Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Martynas Liuteris vok Martin LutherGimė 1483 m lapkričio 10 d Eislėbenas Šventoji Romos imperijaMirė 1546 m vasario 18 d
Martynas Liuteris
| Martynas Liuteris vok. Martin Luther | |
|---|---|
| Gimė | 1483 m. lapkričio 10 d. Eislėbenas, Šventoji Romos imperija |
| Mirė | 1546 m. vasario 18 d. (62 metai) Eislėbenas, Šventoji Romos imperija |
| Tautybė | vokietis |
| Tėvas | Hansas Luderis (Hans Luder; 1459–1530) |
| Motina | Margareta (m. p. Lindemann; 1459–1531) |
| Sutuoktinis (-ė) | Katerina fon Bora (1499-1552) |
| Vaikai | Hans (Johannes), Elisabeth, Magdalena, Martin, Paul, Margarethe |
| Veikla | protestantiškosios reformacijos pradininkas. |
| Vikiteka | Martin Luther |
| Parašas | |
Martynas Liuteris (vok. Martin Luther; tikrasis vardas – Martin Luder; 1483 m. lapkričio 10 d. Eislėbenas, Šventoji Romos imperija – 1546 m. vasario 18 d. Eislėbenas, Šventoji Romos imperija) – protestantiškosios reformacijos pradininkas, vienuolis augustinas, teologas, siekęs bažnyčios reformų išvengiant skilimo. Jo Biblijos vertimas laikomas vienu svarbiausių Biblijos vertimų. Liuterio mokymas tapo protestantizmo judėjimu – liuteronizmu.
Gyvenimas
Kilmė
Liuterio tėvai buvo Hansas Luderis (Hans Luder; 1459–1530) ir Margareta (m. p. Lindemann; 1459–1531). Liuteris buvo aštuntas devynių vaikų šeimoje, gyvenusioje Eislėbene (Eisleben; dabartinės Saksonijos – Anhalto pietuose), Vokietijoje. Išaugo kaimyniniame Mansfelde (Mansfeld), kur jo tėvas turėjo vario kasyklą. Liuterio tėvai buvo religingi, nuo pat vaikystės vaikus auklėjo gana griežtai. Iškilęs iš valstiečių jo tėvas siekė, kad jo sūnus taptų valstybės tarnautoju. Dėl to Liuteris nuo 1488 iki 1497 m. lankė Mansfeldo miestelio mokyklą, o vėliau buvo išsiųstas metus mokytis Magdeburgo katedros mokykloje.
Studijos
Nuo 1501 iki 1505 Liuteris mokėsi Erfurto universitete Tiuringijoje ir gavo menų magistro („Magister Artium“) laipsnį filosofijos fakultete. Universitete mokėsi lotynų kalbos gramatikos, retorikos, logikos, etikos ir muzikos. Čia Liuteris susipažino su Aristotelio darbais, kurie nuo Tomo Akviniečio laikų vyravo viduramžių scholastikoje, tačiau Erfurte jau buvo kritikuojami nominalizmo šalininkų.
Pagal tėvo valią Liuteris tęsė mokslus teisės srityje. Tačiau 1505 m. liepos 2 d. grįždamas namo prie Štoternhaimo (Stotternheim) buvo užkluptas audros, beveik nutrenktas žaibo jis buvo mirtinai išgąsdintas ir prisiekė kalnakasių globėjai šventajai Onai, kad jei išgyvens taps vienuoliu. Dėl šios priesaikos, nepaisant tėvo valios, jis įstojo į augustinų eremitų vienuolyną Erfurte. Čia jis pavyzdingai laikėsi ordino regulos ir jau 1507 m. vasario 27 d. buvo įšventintas į kunigus.
Protestantizmas
1508 m. jis buvo pakviestas į naujai įsteigtą Vitenbergo universitetą. 1512 m. tapo Vitenbergo universiteto teologijos daktaru ir pamokslininku. Vitenberge Liuteris susipažino su P. Melanchtonu, kuris vėliau tapo ištikimu jo bendražygiu. Įsikūręs augustinų vienuolyne, skaitė paskaitas ir kartu pamokslavo savo būsimo globėjo Saksonijos kurfiursto Frydricho pilies bažnyčioje. Po ketverių metų tapo teologijos daktaru.
