos Piktijos sosta Gelu pergale pries piktus ir Piktijos virtimas Alba įvyko per puse simtmecio kai valde Konstantinas II Kaip ir kodel taip atsitiko neaisku Is pradziu naujoji karalyste valde Skotijos siaure iki Forto ir Klaido upiu o pietvakariuose buvo Statklaido britai Pietryciuose nuo 638 m valde anglosaksu karalyste Bernicija o veliau Nortumbrija Del sios Skotijos dalies buvo varzomasi nuo Konstantino II laiku iki 1018 m kai Malkolmas II nustume pietryciu siena iki Tvydo upes kuri isliko Skotijos siena iki siu dienu Po Skotijos karaliaus Aleksandro III mirties 1286 m eile sosto įpediniu mirciu sukele salyje suirute Jo anuke Margaret Norvegijos mergele ketveriu metu tapo įpedine Anglijos karalius Margaret dede pasiule kad jo sunus irgi vaikas ir ji turi susituokti kad butu stabilizuotas Skotijos sostas 1290 m Margaret globejai su tuo sutiko bet ji pati mire Orklio saloje kelioneje is Norvegijos į Skotija pries įvykstant karunacijai ir vedyboms Nepriklausomybes karaiWilliam Wallace statula Aberdyne Jonas Baliolas su stipriausiomis pretenzijomis į sosta 1292 m lapkricio 30 d tapo Skotijos karaliumi Robertas Briusas is Anandeilo antrasis kandidatas su tuo nenoriai susitaike jo anukas ir bendrapavardis tapo Skotijos karaliumi Robertu I Kitus kelerius metus Edvardas I pasinaudodamas nuolaidomis gautomis per kova del Skotijos sosto sistemingai bande nuversti karaliu Jona ir uzimti Skotija 1295 m Jonas skatinant svarbiausiems patarejams sudare sajunga su Prancuzija Tai Senosios Sajungos pradzia 1296 m Edvardas I įsiverze į Skotija ir nuverte Jona po to ir vadovavo sukilimui pries okupacija Jiems abiem vadovaujant anglu armija buvo sumusta Trumpai Wallace valde Skotija Jono vardu kaip Karalystes globejas Edvardas I asmeniskai atvyko į siaure ir nugalejo Wallace Falkirko musyje 1298 m Wallace pabego bet atsistatydino is pareigu ir Robertas Briusas buvo paskirti į jo vieta 1305 m Wallace pakliuvo į anglu rankas ir jie jį nuzude uz isdavyste nors jis nebuvo Anglijos pavaldinys 1306 m vasario 10 d Robertas Briusas dalyvavo nuzudant Jona Komyna Greyfriars Kirke Po to Briusas kitais metais kovo 25 d buvo karunuotas Bet Edvardas uzeme Skotija nugalejes maza Briuso armija Metveno musyje Nepaisant to kad popiezius Klemensas V ekskomunikavo Briusa ir jo salininkus parama jam palaipsniui didejo ir 1314 m su tokiu kilminguju kaip Dzeimsas Douglasas ir Morejaus grafas parama jis atgavo visa Skotija isskyrus Botvelo ir Stirlingo pilis Edvardas I mire 1307 m Jo sunus Edvardas II isvyko su armija į siaure nutraukti Stirlingo pilies apgulties Robertas Briusas ta armija nugalejo Banokburno musyje 1314 m ir issaugojo Skotijos nepriklausomybe 1320 m Skotijos kilminguju protestas popieziui įtikino Jona XXII atsaukti ekskomunikacija ir panaikinti visus aktus kuriais Skotijos karaliai pripazino Anglijos virsenybe 1326 m pirmakart susirinko visas Skotijos parlamentas Parlamentas atsirado is kilminguju ir kunigu tarybos colloquium sukurtos apie 1235 m bet tik 1326 m jame atsirado zemesniu sluoksniu atstovai 1328 m Edvardas III pripazino Skotijos nepriklausomybe Taciau 1329 m praejus ketveriems metams po Roberto Briuso mirties anglai vel įsiverze į Skotija kad pasodintu teiseta įpedinį Edvarda Baliola Jono Baliolo sunu į sosta Stipriai pasipriesinus Endriu Murejaus vadovaujamiems skotams planai zlugo Edvardas III prarado susidomejima savo globotiniu prasidejus Simtameciui karui su Prancuzija 1341 m Dovydas II Roberto sunus ir įpedinis grįzo is tremties Prancuzijoje Baliolas atsisake pretenziju į sosta 