Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Saulės sistemos susidarymas
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Saulės sistemos susidarymas prasidėjo prieš 4,6 milijardo metų. Šiuo metu paprastai sutariama, kad Saulės sistema susidarė iš šalto ir tankaus tarpžvaigždinės medžiagos debesies, sudaryto daugiausia iš helio ir vandenilio – labiausiai Visatoje paplitusių elementų. Šiame debesyje taip pat galėjo būti vandens, ledo kristalų pavidalu. Šis debesis, po to kai įgavo pastovią formą (tikriausiai disko), sukdamasis pradėjo diferencijuotis: didžioji dalis centre sudarė prožvaigždę, būsimąją Saulę. Iš išorinių sluoksnių veikiant gravitacijos jėgoms susiformavo ir aplink ją pradėjo suktis planetos, palydovai ir asteroidai. Planetų orbitos stabilizavosi, pradėjo formuotis atmosferos, susidarė palydovai.
Susidarymas
Proplanetinio disko susidarymas
Dabartinė hipotezė teigia, jog Saulės sistema susiformavo iš kelių šviesmečių pločio molekulinio debesies, kuris prieš maždaug 4570 mln. m. buvo sutrikdytas netoliese sprogusios supernovos. Šį faktą patvirtina meteoritų studijos. Juose randama geležies-60 izotopo, kuris būdingas tik sprogstančioms, trumpos gyvavimo trukmės žvaigždėms. Taigi supernovos smūginė banga tarpžvaigždiniame molekuliniame debesyje sukūrė sutankėjimą, gravitacijos jėgos viršijo slėgio jėgas, ir šis pradėjo trauktis (žr. Džinso nestabilumas).
Šio debesies buvo labai panaši į šiandieninės Saulės cheminę sudėtį, kur 98 % sudaro vandenilis, helis ir litis, o likusieji 2 % yra sunkieji cheminiai elementai, susiformavę branduolių sintezės būdu seniausiose žvaigždėse. Vėliau šie sunkieji elementai buvo išmesti į tarpžvaigždinę erdvę.
Dėl judesio kiekio momento tvermės dėsnio proplanetinis diskas sukosi vis greičiau, nes traukėsi dėl gravitacinio kolapso. Pastarasis privertė atomus atsimušinėti į juos supančius atomus, o tai pradėjo šildyti debesį. Taigi centras tapo daug karštesnis dėl savo žymiai didesnio tankio už išorinius sluoksnius. Po maždaug 100000 metų gravitacijos, dujų slėgio, magnetinio lauko jėgos ir sukimasis privertė besitraukiantį ūką susitraukti į besisukantį proplanetinį diską, kurio viduryje gimė prožvaigždė.
Manoma, kad šiuo evoliucijos metu Saulė buvo Tauro T tipo žvaigždė, o jos diskas turėjo 0,001 – 0,1 jos dabartinės masės (žr. Saulės masė). Disko plotis buvo keli šimtai astronominių vienetų. Po maždaug 50 milijonų metų Saulės branduolys tiek įkaito, kad jame įsižiebė termobranduolinės reakcijos, taip pat įsigalėjo . Taip Saulė tapo pagrindinės sekos žvaigžde.
Planetų susidarymas
Vidinių planetų susidarymas
Manoma, jog planetos formavosi iš medžiagos, kuri nebuvo sunaudota gimstant prožvaigždei. Planetos formavosi akrecijos būdu, kuriame jos prasidėjo iš dulkių grūdelių, kurie skriejo apie centrinę prožvaigždę. Tiesioginių susidūrimų metu šie grūdeliai formavo 1-10 kilometrų diametro grupes, kurios susidurdamos formavo dar didesnius objektus – planetesimales, kurių diametras siekė apie 5 kilometrus. Planetesimalės toliau augo apie kelis centimetrus per metus, taip tęsėsi kelis milijonus metų.
