Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Hume DavidGimė 1711 m balandžio 26 d EdinburgasMirė 1776 m rugpjūčio 26 d 65 metai Tautybė škotasVeikla filosofas istori
David Hume
| Hume, David | |
|---|---|
| Gimė | 1711 m. balandžio 26 d. Edinburgas |
| Mirė | 1776 m. rugpjūčio 26 d. (65 metai) |
| Tautybė | škotas |
| Veikla | filosofas istorikas |
| Vikiteka | David Hume |
David Hume (liet. Deividas Hjumas; 1711 m. balandžio 26 d. Edinburgas – 1776 m. rugpjūčio 26 d.) – škotų filosofas ir istorikas.
Gyvenimas
Hjumas gimė Edinburge. Jo šeima buvo iš vidutiniškai pasiturinčiųjų klasės. Jo tėvas, Joseph Home, buvo advokatas, o motina, Katerina Falkoner, tvarkė namų ūkio reikalus, turėjo vyresnį brolį ir seserį. Tėvas mirė, kai Deividas buvo vaikas, todėl jį užaugino našle likusi motina, kuri buvo tarsi pirmoji jo mokytoja. Išsilavinimą įgijo jėzuitų koledže Prancūzijoje; vėliau studijavo teisę. Baigęs mokslus, Hjumas persikėlė į Angliją. Hjumas aktyviai rašė filosofinius straipsnius. Jis kelis kartus nesėkmingai bandė gauti darbą universitete. Dirbo advokatu, bibliotekininku, diplomatu, vėliau atsistatydino ir tapo privačiai praktikuojančiu mokslininku. Hjumas plėtojo empirizmo bei filosofiją, pažinimo šaltiniu laikė pojūčius. Analizuodamas sąmonę, didžiausią reikšmę teikė jutimo organų pojūčiams bei vaizdinių asociacijų suvokimui. Per savo gyvenimą Hjumas gyvenimo moters nerado ir liko nevedęs. 1776 metais mirė, spėjama, kad jis sirgo žarnyno ar kepenų vėžiu.
Kūryba
Hjumas filosofiją būtų galima apibūdinti kaip nuoseklų skepticizmą. Hjumas mažiau žinomas, nors ne mažiau reikšmingas, kaip natūralizmo šalininkas. Pasak Hjumo skepticizmo, visas tikrovės pažinimas remiasi priežasties ir pasekmės suvokimu. Ryšys tarp šių dalykų tėra pripratimas, todėl nepatikimas. Matematinis mąstymas yra vienintelė tikro pažinimo metodų sukūrimo galimybė. Pažinimo pagrindu laikė patyrimą. Patyrimą interpretavo kaip įspūdžių, susietų psichologiniais asociacijos dėsniais, srautą. Patyrimo šaltiniai – išorinis suvokimas ir vidinė savivoka, susijusi su mąstymu.
Hjumas dažnai laikomas trečiuoju ir radikaliausiu vadinamųjų britų empirikų, šalia Džono Loko (John Locke) ir Džordžo Berklio (George Berkeley, kuris, tiesa, buvo airis). Ši Hjumo, Loko ir Berklio sąsaja, nors jau tapusi tradicine, yra klaidinanti kitais atžvilgiais, ypač dėl to, kad nepaisoma didelės įvairių prancūzų autorių, tokių kaip (Pierre Bayle), įtakos, taip pat įvairių anglų intelektualinio landšafto figūrų, tokių kaip Izaoko Niutono (Isaac Newton), , Frensio Hačesono (Francis Hutcheson) ir reikšmės.