1356 m ir pasitraukes į Jorksira ten mire 1364 m Velesni viduramziu įvykiaiPo Dovydo mirties Robertas II pirmasis is Stiuartu karaliu įzenge į sosta 1371 m o 1390 m jo ligotas sunus Jonas pasivadines Robertu III tapo karaliumi Jam valdant 1390 1406 m didziule politine įtaka turejo jo brolis irgi Robertas Albanio kunigaikstis 1396 m įvyko paskutinis teismas per dvikova karaliaus akivaizdoje Perte Bet problemos su Anglija tesesi Po įtartinos vyriausio sunaus Rotesejaus kunigaikscio Dovydo mirties 1402 m tikriausiai Albanio kunigaikscio įsakymu Robertas sunerimes del jaunesnio sunaus Jokubo saugumo issiunte jį į Prancuzija 1406 m Taciau anglai jį pagavo kelioneje ir 18 metu laike nelaisveje reikalaudami ispirkos Todel salį valde regentai is pradziu Albanio kunigaikstis veliau jo sunus kuriam valdant Skotijoje įsivyravo suirute Kai buvo sumoketa ispirka 1424 m Jokubas grįzo su angle zmona į Skotija Jis nusprende atstatyti teisine sistema ir susidoroti su priesais Greitai su armijos parama jis reformavo parlamenta ir teisnus zudydamas visus kas kele gresme jo autoritetui įskaitant pusbrolį Albanį Del to Skotijos vyriausybe turejo zymiai didesne galia nei bet kada anksciau bet karalius Jokubas tapo labai nepopuliarus ir buvo nuzudytas 1437 m Jo sunus Jokubas II valde 1437 1460 m tese tevo politika ir silpnino kilmingas seimas ypac Douglas kuri iskilo valdant Briusui Skotija padare didele pazanga svietime XV a įkurus Sv Andriaus universiteta 1413 m Glazgo universiteta 1450 m o Aberdyno 1495 m bei patvirtinus Svietimo akta 1496 m 1468 m Skotija is Danijos gavo Orklio ir Setlando salas kaip kraitį kai Jokubas III vede Margareta Dane Mirus Jokubui III 1488 m per ar po Sauchieburno musio jo įpedinis Jokubas IV uzvalde pirmakart vakarines salas nutraukdamas Salu lordo nepriklausomybe 1503 m jis vede Henriko VII dukra Margaret Tiudor Jo valdymas laikomas kulturiniu klestejimu ir tuo metu Renesansas atejo į Skotija Jokubas IV buvo paskutinis Skotijos karalius kalbejes gelu kalba nors manoma kad jo sunus irgi ja mokejes ReformacijaXVI a Skotijoje įvyko protestantiska reformacija Amziaus pradzioje Skotijoje didele įtaka dare Jono Kalvino ir Martyno Liuterio mokymai Protestantu pamokslininku zudymas tarp ju garsiausi buvo Liuterio salininko o 1528 egzekucija ir kalvinisto 1546 m nesutrukde siu ideju plitimui Reformacija įvyko po trumpo pilietinio karo 1559 1560 m o Anglijos įsikisimas protestantu puseje buvo lemiamas Parlamentas patvirtino nauja tikejima kai Marija Skotu karaliene dar buvo Prancuzijoje Įtakingiausia figura buvo Kalvino ir George Wishart mokinys Romos katalikybe nebuvo visiskai sunaikinta ir isliko stipri kalnuose Reformacijai iskilo gresme valdant Marijai kuri isliko katalike bet tolerantiska protestantams Po jos nuvertimo 1567 m jos sunus Jokubas VI buvo isaugintas kaip protestantas 1603 m mirus bevaikei Elzbietai I Anglijos sostas atiteko Jokubui kuris valde Anglija kaip Jokubas I suvienijes personaline unija Anglija ir Skotija Is pradziu tai buvo vienintele jungtis tarp abieju saliu bet 1707 m buvo sudaryta abieju saliu sajunga pavadinta Didziaja Britanija Triju karalysciu karai ir Puritonu respublikaOliveris Kromvelis trumpai prijunge Skotija prie Puritonu respublikos Vyskupu karas Nors Anglija ir Skotija atmete popieziaus autoriteta reformacija abejose salyse skyresi Anglijoje isliko daugelis kataliku praktikos įskaitant formalia liturgija o Skotijoje paplito nesuvarzytas Kalvinizmas Nors Jokubas bande įvesti Skotijoje anglikonizma is Anglijos jam nepavyko Jo sunus Karolis