Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Henrikas VII Henrikas Tiudoras 1457 m sausio 28 d Velse 1509 m balandžio 21 d Anglijos karalius ir pradininkas 1485 m ru
Henrikas VII
Henrikas VII (Henrikas Tiudoras; 1457 m. sausio 28 d. Velse – 1509 m. balandžio 21 d.) – Anglijos karalius ir pradininkas (1485 m. rugpjūčio 22 d. – 1509 m. balandžio 21 d.).
| Henrikas VII | |
|---|---|
| Gimė | 1457 m. sausio 28 d. Velse |
| Mirė | 1509 m. balandžio 21 d. (52 metai) Londonas |
| Palaidotas (-a) | Vestminsterio abatijoje |
| Tėvas | |
| Motina | Margareta Beaufort |
| Anglijos karalius | |
| Valdė | 1485 m. rugpjūčio 22 d. - 1509 m. balandžio 21 d. (23 metai) |
| Pirmtakas | Ričardas III |
| Įpėdinis | Henrikas VIII |
| Vikiteka | Henrikas VII |
| Parašas | |
Henriko VII santuoka su užbaigė vadinamąjį Rožių karą - dešimtmečius užsitęsusį Lankasterių ir Jorkų dinastijų konfliktą. Henriko VII valdymo pradžia pasižymėjo sukilimais ir daugybe pretendentų į sostą, kuriuos jis galiausiai nugalėjo. Jo sostą paveldėjo antrasis sūnus Henrikas VIII.
Kilmė
Iki karūnacijos būsimasis valdovas vadintas Henriku Tiudoru, Ričmondo grafu (Earl of Richmond). Henrikas VII gimė Velse ir priklausė senai Velso giminei, Henriko proprosenelio Tuduro ap Gorovi (vels. Tudur ap Goronwy) garbei vadintai Tiudorais. Henriko senelis Ouenas Tiudoras tarnavo karaliaus Henriko V našlei ir Henriko VI motinai Prancūzijos princesei Katerinai Valua. Tiksliai nežinoma ar jų ilgametis ryšys, iš kurio gimė keli pripažinti vaikai, buvo grįstas ir slaptomis vedybomis. Oueno Tiudoro ir Katerinos Valua sūnus susigiminiavo su Lankasterių gimine, kai vedė Margaritą Bofort (Beaufort) - nesantuokinio (vėliau įteisinto) Lankasterių dinastijos įkūrėjo Džono Gonto sūnaus anūkę.
Henrikas Tiudoras buvo vienintelis , pirmojo Ričmondo grafo sūnus. Jo motinai ledi Margaretai Bofort, karaliaus Edvardo III palikuonei, sūnaus gimimo metu tebuvo 13 metų.Henrikas Tiudoras gimė praėjus dviem mėnesiams po jo tėvo mirties nuo maro 1456 m. lapkričio 3 d. Karmarteno pilyje, Velse. Tuo metu vyko Baltosios ir Raudonosios rožių karas, kuriame Henriko senelis Ouenas Tiudoras buvo vienas iš Lankasterių vadų. 1461 m. po mūsio prie Mertimer-Kroso jis pateko jorkistams į nelaisvę ir buvo nubaustas mirties bausme. Ričmondo grafienė po to dukart ištekėjo už žymių Lankasterių giminės šalininkų, antrasis iš jų - Tomas Stenlis - vėliau padėjo posūniui išduodamas Ričardą III Bosvorto mūšyje.
Jaunystė ir kova dėl sosto
Didžiąją laiko dalį jaunasis Henrikas praleido su dėde Džaspersu Tiudoru, pirmuoju Bedfordo grafu. Nors Henriko Tiudoro teisės į sostą buvo silpnai pagrįstos (jis buvo nesantuokinio sūnaus palikuonis, Bofortai tradiciškai laikyti neturinčiais teisių į sostą, be to neteisėta laikyta ir Oueno Tiudoro santuoka su Katerina Prancūze, jei tokia išvis buvo), po Henriko VI ir jo sūnaus Velso princo Edvardo mirties 1471 m. Ričmondo grafas tapo vienu iš nedaugelio likusių gyvų Lankasterių dinastijos giminaičių. Kai Jorkų atstovas grįžo į sostą 1471 m., Henriko šeima pabėgo į Bretanę. Ten jis gyveno belaisvio teisėmis pas Bretanės hercogą Pranciškų II, tačiau gyvenimo sąlygos buvo geros.