Deividas Hjumas ir empirizmas
Empirizmas (gr. emperia – patirtis) – pažinimo teorija, akcentuojanti patirties, įrodymų svarbą per jutimo receptorius. Empirizmas svarbiausiu ir vieninteliu pažinimo šaltiniu laiko patirtį, gaunamą per pojūčius, t. y. tai, ką galime jusliškai patirti; žinios įgytos stebint ir eksperimentuojant turi daug didesnę praktinę reikšmę, nei gautos vien tik sausais loginiais samprotavimais. Žymiausias empirizmo atstovas – Deividas Hjumas. Bene pirmasis iš naujųjų amžių filosofų, kuris ėmė ginčyti mokslo dėsnių tikrumą. Hjumo žmogiškojo pažinimo analizės išvados padarė didelę reikšmę tolesnei pažinimo teorijos raidai. sudavė skaudžiausią kirtį racionalistiniam pažinimui. Deividas Hjumas buvo įsitikinęs, kad jo uždavinys „moksle apie žmogų pritaikyti empirinius metodus“, t. y. remtis patyrimu ir stebėjimu su saikinga abejone, kuri riboja žmogaus pažinimo galimybes. Tiesioginis mūsų pažinimo objektas yra tik mūsų sąmonės turiniai. Juos Hjumas skirsto į dvi grupes: įspūdžiai (arba mintys) ir idėjos. Įspūdžiai – tai visi mūsų išoriniai pojūčiai bei vidiniai savęs suvokiniai (afektai, jausmai, norai), pasireiškiantys sieloje. Idėjos yra atvaizdai įspūdžių, kurie mums kyla tada, kai mes tuos įspūdžius apmąstome, prisimename, įsivaizduojame. Abi grupės skiriasi stiprumu ir gyvumu taip, kaip, pavyzdžiui, obuolio skonis, patiriamas atsikandus, skiriasi nuo to skonio prisiminimo. Idėjos skirstomos į paprastas ir sudėtines. Paprastos idėjos kyla iš įspūdžių. Todėl neįmanoma ką nors įsivaizduoti arba apmąstyti, ko nėra buvę tiesioginiame suvokime. Taip pat žmogus savo vaizduotės galia gali sukurti sudėtines idėjas, kurios nėra kilusios iš tiesioginio įspūdžio, jos kyla iš paprastų idėjų jungimosi asociacijos būdu. Asociacija vyksta mechaniškai, kai remiasi panašumu, priežasties ir padarinio ryšiu. Bet jeigu pažinimo šaltinis yra juslinis patyrimas, tai kaip paaiškinti matematinio mąstymo laimėjimus? Hjumas sprendinius skirsto į dvi rūšis: 1. Sprendiniai apie santykius tarp sąvokų (proto tiesos) ir 2. Sprendiniai apie faktus (faktų tiesos). Pirmoji grupė priklauso logikos ir matematikos sferai, kurioje yra visiškas tikrumas, nes logikos požiūriu sąvokinės tiesos priešingybė yra neįmanoma. Tačiau šie sprendiniai nieko nepasako apie objektų tikrovę. O teiginiai apie faktus remiasi patyrimu, faktai pagrįsti stebėjimais. Taikomas priežasties ir pasekmės ryšys: kad pirmą ir antrą ivykius sieja priežastinis ryšys, manome, kai daug kartų buvo pastebėta, kad antras įvykis įvyksta tik po pirmo įvykio. Sąmonės turinių analizė Empirizme įspūdžių ir idėjų analizė virsdavo sunkiai identifikuojamų ir diferencijuojamų mentalinių (lot. mentolis – protinis]) esybių santykių aiškinimu, o pagrindiniu tyrimo metodu tapdavo introspekcija (savistaba) – filosofas bandė analizuoti savo paties sąmonės turinį ir joje vykstančius procesus. Tai buvo nelengvas uždavinys, nes sąmonės turinio analizė iš dalies jį keitė. Sunkoka buvo atskirti ir sąmonės elementus. Ir galų gale tokio pobūdžio tyrimų rezultatus buvo labai sunku patikrinti kitiems .
