Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Cheminis elementas tai cheminiais metodais nesuskaidoma medžiaga Gamtoje randami 94 elementai 24 elementai yra gaunami d
Cheminis elementas
Cheminis elementas – tai cheminiais metodais nesuskaidoma medžiaga. Gamtoje randami 94 elementai, 24 elementai yra gaunami dirbtiniu būdu. Iš viso jų yra 118. Cheminis elementas yra tokį patį branduolio krūvį turinčių atomų rūšis. Mažiausia elemento dalelė yra atomas, sudarytas iš elektronų, skriejančių aplink branduolį, sudarytą iš protonų ir neutronų.
Vienas elementas gali sudaryti kelias (). Deguonis sudaro paprastą molekulinį deguonį ir ozoną, anglis – grafitą, deimantą ir keletą dirbtinių alotropinių modifikacijų (pvz., ).
Elemento atominis skaičius yra lygus protonų, esančių atomo branduolyje, skaičiui. Pavyzdžiui, anglies, kurios atominis skaičius 6, branduolyje yra 6 protonai. Visi vieno to paties elemento atomai turi tokį patį branduolio protonų skaičių, taigi ir tą patį atominį numerį. To paties cheminio elemento atomai gali skirtis neutronų skaičiumi, tuomet jie vadinami elemento izotopais.
Elemento atominė masė, matuojama atominiais masės vienetais (amv), yra apytiksliai lygi protonų ir neutronų, esančių atomo branduolyje, sumai.
Elementai suskirstyti tam tikra tvarka ir sudaryta periodinė elementų lentelė.
Cheminių elementų skirstymas
Elementai skirstomi į :
1.Metalus. Tai yra blizgančios kietos medžiagos, praleidžiančios elektros srovę. Dauguma metalų lydosi tik esant aukštoms temperatūroms. Metalai yra kalūs, todėl jiems gali būti suteikta įvairi forma. Taip pat daugelis jų yra plastiški – tempiami jie netrūksta. Geležis, cinkas, varis, uranas yra metalai.
2. Nemetalus. Jie, išskyrus anglies atmainą – grafitą, nepraleidžia elektros srovės. Kieti nemetalai, tokie kaip siera ar fosforas, yra trapūs (nuo smūgio jie subyra į smulkesnius gabalėlius). Dauguma nemetalų lydosi daug žemesnėse temperatūrose nei metalai; daugelis jų kambario temperatūroje yra dujos. Chloras, vandenilis ir deguonis yra nemetalai. Gamtoje galima rasti 92 elementus. Visi, išskyrus helį ir neoną, gali jungtis su kitais elementais, sudarydami junginius. Cheminių reakcijų pagalba junginius galima suskaidyti į juos sudarančius elementus.
Periodinė cheminių elementų lentelė
| Grupės → | IA | IIA | IIIB | VB | VIB | VIIB | VIII | IB | IIB | IIIA | IVA | VA | VIA | VIIA | |||||
| ↓ Periodas | |||||||||||||||||||
| 1 | 1 H | 2 He | |||||||||||||||||
| 2 | 3 Li | 4 Be | 5 B | 6 C | 7 N | 8 O | 9 F | 10 Ne | |||||||||||
| 3 | 11 Na | 12 Mg | 13 Al | 14 Si | 15 P | 16 S | 17 Cl | 18 Ar | |||||||||||
| 4 | 19 K | 20 Ca | 21 Sc | 22 Ti | 23 V | 24 Cr | 25 Mn | 26 Fe | 27 Co | 28 Ni | 29 Cu | 30 Zn | 31 Ga | 32 Ge | 33 As | 34 Se | 35 Br | 36 Kr | |