Vidinėje Saulės sistemos dalyje, iki 4 a.v. nuo Saulės, buvo per šilta vandens ir metano molekulėms kondensuotis, todėl čia susiformavusios planetesimalės buvo tik iš aukštą lydymosi temperatūrą turinčių elementų kaip geležis, nikelis, aliuminis ir uolingi silikatai. Šie akmeningi kūnai taps vidinėmis planetomis (Merkurijus (planeta)|Merkurijus, Venera, Žemė ir Marsas). Šie elementai yra reti Visatoje, sudarantys tik apie 0,6 % ūko masės, todėl Žemės tipo planetos negalėjo susidaryti labai didelės.
Išorinių planetų susidarymas
Planetos dujų milžinės (Jupiteris, Saturnas, Uranas ir Neptūnas) susiformavo už šerkšno ribos (t. y. užšalimo ribos) – taško tarp Marso ir Jupiterio orbitų, kur esančios medžiagos yra pakankamai vėsios, kad išliktų kietos būsenos. Medžiagos iš kurios susiformavo Jupiterio tipo planetos buvo gausu, todėl šios planetos išaugo labai masyvios, kad galėtų pritraukti aplink esantį vandenilį ir helį, kurių buvo apstu.
Tauro T žvaigždės, kaip jauna Saulė, turi daug stipresnį žvaigždžių vėją nei dauguma stabilių, senesnių žvaigždžių. Manoma, jog Uranas ir Neptūnas susiformavo po Jupiterio ir Saturno, kuomet stiprus Saulės vėjas nupūtė didžiąją dalį proplanetinio disko medžiagos. Dėl to šios planetos pagavo šiek tiek vandenilio ir helio – ne daugiau nei po viena Žemės masę kiekviena. Pagrindinė šių planetų formavimosi teorijos problema yra jų formavimosi trukmė. Dabartinėse jų orbitose būtų prireikę šimtų milijonų metų jų branduoliams sulipti. Tai reiškia, kad Uranas ir Neptūnas turbūt susiformavo arčiau Saulės – galbūt net tarp Jupiterio ir Saturno, o vėliau migravo išorėn.
Po maždaug 3–10 milijonų metų jaunos Saulės vėjas išvalė visas dujas ir dulkes proplanetiniame diske, išpūsdamas viską į tarpžvaigždinė erdvę, taip pabaigdamas planetų augimą.
Alternatyvus planetų formavimosi modelis
Tyrinėdami egzoplanetas, mokslininkai aptiko jas tokiuose artimuose atstumuose nuo žvaigždžių, kur jos tikrai negalėtų susiformuoti. O ir Saulės sistemos vidinių planetų susidarymui disko medžiagos tankis būtų per mažas. Sergei Nayashkin iš Lesterio universiteto 2010 metais pasiūlė alternatyvų planetų formavimosi modelį. Anot jo, Žemės grupės planetos iš tiesų susidarė išorinėje Saulės sistemos dalyje, gerokai toliau nei dabartinis jų nuotolis nuo Saulės, už šiuolaikinės Jupiterio orbitos. Susiformavus dideliems medžiagos gniužulams jie iš lėto traukėsi, šilo. Sunkesnės medžiagos sėdo ir kaupėsi centrinėje gniužulo dalyje. Tokios užuomazgos (tarp jų ir Žemė, tuo metu buvusi maždaug Saturno-Jupiterio masės dydžio) turėjo gana ištęstas orbitas. Gniužulus taip pat veikė disko medžiagos klampos jėgos, jie migravo į centrinę sistemos dalį. Atsidūrus arčiau Saulės, jos spinduliuotė ir potvyninės jėgos nuplėšė bei išgarino didžiąją dalį tokių dujinių milžinių atmosferų. Liko tik mažiau lakios medžiagos centrinės dalys. Dabar jas mes vadiname vidinėmis planetomis, tai – Merkurijus, Venera, Žemė ir Marsas.
Chronologija
Saulės sistemos susidarymo laikas nustatomas naudojantis radiometriniu datavimu. Mokslininkai nustatė, kad Saulės sistemos amžius yra apie 4,6 milijardo metų. Žemėje yra apytiksliai 4,4 milijardo metų senumo. Tačiau tokio amžiaus akmenys Žemėje yra reti, nes Žemės paviršius nuolat kinta dėl erozijos, vulkanizmo ir plokščių tektonikos. Saulės sistemos amžiaus nustatymui mokslininkai naudoja meteoritus, kurie buvo suformuoti per ankstyvąją proplanetinio debesies kondensaciją. Beveik visi randami meteoritai yra 4,6 milijardo metų amžiaus, todėl yra manoma, kad Saulės sistema yra ne mažesnio nei šis amžiaus.