Hjumas ir religija
Hjumo filosofija buvo giliai . Tai buvo mokslas apie žmogų ir jo pasaulį, išsitenkantį žmogiškosios patirties bei reikmių rėmuose. Prieš pradėdamas filosofuoti, žmogus pirma turėjo gyventi ir veikti; žmogaus interesų ratą apibrėžė jo gyvenimas, o praktiniai veiksmai teikė medžiagos apmąstymams. Protas, pasak Hjumo, niekad negali mūsų pakylėti virš įprastos patirties tėkmės, jis taip pat negali pateikti mums veiksmų ir elgesio taisyklių, išskyrus tas, kurias mums duoda kasdienio gyvenimo analizė. Todėl Hjumas kritikavo ir įsitikinimą, kad egzistuoja substanciali, nemirtinga siela. Pasak jo, visi argumentai kalba prieš tą hipotezę ir nė vienas jos nepetvirtina. Iš vidinės patirties žinome tik savo išgyvenimus, kurie mums yra tiesioginė duotybė. Tačiau niekada negalime padaryti įtikinamos išvados, kad jų pagrindas yra kažkokia dvasinė substancija, kuriai būdinga nemirtingumas. Hjumo kritika lietė ne atskiras dogmas, o visą religinį pasaulėvaizdį. Ji siejosi su įsitikimu, kad žmogaus gyvenimas ir žmogaus veikla reikalauja žmogiško mato. Aukščiausia žmogaus vertybė yra gyvenimas. Dorovinių principų šaltinis yra ne Dievo įstatymai, o prigimties reikalavimai ir socialinės reikmės. Tie principai padeda žmogui, apibrėžia jo troškimus, reguliuoja jo santykius su kitais žmonėmis. Dorovė,- teigė Hjumas,-paprasčiausiai yra išvada, liečianti žmogaus veiksmus ir paremta jų motyvų, potraukių ir gyvenimo sąlygų apmąstymu.
Įtaka
Dėmesys Hjumo filosofiniams darbams išaugo, kai vokiečių filosofas Imanuelis Kantas (Immanuel Kant) skyrė Hjumui nuopelnus už jo pažadinimą iš „dogmatiškojo miego“ (~1770 m.). (David Fate Norton) (1993) tvirtino, kad Hjumas buvo „pirmasis ankstyvojo modernizmo postskeptiškas filosofas“. Albertas Einšteinas (Albert Einstein) (1915) rašė, kad jis įkvėptas Hjumo pozityvizmo suformulavo savo Specialiąją reliatyvumo teoriją. Hjumas (1989) buvo laikomas Vitgenšteino (Wittgensteinian) revoliucijos šalininku. Kaip argumentą N. Phillipsonas pateikė Hjumo teiginį, kad matematika ir logika yra susijusios sistemos, užmaskuotos tautologijos, ir neturi jokio sąryšio su pasaulio patirtimi. (Alfred Jules Ayer) (1936), pristatydamas savo loginio pozityvizmo klasikinę ekspoziciją, tvirtino: „Požiūriai, kurie iškeliami šiame traktate yra išvesti iš (Berkeley) ir Hjumo empirizmo loginio rezultato. Hjumo Indukcinė Problema taip pat turėjo esminės reikšmės Karlo Poperio (Karl Popper) filosofijai. Savo autobiografijoje, „Begalinis ieškojimas“, Popperis rašė: „Žinios…..yra objektyvios; ir jos yra hipotetinės. Šiuo požiūriu man pavyko suformuluoti Hjumo indukcijos problemą“. Ši įžvalga davė rezultatų Popperio pagrindiniam darbui „Mokslinio atradimo logika“. Savo „Spėjimuose ir paneigimuose“ jis rašė: „Aš ištyriau indukcijos problemą per Hjumą. Aš jaučiau, kad Hjumas buvo visiškai teisus tvirtindamas, kad ši indukcija negali būti logiškai pagrįsta“. Pasak Šopenhauerio (Schopenhauer), „galima kur kas daugiau pasimokyti iš kiekvieno Deivido Hjumo parašyto puslapio nei iš Hėgelio (Hegel), (Herbart) ir (Schleiermacher) parašytų filosofinių darbų drauge sudėjus.