I tese tevo darbus ir į Skotu baznycia įvede aglu stiliaus maldaknyge 1637 m Tai sukele pyktį ir maistus Įvairiu skotu sektu atstovai pasirase Nacionalinį pakta 1638 m kuris priestaravo karaliaus naujovems Tu metu lapkritį Visuotinio susirinkimo Glazge metu skotu vyskupai buvo formaliai ismesti is Baznycios kuri buvo sudaryta presbiterijoju pagrindu Karolis surinko armija bet kadangi ne viena puse nenorejo atviro karo Bervike buvo laikinai susitarta Problema liko neisspresta iki 1640 m kai atsinaujinus nesantaikai Karolio pajegos buvo sumustos Niuburne į vakarus nuo Niukaslio Per siuos Vyskupu karus Karolis bande suburti airiu kataliku armija bet kilus pasipiktinimui Anglijoje ir Skotijoje planu atsisake Nepasitenkinimas siuo sumanymu Airijoje sukele maista ir Karolis turejo kreiptis į Parlamenta kad gautu pinigu Parlamento reikalavimai reformuoti Anglija sukele Anglijos pilietinį kara Pilietiniu karu vykusiu XVII a Britu salose virtine vadinama Tuo metu kovenanteriai paktininkai valde Skotija surinko armija ir bande primesti savo paziuras episkolopatams anglikonams ir Romos katalikams siaureje Pilietinis karas Prasidejus pilietiniam karui Anglijos parlamentas kreipesi pagalbos į kovenanterius Sie sutiko padeti pazadejus Skotijos Baznyciai nuolaidu ir tolimesnes reformas Anglijoje Skotai labai prisidejo nugalint Karolį I ypac Marstono pelkes musyje Leveno erlo armija kurį laika buvo uzemusi Siaures Anglija Bet ne visi skotai pritare kovai su karaliumi 1645 m Dzeimsas Grahamas bande sukurstyti kalniecius kautis uz karaliu Nedaug skotu atsiliepe bet su 1000 airiu atsiustu Alasdair MacColla kalnieciu ir salieciu kariai kovesi neįtiketinai sekmingai prasidejo 1644 m rugsejį Grahamui laimejus Tipermuiro musį Po keleto pergaliu pries blogai paruostus kovenanteriu karius Skotijos zemumos atsidure jo rankose Taciau tuo metu sumazejo Grahamo armija nes airiai ir kalnieciai nusprende kautis su Campbells klanu siaureje Jo likusios pajegos buvo nugaletos Filifo musyje Pabeges į siaure Grahamas bande surinkti naujus karius bet jis paleido armija kai Karolis Niukasle pasidave skotams 1646 m liepa ir pilietinis karas baigesi Per kelerius metus Karolis I laikomas Karisbruko pilyje susitare su nuosaikiais skotu presbiterijonais Sitam slaptame susitarime uz karine pagalba karalius pazadejo treju metu bandomam laikotarpiui Anglijoje įvesti presbiterijonu religija Hamiltono kunigaikstis vadovavo invazijai į Anglija kad islaisvintu karaliu bet jį nugalejo Oliveris Kromvelis 1648 m rugpjutį Prestono musyje Kromvelio okupacija ir Restauracija Kromvelis Dunbare Andrew Carrick Gow Dunbaro musis buvo triuskinantis pralaimejimas skotu kovenanteriams Kovenanteriu vyriausybe supyko kai 1649 m Karoliui I buvo įvykdyta mirties bausme nepaisant ju nepritarimo Tuo pat metu jo sunus Edinburge buvo paskelbtas karaliumi Karoliu II Kromvelis įsiverze į Skotija ir nugalejo skotus Dunbaro ir Vorcesterio musiuose Tarpuvaldzio metu anglu pajegos vadovaujant George Monck kontroliavo Skotija o salis tapo Puritonu respublikos dalimi 1652 1660 m anglai valde Skotija bet si turejo tokias pat prekybos teises Atejus į valdzia Karoliui II Skotija atgavo nepriklausomybe Skotija atkure parlamenta bet Anglijos Laivybos aktas neleido jai prekiauti su auganciomis anglu kolonijomis Atkurus siena atsirado muitai kurie nors apsaugojo Skotija nuo pigiu anglu audiniu neleido Anglijoje prekiauti skotu galvijais ir linais Po restauracijos Skotijos reikalais rupinosi kilmingieji is kuriu svarbiausias buvo John Maitland Lauderdeilo