Kitų žvaigždžių proplanetinių diskų tyrimai taip pat padėjo įvertinant Saulės sistemos susidarymo laiką. Žvaigždės, kurių amžius yra tarp vieno ir trijų milijonų metų, turi diskus, kuriuose yra gausu dujų. Diskai aplink žvaigždes senesnes nei 10 milijonų metų turi mažai arba išvis nebeturi dujų, o tai reikštų, kad planetos dujų milžinės šiuose proplanetiniuose diskuose jau nustojo formuotis.
Saulės sistemos evoliucijos etapai
Pastaba: Visos datos ir laikai šioje chronologinėje lentelėje yra apytikriai ir skirti tik suprasti kurios lyginant tarpusavyje.
| Fazė | Laikas nuo Saulės formavimosi pradžios | Įvykis |
|---|---|---|
| Prieš Saulės sistemą | Milijardai metų prieš Saulės sistemos formavimąsi | Praeities žvaigždžių kartos gimsta ir miršta, gamindamos sunkiuosius elementuos ir įterpdamos juos į tarpžvaigždinę medžiagą iš kurios Saulės sistema pradeda formuotis. |
| ~5×107 metų prieš Saulės Sistemos formavimąsi | Kaimynystėje masyviausios žvaigždės sprogsta kaip supernovos. Viena iš supernovų galimai sutrikdo molekulinį debesį iš kurio pradeda formuotis Saulės sistema. | |
| Saulės formavimasis | 0–1×105 metų | Susidaro didesnis sutankėjimas, prasideda gravitacinis kolapsas. |
| 1×105–5×107 metų | Saulė yra prožvaigždė, vėliau Tauro T žvaigždė. | |
| 1×105–7 metų | Formuojasi išorinės planetos. Ties 107 metais dujos proplanetiniame diske nupučiamos ir išorinės planetos susiformuoja. | |
| 1×107–8 metų | Susiformuoja Žemės tipo planetos ir Mėnulis. Įvyksta . Vanduo atnešamas į Žemę. | |
| Pagrindinė seka | 5×107 metų | Saulė tampa pagrindinės sekos žvaigžde. |
| 2×108 metų | Suformuojami seniausi Žemės akmenys. | |
| 5–6×108 metų | Rezonansas Jupiterio ir Saturno orbitose išmeta Neptūną į Koiperio žiedą. Vėlyvieji bombardavimai vyksta vidinėje Saulės sistemos dalyje. | |
| 8×108 metų | Seniausia žinoma gyvybė Žemėje. | |
| 4.6×109 metų | Šiandiena. Saulė išlieka pagrindinės sekos žvaigžde, tapdama šiltesne ir šviesesne ~10 % kas kiekvienus 109 metų. | |
| 6×109 metų | Saulės gyvybės zona juda už Žemės orbitos, galbūt net užlipdama ant Marso orbitos. | |
| 7×109 metų | Paukščių Takas ir Andromedos galaktika susiduria. | |
| Po pagrindinės sekos | 10–12×109 metų | Saulė pradeda deginti vandenilį branduolį supančiame sluoksnyje, taip pabaigdama savo pagrindinės sekos gyvenimą ir pradeda keliauti į HR diagramoje. Tapdama 2700 kartų šviesesne, 250 kartų didesne, bet vėsesne (2600K). Saulė tampa raudonąja milžine. Merkurijus ir tikėtina Venera, bei Žemė patenka į Saulę. |
| ~12×109 metų | Saulė pereina helio degimo horizontalioje sekoje ir asimptotinėje milžinių sekoje fazes, prarasdama ~30 % savo masės, lyginant su pagrindinės sekos faze. Asimptotinė milžinių sekos fazė pasibaigia su planetiškojo ūko numetimu, paliekant tik Saulės branduolį kaip baltąją nykštukę. | |
| Saulės mirtis | >12×109 metų | Baltoji nykštukė Saulė, daugiau nebegaminanti energijos, pradeda vėsti ir temti, kol pasiekia juodosios nykštukės būseną. |
| 1015 metų | Saulė atvėsta iki 5 K. Praskriejančių žvaigždžių gravitacija išplėšia planetas iš jų orbitų. Saulės sistema nustoja egzistuoti. |
Taip pat skaitykite
- Saulės sistema
- Žemės amžius
- Žvaigždžių evoliucija
- Gyvybės zona
