Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Didžiojo sprogimo chronologija pateikia Didžiojo sprogimo teorijos įvykių eigą Iš šiandieninių tyrimų galima daryti prie
Didžiojo sprogimo chronologija
Didžiojo sprogimo chronologija pateikia Didžiojo sprogimo teorijos įvykių eigą.
Iš šiandieninių tyrimų galima daryti prielaidą, jog Visata susiformavo prieš . Jos plotis siekia mažiausiai 93 milijardus šviesmečių arba 880×1024metrų. Ankstyvoji visata, kuri šiuo metu tebėra mažai suprasta, buvo akimirka, kuomet ji buvo toki karšta, kad dalelė turėjo energijas, aukštesnes už šiuo metu pasiekiamas dalelių greitintuvuose. Dauguma šios epochos ypatybių ir detalių paremta moksliniais spėjimais.
Po ankstyvosios visatos periodo evoliucija tęsėsi pagal žinomą aukštos energijos fiziką. Tai laikas, kuomet susiformavo pirmieji elektronai, protonai ir neutronai, o po jų branduoliai ir galiausiai atomai. Sulig neutralaus vandenilio susiformavimu buvo išspinduliuotas kosminė mikrobanginis fonas.
Vėliau materija ėmė jungtis į pirmąsias žvaigždes, o iš jų ėmė formuotis kvazarai, galaktikos, galaktikų spiečiai ir .
O apie yra kelios teorijos.
Labai ankstyva visata
Idėjos apie labai ankstyvą visatą (žr. kosmogonija) laikomos spekuliatyviomis, kadangi šiuo metu jokie greitinimo eksperimentai nepasiekia energijų, pakankamų pažvelgti į šį periodą. Visos siūlomos teorijos iš esmės skiriasi viena nuo kitos, pvz., , (angl. String theory landscape), (angl. cosmic inflation) ar (angl. ekpyrotic universe).
Augustino era
- Prieš Didįjį sprogimą
Vienas iš Didžiojo sprogimo teorijos kūrėjų, George Gamow, 1952 m. pasiūlė periodą prieš Didįjį sprogimą vadinti Augustino era. Pavadinta Šv. Augustino garbei, kuris tikėjo, kad laikas buvo tiktai Dievo sukurtos Visatos savybė, esą iki visatos sukūrimo jo nebuvo. Terminu „Augustino era“ siekiama išreikšti idėją, jog žinomi fizikos dėsniai žlunga begalinio tankio ties nuliniu Didžiojo sprogimo laiku, todėl pagal Alberto Einšteino bendrąją reliatyvumo teoriją iki to taško nebuvo jokių laikų. Kaip bebūtų, fizikai mano, jog bendrasis reliatyvumas tampa nesuderinamas su kvantine mechanika , taigi negalima pasitikėti ir bendrojo reliatyvumo prognozėmis prieš Planko erą, kuomet energijos ir temperatūros siekė Planko skalę. Todėl norint kažką pasakyti apie laikus prieš Planko erą reikalinga įvesti kvantinės gravitacijos teoriją.
Planko epocha
- Iki 10–43 sekundės po Didžiojo sprogimo
Jei supersimetrijos prielaida teisinga, tuomet šio periodo metu susiformavo keturios fundamentaliosios sąveikos: elektromagnetinė, silpnoji, stiprioji ir gravitacinė. Visos turėjo tokį patį stiprumą, todėl greičiausiai buvo susijungusios į vieną fundamentinę jėga. Apie šį periodą žinoma labai mažai, o skirtingos teorijos siūlo skirtingus scenarijus. Bendrasis reliatyvumas prieš šį laiką siūlo , bet esant šioms sąlygoms laikoma, kad teorija griūna dėl kvantinių efektų. Fizikai tikisi, jog pasiūlytos kvantinės gravitacijos teorijos, pvz., stygų teorija ir , nuves prie geresnio šios epochos supratimo.