Kartu su Adamu Smitu (Adam Smith) ir (Thomas Reid) Hjumas laikomas vienu iš svarbiausių škotų Švietimo veikėjų.
Veikalai
Kaip istorikas išleido savo metu neblogai įvertintą Anglijos istoriją. 1733–1736 būdamas Prancūzijoje parašė pagrindinį savo veikalą
- „Traktatas apie žmogaus prigimtį“ (A Treatise of Human Nature) – bandymas supažindinti su eksperimentiniais metodais, aiškinančiais moralės temas. Tai svarbiausias D. Hjumo filosofijos veikalas. Kūrinį parašė Prancūzijoje, tačiau knyga išleista Anglijoje 1739–1740 m. Anuomet praktiškai nesulaukė jokių atsiliepimų.
Šiek tiek daugiau dėmesio susilaukė
- „Žmogaus proto tyrinėjimas“ (An Enquiry Concerning Human Understanding), įrašė jo vardą į filosofijos istoriją greta didžiausių pažinimo teoretikų, pirmąsyk išleistas Londone 1748 m. pavadinimu „Filosofiniai esė apie žmogaus protą“ (Philosophical Essays Concerning Human Understanding). Šioje knygoje D. Hjumas pažinimo procesą tyrinėjo vadovaudamasis agnosticizmu ir fenomenalizmu, apmąstydamas savo pirmtakų Džono Loko ir Džordžo Berklio pažinimo koncepcijas. Tai „Traktato apie žmogaus prigimtį“ pirmosios dalies perrašytas ir papildytas variantas (autoriaus nuomone, daugiausia nuo jos skiriasi stiliumi).
Kiti veikalai:
- „Moralinės ir politinės esė“ (Essays moral and political), pirmoji knyga išleista 1741–1742 m. Rinkinys iš atskirų dalių rašytas ir leistas daug metų, nors nemažai esė buvo surinkta 1753–1754 m. Dauguma esė yra parašytos politikos ir ekonomikos temomis, nors jos kelia ir etinius bausmės, meilės, santuokos, poligamijos, Senovės Graikijos ir Romos demografijos klausimus. Kūriniams darė įtaką Hjumo jaunystėje skaityti leidiniai: „Žiūrovas“ ir „Tatler“.
- „Moralės principų tyrinėjimas“ (An Enquiry Concerning the Principles of Morals) buvo išleistas 1751 m.
Tai „Traktato apie žmogaus prigimtį“ trečiosios dalies perrašytas variantas.
- „Natūralioji religijos istorija“ (The natural history of religon), parašyta 1755 m.
- „Anglijos istorija nuo Julijaus Cezario invazijos iki 1688 m. revoliucijos“ (The History from the Invasion of Julius Caesar to the revolution in 1688of England), aštuonių tomų, parašyta 1753–1762 m. Šioje knygoje D. Hjumas mėgino reabilituoti Stuartų dinastijos valdymą.
- „Dialogai apie natūraliąją religiją“ (Dialogues Concerning Natural Religion), tai paskutinis D. Hjumo kūrinys, parašytas 1776 m., tačiau išleistas jau po jo mirties 1779 m.
Bibliografija
- David Hume. „Žmogaus proto tyrinėjimas“. – Vilnius, Pradai, 1995, ISBN 9986-405-35-1
Šaltiniai
- „Filosofijos įvadas“ E. Nekrašas, Mokslo ir encikolpedijų leidykla, Vilnius, 1993. Psl 47, 82-84, 88, 91, 93, 95, 96, 105, 136, 143–145, 149.
- „Filosofijos įvadas“ A. Anzenbacher, Vilnius „Katalikų pasaulis“, 1992 Psl.:66, 146, 198, 263, 333, 337
- „Susitikimai su filosofija: nuo Herakleito iki Huserlio“, Adam Sikora, Alma littera, 2004.Psl.: 266, 271, 272.