Kol stabiliai valdė Eduardas IV, Lankasterių pretendentai turėjo nedaug šansų, tačiau po jo mirties ir Ričardui III pašalinus nuo valdžios (dažnai laikoma, kad ir nužudžius) jo sūnus, Anglijoje vėl prasidėjo maištų ir opozicijos keliamų neramumų laikotarpis. 1483 m. jo motina, nepaisant to, kad buvo Jorkų sąjungininko Tomo Stenlio žmona, siūlė savo sūnų kaip alternatyvą nepopuliariam Ričardui III. Henrikas Tiudoras viešai prisiekė valdžios užėmimo atveju vesti Eduardo IV dukterį Elžbietą Jorkietę ir, remiamas Bretanės grafo Pranciškaus II, su samdinių armija patraukė link Anglijos. Ten tuo metu sukilimą pradėjo antrasis Bekingemo grafas Henrikas Stafordas. Sąmokslas Anglijoje buvo atskleistas, o Henrikas Stafordas - nukirsdintas. Dar laive sužinojęs apie nesėkmę Anglijoje, Hanrikas nusprendė grįžti į Bretanę.
Ričardas bandė tartis su Bretanės valdžia dėl Henriko išdavimo, bet būsimasis karalius pabėgo į Prancūziją. Prancūzijos dvaras jį šiltai sutiko ir padėjo surengti antrą invaziją. 1485 m. Anglijos aristokratai buvo tokie nepatenkinti Ričardu, kad atsirado palankios sąlygos perversmui.
1485 m. pradžioje Ričardas III žinojo, kad Henrikas Tiudoras ruošiasi įsiveržti į Angliją ir apsistojo Notingame, iš kur galėjo pulti bet kuria kryptimi, iš kur tik Henrikas bepasirodytų. Remiamas Prancūzijos, Henrikas išsilaipino Velse, Milfordo uoste. Pasinaudodamas velsietiška savo giminės kilme, čia jis surinko daug šalininkų ir išžygiavo prieš Ričardą III. Henrikas surinko 5 tūkst. karių armiją, didžiają dalį jo pajėgų sudarė samdiniai prancūzai ir škotai. Prie jo prisidėjo didelę karinę patirtį turintis dėdė Džaspersas Tiudoras ir Džonas de Veras, tryliktasis Oksfordo grafas.
Henrikas suprato, kad jam atiteks sostas tik tuo atveju, jei jis jau pirmam mūšyje nugalės Ričardą, nes šio Notingame ir Lesteryje laukė pastiprinimas. Lankasterių armija, nors skaičiumi ir mažesnė, 1485 m. rugpjūčio 22 d. nugalėjo Jorkų armiją, vadovaujamą Ričardo, , kai keletas svarbių Ričardo sąjungininkų (pvz.: Tomas ir Viljamas Stenliai) perėjo į priešininkų pusę. Ričardas III mūšio metu žuvo, jo mirtis užbaigė Rožių karus.
