Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Standartinis modelis teorija aprašanti stipriąją silpnąją ir elektromagnetinę sąveikas bei fundamentaliąsias daleles iš
Standartinis modelis
Standartinis modelis – teorija, aprašanti stipriąją, silpnąją ir elektromagnetinę sąveikas bei fundamentaliąsias daleles, iš kurių sudaryta materija. Tai – kvantinė lauko teorija, kuri remiasi kvantine mechanika ir specialiąja reliatyvumo teorija. Modelis buvo vystomas 20-ojo amžiaus antrojoje pusėje.
Standartinis modelis numatė W ir Z bozonų (abu bozonai atrasti 1983 m.), gliuono (1978 m.), viršūninio (1995 m.) ir žaviojo (1974 m.) kvarkų egzistavimą bei tiksliai nustatė jų pagrindines savybes prieš eksperimentiškai atrandant šias daleles. Paskutinė eksperimentiškai patvirtinta Standartinio modelio dalelė yra Higso bozonas, kuris buvo atrastas 2012 metais Didžiajame hadronų greitintuve.
Šis modelis yra naudojamas kaip pagrindas kuriant naujus, egzotiškus modelius, kurie tobulina simetrijas, įtraukia naujas, hipotetines daleles bei papildomas dimensijas, bandydami paaiškinti eksperimentiškai gaunamus nuokrypius nuo Standartinio modelio.
Elementariosios dalelės
Standartiniame modelyje elementariosios dalelės yra skirstomos į klases: fermionus ir bozonus.
Fermionai
Standartinis modelis turi 12 elementariųjų dalelių, kurios turi pusinį (½) sukinį. Šios dalelės yra vadinamos fermionais, pavadintos mokslininko Enriko Fermi garbei. Kiekvienas fermionas turi savo antidalelę. Fermionai laikosi Pauli draudimo principo – du fermionai negali vienu metu būti tame pačiame erdvės taške ir užimti tos pačios būsenos.
Fermionai turi aromatą (angl. flavour), kuris yra tvarus dydis. Fermionai yra skirstomi į dvi grupes pagal sąveikos tipą (arba pagal nešamą krūvį) į leptonus ir kvarkus.
Kvarkai
Kvarkai pasižymi tuo, jog yra veikiami visų keturių fundamentaliųjų jėgų. Nuo leptonų kvarkai skiriasi tuo, jog turi spalvinį krūvį ir dėl to yra veikiami stipriosios sąveikos. Kvarkų krūvis yra pusinis: ½ arba -½. Laisvi kvarkai formuoja hadronus: mezonus (sudarytus iš kvarko ir antikvarko) arba barionus (sudarytus iš trijų kvarkų). Šis procesas yra vadinamas .
Šiuo metu šeši (su antikvarkais – 12) žinomi kvarkai yra:
- kylantysis,
- krentantysis,
- keistasis,
- žavusis,
- gelminis,
- viršūninis.
Leptonai
Leptonai, skirtingai nei kvarkai, nėra veikiami stipriosios sąveikos (todėl neturi spalvinio krūvio). Kol kas nėra jokių įrodymų apie leptonų vidinę struktūrą.
Šeši žinomi leptonai (su antidalelėmis – 12) yra:
- elektronas e-,
- miuonas μ-,
- taonas τ-,
- elektroninis neutrinas νe,
- miuonininis neutrinas νμ,
- taoninis neutrinas ντ
Elektronai, miuonai bei taonai turi neigiamą elektrinį krūvį ir sąveikauja elektromagnetiškai. Neutrinai neturi elektrinio krūvio ir yra veikiami tik silpnosios sąveikos bei gravitacijos, todėl juos labai sunku aptikti.
Barionai, protonai ir neutronai taip pat yra laikomi fermionais, tačiau jie susideda iš trijų kvarkų. Dėl to jie yra vadinami kompoziciniais (sudėtiniais) fermionais.
Kalibraciniai bozonai
Kalibraciniai bozonai yra sąveikos nešėjai, kurie gali pernešti stipriąją, silpnąją ir elektromagnetinę sąveikas. Visi Standartinio modelio kalibraciniai bozonai turi sukinį, lygų 1. Priešingai nei fermionai, bozonai nepaklūsta Pauli draudimo principui.