Nuorodos
- Kai kurie Hjumo tekstai (anglų kalba)
- Straipsnis Stanfordo filosofijos enciklopedijoje (anglų kalba)
- Penki straipsniai „Interneto filosofijos enciklopedijoje“ (anglų kalba) Archyvuota kopija 2007-06-15 iš Wayback Machine projekto.
- Apie D.Hume gyvenimą (anglų kalba) Archyvuota kopija 2011-04-26 iš Wayback Machine projekto.
- David Hume darbų sąrašas su nuorodomis į juos (anglų kalba) Archyvuota kopija 2010-10-19 iš Wayback Machine projekto.
- David Hume autobiografija (anglų kalba) Archyvuota kopija 2010-08-22 iš Wayback Machine projekto.
- Apie D.Hume gyvenimą (anglų kalba) Archyvuota kopija 2011-04-26 iš Wayback Machine projekto.
Vikicitatos
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie David Hume, Kas yra David Hume? Ką reiškia David Hume?
Hume DavidGime 1711 m balandzio 26 d EdinburgasMire 1776 m rugpjucio 26 d 65 metai Tautybe skotasVeikla filosofas istorikasVikiteka David Hume David Hume liet Deividas Hjumas 1711 m balandzio 26 d Edinburgas 1776 m rugpjucio 26 d skotu filosofas ir istorikas GyvenimasHjumas gime Edinburge Jo seima buvo is vidutiniskai pasiturinciuju klases Jo tevas Joseph Home buvo advokatas o motina Katerina Falkoner tvarke namu ukio reikalus turejo vyresnį brolį ir seserį Tevas mire kai Deividas buvo vaikas todel jį uzaugino nasle likusi motina kuri buvo tarsi pirmoji jo mokytoja Issilavinima įgijo jezuitu koledze Prancuzijoje veliau studijavo teise Baiges mokslus Hjumas persikele į Anglija Hjumas aktyviai rase filosofinius straipsnius Jis kelis kartus nesekmingai bande gauti darba universitete Dirbo advokatu bibliotekininku diplomatu veliau atsistatydino ir tapo privaciai praktikuojanciu mokslininku Hjumas pletojo empirizmo bei filosofija pazinimo saltiniu laike pojucius Analizuodamas samone didziausia reiksme teike jutimo organu pojuciams bei vaizdiniu asociaciju suvokimui Per savo gyvenima Hjumas gyvenimo moters nerado ir liko nevedes 1776 metais mire spejama kad jis sirgo zarnyno ar kepenu veziu KurybaHjumas filosofija butu galima apibudinti kaip nuoseklu skepticizma Hjumas maziau zinomas nors ne maziau reiksmingas kaip naturalizmo salininkas Pasak Hjumo skepticizmo visas tikroves pazinimas remiasi priezasties ir pasekmes suvokimu Rysys tarp siu dalyku tera pripratimas todel nepatikimas Matematinis mastymas yra vienintele tikro pazinimo metodu sukurimo galimybe Pazinimo pagrindu laike patyrima Patyrima interpretavo kaip įspudziu susietu psichologiniais asociacijos desniais srauta Patyrimo saltiniai isorinis suvokimas ir vidine savivoka susijusi su mastymu Hjumas daznai laikomas treciuoju ir radikaliausiu vadinamuju britu empiriku salia Dzono Loko John Locke ir Dzordzo Berklio George Berkeley kuris tiesa buvo airis Si Hjumo Loko ir Berklio sasaja nors jau tapusi tradicine yra klaidinanti kitais atzvilgiais ypac del to kad nepaisoma dideles įvairiu prancuzu autoriu tokiu kaip Pierre Bayle įtakos taip pat įvairiu anglu intelektualinio landsafto figuru tokiu kaip Izaoko Niutono Isaac Newton Frensio Hacesono Francis Hutcheson ir reiksmes Deividas Hjumas ir empirizmasEmpirizmas gr emperia patirtis