Karaliumi Henrikas buvo paskelbtas jau mūšio lauke. 1485 m. spalio 30 d. jis buvo karūnuotas Londone. Abejones dėl karaliaus titulo suteikimo išsklaidė parlamentas, kuris 1485 m. lapkričio mėn. išmaniai nusprendė, kad Henrikas yra tikrasis Anglijos karalius, nes jis esąs soste. Taip faktiškai buvo patvirtinta, kad Anglijos karaliumi jis tapo užkariavimo teise, panašiai kaip Vilhelmas Užkariautojas. Jei Henrikas Tiudoras į sostą būtų pretendavęs į karūną kaip Lankasterių dinastijos paveldėtojas, tai sostas pirma būtų turėjęs atitekti jo motinai ledi Margaretai Bofort. Margareta nekonfliktavo su sūnumi dėl jo pretenzijų į sostą, nors kartais ir pasirašinėdavo kaip "Margaret R" (t. y. karalienė). Tuo pačiu Henrikas savo sosto užėmimo datą paskelbė ne rugpjūčio 22 d. (kai laimėjo Bosvorto mūšį), o rugpjūčio 21 d., taip pabrėždamas, kad sostas jam atiteko teisėtai, o ne stipresniojo teise. Tuo pačiu visus, kurie kovojo su juo mūšyje jis paskelbė išdavikais ir tuo pagrindu konfiskavo jų turtą.
Valdymo pradžia ir jorkistų maištai
Henriko VI valdymo pradžioje kilo paslaptingos ligos (greičiausiai atneštos jo samdinių iš Prancūzijos) epidemija, pasižymėjusi dideliu sergančiųjų mirtingumu. Vadinamoji "prakaituota karštinė" arba "angliškasis prakaitas" liaudyje buvo suprastas kaip blogas ženklas.
Tapus karaliumi, svarbiausia Henriko VII užduotimi tapo savo valdžios stiprinimas. Henriko pretenzijos į sostą buvo silpnai pagrįstos. Tiudorai be jokio pagrindo teigė kilę iš per jo anūkę Eleonorą Barietę, Baro hercogo dukrą. Be to, daugelis įtakingų jorkistų buvo nepatenkinti režimo pasikeitimu, o per Rožių karus tiek kartų sėkmė nusisuko nuo vienos ir kitos pusės, kad pergalė Bosvorto mūšyje neatrodė galutinė. Henrikui VII pavyko lengvai nugalėti Stafordo ir Lovelo maištą 1486 m., tačiau pagrindinis rūpestis buvo kiti pretendentai į sostą.
Henrikas VII pirmajame savo parlamente panaikino Titulus Regius, dokumentą, skelbiantį Edvardo IV vaikus nesantuokiniais, nes jo santuoka negaliojo. Nors Henrikas VII pasigailėjo Ričardo III paveldėtojo Džono de la Pole, pirmojo Linkolno grafo ir nepaskelbė jo išdaviku, kaip kitų su juo kovojusių didikų, po dvejų metų Linkolnas sukilo ir bandė į Henriko vietą pasodinti kitą pretendentą . Simnelis buvo skelbiamas "Edvardu VI" ir apsimetinėjo jaunuoju Varviko grafu Edvardu, Londono Taueryje įkalinto Klarenco hercogo Džordžo, sūnumi. Edvardo vyresnioji sesuo Margarita Pol, kuri turėjo teisių į sostą, paveldėjo tėvui priklaususią Salisburio grafystę ir sulaukė kito šimtmečio, kai ją, apkaltinęs maištu, nužudė Henrikas VIII. Linkolnas žuvo Stouko mūšyje, o Simnelio buvo pasigailėta ir jis tapo karališkojo dvaro pažu.
Rimtu priešininku buvo nepatenkintų kilmingųjų ir užsienio valstybių remiamas Perkinas Verbekas (Perkin Warbeck), kuris buvo apsimetęs Ričardu, Jorko hercogu, Eduardo IV sūnumi.
Valdymas ir administravimas
Vienas iš būdų sustiprinti valdžią buvo Henriko VII vedybos su Elžbieta Jorkiete, Edvardo IV dukterimi. Vestuvės įvyko 1486 m. sausio 18 d. Vestminsterio abatijoje. Vestuvės sujungė kariaujančias šeimas ir sutvirtino Henriko VII vaikų pretenzijas į sostą. simbolizuoja Jorkų ir Lankasterių šeimų sąjungą.