Kalibracinių bozonų tipai:
- Fotonai. Fotonai perneša elektromagnetinę sąveiką. Šios dalelės neturi masės ir yra gerai aprašytos kvantinės elektrodinamikos teorijos.
- W-, W+ ir Z0 bozonai. Šie bozonai perneša silpnąją sąveiką tarp dalelių su skirtingais aromatais (tarp visų kvarkų ir leptonų). W-, W+ ir Z0 bozonai turi labai didelę masę, lyginant su kvarkais; Z0 bozonas yra sunkesnis už W± bozonus. W± bozonai turi +1 arba -1 krūvį, Z0 bozonas yra neutralus. Išspinduliuotas W± bozonas keičia dalelės krūvį ir sukinį, bei gali pakeisti dalelės šeimą, o Z0 bozonas krūvio nekeičia, tačiau yra atsakingas už judesio kiekio ir sukinio pokyčius. W-, W+ ir Z0 bozonai su fotonais kartu perneša .
- Gliuonai. Yra aštuoni gliuonai, kurie perneša stipriąją sąveiką tarp spalvinį krūvį turinčių dalelių (kvarkų). Gliuonai yra vadinami pagal savo spalvos ir antispalvos krūvį (pavyzdžiui raudonas-antimėlynas). Gliuonai neturi masės. Kadangi gliuonai patys turi spalvinį krūvį, jie gali sąveikauti tarpusavyje. Gliuonus aiškina kvantinė chromodinamika.
Higso bozonas
Higso bozonas (H0) yra labai masyvi skaliarinė dalelė, 1964 metais teoriškai aprašyta Peterio Higso. Higso bosonas turi sukinį ir krūvį lygų 0. Higso bozonas aiškina visų elementariųjų dalelių (kvarkų, elektros krūvį turinčių leptonų bei W± ir Z0 bozonų), išskyrus fotonų ir gliuonų masės prigimtį. Elektrosilpnojoje sąveikoje Higso bozonas generuoja leptonų (elektrono, muono ir taono) bei kvarkų mases. Kadangi Higso bozonas yra labai masyvus, jis turi sąveikauti pats su savimi.
Dėl didelio masyvumo, Higso bozonas skyla beveik iš karto po susikūrimo, dėl to yra labai sunkiai aptinkamas.
Fundamentaliosios sąveikos
Standartinis modelis paaiškina tris iš keturių fundamentaliųjų sąveikų – kol kas tik gravitacinė sąveika nėra paaiškinama. Standartiniame modelyje sąveikos yra grindžiamos tuo, jog medžiagos dalelės viena su kita tiesiogiai nesąveikauja, tačiau keičiasi tarpininkais – sąveikų nešėjais (bozonais).
| Sąveika | Gravitacinė | Elektrosilpnoji | Stiprioji | |
|---|---|---|---|---|
| Silpnoji | Elektromagnetinė | |||
| Tarpininkai | gravitonas (hipotetinė dalelė) | W-, W+ ir Z0 | γ (photon) | gliuonai |
| Veikiamos dalelės | visos dalelės | fermionai | dalelės, turinčios krūvį | kvarkai |
| Veikia | masę, energiją | aromatą | krūvį | spalvinį krūvį (anlg. color charge) |
| Veikimo atstumas (m) | begalinis | 10-17 | begalinis | 10-15 |
| Stiprumas | 10-42 | 10-13 | 10-2 | 10 |
Stiprumas yra dviprasmiška sąvoka – jis priklauso nuo atstumo bei sąveikos prigimties, dėl to skirtinguose šaltiniuose šių jėgų stiprumas gali būti pateiktas skirtingai.
Gravitacinė sąveika
Nors gravitacija yra labiausiai pažįstama sąveika, Standartinis modelis jos nepaaiškina dėl atsirandančių prieštaravimų bandant sujungti bendrąją reliatyvumo teoriją, moderniąją gravitacijos teoriją bei kvantinę mechaniką. Gravitacija yra itin silpna mikroskopiniu lygmeniu. Manoma, jog gravitaciją perneša gravitonas – hipotetinė gravitacinės sąveikos dalelė.