pazinimo teorija akcentuojanti patirties įrodymu svarba per jutimo receptorius Empirizmas svarbiausiu ir vieninteliu pazinimo saltiniu laiko patirtį gaunama per pojucius t y tai ka galime jusliskai patirti zinios įgytos stebint ir eksperimentuojant turi daug didesne praktine reiksme nei gautos vien tik sausais loginiais samprotavimais Zymiausias empirizmo atstovas Deividas Hjumas Bene pirmasis is naujuju amziu filosofu kuris eme gincyti mokslo desniu tikruma Hjumo zmogiskojo pazinimo analizes isvados padare didele reiksme tolesnei pazinimo teorijos raidai sudave skaudziausia kirtį racionalistiniam pazinimui Deividas Hjumas buvo įsitikines kad jo uzdavinys moksle apie zmogu pritaikyti empirinius metodus t y remtis patyrimu ir stebejimu su saikinga abejone kuri riboja zmogaus pazinimo galimybes Tiesioginis musu pazinimo objektas yra tik musu samones turiniai Juos Hjumas skirsto į dvi grupes įspudziai arba mintys ir idejos Įspudziai tai visi musu isoriniai pojuciai bei vidiniai saves suvokiniai afektai jausmai norai pasireiskiantys sieloje Idejos yra atvaizdai įspudziu kurie mums kyla tada kai mes tuos įspudzius apmastome prisimename įsivaizduojame Abi grupes skiriasi stiprumu ir gyvumu taip kaip pavyzdziui obuolio skonis patiriamas atsikandus skiriasi nuo to skonio prisiminimo Idejos skirstomos į paprastas ir sudetines Paprastos idejos kyla is įspudziu Todel neįmanoma ka nors įsivaizduoti arba apmastyti ko nera buve tiesioginiame suvokime Taip pat zmogus savo vaizduotes galia gali sukurti sudetines idejas kurios nera kilusios is tiesioginio įspudzio jos kyla is paprastu ideju jungimosi asociacijos budu Asociacija vyksta mechaniskai kai remiasi panasumu priezasties ir padarinio rysiu Bet jeigu pazinimo saltinis yra juslinis patyrimas tai kaip paaiskinti matematinio mastymo laimejimus Hjumas sprendinius skirsto į dvi rusis 1 Sprendiniai apie santykius tarp savoku proto tiesos ir 2 Sprendiniai apie faktus faktu tiesos Pirmoji grupe priklauso logikos ir matematikos sferai kurioje yra visiskas tikrumas nes logikos poziuriu savokines tiesos priesingybe yra neįmanoma Taciau sie sprendiniai nieko nepasako apie objektu tikrove O teiginiai apie faktus remiasi patyrimu faktai pagrįsti stebejimais Taikomas priezasties ir pasekmes rysys kad pirma ir antra ivykius sieja priezastinis rysys manome kai daug kartu buvo pastebeta kad antras įvykis įvyksta tik po pirmo įvykio Samones turiniu analize Empirizme įspudziu ir ideju analize virsdavo sunkiai identifikuojamu ir diferencijuojamu mentaliniu lot mentolis protinis esybiu santykiu aiskinimu o pagrindiniu tyrimo metodu tapdavo introspekcija savistaba filosofas bande analizuoti savo paties samones turinį ir joje vykstancius procesus Tai buvo nelengvas uzdavinys nes samones turinio analize is dalies jį keite Sunkoka buvo atskirti ir samones elementus Ir galu gale tokio pobudzio tyrimu rezultatus buvo labai sunku patikrinti kitiems Hjumas ir religijaHjumo filosofija buvo giliai Tai buvo mokslas apie zmogu ir jo pasaulį issitenkantį zmogiskosios patirties bei reikmiu remuose Pries pradedamas filosofuoti zmogus