Didžiojo suvienijimo epocha
- Tarp 10–43 10–36 sekundės po Didžiojo sprogimo
Kadangi visata nuo Planko epochos ir vėsta, gravitacija pradeda atsiskirti nuo elektromagnetinės, silpnosios ir stipriosios sąveikų. Šios epochos fizika gali būti aprašyta , kurioje Standartinis modelis kol kas priklauso kitai, didesnei grupei, kuri dar negali sukurti gamtoje stebimų jėgų. Galiausiai didysis suvienijimas sugriaunamas, kuomet nuo atsiskiria stiprioji sąveika. Pasak kai kurių teorijų, tai turėtų sukurti .
Elektrosilpnoji epocha
- Tarp 10–36 ir 10–12 sekundės po Didžiojo sprogimo
Visatos temperatūra nukrito pakankamai žemai (iki 1028K), kad atsiskirtų stiprioji sąveika nuo elektrosilpnosios. Šis perėjimas sukėlė eksponentinį plėtimasi, vadinamą (angl. cosmic inflation). Pasibaigus plėtimuisi, dalelių susidūrimai tebėra pakankamai energingi, kad susikurtų dideli kiekiai egzotiškų dalelių, pvz., W ir Z bozonų bei Higso bozonų.
Išsipūtimo epocha
- Tarp 10–36 ir 10–32 sekundės po Didžiojo sprogimo
Tiksli temperatūra ir laikas, kada vyko , nėra žinomi. Išsipūtimo metu visata suplokštėja ir pasiekia žaibiško homogeninio (vienalyčio) ir plėtimosi tarpsnį. Dalis energijos iš fotonų tampa virtualiais kvarkais ir , tačiau jos greitai skyla.
Kita teorija teigia prieš kosminį išsipūtimą visata buvo šalta ir tuščia, o didelės temperatūros ir energijos, susijusios su ankstyvomis Didžiojo sprogimo epochomis, buvo sukurtos dėl fazinio pokyčio, susijusio su išsipūtimo pabaiga.
Pašildymas
Pašildymo metu, eksponentinis plėtimas, atsiradęs per išsipūtimą, liaujasi ir (angl. inflaton) lauko potencinė energija skyla į karštą, reliatyvistinę dalelių . Jei didysis suvienijimas yra mūsų visatos požymis, tuomet kosminis išsipūtimas turėjo prasidėti per arba po didžiojo suvienijimo simetrijos nutraukimo, kitu atveju magnetiniai monopoliai būtų sutinkami matomoje visatoje. Taip pat šiame periode visatoje vyrauja spinduliavimas, formuojasi kvarkai, elektronai ir neutronai.
Bariogenezė
Kol kas nėra jokio fizikinio paaiškinimo, kodėl visatoje barionų (įprastos materijos) yra žymiai daugiau, nei jų – antibarionų (žr. tamsioji materija). Mėginant tai paaiškinti, laikoma, kad tam tikru metu po išsipūtimo susidarė , leidusios susidaryti asimetrijai tarp barionų ir antibarionų: 1) B pažeidimas; 2) ir pažeidimai; 3) sąveika už . Deja, eksperimentiškai dar neaptikta barioninio skaičiaus pažaidos atvejų.
Ankstyva visata
Kai baigiasi kosminis išsipūtimas, visata užsipildo . Nuo šio momento ankstyvos visatos fizika žymiai geriau suprasta ir mažiau teorinė.
Kvarkų epocha
- Tarp 10–12 ir 10–6 sekundės po Didžiojo sprogimo
Manoma, kad elektrosilpnosios epochos pabaigoje, nutrūkus elektrosilpnajai sąveikai, visos dalelės per įgyja masę. Fundamentaliosios sąveikos, elektromagnetinė, silpnoji, stiprioji ir gravitacija, nebėra pradinės formos, tačiau Visatos temperatūra tebėra pakankamai aukšta, kad kvarkai susijungtų ir suformuotų hadronus.