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Saulės sistemos susidarymas, Kas yra Saulės sistemos susidarymas? Ką reiškia Saulės sistemos susidarymas?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Saules sistemos susidarymas prasidejo pries 4 6 milijardo metu Siuo metu paprastai sutariama kad Saules sistema susidare is salto ir tankaus tarpzvaigzdines medziagos debesies sudaryto daugiausia is helio ir vandenilio labiausiai Visatoje paplitusiu elementu Siame debesyje taip pat galejo buti vandens ledo kristalu pavidalu Sis debesis po to kai įgavo pastovia forma tikriausiai disko sukdamasis pradejo diferencijuotis didzioji dalis centre sudare prozvaigzde busimaja Saule Is isoriniu sluoksniu veikiant gravitacijos jegoms susiformavo ir aplink ja pradejo suktis planetos palydovai ir asteroidai Planetu orbitos stabilizavosi pradejo formuotis atmosferos susidare palydovai SusidarymasProplanetinio disko susidarymas Hablo kosminiu teleskopu padaryta nuotrauka Oriono ukas sviesmeciu plocio zvaigzdziu gimimo lopsys kuris turetu buti labai panasus į tai is ko gime musu Saule Dabartine hipoteze teigia jog Saules sistema susiformavo is keliu sviesmeciu plocio molekulinio debesies kuris pries mazdaug 4570 mln m buvo sutrikdytas netoliese sprogusios supernovos Sį fakta patvirtina meteoritu studijos Juose randama gelezies 60 izotopo kuris budingas tik sprogstancioms trumpos gyvavimo trukmes zvaigzdems Taigi supernovos smugine banga tarpzvaigzdiniame molekuliniame debesyje sukure sutankejima gravitacijos jegos virsijo slegio jegas ir sis pradejo trauktis zr Dzinso nestabilumas Sio debesies buvo labai panasi į siandienines Saules chemine sudetį kur 98 sudaro vandenilis helis ir litis o likusieji 2 yra sunkieji cheminiai elementai susiformave branduoliu sintezes budu seniausiose zvaigzdese Veliau sie sunkieji elementai buvo ismesti į tarpzvaigzdine erdve Del judesio kiekio momento tvermes desnio proplanetinis diskas sukosi vis greiciau nes traukesi del gravitacinio kolapso Pastarasis priverte atomus atsimusineti į juos supancius atomus o tai pradejo sildyti debesį Taigi centras tapo daug karstesnis del savo zymiai didesnio tankio uz isorinius sluoksnius Po mazdaug 100000 metu gravitacijos duju slegio magnetinio lauko jegos ir sukimasis priverte besitraukiantį uka susitraukti į besisukantį proplanetinį diska kurio viduryje gime prozvaigzde Manoma kad siuo evoliucijos metu Saule buvo Tauro T tipo zvaigzde o jos diskas turejo 0 001 0 1 jos dabartines mases zr Saules mase Disko plotis buvo keli simtai astronominiu vienetu Po mazdaug 50 milijonu metu Saules branduolys tiek įkaito kad jame įsiziebe termobranduolines reakcijos taip pat įsigalejo Taip Saule tapo pagrindines sekos zvaigzde Planetu susidarymas Vidiniu planetu susidarymas Proplanetinis diskas menininko vizija Manoma jog planetos formavosi is medziagos kuri nebuvo sunaudota gimstant prozvaigzdei Planetos formavosi akrecijos budu kuriame jos prasidejo is dulkiu grudeliu kurie skriejo apie centrine prozvaigzde Tiesioginiu susidurimu metu sie grudeliai formavo 1 10 kilometru diametro grupes kurios susidurdamos formavo dar didesnius objektus planetesimales kuriu diametras sieke apie 5 kilometrus Planetesimales toliau augo apie kelis centimetrus per metus taip tesesi