Henrikas VII pasinaudojo tuo, kad per Rožių karus daug kilmingųjų šeimų liko be paveldėtojų, ir perėmė jų žemes ir pajamas. Kaip monarchas, Henrikas VII išmintingai elgėsi su finansais ir subalansuota mokesčių sistema atstatė šalies mokumą. Čia jis rėmėsi savo kancleriu arkivyskupu Džonu Mortonu, kuris mokesčių daugiausia reikalavo iš kilmingųjų. Norėdamas pagerinti Anglijos ekonominę padėtį, jis finansavo laivų statybą, tuo pačiu metu kurdamas stiprų karinį ir didelį prekybinį laivyną. 1495 m. jis liepė pastatyti pirmą Europoje ir seniausią pasaulyje išlikusį Portsmuto sausą doką. 1497 ir 1498 m. Henrikas VII rėmė Giovanni Caboto ekspedicijas į Ameriką. Mirdamas jis paliko 1,5 mln. svarų asmeninio turto, kurį sūnus gan greitai iššvaistė.
Užsienio politika
Valdymo pradžioje Henrikas VII nesėkmingai bandė sutrukdyti Bretanės įjungimui į Prancūzijos valstybę. Nepasaint to, Henrikas VII nemėgino atgauti prieš tai valdžiusių karalių prarastų teritorijų Prancūzijoje. Vietoje to, jis pasirašė su Prancūzija taikos sutartį, kuri papildė Anglijos iždą ir užtikrino, kad Prancūzija nerems pretendentų į Anglijos sostą.
Henrikas VII buvo vienas pirmųjų Europos monarchų, supratusių neseniai sujungtos Ispanijos karalystės svarbą ir 1489 m. Medinos del Kampo sutartimi Artūras Tiudoras turėjo vesti Kateriną Aragonietę.
Pirma sutartimi tarp Anglijos ir Škotijos per du šimtus metų, Henrikas sužiedavo dukrą Margaritą su Škotijos karaliumi Džeimsu IV. Tai vėliau leido Džeimso IV palikuonims reikšti pretenzijas į Anglijos sostą. Taip vienas iš Margaritos palikuonių, Džeimsas I, sujungė Anglijos ir Škotijos karūnas.
Henrikas VII sudarė sąjungą su Šventąja Romos imperija, vadovaujama Maksimiliano I (1493–1519 m.), ir įtikino popiežių ekskomunikuoti visus pretendentus į Henriko sostą. Už būsimojo imperatoriaus Karolio V jis planavo ištekinti dukterį Mariją.
Vaikai
- Arturas, Velso princas (1486 m. rugsėjo 20 d. − 1502 m. balandžio 2 d.), būdamas 15 metų vedė Kateriną Aragonietę ir praėjus pusei metų mirė;
- Margarita Tiudor (1489 m. lapkričio 28 d. − 1541 m. spalio 18 d.), pirmoje santuokoje buvo su Škotijos karaliumi ;
- Henrikas (1491 m. birželio 28 d. − 1547 m. sausio 28 d.), Anglijos karalius Henrikas VIII nuo 1509 iki 1547 metų;
- Elžbieta Tiudor (1492 m. liepos 12 d. − 1495 m. rugsėjo 14 d.),
- Marija (1496 m. kovo 18 d. − 1533 m. birželio 25 d.), pirma santuoka buvo su Prancūzijos karaliumi Liudviku XII;
- Edmundas (1499 m. vasario 21 d. − 1500 m. birželio 19 d.), Somerseto hercogas;
- Katerina (1503 m. vasario 2 d.), mirė netrukus po gimimo.
Mirtis
1502 m., nuo epidemijos, Ludlovo pily mirė sosto įpėdinis Artūras, o 1503 m. gimdydama mirė . Nors jis nelabai entuziastingai planavo vesti dar kartą ir susilaukti daugiau palikuonių, jis nebevedė. Henrikas VII mirė 1509 m., o karaliumi tapo jo sūnus Henrikas VIII. Jis palaidotas Vestminsterio abatijoje.
Nuorodos
- Henry VII In:Britannica Concise Encyclopedia. 2006.
- Henry VII Britannica.com
- Henry VII Archyvuota kopija 2017-09-26 iš Wayback Machine projekto. BBC History
- Peter Wende (Herausgeber): Englische Könige und Königinnen der Neuzeit. S. 15. ISBN 978-3-406-57375-0, tikrinta 2011 m. spalį.