Hadronų epocha
- Tarp 10–6 ir 1 sekundės po Didžiojo sprogimo
Kvarkų-gliuonų plazma, sudaranti Visatą, vėsta ir toliau, kol dar gali formuoti hadronai, įskaitant barionus protonus ir neutronus. Apytiksliai praėjus 1 sekundei po Didžiojo sprogimo, atsiskiria neutrinai ir pradeda laisvai keliauti erdve. Toks neutrinų spinduliavimas vadinamas , o apie jo egzistavimą galima spėti tik iš netiesioginių įrodymų. Tiesiogiai šis spinduliavimas gali būti visai neužfiksuotas dėl to, jog žemos energijos neutrinai silpnai sąveikauja su medžiaga.
Leptonų epocha
- Tarp 1 sekundės 3 minučių po Didžiojo sprogimo
Hadronų epochos pabaigoje hadronai ir antihadronai anihiliuoja, o Visatoje dominuoti pradeda likę leptonai ir jų antidalelės. Apytiksliai po 3 ekundžių nuo Didžiojo sprogimo temperatūra nukrinta iki ribos, kada naujos leptonų ir antileptonų poros nebegali susidaryti ir dauguma antileptonų eliminuojami anihiliacijos reakcijų metų, o Visatoje lieka tik nedidelis kiekis leptonų.
Fotonų epocha
- Tarp 3 minučių ir 380 000 metų po Didžiojo sprogimo
Leptonų epochos pabaigoje pagal energinį pasiskirstymą Visatoje dominuoja fotonai, kurie dar pakankamai dažnai ateinančius 300 000 metų sąveikauja su protonais, elektronais, o netrukus ir su branduoliais.
Branduolių sintezė
- Tarp 3 ir 20 minučių po Didžiojo sprogimo
Fotonų epochos pradžioje Visatos temperatūra nukrinta (ir toliau leidžiasi) iki taško, kuriame gali pradėti formuotis atomų branduoliai. Protonai ir neutronai jungiasi į branduoliu branduolių sąlajos proceso metu. Tačiau šis branduolių formavimasis tęsiasi tik maždaug 17 minučių: Visatos temperatūra ir tankis nukrinta iki ribos, kuomet branduolių sąlaja nebegali vykti. Šiuo momentu Visatoje vandenilio (masės atžvilgiu) yra apie tris kartus daugiau, nei 4He izotopo, o kitų elementų – tik nežymus kiekis.
Medžiagos dominavimas
- Apie 70 000 metų po Didžiojo sprogimo
Rekombinacija
- Tarp 240 000 ir 310 000 metų po Didžiojo sprogimo
Struktūros formavimasis
Struktūros formavimasis po Didžiojo sprogimo tęsėsi hierarchiškai: pirma susiformavo mažos struktūros, o po to ir didelės. Manoma, jog iš pradžių susiformavo ryškūs kvazarai (galaktikų branduoliai) ir žvaigždės. Prieš šią epochą Visatos evoliucija suprantama kaip tiesinė kosminė : visos struktūros gali būti laikomos mažai nukrypimais nuo idealiai homogeniškos (vienalytės) Visatos. Laikoma, kad po to pradėjo formuotis netiesinės didelės struktūros.
Rejonizacija
- Tarp 150 ir 800 milijonų metų po Didžiojo sprogimo
Iš gravitacinio kolapso susiformuoja pirmieji kvazarai, kurių intensyvus spinduliavimas Visatą, todėl šiuo laikotarpiu dauguma Visatos sudaryta iš plazmos.
Žvaigždžių formavimasis
Apie 420 milijonų metų po Didžiojo sprogimo iš lengvųjų elementų (vandenilio, helio ir ličio) tikriausiai pradeda formuotis (turinčios itin mažai metalų ir tik branduolyje). Šiose žvaigždėse prasideda procesai, sudarantys sunkesnius elementus. Kaip bebūtų, iki šiol nėra aptikta III populiacijos žvaigždžių, todėl jų formavimasis išlieka paslaptimi.