kelis milijonus metu Vidineje Saules sistemos dalyje iki 4 a v nuo Saules buvo per silta vandens ir metano molekulems kondensuotis todel cia susiformavusios planetesimales buvo tik is auksta lydymosi temperatura turinciu elementu kaip gelezis nikelis aliuminis ir uolingi silikatai Sie akmeningi kunai taps vidinemis planetomis Merkurijus planeta Merkurijus Venera Zeme ir Marsas Sie elementai yra reti Visatoje sudarantys tik apie 0 6 uko mases todel Zemes tipo planetos negalejo susidaryti labai dideles Isoriniu planetu susidarymas Planetos duju milzines Jupiteris Saturnas Uranas ir Neptunas susiformavo uz serksno ribos t y uzsalimo ribos tasko tarp Marso ir Jupiterio orbitu kur esancios medziagos yra pakankamai vesios kad isliktu kietos busenos Medziagos is kurios susiformavo Jupiterio tipo planetos buvo gausu todel sios planetos isaugo labai masyvios kad galetu pritraukti aplink esantį vandenilį ir helį kuriu buvo apstu Tauro T zvaigzdes kaip jauna Saule turi daug stipresnį zvaigzdziu veja nei dauguma stabiliu senesniu zvaigzdziu Manoma jog Uranas ir Neptunas susiformavo po Jupiterio ir Saturno kuomet stiprus Saules vejas nupute didziaja dalį proplanetinio disko medziagos Del to sios planetos pagavo siek tiek vandenilio ir helio ne daugiau nei po viena Zemes mase kiekviena Pagrindine siu planetu formavimosi teorijos problema yra ju formavimosi trukme Dabartinese ju orbitose butu prireike simtu milijonu metu ju branduoliams sulipti Tai reiskia kad Uranas ir Neptunas turbut susiformavo arciau Saules galbut net tarp Jupiterio ir Saturno o veliau migravo isoren Po mazdaug 3 10 milijonu metu jaunos Saules vejas isvale visas dujas ir dulkes proplanetiniame diske ispusdamas viska į tarpzvaigzdine erdve taip pabaigdamas planetu augima Alternatyvus planetu formavimosi modelis Tyrinedami egzoplanetas mokslininkai aptiko jas tokiuose artimuose atstumuose nuo zvaigzdziu kur jos tikrai negaletu susiformuoti O ir Saules sistemos vidiniu planetu susidarymui disko medziagos tankis butu per mazas Sergei Nayashkin is Lesterio universiteto 2010 metais pasiule alternatyvu planetu formavimosi modelį Anot jo Zemes grupes planetos is tiesu susidare isorineje Saules sistemos dalyje gerokai toliau nei dabartinis ju nuotolis nuo Saules uz siuolaikines Jupiterio orbitos Susiformavus dideliems medziagos gniuzulams jie is leto traukesi silo Sunkesnes medziagos sedo ir kaupesi centrineje gniuzulo dalyje Tokios uzuomazgos tarp ju ir Zeme tuo metu buvusi mazdaug Saturno Jupiterio mases dydzio turejo gana istestas orbitas Gniuzulus taip pat veike disko medziagos klampos jegos jie migravo į centrine sistemos dalį Atsidurus arciau Saules jos spinduliuote ir potvynines jegos nuplese bei isgarino didziaja dalį tokiu dujiniu milziniu atmosferu Liko tik maziau lakios medziagos centrines dalys Dabar jas mes vadiname vidinemis planetomis tai Merkurijus Venera Zeme ir Marsas ChronologijaSaules sistemos susidarymo laikas nustatomas naudojantis radiometriniu datavimu Mokslininkai nustate kad Saules sistemos amzius yra apie 4 6 milijardo metu Zemeje yra apytiksliai 4 4 milijardo metu senumo Taciau tokio amziaus akmenys Zemeje yra reti nes Zemes pavirsius nuolat kinta del erozijos vulkanizmo ir ploksciu tektonikos Saules