Silpnoji sąveika
Silpnoji sąveika yra atsakinga už dalelių skilimus, pavyzdžiui, beta skilimą. Ši jėga yra silpna bei turi mažą veikimo atstumą, nes yra pernešama W± ir Z0 bozonų, kurie turi masę. Dėl to, kad W± bozonai turi krūvį, jie perneša sąveikas, kurios keičia dalelės aromatą, krūvį bei sukinį. Z0 yra šiek tiek panašius į fotonus, nes neturi krūvio, taičiau skiriasi nuo fotonų tuo, jog sąveikauja su neutrinais bei turi masę. Z0 bozonai nekeičia nei krūvio, nei aromato. Silpnoji sąveika yra vienintelė sąveika, galinti pakeisti dalelės aromatą bei vienintelė sąveika, kuri pažeidžia lyginumo P simetriją ir CP simetriją. P ir CP simetrijos yra pažeidžiamos, nes W± bozonai veikia tik kairines daleles (ir dešinines antidaleles). Z0 bozonai veikia visas daleles, nepriklausomai nuo to, ar jos yra kairinės, ar dešininės.
Elektromagnetinė sąveika
Elektromagnetinė sąveika yra vienintelė didelio veikimo atstumo jėga, paaiškinama Standartinio modelio. Ji yra pernešama fotonų ir veikia tarp elementariųjų dalelių, kurios turi elektrinį krūvį (kvarkų, leptonų ir W± bozonų). Elektromagnetinė sąveika paaiškina, kaip šviesa ir materija veikia viena kitą. Richard Feynman kvantinę elektrodinamiką pavadino "fizikos brangakmeniu", dėl ypatingo teorijos tikslumo.
Stiprioji sąveika
Stiprioji sąveika yra atsakinga už hadronų ir nukleonų surišimą. Ši sąveika yra pernešama gliuonais, kurie patys turi spalvinį krūvį. Egzistuoja trys spalvinių krūvių rūšys – raudonas, žalias ir mėlynas. Stiprioji sąveika yra panaši į elektromagnetinę sąveiką, tačiau yra sudėtingesnė ir, skirtingai nei elektromagnetinė sąveika, netiesinė. Netiesiškumas atsiranda dėl spalvinio krūvio – gliuonai gali vieni su kitais sąveikauti, o fotonai negali. Egzistuoti gali tik spalviškai neutralios dalelės, dėl to kvarkai niekada neegzistuoja pavieniui – jie sudaro hadronus arba mezonus. Taip pat stipriajai sąveikai galioja asimptotinė laisvė – stiprioji jėga silpnėja kylant energijos kiekiui. Dėl to ypač aukštose temperatūrose kvarkai gali būti laisvi, dėl itin silpnų tarpusavio sąveikų. Mažuose atstumuose stiprioji jėga yra stipresnė už elektromagnetinę jėgą.
Standartinio modelio taikymo ribos
Šiuo metu Standartinis modelis nepaaiškina tokių dalykų:
- Modelis turi 19 laisvų parametrų, tokių kaip dalelių masės, kurios turi būti nustatytos eksperimentiškai (tai pat dar 10 neutrinų masių). Tuo tarpu neprieštaringa teorija leistų jas apskaičiuoti.
- Standartinio modelio rėmuose neutrinai neturi masės, nors eksperimentiniai duomenys rodo, jog jos nėra lygios nuliui. Modelis taip pat nepaaiškina neutrinų osciliacijų.
- Modelis neaprašo gravitacinės sąveikos. Nors Standartinis modelis gerai aprašo elektromagnetinę, stipriąją ir siplnąją sąveikas, tačiau nesugeba apjungti kvantinės mechanikos principų, klasikinio lauko ir reliatyvumo principo kvantine lauko teorija.
- Modelis nepaaiškina barionų asimetrijos.
- Higso mechanizmas kelia , jei atsirastų nauja didelių energijų fizika.
- Modelis nesiderina su kosmologijos modeliu. Standartinis modelis nepateikia jokio paaiškinimo tamsiajai materijai bei tamsiajai energijai. Taip pat sunku yra paaiškinti, materijos ir antimaterijos asimetriją. Regimosios visatos ir reikalauja tam tikro mechanizmo, pavyzdžiui, infliacijos.
Šaltiniai
- R. Oerter (2006). The Theory of Almost Everything: The Standard Model, the Unsung Triumph of Modern Physics (Kindle ed.). Penguin Group. p. 2. ISBN 978-0-13-236678-6.