| 5 | 37 Rb | 38 Sr | 39 Y | 40 Zr | 41 Nb | 42 Mo | 43 Tc | 44 Ru | 45 Rh | 46 Pd | 47 Ag | 48 Cd | 49 In | 50 Sn | 51 Sb | 52 Te | 53 I | 54 Xe | |
| 6 | 55 Cs | 56 Ba | 57-71 | 72 Hf | 73 Ta | 74 W | 75 Re | 76 Os | 77 Ir | 78 Pt | 79 Au | 80 Hg | 81 Tl | 82 Pb | 83 Bi | 84 Po | 85 At | 86 Rn | |
| 7 | 87 Fr | 88 Ra | 89-103 | 104 Rf | 105 Db | 106 Sg | 107 Bh | 108 Hs | 109 Mt | 110 Ds | 111 Rg | 112 Cn | 113 Nh | 114 Fl | 115 Mc | 116 Lv | 117 Ts | 118 Og | |
| Lantanoidai | 57 La | 58 Ce | 59 Pr | 60 Nd | 61 Pm | 62 Sm | 63 Eu | 64 Gd | 65 Tb | 66 Dy | 67 Ho | 68 Er | 69 Tm | 70 Yb | 71 Lu | ||||
| Aktinoidai | 89 Ac | 90 Th | 91 Pa | 92 U | 93 Np | 94 Pu | 95 Am | 96 Cm | 97 Bk | 98 Cf | 99 Es | 100 Fm | 101 Md | 102 No | 103 Lr | ||||
| Šarminiai metalai | Lantanoidai | Aktinoidai | Metalai | Savybės nežinomos |
| Kiti metalai | Pusmetaliai | Nemetalai | Halogenai | Inertinės dujos |
Simboliai ir pavadinimai
Elementų žymėjimui chemikai naudoja iš vienos ar dviejų raidžių sudarytus simbolius. Pirmoji raidė visada yra didžioji, o antroji – visuomet mažoji. Pavyzdžiui, vandenilio ir cinko simboliai yra H ir Zn. Elementai atrasti prieš 1800 – uosius turi lotyniškus pavadinimus. Romėnai šviną vadino pliumbum. Kadangi švinui lengva suteikti norimą formą, romėnai jį naudojo vandentiekio vamzdžiams gaminti. Lotyniškas pavadinimas žymimas simboliu Pb, kuris kilęs iš žodžių plumber, plumbing (lotyniškai vandentiekininkas, vandentiekis). Vėliau atrastų metalų pavadinimai paprastai turi galūnę – is. Pavyzdžiui, plutonis buvo atrastas ir pavadintas 1940 m.
Ankstyvieji atradimai: metalai
Keletas elementų randami Žemės plutoje kaip grynosios medžiagos. Auksas – elementas aptinkamas uolienose žvynelių ar gryno metalo luitų pavidalu. Taip yra todėl, kad jis sunkiai jungiasi su kitais elementais. Pirmą kartą auksas buvo išskirtas ir panaudotas prieš 5500 metų. Kai kurių uolienų sudėtyje yra metalų susijungusių su deguonimi. Pavyzdžiui, geležies rūda yra geležies ir deguonies junginys. Prieš 3500 metų, kaitindami geležies rūdą su medžio anglimis, žmonės gavo gryną geležį. Varis, švinas ir cinkas buvo gauti panašiais būdais.
Ankstyvieji atradimai: nemetalai
Anglis ir siera yra vieninteliai nemetalai, kurie gamtoje randami kaip grynos medžiagos. Gamtinė anglis yra deimantas ir grafitas; ištisus amžius medžio anglys (negryna anglis) buvo gaunama deginant medieną. Ji buvo naudojama geležies gamybai. Siera randama šalia kai kurių ugnikalnių kraterių kietų geltonų luitų ar miltelių pavidalu. Nuo 1200 m. ji naudojama parako ir gamybai.
Vėlesni atradimai
Elemento sąvoką padaręs centrine, 1783 m. Lavuazje padėjo šiuolaikinės chemijos pagrindus. Tuo metu buvo žinomi tik 26 gryni elementai. Tobulėjant prietaisams ir metodams chemikai greitai atrado naujų elementų. Iki 1900 m. buvo atrasti, išgryninti ir pavadinti visi gamtoje randami elementai.