kunigaikstis Valdymo pradzioje Skotijoje vel meginta įvesti anglikonizma kuris susidure su stipriu pasipriesinimu pietvakariu Skotijoje kur buvo ypac stiprus presbiterijonai Apleide oficialias baznycias sektantai rinkdavosi laukuose Bandymai uzgniauzti sekta sukele maista kurį Monmauto kunigaikstis karaliaus neteisetas sunus nugalejo Botvelo tilto musyje 1679 m Po to presbiterijonai dar labiau buvo persekiojami kol karaliumi tapo Jokubas VII Anglijoje vadintas Jokubu II Karaliaus Jokubo VII nuvertimasKaraliaus bandymai įvesti religine tolerancija katalikams supykde protestantus pavaldinius Nei tai nei jo pastangos siekti absoliutizmo nesukele maisto nes buvo manoma kad sosta paveldes Marija Viljamo Oraniecio zmona Bet gimus sunui viskas pasikeite Pakvietus septyniems anglams Viljamas atvyko su 40 tukst kariu ir Jokubas pabego Nors tai Anglijos įvykis vadinamoji Garbingoji revoliucija turejo didele įtaka Skotijos istorijai Viljamas sutiko su karaliaus galiu apribojimu ir pasirase Teisiu bilį o Skotijoj buvo sukurtas panasus dokumentas pavadintas Teisiu Tvirtinimu labai svarbus teises istorijai Daugelis svarbiu skotu pareme naujajį karaliu bet kalnieciai linko į Jokubo VII puse Sis judejimas vadinamas jakobitizmu sukele kelis maistus Pirmame sukilime Jono Grahamo pajegos nugalejo karaliu Kilikrankio musyje 1689 m bet Grahamas zuvo musyje o jo armija buvo nugaleta Dunkeldo musyje Kai Viljamas nugalejo Jokuba Augrimo musyje Airijoje 1691 m karas baigesi jo pergale XVII a pabaiga buvo ekonomiskai sunki Skotijai Septyneri blogi metai sukele bada ir didele emigracija Anglu protekcionizmas neleido prekiauti su ju kolonijomis o Anglijos uzsienio politika vis trukdydavo prekybai su Prancuzija Daug skotu emigravo į Ulsterį 1695 m Skotijos parlamentas emesi priemoniu pagerinti ekonomine situacija ir įkure Skotijos banka Skotu kompanija per viesas įplaukas rinko kapitala prekybai su Afrika ir Vest Indija Skotijos uzjurio kolonijosNoredama plestis Skotija įkure kolonijas Naujojoje Skotijoje ir Suartaune dabar Pietu Karolina Skotai taip pat vyko į anglu gyvenviete Naujajį Dzersį Skotu grupe įsivele į Darieno schema plana įkurti kolonija Panamos sasmaukoje kad butu galima prekiauti su Tolimaisiais Rytais kuri buvo Panamos kanalo plano pirmtake Skotai greitai gavo pinigu Londone bet vyriausybe ju nepareme tuo metu kariaudama su Prancuzija 1689 1697 m Anglija nenorejo įzeisti Ispanijos kuri laike Panama jos dalimi Pasitraukus anglams skotai Edinburge per kelias savaites surinko 400 000 svaru o ju mazas 3000 vyru laivynas pasieke Panama 1698 m Ekspedicija buvo katastrofa del blogo aprupinimo lietaus ispanu ataku is Kartagenos ir Vest Indijos anglu atsisakymo padeti tad 1700 m skotai grįzo namo Isgyveno tik 1000 vyru ir vienas laivas Sajunga Hanoverio dinastija ir JakobitaiSenasis pretendentas James Francis Edward Stuart 1700 m atrode kad protestantiska Stuartu dinastija baigsis nes buvo bevaike Vietoj to kad paskirtu jos brolį katalika James Francis Edward Stuart karaliumi Anglijos parlamentas nusprende kad sosta paveldes Sofija Hanoveriete ir jos palikuonys Bet Skotijoje isleistas aktas uzdraude sosta paveldeti katalikui ir atrode kad Unija isirs Nenoredamas James Francis Edward Stuart sufrįzimo Anglijos parlamentas pradejo reikalauti pilno abieju saliu susijungimo 1707 m nepaisant pasipriesinimo Skotijoje susijungimas įvyko Sutartis vadinama Sajungos aktu patvirtino Hanoverieciu teises į sosta Ji panaikino Anglijos ir Skotijos parlamentus ir atstovai turejo rinktis į Didziosios Britanijos