- Агамов А. М. Династии Европы 400-2016: Полная генеалогия владетельных домов М.:URSS, 2017. P. 94. isbn=978-5-9710-3935-8
- Francis Bacon. Henriko VII istorija
- Henry VII Facts & Information Biography englishhistory.net
- European exploration in North America. In: Encyclopedia of Western Colonialism since 1450. Vol. I. 2007. P.495
- Alexander Reginald Myers Henry VII Britannica.com
- Henry VII Archyvuota kopija 2017-09-26 iš Wayback Machine projekto. BBC History
- Henry VII Facts & Information Biography englishhistory.net
| Karališkieji titulai | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Ričardas III | 1485 – 1509 | Po to: Henrikas VIII |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Henrikas VII, Kas yra Henrikas VII? Ką reiškia Henrikas VII?
Henrikas VII Henrikas Tiudoras 1457 m sausio 28 d Velse 1509 m balandzio 21 d Anglijos karalius ir pradininkas 1485 m rugpjucio 22 d 1509 m balandzio 21 d Henrikas VIIGime 1457 m sausio 28 d VelseMire 1509 m balandzio 21 d 52 metai LondonasPalaidotas a Vestminsterio abatijojeTevasMotina Margareta BeaufortAnglijos karaliusValde 1485 m rugpjucio 22 d 1509 m balandzio 21 d 23 metai Pirmtakas Ricardas IIIĮpedinis Henrikas VIIIVikiteka Henrikas VIIParasas Henriko VII santuoka su uzbaige vadinamajį Roziu kara desimtmecius uzsitesusį Lankasteriu ir Jorku dinastiju konflikta Henriko VII valdymo pradzia pasizymejo sukilimais ir daugybe pretendentu į sosta kuriuos jis galiausiai nugalejo Jo sosta paveldejo antrasis sunus Henrikas VIII KilmeHenrikas VII jaunysteje Iki karunacijos busimasis valdovas vadintas Henriku Tiudoru Ricmondo grafu Earl of Richmond Henrikas VII gime Velse ir priklause senai Velso giminei Henriko proprosenelio Tuduro ap Gorovi vels Tudur ap Goronwy garbei vadintai Tiudorais Henriko senelis Ouenas Tiudoras tarnavo karaliaus Henriko V naslei ir Henriko VI motinai Prancuzijos princesei Katerinai Valua Tiksliai nezinoma ar ju ilgametis rysys is kurio gime keli pripazinti vaikai buvo grįstas ir slaptomis vedybomis Oueno Tiudoro ir Katerinos Valua sunus susigiminiavo su Lankasteriu gimine kai vede Margarita Bofort Beaufort nesantuokinio veliau įteisinto Lankasteriu dinastijos įkurejo Dzono Gonto sunaus anuke Henrikas Tiudoras buvo vienintelis pirmojo Ricmondo grafo sunus Jo motinai ledi Margaretai Bofort karaliaus Edvardo III palikuonei sunaus gimimo metu tebuvo 13 metu Henrikas Tiudoras gime praejus dviem menesiams po jo tevo mirties nuo maro 1456 m lapkricio 3 d Karmarteno pilyje Velse Tuo metu vyko Baltosios ir Raudonosios roziu karas kuriame Henriko senelis Ouenas Tiudoras buvo vienas is Lankasteriu vadu 1461 m po musio prie Mertimer Kroso jis pateko jorkistams į nelaisve ir buvo nubaustas mirties bausme Ricmondo grafiene po to dukart istekejo uz zymiu Lankasteriu gimines salininku antrasis is ju Tomas Stenlis veliau padejo posuniui isduodamas Ricarda III Bosvorto musyje Jaunyste ir kova del sostoDidziaja laiko dalį jaunasis Henrikas praleido su dede Dzaspersu Tiudoru pirmuoju Bedfordo grafu Nors Henriko Tiudoro teises į sosta buvo silpnai pagrįstos jis buvo nesantuokinio sunaus palikuonis