sistemos amziaus nustatymui mokslininkai naudoja meteoritus kurie buvo suformuoti per ankstyvaja proplanetinio debesies kondensacija Beveik visi randami meteoritai yra 4 6 milijardo metu amziaus todel yra manoma kad Saules sistema yra ne mazesnio nei sis amziaus Kitu zvaigzdziu proplanetiniu disku tyrimai taip pat padejo įvertinant Saules sistemos susidarymo laika Zvaigzdes kuriu amzius yra tarp vieno ir triju milijonu metu turi diskus kuriuose yra gausu duju Diskai aplink zvaigzdes senesnes nei 10 milijonu metu turi mazai arba isvis nebeturi duju o tai reikstu kad planetos duju milzines siuose proplanetiniuose diskuose jau nustojo formuotis Saules sistemos evoliucijos etapai Pastaba Visos datos ir laikai sioje chronologineje lenteleje yra apytikriai ir skirti tik suprasti kurios lyginant tarpusavyje Faze Laikas nuo Saules formavimosi pradzios ĮvykisPries Saules sistema Milijardai metu pries Saules sistemos formavimasi Praeities zvaigzdziu kartos gimsta ir mirsta gamindamos sunkiuosius elementuos ir įterpdamos juos į tarpzvaigzdine medziaga is kurios Saules sistema pradeda formuotis 5 107 metu pries Saules Sistemos formavimasi Kaimynysteje masyviausios zvaigzdes sprogsta kaip supernovos Viena is supernovu galimai sutrikdo molekulinį debesį is kurio pradeda formuotis Saules sistema Saules formavimasis 0 1 105 metu Susidaro didesnis sutankejimas prasideda gravitacinis kolapsas 1 105 5 107 metu Saule yra prozvaigzde veliau Tauro T zvaigzde 1 105 7 metu Formuojasi isorines planetos Ties 107 metais dujos proplanetiniame diske nupuciamos ir isorines planetos susiformuoja 1 107 8 metu Susiformuoja Zemes tipo planetos ir Menulis Įvyksta Vanduo atnesamas į Zeme Pagrindine seka 5 107 metu Saule tampa pagrindines sekos zvaigzde 2 108 metu Suformuojami seniausi Zemes akmenys 5 6 108 metu Rezonansas Jupiterio ir Saturno orbitose ismeta Neptuna į Koiperio zieda Velyvieji bombardavimai vyksta vidineje Saules sistemos dalyje 8 108 metu Seniausia zinoma gyvybe Zemeje 4 6 109 metu Siandiena Saule islieka pagrindines sekos zvaigzde tapdama siltesne ir sviesesne 10 kas kiekvienus 109 metu 6 109 metu Saules gyvybes zona juda uz Zemes orbitos galbut net uzlipdama ant Marso orbitos 7 109 metu Pauksciu Takas ir Andromedos galaktika susiduria Po pagrindines sekos 10 12 109 metu Saule pradeda deginti vandenilį branduolį supanciame sluoksnyje taip pabaigdama savo pagrindines sekos gyvenima ir pradeda keliauti į HR diagramoje Tapdama 2700 kartu sviesesne 250 kartu didesne bet vesesne 2600K Saule tampa raudonaja milzine Merkurijus ir tiketina Venera bei Zeme patenka į Saule 12 109 metu Saule pereina helio degimo horizontalioje sekoje ir asimptotineje milziniu sekoje fazes prarasdama 30 savo mases lyginant su pagrindines sekos faze Asimptotine milziniu sekos faze pasibaigia su planetiskojo uko numetimu paliekant tik Saules branduolį kaip baltaja nykstuke Saules mirtis gt 12 109 metu Baltoji nykstuke Saule daugiau nebegaminanti energijos pradeda vesti ir temti kol pasiekia juodosios nykstukes busena 1015 metu Saule atvesta iki 5 K Praskriejanciu zvaigzdziu gravitacija isplesia planetas is ju orbitu Saules sistema nustoja egzistuoti Taip pat skaitykiteSaules sistema Zemes amzius Zvaigzdziu evoliucija Gyvybes zona