Galaktikų formavimasis
Susiduria dideli medžiagos tūriai ir pradeda formuotis galaktikos. Šio proceso pradžioje susidaro žvaigždės, o vėliau – .
2007 m. liepos 10 d. Richard Ellis su komanda iš Kalifornijos technologijos instituto Pasadenoje, naudodami Keck II teleskopą atrado iki šiol seniausias žinomas galaktikas, susiformavusias prieš 13,2 milijardo metų, t. y. kai Visata buvo 500 milijonų metų amžiaus.
Grupių, spiečių ir superspiečių formavimasis
Gravitacija traukia galaktikas viena prie kitos ir formuojasi grupės, spiečiai ir .
Saulės sistemos formavimasis
- Tarp 8 ir 9 milijardų metų po Didžiojo sprogimo
Galiausiai susiformavo mūsų Saulės sistemos objektai. Saulė iš ankstesnių žvaigždžių liekanų susiformavo prieš maždaug 4,6 milijardo metų, arba tarp 8-9 milijardų metų po Didžiojo sprogimo.
Dabartis
- 13,7 milijardų metų po Didžiojo sprogimo
Dabartiniais duomenimis nustatyta jog yra apie 13,7 milijardo metų. Manoma, jog dėl greitėjančio visatos plėtimosi didžiausios struktūros, kurios gali susiformuoti, yra ir bus galaktikų .
Šaltiniai
- Chang, Kenneth (2008-03-09). „Gauging Age of Universe Becomes More Precise“. New York Times. Nuoroda tikrinta 2008-11-12.
- Gamow, George (1961). The Creation of the Universe. Courier Dover Publications. ISBN 0486438686. p. 28 "Thus nothing can be said about the pre-squeeze era of the universe, the era which may be properly called, "St. Augustine's era," since it was St. Augustine of Hippo who first raised the question as to 'what God was doing before He made heaven and earth'."
- „The Planck Era“.
- Ryden B: "Introduction to Cosmology", pg. 196 Addison-Wesley 2003
- Didžiojo sprogimo branduolių sintezė
- Ferreting Out The First Stars; physorg.com
- W. M. Keck Observatory: Astronomers find most distant known galaxies[neveikianti nuoroda]. Nuoroda tikrinta 2008-11-14.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Didžiojo sprogimo chronologija, Kas yra Didžiojo sprogimo chronologija? Ką reiškia Didžiojo sprogimo chronologija?
Didziojo sprogimo chronologija pateikia Didziojo sprogimo teorijos įvykiu eiga Is siandieniniu tyrimu galima daryti prielaida jog Visata susiformavo pries Jos plotis siekia maziausiai 93 milijardus sviesmeciu arba 880 1024metru Ankstyvoji visata kuri siuo metu tebera mazai suprasta buvo akimirka kuomet ji buvo toki karsta kad dalele turejo energijas aukstesnes uz siuo metu pasiekiamas daleliu greitintuvuose Dauguma sios epochos ypatybiu ir detaliu paremta moksliniais spejimais Po ankstyvosios visatos periodo evoliucija tesesi pagal zinoma aukstos energijos fizika Tai laikas kuomet susiformavo pirmieji elektronai protonai ir neutronai o po ju branduoliai ir galiausiai atomai Sulig neutralaus vandenilio susiformavimu buvo isspinduliuotas kosmine mikrobanginis fonas Veliau materija eme jungtis į pirmasias zvaigzdes o is ju eme formuotis kvazarai galaktikos galaktiku spieciai ir O apie yra kelios teorijos Labai ankstyva visataIdejos apie labai ankstyva visata zr kosmogonija laikomos spekuliatyviomis kadangi siuo metu jokie greitinimo eksperimentai nepasiekia energiju pakankamu pazvelgti į sį perioda Visos siulomos teorijos is esmes skiriasi viena nuo kitos pvz angl String