Bofortai tradiciskai laikyti neturinciais teisiu į sosta be to neteiseta laikyta ir Oueno Tiudoro santuoka su Katerina Prancuze jei tokia isvis buvo po Henriko VI ir jo sunaus Velso princo Edvardo mirties 1471 m Ricmondo grafas tapo vienu is nedaugelio likusiu gyvu Lankasteriu dinastijos giminaiciu Kai Jorku atstovas grįzo į sosta 1471 m Henriko seima pabego į Bretane Ten jis gyveno belaisvio teisemis pas Bretanes hercoga Prancisku II taciau gyvenimo salygos buvo geros Kol stabiliai valde Eduardas IV Lankasteriu pretendentai turejo nedaug sansu taciau po jo mirties ir Ricardui III pasalinus nuo valdzios daznai laikoma kad ir nuzudzius jo sunus Anglijoje vel prasidejo maistu ir opozicijos keliamu neramumu laikotarpis 1483 m jo motina nepaisant to kad buvo Jorku sajungininko Tomo Stenlio zmona siule savo sunu kaip alternatyva nepopuliariam Ricardui III Henrikas Tiudoras viesai prisieke valdzios uzemimo atveju vesti Eduardo IV dukterį Elzbieta Jorkiete ir remiamas Bretanes grafo Pranciskaus II su samdiniu armija patrauke link Anglijos Ten tuo metu sukilima pradejo antrasis Bekingemo grafas Henrikas Stafordas Samokslas Anglijoje buvo atskleistas o Henrikas Stafordas nukirsdintas Dar laive suzinojes apie nesekme Anglijoje Hanrikas nusprende grįzti į Bretane Ricardas bande tartis su Bretanes valdzia del Henriko isdavimo bet busimasis karalius pabego į Prancuzija Prancuzijos dvaras jį siltai sutiko ir padejo surengti antra invazija 1485 m Anglijos aristokratai buvo tokie nepatenkinti Ricardu kad atsirado palankios salygos perversmui 1485 m pradzioje Ricardas III zinojo kad Henrikas Tiudoras ruosiasi įsiverzti į Anglija ir apsistojo Notingame is kur galejo pulti bet kuria kryptimi is kur tik Henrikas bepasirodytu Remiamas Prancuzijos Henrikas issilaipino Velse Milfordo uoste Pasinaudodamas velsietiska savo gimines kilme cia jis surinko daug salininku ir iszygiavo pries Ricarda III Henrikas surinko 5 tukst kariu armija didziaja dalį jo pajegu sudare samdiniai prancuzai ir skotai Prie jo prisidejo didele karine patirtį turintis dede Dzaspersas Tiudoras ir Dzonas de Veras tryliktasis Oksfordo grafas Henrikas suprato kad jam atiteks sostas tik tuo atveju jei jis jau pirmam musyje nugales Ricarda nes sio Notingame ir Lesteryje lauke pastiprinimas Lankasteriu armija nors skaiciumi ir mazesne 1485 m rugpjucio 22 d nugalejo Jorku armija vadovaujama Ricardo kai keletas svarbiu Ricardo sajungininku pvz Tomas ir Viljamas Stenliai perejo į priesininku puse Ricardas III musio metu zuvo jo mirtis uzbaige Roziu karus Karaliumi Henrikas buvo paskelbtas jau musio lauke 1485 m spalio 30 d jis buvo karunuotas Londone Abejones del karaliaus titulo suteikimo issklaide parlamentas kuris 1485 m lapkricio men ismaniai nusprende kad Henrikas yra tikrasis Anglijos karalius nes jis esas soste Taip faktiskai buvo patvirtinta kad Anglijos karaliumi jis tapo uzkariavimo teise panasiai kaip Vilhelmas Uzkariautojas Jei Henrikas Tiudoras į sosta butu pretendaves į karuna kaip Lankasteriu dinastijos paveldetojas tai sostas pirma butu turejes atitekti jo motinai ledi Margaretai Bofort Margareta nekonfliktavo