Dirbdamas sielovadinį darbą, Liuteris klausykloje girdėdavo apie pragaištingas Tecelio (Tetzel) nemokšiško atlaidų skelbimo pasekmes ir pasipiktinęs tuo metu paplitusiu indulgencijų pardavinėjimu, jis paskelbė apie atlaidų esmę bei jų praktiką 95-iose diskusinėse tezėse ir 1517 m. spalio 31 d. jas išsiuntė kompetetingiems vyskupams: Magdeburgo-Mainco arkivyskupui Albrechtui Brandenburgiečiui ir Brandenburgo vyskupui Jeronimui Šulcui. Jis buvo įsitikinęs, kad kelia neišspręstą ir aktualią problemą. Savo asmeniniame prie tezių pridėtame rašte jis prašė paaiškinimo ir drauge reikalavo sudrausminti atlaidų skelbėjus. Tezes jis pasiuntė tik minėtiems vyskupams ir mokytiems draugams: Johanui Langui Erfurte ir Kristofui Šeurliui Niurnberge. Pastarasis be Liuterio žinios, leido jas išspausdinti, ir jos, apėjusios visą Vokietiją, sulaukė netikėto atgarsio, kad net pats Liuteris buvo išsigandęs. Daugelis matė tezėse tik atvirą protestą, o ne gilesnę teologinę potekstę. Romoje sudaryta komisija reikalavo atskirti M. Liuterį nuo bažnyčios, tačiau tuometinis popiežius, mokslininkų ir menininkų globėjas Leonas X atmetė šį reikalavimą. Siekiant nuraminti maištingą tezių autorių, jam buvo pasiūlytas kardinolo titulas. Tik po disputo su katalikų teologais Leipcige, kuriame jis atvirai parėmė inkvizicijos sudegintą J. Husą, M. Liuteris 1520 m. buvo atskirtas nuo bažnyčios.
Protestuodamas jis viešai sudegino atskyrimo nuo bažnyčios bulę. Iškviestas į Vormse sušauktą reichstagą, M. Liuteris drąsiai ir atvirai gynė savo įsitikinimus ir už tai imperatoriaus ediktu buvo paskelbtas už įstatymo ribų. Persekiojamą M. Liuterį priglaudė Saksonijos kurfiurstas Frydrichas savo pilyje Vartburge. Čia jis pradėjo versti į vokiečių kalbą Bibliją. Netrukus M. Liuteris vėl buvo pakviestas sugrįžti į Vitenbergą.
1530 m. Liuteris pritarė Pilypo Melanchtono sukurtam „Augsburgo išpažinimui“. Dėl to kilo nesutarimų su imperatoriumi, tačiau Liuteris buvo įsitikinęs, kad Evangeliją reikia ginti, kai tik ji yra puolama. 1537 m. Liuteris parašė „Šmalkaldeno straipsnius“, išdėstydamas savo doktriną; šį dokumentą pasirašė didžioji liuteronų teologų dalis.
Buvo tardomas, tačiau ankstesnis M. Liuterio reformacijos radikalizmas buvo jau išblėsęs. Martynas palaikė kunigaikščių ir biurgerių interesus, o valstiečių karo (1524–1526 m.) atžvilgiu užėmė reakcingą poziciją, reikalavo kruvino susidorojimo su sukilusiais valstiečiais. Paskutiniuosius gyvenimo metus praleido Vitenberge. Sulaukęs 42 metų, Liuteris atmetė celibatą ir vedė, susilaukė šešių vaikų. Mirė staiga nuo širdies smūgio kelionės į Eislėbeną metu.
Kūryba
M. Liuterio literatūrinis palikimas gausus ir įvairus žanriniu požiūriu. Jaunystėje jis mėgo eiliuoti lotynų kalba, rašė pamfletus, religines giesmes, politinius ir religinius atsišaukimus, pedagoginius, teologinius ir filosofinius traktatus.