pirma turejo gyventi ir veikti zmogaus interesu rata apibreze jo gyvenimas o praktiniai veiksmai teike medziagos apmastymams Protas pasak Hjumo niekad negali musu pakyleti virs įprastos patirties tekmes jis taip pat negali pateikti mums veiksmu ir elgesio taisykliu isskyrus tas kurias mums duoda kasdienio gyvenimo analize Todel Hjumas kritikavo ir įsitikinima kad egzistuoja substanciali nemirtinga siela Pasak jo visi argumentai kalba pries ta hipoteze ir ne vienas jos nepetvirtina Is vidines patirties zinome tik savo isgyvenimus kurie mums yra tiesiogine duotybe Taciau niekada negalime padaryti įtikinamos isvados kad ju pagrindas yra kazkokia dvasine substancija kuriai budinga nemirtingumas Hjumo kritika liete ne atskiras dogmas o visa religinį pasaulevaizdį Ji siejosi su įsitikimu kad zmogaus gyvenimas ir zmogaus veikla reikalauja zmogisko mato Auksciausia zmogaus vertybe yra gyvenimas Doroviniu principu saltinis yra ne Dievo įstatymai o prigimties reikalavimai ir socialines reikmes Tie principai padeda zmogui apibrezia jo troskimus reguliuoja jo santykius su kitais zmonemis Dorove teige Hjumas paprasciausiai yra isvada liecianti zmogaus veiksmus ir paremta ju motyvu potraukiu ir gyvenimo salygu apmastymu ĮtakaDemesys Hjumo filosofiniams darbams isaugo kai vokieciu filosofas Imanuelis Kantas Immanuel Kant skyre Hjumui nuopelnus uz jo pazadinima is dogmatiskojo miego 1770 m David Fate Norton 1993 tvirtino kad Hjumas buvo pirmasis ankstyvojo modernizmo postskeptiskas filosofas Albertas Einsteinas Albert Einstein 1915 rase kad jis įkveptas Hjumo pozityvizmo suformulavo savo Specialiaja reliatyvumo teorija Hjumas 1989 buvo laikomas Vitgensteino Wittgensteinian revoliucijos salininku Kaip argumenta N Phillipsonas pateike Hjumo teiginį kad matematika ir logika yra susijusios sistemos uzmaskuotos tautologijos ir neturi jokio sarysio su pasaulio patirtimi Alfred Jules Ayer 1936 pristatydamas savo loginio pozityvizmo klasikine ekspozicija tvirtino Poziuriai kurie iskeliami siame traktate yra isvesti is Berkeley ir Hjumo empirizmo loginio rezultato Hjumo Indukcine Problema taip pat turejo esmines reiksmes Karlo Poperio Karl Popper filosofijai Savo autobiografijoje Begalinis ieskojimas Popperis rase Zinios yra objektyvios ir jos yra hipotetines Siuo poziuriu man pavyko suformuluoti Hjumo indukcijos problema Si įzvalga dave rezultatu Popperio pagrindiniam darbui Mokslinio atradimo logika Savo Spejimuose ir paneigimuose jis rase As istyriau indukcijos problema per Hjuma As jauciau kad Hjumas buvo visiskai teisus tvirtindamas kad si indukcija negali buti logiskai pagrįsta Pasak Sopenhauerio Schopenhauer galima kur kas daugiau pasimokyti is kiekvieno Deivido Hjumo parasyto puslapio nei is Hegelio Hegel Herbart ir Schleiermacher parasytu filosofiniu darbu drauge sudejus Kartu su Adamu Smitu Adam Smith ir Thomas Reid Hjumas laikomas vienu is svarbiausiu skotu Svietimo veikeju VeikalaiKaip istorikas isleido savo metu neblogai įvertinta Anglijos istorija 1733 1736 budamas Prancuzijoje parase pagrindinį savo veikala Traktatas apie zmogaus prigimtį A Treatise