parlamenta Skotija gavo 45 vietas Bendruomenes rumuose ir keleta vietu Peru rumuose Sutartis patvirtino bendra pilietybe ir skotams atsivere Anglijos rinka Skotijos įstatymai ir Skotijos teise su teismais liko atskiri Sajunga buvo gincu objektas tarp skotu ypac todel kad lauktas ekonomikos atsigavimas atsirado ne is karto O kai atejo tik Zemumos pajuto to nauda Sajungos nepopuliarumas atgaivino Jakobitizma 1708 m James Francis Edward Stuart bande issilaipinti su Prancuzijos laivynu bet Karaliskasis laivynas jam sutrukde Svarbesnis buvo 1715 m maistas vadinamas Penkiolika kuomet buvo bandoma sukurstyti Velsa Devona Skotija bet vyriausybes arestai uzbego uz akiu neramumams pietuose Skotijoje Jonas Eskainas sukurste Jakobitu klana bet buvo neryztingas lyderis ir blogas karys Jis uzeme Perta bet mazesnes Argailo kunigaikscio pajegos islaike Stirlingo lyguma Dalis Eskaino armijos įsiverze į Anglija bet buvo nugaleti Prestono musyje ir pasidave 1715 m lapkricio 14 d Diena pries tai Eskainas neįveike Argailo kunigaikscio Serifmuiro musyje tuo metu Stuartas issilaipino Skotijoje bet įsitikines kad viskas prarasta grįzo į Prancuzija 1719 m Jokobitu invazija su ispanu parama beveik nesusilauke klanu palaikymo ir baigesi Glen Sylo musyje 1745 m prasidejo Jakobitu sukilimas vadinamas Keturiasdesimt penki Charles Edward Stuart Jaunasis pretendentas issilaipino Eriskejaus saloje Isoriniuose Hebriduose Keli klanai noriai prie jo prisidejo Is pradziu jam sekesi buvo uzimtas Edinburgas o vienintele vyriausybes armija Skotijoje nugaleta Prestonpanso musyje Jakobitai įsiverze į Anglija ir nuzygiavo iki Derbio Tapo aisku kad Anglija neparems kataliko karaliaus ir kilus pasitikejimo krizei jie atsitrauke į Skotija Kamberlando kunigaikstis nugalejo Stuarta ir jo sajungininkus Kulodeno musyje 1746 m balandzio 16 d Pretendentas pabego į siaure kur slapstesi iki rugsejo o po to grįzo į Prancuzija Su jo mirtimi uzsibaige Jakobitu maistai Pramones revoliucija Valymai ir SvietimasPo 1745 m britai stengesi is kersto sunaikinti skotu klanu sistema Visos kalnieciu kulturos apraiskos buvo uzdraustos su mirties gresme Kalnieciai buvo priversti tarnauti britams kaip kariai ju kolonijose Klanu vadai buvo skatinami pasisavinti klano zeme kai Zemumose nors ji buvo bendra nuosavybe Nauji zemes savininkai pradejo verstis pelningesniu aviu auginimu ir isvijo nereikalingus zmones Per vadinamajį Kalnu valyma smarkiai sumazejo gyventoju skaicius Daug kalnieciu persikele į zemumas ir buvo darbo jega prasidejusiai Pramones revoliucijai kiti buvo isvyti į Britu imperijos kolonijas Modernios ekonomikos tevas Adam Smith Tuo pat metu įvyko Skotijos agrarine revoliucija kuri pragyvenimui skirta zemes ukį paverte stabilia ir pelninga saka Tai turejo įtakos gyventojams ir skatino ju migracija Tarptautiniu mastu Skotijos likimas buvo susije su Didziaja Britanija Is karto po Kulodeno Didzioji Britanija sekmingai kovesi Septyneriu metu kare 1756 1763 m demonstruodama savo augancia jega Budama Didziosios Britanijos dalis Skotija klestejo labiau nei budama nepriklausoma Isnykus Jakobitu atminimui dauguma ziauriu įstatymu buvo atsaukti Dauguma buvo panaikinti po 1792 m kai skotu kunigai pradejo melstis uz valdantį monarcha XVIII a pabaigoje Glazgas ir Edinburgas pradejo augti ekonomiskai Skotu renesansas ypac paliete filosofija ir moksla Su Skotu svietimu siejami Adam Smith David Hume ir Mokslo pletrai vadovavo William Thomson ir James Watt Glazgo universiteto instrumentu darytojas Svarbiausi rasytojai buvo poetas Robert Burns ir Valteris