Be minėtų 95 tezių, svarbią reikšmę reformaciniam sąjūdžiui turėjo tokie M. Liuterio raštai: atsišaukimas „Į krikščioniškąją vokiečių tautos bajoriją dėl krikščioniškojo luomo reformos“ („An den christlichen Adel deutscher Nation von des christlichen Standes Besserung“, 1520 m.), teologiniai traktatai lotynų kalba „Apie babiloniškąją bažnyčios nelaisvę“ („De captivitate Babylonica ecclesiae praeludium“, 1520 m.) ir „Traktatas apie krikščionio laisvę“ (1520 m. pirmiausia pasirodė glaustas jo variantas vokiečių kalba – „Von der Freiheit eines Christenmenschen“, o paskui tais pačiais metais platesnis variantas lotynų kalba – „Tractatus de libertate christiana“), politinis traktatas „Apie pasaulinę valdžią…“ („Von welticher Obrigkeit …“, 1523 m.), poleminis veikalas „Apie vergiškąjį apsisprendimą“ („De servo arbitrio“, 1525 m.), nukreiptas prieš Erazmo Roterdamiečio traktatą „Apie laisvą apsisprendimą“.
Liturgikai taip pat svarbus 45-os psalmės motyvais sukurtas choralas „Dievas – prieglauda mūsų, tvirtovė“ („Ein feste Burg ist unser Gott“), tapusio Reformacijos himnu, jos „Marseliete“, kaip jį pavadino F. Engelsas ir H. Heinė.
Vienas svarbiausių M. Liuterio nuopelnų – Biblijos vertimas į vokiečių kalbą. Taip buvo padėti pamatai ir bendrinės vokiečių kalbos normoms. Be to, M. Liuteris parengė garsiuosius protestantiškuosius Didįjį ir Mažąjį katekizmus, paliko nemažą pluoštą įvairaus turinio pamfletų, publicistinių darbų, Biblijos komentarų.
Literatūra
- Filosofijos istorijos chrestomatija. Renesansas (1984)
- Richard Friedenthal: Luther. Sein Leben und seine Zeit. 1. Auflage 1967. 8. Auflage: Piper Verlag, München/Zürich 1996, ISBN 3-492-20259-4
- Friedrich Wilhelm Kantzenbach: Martin Luther. Der bürgerliche Reformator. Musterschmidt, Göttingen u. a. 1972, ISBN 3-7881-0068-0. (auch: Braunschweig, Wien, Solothurn: Archiv-Verlag, 1999)
Šaltiniai
- Mindaugas Dikšaitis. Liuteris Martynas (Martin Luther), tikr. Martin Luder. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 526-527 psl.
- Plass, Ewald M. "Monasticism," in What Luther Says: An Anthology. St. Louis: Concordia Publishing House, 1959, 2:964.
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Vikicitatos
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Martynas Liuteris, Kas yra Martynas Liuteris? Ką reiškia Martynas Liuteris?
Martynas Liuteris vok Martin LutherGime 1483 m lapkricio 10 d Eislebenas Sventoji Romos imperijaMire 1546 m vasario 18 d 62 metai Eislebenas Sventoji Romos imperijaTautybe vokietisTevas Hansas Luderis Hans Luder 1459 1530 Motina Margareta m p Lindemann 1459 1531 Sutuoktinis e Katerina fon Bora 1499 1552 Vaikai Hans Johannes Elisabeth Magdalena Martin Paul MargaretheVeikla protestantiskosios reformacijos pradininkas Vikiteka Martin LutherParasas Martynas Liuteris vok Martin Luther tikrasis vardas Martin Luder 1483 m lapkricio 10 d Eislebenas Sventoji Romos imperija 1546 m vasario 18 d Eislebenas Sventoji Romos imperija protestantiskosios reformacijos pradininkas vienuolis augustinas teologas siekes baznycios reformu isvengiant skilimo Jo Biblijos vertimas laikomas vienu svarbiausiu Biblijos vertimu Liuterio mokymas tapo protestantizmo judejimu liuteronizmu GyvenimasKilme Namas kuriame gyveno Liuteris nuo 14 iki 17 metu amziaus Liuterio tevai buvo Hansas Luderis Hans Luder 1459 1530 ir Margareta m p Lindemann 1459 1531 Liuteris buvo astuntas devyniu