of Human Nature bandymas supazindinti su eksperimentiniais metodais aiskinanciais morales temas Tai svarbiausias D Hjumo filosofijos veikalas Kurinį parase Prancuzijoje taciau knyga isleista Anglijoje 1739 1740 m Anuomet praktiskai nesulauke jokiu atsiliepimu Siek tiek daugiau demesio susilauke Zmogaus proto tyrinejimas An Enquiry Concerning Human Understanding įrase jo varda į filosofijos istorija greta didziausiu pazinimo teoretiku pirmasyk isleistas Londone 1748 m pavadinimu Filosofiniai ese apie zmogaus prota Philosophical Essays Concerning Human Understanding Sioje knygoje D Hjumas pazinimo procesa tyrinejo vadovaudamasis agnosticizmu ir fenomenalizmu apmastydamas savo pirmtaku Dzono Loko ir Dzordzo Berklio pazinimo koncepcijas Tai Traktato apie zmogaus prigimtį pirmosios dalies perrasytas ir papildytas variantas autoriaus nuomone daugiausia nuo jos skiriasi stiliumi Kiti veikalai Moralines ir politines ese Essays moral and political pirmoji knyga isleista 1741 1742 m Rinkinys is atskiru daliu rasytas ir leistas daug metu nors nemazai ese buvo surinkta 1753 1754 m Dauguma ese yra parasytos politikos ir ekonomikos temomis nors jos kelia ir etinius bausmes meiles santuokos poligamijos Senoves Graikijos ir Romos demografijos klausimus Kuriniams dare įtaka Hjumo jaunysteje skaityti leidiniai Ziurovas ir Tatler Morales principu tyrinejimas An Enquiry Concerning the Principles of Morals buvo isleistas 1751 m Tai Traktato apie zmogaus prigimtį treciosios dalies perrasytas variantas Naturalioji religijos istorija The natural history of religon parasyta 1755 m Anglijos istorija nuo Julijaus Cezario invazijos iki 1688 m revoliucijos The History from the Invasion of Julius Caesar to the revolution in 1688of England astuoniu tomu parasyta 1753 1762 m Sioje knygoje D Hjumas megino reabilituoti Stuartu dinastijos valdyma Dialogai apie naturaliaja religija Dialogues Concerning Natural Religion tai paskutinis D Hjumo kurinys parasytas 1776 m taciau isleistas jau po jo mirties 1779 m BibliografijaDavid Hume Zmogaus proto tyrinejimas Vilnius Pradai 1995 ISBN 9986 405 35 1Saltiniai Filosofijos įvadas E Nekrasas Mokslo ir encikolpediju leidykla Vilnius 1993 Psl 47 82 84 88 91 93 95 96 105 136 143 145 149 Filosofijos įvadas A Anzenbacher Vilnius Kataliku pasaulis 1992 Psl 66 146 198 263 333 337 Susitikimai su filosofija nuo Herakleito iki Huserlio Adam Sikora Alma littera 2004 Psl 266 271 272 NuorodosKai kurie Hjumo tekstai anglu kalba Straipsnis Stanfordo filosofijos enciklopedijoje anglu kalba Penki straipsniai Interneto filosofijos enciklopedijoje anglu kalba Archyvuota kopija 2007 06 15 is Wayback Machine projekto Apie D Hume gyvenima anglu kalba Archyvuota kopija 2011 04 26 is Wayback Machine projekto David Hume darbu sarasas su nuorodomis į juos anglu kalba Archyvuota kopija 2010 10 19 is Wayback Machine projekto David Hume autobiografija anglu kalba Archyvuota kopija 2010 08 22 is Wayback Machine projekto Apie D Hume gyvenima anglu kalba Archyvuota kopija 2011 04 26 is Wayback Machine projekto VikicitatosWikiquote logo Puslapis Vikicitatose David Hume