Dirbtiniai elementai
Pagrindiniai visatą sudarantys elementai yra vandenilis (90 %) ir helis (9 %). Žvaigždėse, pavyzdžiui, Saulėje, didžiuliai slėgiai ir aukštos temperatūros sukelia branduolines reakcijas, kurių metu vandenilis virsta heliu. Tolimesnių branduolinių reakcijų metu iš helio ir vandenilio susidaro sunkesni elementai. Žemė susidarė iš šių elementų, jiems atsiskyrus nuo Saulės. Mokslininkai branduolinių reakcijų dėka iš gamtoje randamų elementų gamina sunkiuosius dirbtinius elementus. Šie dirbtiniai elementai yra tokie nestabilūs, kad suskyla per kelias minutes ar net sekundes.
Šaltiniai
Mažoji mokslo enciklopedija, Vilnius : UAB „Aktėja“, 2004.
Nuorodos
- Chemija
- Goldšmito klasifikacija (geocheminė cheminių elementų klasifikacija)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Cheminis elementas, Kas yra Cheminis elementas? Ką reiškia Cheminis elementas?
Cheminis elementas tai cheminiais metodais nesuskaidoma medziaga Gamtoje randami 94 elementai 24 elementai yra gaunami dirbtiniu budu Is viso ju yra 118 Cheminis elementas yra tokį patį branduolio kruvį turinciu atomu rusis Maziausia elemento dalele yra atomas sudarytas is elektronu skriejanciu aplink branduolį sudaryta is protonu ir neutronu Vienas elementas gali sudaryti kelias Deguonis sudaro paprasta molekulinį deguonį ir ozona anglis grafita deimanta ir keleta dirbtiniu alotropiniu modifikaciju pvz Elemento atominis skaicius yra lygus protonu esanciu atomo branduolyje skaiciui Pavyzdziui anglies kurios atominis skaicius 6 branduolyje yra 6 protonai Visi vieno to paties elemento atomai turi tokį patį branduolio protonu skaiciu taigi ir ta patį atominį numerį To paties cheminio elemento atomai gali skirtis neutronu skaiciumi tuomet jie vadinami elemento izotopais Elemento atomine mase matuojama atominiais mases vienetais amv yra apytiksliai lygi protonu ir neutronu esanciu atomo branduolyje sumai Elementai suskirstyti tam tikra tvarka ir sudaryta periodine elementu lentele Cheminiu elementu skirstymasElementai skirstomi į 1 Metalus Tai yra blizgancios kietos medziagos praleidziancios elektros srove Dauguma metalu lydosi tik esant aukstoms temperaturoms Metalai yra kalus todel jiems gali buti suteikta įvairi forma Taip pat daugelis ju yra plastiski tempiami jie netruksta Gelezis cinkas varis uranas yra metalai 2 Nemetalus Jie isskyrus anglies atmaina grafita nepraleidzia elektros sroves Kieti nemetalai tokie kaip siera ar fosforas yra trapus nuo smugio jie subyra į smulkesnius gabalelius Dauguma nemetalu lydosi daug zemesnese temperaturose nei metalai daugelis ju kambario temperaturoje yra dujos Chloras vandenilis ir deguonis yra nemetalai Gamtoje galima rasti 92 elementus Visi isskyrus helį ir neona gali jungtis su kitais elementais sudarydami junginius Cheminiu reakciju pagalba junginius galima suskaidyti į juos sudarancius elementus Periodine cheminiu elementu lenteleGrupes IA IIA IIIB VB VIB VIIB VIII IB IIB IIIA IVA VA VIA VIIA 0 Periodas1 1 H 2 He2 3 Li 4 Be 5 B 6 C 7 N 8 O 9 F 10 Ne3 11 Na 12 Mg 13 Al 14 Si 15 P 16 S 17 Cl 18 Ar4 19 K 20 Ca 21 Sc 22 Ti 23 V 24 Cr 25 Mn 26 Fe 27 Co 28 Ni 29 Cu 30 Zn 31 Ga 32 Ge 33 As 34 Se 35 Br 36 Kr5 37 Rb 38 Sr 39 Y 40 Zr 41 Nb 42 Mo 43 Tc 44 Ru 45 Rh 46 Pd 47 Ag 48 Cd 49 