su sunumi del jo pretenziju į sosta nors kartais ir pasirasinedavo kaip Margaret R t y karaliene Tuo paciu Henrikas savo sosto uzemimo data paskelbe ne rugpjucio 22 d kai laimejo Bosvorto musį o rugpjucio 21 d taip pabrezdamas kad sostas jam atiteko teisetai o ne stipresniojo teise Tuo paciu visus kurie kovojo su juo musyje jis paskelbe isdavikais ir tuo pagrindu konfiskavo ju turta Valdymo pradzia ir jorkistu maistaiTiudoru roze Lankasteriu raudonos ir Jorku baltos rozes kombinacija Henriko VI valdymo pradzioje kilo paslaptingos ligos greiciausiai atnestos jo samdiniu is Prancuzijos epidemija pasizymejusi dideliu serganciuju mirtingumu Vadinamoji prakaituota karstine arba angliskasis prakaitas liaudyje buvo suprastas kaip blogas zenklas Tapus karaliumi svarbiausia Henriko VII uzduotimi tapo savo valdzios stiprinimas Henriko pretenzijos į sosta buvo silpnai pagrįstos Tiudorai be jokio pagrindo teige kile is per jo anuke Eleonora Bariete Baro hercogo dukra Be to daugelis įtakingu jorkistu buvo nepatenkinti rezimo pasikeitimu o per Roziu karus tiek kartu sekme nusisuko nuo vienos ir kitos puses kad pergale Bosvorto musyje neatrode galutine Henrikui VII pavyko lengvai nugaleti Stafordo ir Lovelo maista 1486 m taciau pagrindinis rupestis buvo kiti pretendentai į sosta Henrikas VII pirmajame savo parlamente panaikino Titulus Regius dokumenta skelbiantį Edvardo IV vaikus nesantuokiniais nes jo santuoka negaliojo Nors Henrikas VII pasigailejo Ricardo III paveldetojo Dzono de la Pole pirmojo Linkolno grafo ir nepaskelbe jo isdaviku kaip kitu su juo kovojusiu didiku po dveju metu Linkolnas sukilo ir bande į Henriko vieta pasodinti kita pretendenta Simnelis buvo skelbiamas Edvardu VI ir apsimetinejo jaunuoju Varviko grafu Edvardu Londono Taueryje įkalinto Klarenco hercogo Dzordzo sunumi Edvardo vyresnioji sesuo Margarita Pol kuri turejo teisiu į sosta paveldejo tevui priklaususia Salisburio grafyste ir sulauke kito simtmecio kai ja apkaltines maistu nuzude Henrikas VIII Linkolnas zuvo Stouko musyje o Simnelio buvo pasigaileta ir jis tapo karaliskojo dvaro pazu Rimtu priesininku buvo nepatenkintu kilminguju ir uzsienio valstybiu remiamas Perkinas Verbekas Perkin Warbeck kuris buvo apsimetes Ricardu Jorko hercogu Eduardo IV sunumi Valdymas ir administravimasHenriko VII zmona Elzbieta Jorkiete Vienas is budu sustiprinti valdzia buvo Henriko VII vedybos su Elzbieta Jorkiete Edvardo IV dukterimi Vestuves įvyko 1486 m sausio 18 d Vestminsterio abatijoje Vestuves sujunge kariaujancias seimas ir sutvirtino Henriko VII vaiku pretenzijas į sosta simbolizuoja Jorku ir Lankasteriu seimu sajunga Henrikas VII pasinaudojo tuo kad per Roziu karus daug kilminguju seimu liko be paveldetoju ir pereme ju zemes ir pajamas Kaip monarchas Henrikas VII ismintingai elgesi su finansais ir subalansuota mokesciu sistema atstate salies mokuma Cia jis remesi savo kancleriu arkivyskupu Dzonu Mortonu kuris mokesciu daugiausia reikalavo is kilminguju Noredamas pagerinti Anglijos ekonomine padetį jis finansavo laivu statyba tuo paciu metu kurdamas stipru karinį ir didelį prekybinį laivyna 1495 m