theory landscape angl cosmic inflation ar angl ekpyrotic universe Augustino era Pries Didįjį sprogima Vienas is Didziojo sprogimo teorijos kureju George Gamow 1952 m pasiule perioda pries Didįjį sprogima vadinti Augustino era Pavadinta Sv Augustino garbei kuris tikejo kad laikas buvo tiktai Dievo sukurtos Visatos savybe esa iki visatos sukurimo jo nebuvo Terminu Augustino era siekiama isreiksti ideja jog zinomi fizikos desniai zlunga begalinio tankio ties nuliniu Didziojo sprogimo laiku todel pagal Alberto Einsteino bendraja reliatyvumo teorija iki to tasko nebuvo jokiu laiku Kaip bebutu fizikai mano jog bendrasis reliatyvumas tampa nesuderinamas su kvantine mechanika taigi negalima pasitiketi ir bendrojo reliatyvumo prognozemis pries Planko era kuomet energijos ir temperaturos sieke Planko skale Todel norint kazka pasakyti apie laikus pries Planko era reikalinga įvesti kvantines gravitacijos teorija Planko epocha Iki 10 43 sekundes po Didziojo sprogimo Pagrindinis straipsnis Planko epocha Jei supersimetrijos prielaida teisinga tuomet sio periodo metu susiformavo keturios fundamentaliosios saveikos elektromagnetine silpnoji stiprioji ir gravitacine Visos turejo tokį patį stipruma todel greiciausiai buvo susijungusios į viena fundamentine jega Apie sį perioda zinoma labai mazai o skirtingos teorijos siulo skirtingus scenarijus Bendrasis reliatyvumas pries sį laika siulo bet esant sioms salygoms laikoma kad teorija griuna del kvantiniu efektu Fizikai tikisi jog pasiulytos kvantines gravitacijos teorijos pvz stygu teorija ir nuves prie geresnio sios epochos supratimo Didziojo suvienijimo epocha Tarp 10 43 10 36 sekundes po Didziojo sprogimo Pagrindinis straipsnis Kadangi visata nuo Planko epochos ir vesta gravitacija pradeda atsiskirti nuo elektromagnetines silpnosios ir stipriosios saveiku Sios epochos fizika gali buti aprasyta kurioje Standartinis modelis kol kas priklauso kitai didesnei grupei kuri dar negali sukurti gamtoje stebimu jegu Galiausiai didysis suvienijimas sugriaunamas kuomet nuo atsiskiria stiprioji saveika Pasak kai kuriu teoriju tai turetu sukurti Elektrosilpnoji epocha Tarp 10 36 ir 10 12 sekundes po Didziojo sprogimo Pagrindinis straipsnis Visatos temperatura nukrito pakankamai zemai iki 1028K kad atsiskirtu stiprioji saveika nuo elektrosilpnosios Sis perejimas sukele eksponentinį pletimasi vadinama angl cosmic inflation Pasibaigus pletimuisi daleliu susidurimai tebera pakankamai energingi kad susikurtu dideli kiekiai egzotisku daleliu pvz W ir Z bozonu bei Higso bozonu Issiputimo epocha Tarp 10 36 ir 10 32 sekundes po Didziojo sprogimo Pagrindinis straipsnis Tiksli temperatura ir laikas kada vyko nera zinomi Issiputimo metu visata suploksteja ir pasiekia zaibisko homogeninio vienalycio ir pletimosi tarpsnį Dalis energijos is fotonu tampa virtualiais kvarkais ir taciau jos greitai skyla Kita teorija teigia pries kosminį issiputima visata buvo salta ir tuscia o dideles temperaturos ir energijos susijusios su ankstyvomis Didziojo sprogimo epochomis buvo sukurtos del fazinio pokycio susijusio su issiputimo pabaiga Pasildymas Pasildymo metu eksponentinis pletimas atsirades per issiputima liaujasi ir angl inflaton lauko potencine