- B.R. Stella and H.-J. Meyer (2011). "Υ(9.46 GeV) and the gluon discovery (a critical recollection of PLUTO results)". European Physical Journal H. 36 (2): 203–243. arXiv:1008.1869v3. Bibcode:2011EPJH...36..203S. doi:10.1140/epjh/e2011-10029-3. S2CID 119246507.
- Woithe, Julia; Wiener, Gerfried; Van der Veken, Frederik (2017). "Let's have a coffee with the Standard Model of particle physics!". Phys. Educ. 52 (3): 034001. Bibcode:2017PhyEd..52c4001W. doi:10.1088/1361-6552/aa5b25.
- Altarelli, Guido (2014). „The Higgs and the Excessive Success of the Standard Model“. :1407.2122 [hep-ph].
- Lindon, Jack (2020). Particle Collider Probes of Dark Energy, Dark Matter and Generic Beyond Standard Model Signatures in Events With an Energetic Jet and Large Missing Transverse Momentum Using the ATLAS Detector at the LHC (PhD). CERN.
- „Broken Symmetries and the Masses of Gauge Bosons“, Peter W. Higgs, Phys. Rev. Lett. 13, 508 – Published 19 October 1964
- "The Standard Model". CERN.
- "Standard Model of Particles and Interactions". jhu.edu. Johns Hopkins University. Archived from the original on 4 March 2016. Nuoroda tikrinta 2021 m. Gruodžio 3d.
- Griffiths, David. ''Introduction to Elementary Particles''. Second, Revised, Weinheim, WILEY-VCH Verlag GmbH & Co. KGaA, 200
- Feynman, Richard (1985). QED: The Strange Theory of Light and Matter. Princeton University Press. ISBN 978-0-691-12575-6.
- A. Blumhofer; M. Hutter (1997). "Family Structure from Periodic Solutions of an Improved Gap Equation". Nuclear Physics. B484 (1): 80–96. arXiv:hep-ph/9605393. Bibcode:1997NuPhB.484...80B. doi:10.1016/S0550-3213(96)00644-X.
- "Particle chameleon caught in the act of changing". CERN. 31 May 2010. Nuoroda tikrinta 2021 m. Gruodžio 4d.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Standartinis modelis, Kas yra Standartinis modelis? Ką reiškia Standartinis modelis?
Standartinis modelis teorija aprasanti stipriaja silpnaja ir elektromagnetine saveikas bei fundamentaliasias daleles is kuriu sudaryta materija Tai kvantine lauko teorija kuri remiasi kvantine mechanika ir specialiaja reliatyvumo teorija Modelis buvo vystomas 20 ojo amziaus antrojoje puseje Elementariosios daleles sudarancios standartinį modelį Standartinis modelis numate W ir Z bozonu abu bozonai atrasti 1983 m gliuono 1978 m virsuninio 1995 m ir zaviojo 1974 m kvarku egzistavima bei tiksliai nustate ju pagrindines savybes pries eksperimentiskai atrandant sias daleles Paskutine eksperimentiskai patvirtinta Standartinio modelio dalele yra Higso bozonas kuris buvo atrastas 2012 metais Didziajame hadronu greitintuve Sis modelis yra naudojamas kaip pagrindas kuriant naujus egzotiskus modelius kurie tobulina simetrijas įtraukia naujas hipotetines daleles bei papildomas dimensijas bandydami paaiskinti eksperimentiskai gaunamus nuokrypius nuo Standartinio modelio Elementariosios dalelesStandartiniame modelyje elementariosios daleles yra skirstomos į klases fermionus ir bozonus Fermionai Pagrindinis straipsnis Fermionas Standartinis modelis turi 12 elementariuju daleliu kurios turi pusinį sukinį Sios daleles yra vadinamos fermionais pavadintos mokslininko Enriko Fermi garbei Kiekvienas fermionas turi savo antidalele Fermionai laikosi Pauli draudimo principo du fermionai negali vienu metu buti tame paciame erdves taske ir uzimti tos pacios busenos Fermionai turi aromata angl flavour kuris yra tvarus dydis Fermionai yra skirstomi į dvi grupes pagal saveikos tipa arba pagal nesama kruvį į