In 50 Sn 51 Sb 52 Te 53 I 54 Xe6 55 Cs 56 Ba 57 71 72 Hf 73 Ta 74 W 75 Re 76 Os 77 Ir 78 Pt 79 Au 80 Hg 81 Tl 82 Pb 83 Bi 84 Po 85 At 86 Rn7 87 Fr 88 Ra 89 103 104 Rf 105 Db 106 Sg 107 Bh 108 Hs 109 Mt 110 Ds 111 Rg 112 Cn 113 Nh 114 Fl 115 Mc 116 Lv 117 Ts 118 OgLantanoidai 57 La 58 Ce 59 Pr 60 Nd 61 Pm 62 Sm 63 Eu 64 Gd 65 Tb 66 Dy 67 Ho 68 Er 69 Tm 70 Yb 71 LuAktinoidai 89 Ac 90 Th 91 Pa 92 U 93 Np 94 Pu 95 Am 96 Cm 97 Bk 98 Cf 99 Es 100 Fm 101 Md 102 No 103 Lr Serijos Sarminiai metalai Lantanoidai Aktinoidai Metalai Savybes nezinomosKiti metalai Pusmetaliai Nemetalai Halogenai Inertines dujosSimboliai ir pavadinimaiElementu zymejimui chemikai naudoja is vienos ar dvieju raidziu sudarytus simbolius Pirmoji raide visada yra didzioji o antroji visuomet mazoji Pavyzdziui vandenilio ir cinko simboliai yra H ir Zn Elementai atrasti pries 1800 uosius turi lotyniskus pavadinimus Romenai svina vadino pliumbum Kadangi svinui lengva suteikti norima forma romenai jį naudojo vandentiekio vamzdziams gaminti Lotyniskas pavadinimas zymimas simboliu Pb kuris kiles is zodziu plumber plumbing lotyniskai vandentiekininkas vandentiekis Veliau atrastu metalu pavadinimai paprastai turi galune is Pavyzdziui plutonis buvo atrastas ir pavadintas 1940 m Ankstyvieji atradimai metalai Keletas elementu randami Zemes plutoje kaip grynosios medziagos Auksas elementas aptinkamas uolienose zvyneliu ar gryno metalo luitu pavidalu Taip yra todel kad jis sunkiai jungiasi su kitais elementais Pirma karta auksas buvo isskirtas ir panaudotas pries 5500 metu Kai kuriu uolienu sudetyje yra metalu susijungusiu su deguonimi Pavyzdziui gelezies ruda yra gelezies ir deguonies junginys Pries 3500 metu kaitindami gelezies ruda su medzio anglimis zmones gavo gryna gelezį Varis svinas ir cinkas buvo gauti panasiais budais Ankstyvieji atradimai nemetalai Anglis ir siera yra vieninteliai nemetalai kurie gamtoje randami kaip grynos medziagos Gamtine anglis yra deimantas ir grafitas istisus amzius medzio anglys negryna anglis buvo gaunama deginant mediena Ji buvo naudojama gelezies gamybai Siera randama salia kai kuriu ugnikalniu krateriu kietu geltonu luitu ar milteliu pavidalu Nuo 1200 m ji naudojama parako ir gamybai Velesni atradimai Elemento savoka padares centrine 1783 m Lavuazje padejo siuolaikines chemijos pagrindus Tuo metu buvo zinomi tik 26 gryni elementai Tobulejant prietaisams ir metodams chemikai greitai atrado nauju elementu Iki 1900 m buvo atrasti isgryninti ir pavadinti visi gamtoje randami elementai Dirbtiniai elementaiPagrindiniai visata sudarantys elementai yra vandenilis 90 ir helis 9 Zvaigzdese pavyzdziui Sauleje didziuliai slegiai ir aukstos temperaturos sukelia branduolines reakcijas kuriu metu vandenilis virsta heliu Tolimesniu branduoliniu reakciju metu is helio ir vandenilio susidaro sunkesni elementai Zeme susidare is siu elementu jiems atsiskyrus nuo Saules Mokslininkai branduoliniu reakciju deka is gamtoje randamu elementu gamina sunkiuosius dirbtinius elementus Sie dirbtiniai elementai yra tokie nestabilus kad suskyla per kelias minutes ar net sekundes SaltiniaiMazoji mokslo enciklopedija Vilnius UAB Akteja 2004 NuorodosChemija Goldsmito klasifikacija geochemine cheminiu elementu klasifikacija Vikizodynas