energija skyla į karsta reliatyvistine daleliu Jei didysis suvienijimas yra musu visatos pozymis tuomet kosminis issiputimas turejo prasideti per arba po didziojo suvienijimo simetrijos nutraukimo kitu atveju magnetiniai monopoliai butu sutinkami matomoje visatoje Taip pat siame periode visatoje vyrauja spinduliavimas formuojasi kvarkai elektronai ir neutronai Bariogeneze Pagrindinis straipsnis Kol kas nera jokio fizikinio paaiskinimo kodel visatoje barionu įprastos materijos yra zymiai daugiau nei ju antibarionu zr tamsioji materija Meginant tai paaiskinti laikoma kad tam tikru metu po issiputimo susidare leidusios susidaryti asimetrijai tarp barionu ir antibarionu 1 B pazeidimas 2 ir pazeidimai 3 saveika uz Deja eksperimentiskai dar neaptikta barioninio skaiciaus pazaidos atveju Ankstyva visataKai baigiasi kosminis issiputimas visata uzsipildo Nuo sio momento ankstyvos visatos fizika zymiai geriau suprasta ir maziau teorine Kvarku epocha Tarp 10 12 ir 10 6 sekundes po Didziojo sprogimo Pagrindinis straipsnis Manoma kad elektrosilpnosios epochos pabaigoje nutrukus elektrosilpnajai saveikai visos daleles per įgyja mase Fundamentaliosios saveikos elektromagnetine silpnoji stiprioji ir gravitacija nebera pradines formos taciau Visatos temperatura tebera pakankamai auksta kad kvarkai susijungtu ir suformuotu hadronus Hadronu epocha Tarp 10 6 ir 1 sekundes po Didziojo sprogimo Pagrindinis straipsnis Kvarku gliuonu plazma sudaranti Visata vesta ir toliau kol dar gali formuoti hadronai įskaitant barionus protonus ir neutronus Apytiksliai praejus 1 sekundei po Didziojo sprogimo atsiskiria neutrinai ir pradeda laisvai keliauti erdve Toks neutrinu spinduliavimas vadinamas o apie jo egzistavima galima speti tik is netiesioginiu įrodymu Tiesiogiai sis spinduliavimas gali buti visai neuzfiksuotas del to jog zemos energijos neutrinai silpnai saveikauja su medziaga Leptonu epocha Tarp 1 sekundes 3 minuciu po Didziojo sprogimo Pagrindinis straipsnis Hadronu epochos pabaigoje hadronai ir antihadronai anihiliuoja o Visatoje dominuoti pradeda like leptonai ir ju antidaleles Apytiksliai po 3 ekundziu nuo Didziojo sprogimo temperatura nukrinta iki ribos kada naujos leptonu ir antileptonu poros nebegali susidaryti ir dauguma antileptonu eliminuojami anihiliacijos reakciju metu o Visatoje lieka tik nedidelis kiekis leptonu Fotonu epocha Tarp 3 minuciu ir 380 000 metu po Didziojo sprogimo Pagrindinis straipsnis Leptonu epochos pabaigoje pagal energinį pasiskirstyma Visatoje dominuoja fotonai kurie dar pakankamai daznai ateinancius 300 000 metu saveikauja su protonais elektronais o netrukus ir su branduoliais Branduoliu sinteze Tarp 3 ir 20 minuciu po Didziojo sprogimo Pagrindinis straipsnis Didziojo sprogimo branduoliu sinteze Fotonu epochos pradzioje Visatos temperatura nukrinta ir toliau leidziasi iki tasko kuriame gali pradeti formuotis atomu branduoliai Protonai ir neutronai jungiasi į branduoliu branduoliu salajos proceso metu Taciau sis branduoliu formavimasis tesiasi tik mazdaug 17 minuciu Visatos temperatura ir tankis nukrinta iki ribos kuomet branduoliu salaja nebegali vykti Siuo momentu Visatoje vandenilio mases atzvilgiu yra apie tris kartus