jis liepe pastatyti pirma Europoje ir seniausia pasaulyje islikusį Portsmuto sausa doka 1497 ir 1498 m Henrikas VII reme Giovanni Caboto ekspedicijas į Amerika Mirdamas jis paliko 1 5 mln svaru asmeninio turto kurį sunus gan greitai issvaiste Uzsienio politikaValdymo pradzioje Henrikas VII nesekmingai bande sutrukdyti Bretanes įjungimui į Prancuzijos valstybe Nepasaint to Henrikas VII nemegino atgauti pries tai valdziusiu karaliu prarastu teritoriju Prancuzijoje Vietoje to jis pasirase su Prancuzija taikos sutartį kuri papilde Anglijos izda ir uztikrino kad Prancuzija nerems pretendentu į Anglijos sosta Henrikas VII buvo vienas pirmuju Europos monarchu supratusiu neseniai sujungtos Ispanijos karalystes svarba ir 1489 m Medinos del Kampo sutartimi Arturas Tiudoras turejo vesti Katerina Aragoniete Pirma sutartimi tarp Anglijos ir Skotijos per du simtus metu Henrikas suziedavo dukra Margarita su Skotijos karaliumi Dzeimsu IV Tai veliau leido Dzeimso IV palikuonims reiksti pretenzijas į Anglijos sosta Taip vienas is Margaritos palikuoniu Dzeimsas I sujunge Anglijos ir Skotijos karunas Henrikas VII sudare sajunga su Sventaja Romos imperija vadovaujama Maksimiliano I 1493 1519 m ir įtikino popieziu ekskomunikuoti visus pretendentus į Henriko sosta Uz busimojo imperatoriaus Karolio V jis planavo istekinti dukterį Marija VaikaiArturas Velso princas 1486 m rugsejo 20 d 1502 m balandzio 2 d budamas 15 metu vede Katerina Aragoniete ir praejus pusei metu mire Margarita Tiudor 1489 m lapkricio 28 d 1541 m spalio 18 d pirmoje santuokoje buvo su Skotijos karaliumi Henrikas 1491 m birzelio 28 d 1547 m sausio 28 d Anglijos karalius Henrikas VIII nuo 1509 iki 1547 metu Elzbieta Tiudor 1492 m liepos 12 d 1495 m rugsejo 14 d Marija 1496 m kovo 18 d 1533 m birzelio 25 d pirma santuoka buvo su Prancuzijos karaliumi Liudviku XII Edmundas 1499 m vasario 21 d 1500 m birzelio 19 d Somerseto hercogas Katerina 1503 m vasario 2 d mire netrukus po gimimo Mirtis1502 m nuo epidemijos Ludlovo pily mire sosto įpedinis Arturas o 1503 m gimdydama mire Nors jis nelabai entuziastingai planavo vesti dar karta ir susilaukti daugiau palikuoniu jis nebevede Henrikas VII mire 1509 m o karaliumi tapo jo sunus Henrikas VIII Jis palaidotas Vestminsterio abatijoje NuorodosHenry VII In Britannica Concise Encyclopedia 2006 Henry VII Britannica com Henry VII Archyvuota kopija 2017 09 26 is Wayback Machine projekto BBC History Peter Wende Herausgeber Englische Konige und Koniginnen der Neuzeit S 15 ISBN 978 3 406 57375 0 tikrinta 2011 m spalį Agamov A M Dinastii Evropy 400 2016 Polnaya genealogiya vladetelnyh domov M URSS 2017 P 94 isbn 978 5 9710 3935 8 Francis Bacon Henriko VII istorija Henry VII Facts amp Information Biography englishhistory net European exploration in North America In Encyclopedia of Western Colonialism since 1450 Vol I 2007 P 495 Alexander Reginald Myers Henry VII Britannica com Henry VII Archyvuota kopija 2017 09 26 is Wayback Machine projekto BBC History Henry VII Facts amp Information Biography englishhistory net Karaliskieji titulaiPries tai Ricardas III 1485 1509 Po to Henrikas VIII