vaiku seimoje gyvenusioje Eislebene Eisleben dabartines Saksonijos Anhalto pietuose Vokietijoje Isaugo kaimyniniame Mansfelde Mansfeld kur jo tevas turejo vario kasykla Liuterio tevai buvo religingi nuo pat vaikystes vaikus auklejo gana grieztai Iskiles is valstieciu jo tevas sieke kad jo sunus taptu valstybes tarnautoju Del to Liuteris nuo 1488 iki 1497 m lanke Mansfeldo miestelio mokykla o veliau buvo issiustas metus mokytis Magdeburgo katedros mokykloje Studijos Nuo 1501 iki 1505 Liuteris mokesi Erfurto universitete Tiuringijoje ir gavo menu magistro Magister Artium laipsnį filosofijos fakultete Universitete mokesi lotynu kalbos gramatikos retorikos logikos etikos ir muzikos Cia Liuteris susipazino su Aristotelio darbais kurie nuo Tomo Akviniecio laiku vyravo viduramziu scholastikoje taciau Erfurte jau buvo kritikuojami nominalizmo salininku Pagal tevo valia Liuteris tese mokslus teises srityje Taciau 1505 m liepos 2 d grįzdamas namo prie Stoternhaimo Stotternheim buvo uzkluptas audros beveik nutrenktas zaibo jis buvo mirtinai isgasdintas ir prisieke kalnakasiu globejai sventajai Onai kad jei isgyvens taps vienuoliu Del sios priesaikos nepaisant tevo valios jis įstojo į augustinu eremitu vienuolyna Erfurte Cia jis pavyzdingai laikesi ordino regulos ir jau 1507 m vasario 27 d buvo įsventintas į kunigus Protestantizmas Medinis M Liuterio atvaizdas apvertus matomas kokį jį įsivaizdavo priesai 1508 m jis buvo pakviestas į naujai įsteigta Vitenbergo universiteta 1512 m tapo Vitenbergo universiteto teologijos daktaru ir pamokslininku Vitenberge Liuteris susipazino su P Melanchtonu kuris veliau tapo istikimu jo bendrazygiu Įsikures augustinu vienuolyne skaite paskaitas ir kartu pamokslavo savo busimo globejo Saksonijos kurfiursto Frydricho pilies baznycioje Po ketveriu metu tapo teologijos daktaru Dirbdamas sielovadinį darba Liuteris klausykloje girdedavo apie pragaistingas Tecelio Tetzel nemoksisko atlaidu skelbimo pasekmes ir pasipiktines tuo metu paplitusiu indulgenciju pardavinejimu jis paskelbe apie atlaidu esme bei ju praktika 95 iose diskusinese tezese ir 1517 m spalio 31 d jas issiunte kompetetingiems vyskupams Magdeburgo Mainco arkivyskupui Albrechtui Brandenburgieciui ir Brandenburgo vyskupui Jeronimui Sulcui Jis buvo įsitikines kad kelia neisspresta ir aktualia problema Savo asmeniniame prie teziu pridetame raste jis prase paaiskinimo ir drauge reikalavo sudrausminti atlaidu skelbejus Tezes jis pasiunte tik minetiems vyskupams ir mokytiems draugams Johanui Langui Erfurte ir Kristofui Seurliui Niurnberge Pastarasis be Liuterio zinios leido jas isspausdinti ir jos apejusios visa Vokietija sulauke netiketo atgarsio kad net pats Liuteris buvo issigandes Daugelis mate tezese tik atvira protesta o ne gilesne teologine potekste Romoje sudaryta komisija reikalavo atskirti M Liuterį nuo baznycios taciau tuometinis popiezius mokslininku ir menininku globejas Leonas X atmete sį reikalavima Siekiant nuraminti maistinga teziu autoriu jam buvo pasiulytas kardinolo titulas Tik po disputo su kataliku teologais Leipcige kuriame jis atvirai pareme inkvizicijos sudeginta J Husa M Liuteris 1520 m buvo atskirtas nuo baznycios Protestuodamas jis viesai sudegino atskyrimo nuo baznycios bule Iskviestas į Vormse susaukta reichstaga M Liuteris drasiai ir atvirai gyne savo įsitikinimus ir uz tai imperatoriaus ediktu buvo paskelbtas uz įstatymo ribu