Skotas baladziu poemu ir istoriniu romanu autorius Jo senosios Skotijos vaizdai turejo milziniska įtaka skotu kulturos supratimui George MacDonald irgi įtakojo poziurį į Skotija XIX a pabaigoje XIX a einant į pabaiga Skotijos zemumos vis labiau linko į sunkiaja pramone Glazgas ir Klaido upe tapo svarbiais laivu statyklu centrais Glazgas tapo vienu didziausiu miestu Pasaulyje ir buvo vadinamas Antruoju imperijos miestu po Londono XX a SkotijaSusieta su Britu imperijos gerove Skotija smarkiai nukentejo per Pirmajį Pasaulinį kara Kalnai suteike daugybe jaunu vyru armijai prarado visa karta nukentejo daugybe bendruomeniu ir kaimu Zemumose ypac Glazge blogos darbo ir gyvenimo salygos sukele pramones ir politinius neramumus John MacLean buvo pagrindine politine figura Raudonojo Klaidsaido atsiradime ir 1919 m sausį britu vyriausybe bijodama revoliucijos Glazgo centre laike kareivius ir tankus Tarpukariu del dideles tarptautines konkurencijos ir pasaulinio ekonomikos nuosmukio Glazge ir aplinkiniuose miestuose buvo didelis nedarbo lygis Antrojo Pasaulinio karo metu Skotijos jurines bazes ir infrastruktura buvo pagrindiniai vokieciu taikiniai Laivu statyklos ir sunkiosios pramones fabrikai Glazge ir Klaidsaide buvo labai svarbus karo pramonei ir patyre Luftwaffe bombardavimus Kalnai vel suteike daug jaunu vyru armijai Komandosai ir pasipriesinimo kovotojai patyre sunkias treniruotes Lochabero kalnuose Po Antrojo Pasaulinio karo Skotijos ekonomine padetis tapo blogesne del uzjurio konkurencijos neeftyvios pramones ir neramumu Tai pasikeite tik po 1970 m kai Siaures juroje buvo atrasta nafta ir dujos o Skotijos ekonomikoje issiplete paslaugu sektorius Tuo metu atsirado Skotu nacionaline partija bei nepriklausomybes ir devoliucijos dideliu galiu perdavimo regioninei valdziai judejimai Bet referendumas del devoliucijos 1979 m nepasiseke nes nedalyvavo reikiamas 40 balsuotoju nedidele persvara pirmavo pasisakantys uz devoliucija 1997 m rugsejo 11 d minint 700 asias Stirlingo musio metines Tony Blair leiboristu vyriausybe vel surenge referenduma del devoliucijos Jam įvykus 1999 m buvo atkurtas Skotijos parlamentas SaltiniaiVikiteka Skotijos istorija vaizdine ir garsine medziagaBraudel Fernand The Perspective of the World vol III of Civilization and Capitalism 1979 in English 1984 pp 370 372 Buchan James Capital of the Mind How Edinburgh changed the world John Murray 2003 ISBN 0 7195 5446 2 Edward J Cowan For Freedom Alone the Declaration of Arbroath 1320 Tuckwell East Linton 2004 ISBN 1 86232 150 7 Devine T M The Scottish Nation 1700 2000 Penguin books 1999 ISBN 0 14 100234 4 Devine T M Scotland s Empire 1600 1815 Allen Lane Harmondsworth 2003 ISBN 0 7139 9498 3 Duncan A A M The Kingship of the Scots 842 1292 Succession and independence Edinburgh UP Edinburgh 2004 ISBN 0 7486 1626 8 Finlay Richard Modern Scotland 1914 2000 Profile 2004 ISBN 1 86197 299 7 Harvie Christopher Scotland and Nationalism Scottish Society and Politics 1707 1977 ISBN 0 04 941006 7 Mackie J D A History of Scotland Penguin books 1991 ISBN 0 14 013649 5 Ryrie Alec The Origins of the Scottish Reformation Manchester Manchester University Press 2006 ISBN 0 7190 7105 4 Sletcher Michael Scotch Irish in Stanley I Kutler ed Dictionary of American History 10 vols Charles Scribner s Sons New York 2002 Pittock Murray A New History of Scotland ISBN 0 7509 2786 0 Herman Arthur How the Scots Invented the Modern World The True Story of How Western Europe s Poorest Nation Created Our World amp Everything in It ISBN 0 609 80999 7