daugiau nei 4He izotopo o kitu elementu tik nezymus kiekis Medziagos dominavimas Apie 70 000 metu po Didziojo sprogimoRekombinacija Tarp 240 000 ir 310 000 metu po Didziojo sprogimo Pagrindinis straipsnis Kosminis mikrobangu foninis spinduliavimas Strukturos formavimasisPagrindinis straipsnis Strukturos formavimasis po Didziojo sprogimo tesesi hierarchiskai pirma susiformavo mazos strukturos o po to ir dideles Manoma jog is pradziu susiformavo ryskus kvazarai galaktiku branduoliai ir zvaigzdes Pries sia epocha Visatos evoliucija suprantama kaip tiesine kosmine visos strukturos gali buti laikomos mazai nukrypimais nuo idealiai homogeniskos vienalytes Visatos Laikoma kad po to pradejo formuotis netiesines dideles strukturos Rejonizacija Tarp 150 ir 800 milijonu metu po Didziojo sprogimo Pagrindiniai straipsniai ir Is gravitacinio kolapso susiformuoja pirmieji kvazarai kuriu intensyvus spinduliavimas Visata todel siuo laikotarpiu dauguma Visatos sudaryta is plazmos Zvaigzdziu formavimasis Pagrindinis straipsnis Zvaigzdedara Apie 420 milijonu metu po Didziojo sprogimo is lengvuju elementu vandenilio helio ir licio tikriausiai pradeda formuotis turincios itin mazai metalu ir tik branduolyje Siose zvaigzdese prasideda procesai sudarantys sunkesnius elementus Kaip bebutu iki siol nera aptikta III populiacijos zvaigzdziu todel ju formavimasis islieka paslaptimi Galaktiku formavimasis Pagrindinis straipsnis Susiduria dideli medziagos turiai ir pradeda formuotis galaktikos Sio proceso pradzioje susidaro zvaigzdes o veliau 2007 m liepos 10 d Richard Ellis su komanda is Kalifornijos technologijos instituto Pasadenoje naudodami Keck II teleskopa atrado iki siol seniausias zinomas galaktikas susiformavusias pries 13 2 milijardo metu t y kai Visata buvo 500 milijonu metu amziaus Grupiu spieciu ir superspieciu formavimasis Gravitacija traukia galaktikas viena prie kitos ir formuojasi grupes spieciai ir Saules sistemos formavimasis Tarp 8 ir 9 milijardu metu po Didziojo sprogimo Pagrindinis straipsnis Saules sistemos susidarymas Galiausiai susiformavo musu Saules sistemos objektai Saule is ankstesniu zvaigzdziu liekanu susiformavo pries mazdaug 4 6 milijardo metu arba tarp 8 9 milijardu metu po Didziojo sprogimo Dabartis 13 7 milijardu metu po Didziojo sprogimo Dabartiniais duomenimis nustatyta jog yra apie 13 7 milijardo metu Manoma jog del greitejancio visatos pletimosi didziausios strukturos kurios gali susiformuoti yra ir bus galaktiku SaltiniaiChang Kenneth 2008 03 09 Gauging Age of Universe Becomes More Precise New York Times Nuoroda tikrinta 2008 11 12 Gamow George 1961 The Creation of the Universe Courier Dover Publications ISBN 0486438686 p 28 Thus nothing can be said about the pre squeeze era of the universe the era which may be properly called St Augustine s era since it was St Augustine of Hippo who first raised the question as to what God was doing before He made heaven and earth The Planck Era Ryden B Introduction to Cosmology pg 196 Addison Wesley 2003 Didziojo sprogimo branduoliu sinteze Ferreting Out The First Stars physorg com W M Keck Observatory Astronomers find most distant known galaxies neveikianti nuoroda Nuoroda tikrinta 2008 11 14