Persekiojama M Liuterį priglaude Saksonijos kurfiurstas Frydrichas savo pilyje Vartburge Cia jis pradejo versti į vokieciu kalba Biblija Netrukus M Liuteris vel buvo pakviestas sugrįzti į Vitenberga 1530 m Liuteris pritare Pilypo Melanchtono sukurtam Augsburgo ispazinimui Del to kilo nesutarimu su imperatoriumi taciau Liuteris buvo įsitikines kad Evangelija reikia ginti kai tik ji yra puolama 1537 m Liuteris parase Smalkaldeno straipsnius isdestydamas savo doktrina sį dokumenta pasirase didzioji liuteronu teologu dalis Buvo tardomas taciau ankstesnis M Liuterio reformacijos radikalizmas buvo jau isbleses Martynas palaike kunigaiksciu ir biurgeriu interesus o valstieciu karo 1524 1526 m atzvilgiu uzeme reakcinga pozicija reikalavo kruvino susidorojimo su sukilusiais valstieciais Paskutiniuosius gyvenimo metus praleido Vitenberge Sulaukes 42 metu Liuteris atmete celibata ir vede susilauke sesiu vaiku Mire staiga nuo sirdies smugio keliones į Eislebena metu KurybaVartburgo pilis M Liuterio literaturinis palikimas gausus ir įvairus zanriniu poziuriu Jaunysteje jis mego eiliuoti lotynu kalba rase pamfletus religines giesmes politinius ir religinius atsisaukimus pedagoginius teologinius ir filosofinius traktatus Be minetu 95 teziu svarbia reiksme reformaciniam sajudziui turejo tokie M Liuterio rastai atsisaukimas Į krikscioniskaja vokieciu tautos bajorija del krikscioniskojo luomo reformos An den christlichen Adel deutscher Nation von des christlichen Standes Besserung 1520 m teologiniai traktatai lotynu kalba Apie babiloniskaja baznycios nelaisve De captivitate Babylonica ecclesiae praeludium 1520 m ir Traktatas apie krikscionio laisve 1520 m pirmiausia pasirode glaustas jo variantas vokieciu kalba Von der Freiheit eines Christenmenschen o paskui tais paciais metais platesnis variantas lotynu kalba Tractatus de libertate christiana politinis traktatas Apie pasauline valdzia Von welticher Obrigkeit 1523 m poleminis veikalas Apie vergiskajį apsisprendima De servo arbitrio 1525 m nukreiptas pries Erazmo Roterdamiecio traktata Apie laisva apsisprendima Liturgikai taip pat svarbus 45 os psalmes motyvais sukurtas choralas Dievas prieglauda musu tvirtove Ein feste Burg ist unser Gott tapusio Reformacijos himnu jos Marseliete kaip jį pavadino F Engelsas ir H Heine Vienas svarbiausiu M Liuterio nuopelnu Biblijos vertimas į vokieciu kalba Taip buvo padeti pamatai ir bendrines vokieciu kalbos normoms Be to M Liuteris parenge garsiuosius protestantiskuosius Didįjį ir Mazajį katekizmus paliko nemaza pluosta įvairaus turinio pamfletu publicistiniu darbu Biblijos komentaru LiteraturaFilosofijos istorijos chrestomatija Renesansas 1984 Richard Friedenthal Luther Sein Leben und seine Zeit 1 Auflage 1967 8 Auflage Piper Verlag Munchen Zurich 1996 ISBN 3 492 20259 4 Friedrich Wilhelm Kantzenbach Martin Luther Der burgerliche Reformator Musterschmidt Gottingen u a 1972 ISBN 3 7881 0068 0 auch Braunschweig Wien Solothurn Archiv Verlag 1999 SaltiniaiMindaugas Diksaitis Liuteris Martynas Martin Luther tikr Martin Luder Visuotine lietuviu enciklopedija T XIII Leo Magazyn Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2008 526 527 psl Plass Ewald M Monasticism in What Luther Says An Anthology St Louis Concordia Publishing House 1959 2 964 Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu VikicitatosWikiquote logo Puslapis Vikicitatose Martin Luther