leptonus ir kvarkus Kvarkai Pagrindinis straipsnis Kvarkas Kvarkai pasizymi tuo jog yra veikiami visu keturiu fundamentaliuju jegu Nuo leptonu kvarkai skiriasi tuo jog turi spalvinį kruvį ir del to yra veikiami stipriosios saveikos Kvarku kruvis yra pusinis arba Laisvi kvarkai formuoja hadronus mezonus sudarytus is kvarko ir antikvarko arba barionus sudarytus is triju kvarku Sis procesas yra vadinamas Siuo metu sesi su antikvarkais 12 zinomi kvarkai yra kylantysis krentantysis keistasis zavusis gelminis virsuninis Leptonai Pagrindinis straipsnis Leptonas Leptonai skirtingai nei kvarkai nera veikiami stipriosios saveikos todel neturi spalvinio kruvio Kol kas nera jokiu įrodymu apie leptonu vidine struktura Sesi zinomi leptonai su antidalelemis 12 yra elektronas e miuonas m taonas t elektroninis neutrinas ne miuonininis neutrinas nm taoninis neutrinas nt Elektronai miuonai bei taonai turi neigiama elektrinį kruvį ir saveikauja elektromagnetiskai Neutrinai neturi elektrinio kruvio ir yra veikiami tik silpnosios saveikos bei gravitacijos todel juos labai sunku aptikti Barionai protonai ir neutronai taip pat yra laikomi fermionais taciau jie susideda is triju kvarku Del to jie yra vadinami kompoziciniais sudetiniais fermionais Kalibraciniai bozonai Saveikos Standartiniame modelyje pavaizduotos Feinmano diagramomis Stiprioji saveikia Silpnoji saveika Elektromagnetine saveika Higso mechanizmas saveikos isdestytos nuo virsaus iki apacios Zymejimas q yra bet kuris kvarkas g yra gliuonas X yra bet kuri dalele turinti kruvį g yra fotonas f yra bet kuris fermionas m yra bet kokia dalele turinti mase Kalibraciniai bozonai yra saveikos nesejai kurie gali pernesti stipriaja silpnaja ir elektromagnetine saveikas Visi Standartinio modelio kalibraciniai bozonai turi sukinį lygu 1 Priesingai nei fermionai bozonai nepaklusta Pauli draudimo principui Kalibraciniu bozonu tipai Fotonai Fotonai pernesa elektromagnetine saveika Sios daleles neturi mases ir yra gerai aprasytos kvantines elektrodinamikos teorijos W W ir Z0 bozonai Sie bozonai pernesa silpnaja saveika tarp daleliu su skirtingais aromatais tarp visu kvarku ir leptonu W W ir Z0 bozonai turi labai didele mase lyginant su kvarkais Z0 bozonas yra sunkesnis uz W bozonus W bozonai turi 1 arba 1 kruvį Z0 bozonas yra neutralus Isspinduliuotas W bozonas keicia daleles kruvį ir sukinį bei gali pakeisti daleles seima o Z0 bozonas kruvio nekeicia taciau yra atsakingas uz judesio kiekio ir sukinio pokycius W W ir Z0 bozonai su fotonais kartu pernesa Gliuonai Yra astuoni gliuonai kurie pernesa stipriaja saveika tarp spalvinį kruvį turinciu daleliu kvarku Gliuonai yra vadinami pagal savo spalvos ir antispalvos kruvį pavyzdziui raudonas antimelynas Gliuonai neturi mases Kadangi gliuonai patys turi spalvinį kruvį jie gali saveikauti tarpusavyje Gliuonus aiskina kvantine chromodinamika Higso bozonas Pagrindinis straipsnis Higso bozonas Higso bozonas H0 yra labai masyvi skaliarine dalele 1964 metais teoriskai aprasyta Peterio Higso Higso bosonas turi sukinį ir kruvį lygu 0 Higso bozonas aiskina visu elementariuju daleliu kvarku elektros kruvį turinciu leptonu bei W ir Z0 bozonu isskyrus fotonu ir gliuonu mases prigimtį Elektrosilpnojoje saveikoje Higso bozonas generuoja leptonu elektrono muono ir taono bei kvarku mases Kadangi Higso bozonas yra labai masyvus jis turi saveikauti pats su savimi Del didelio masyvumo Higso bozonas skyla beveik is karto po susikurimo del to yra labai sunkiai aptinkamas Fundamentaliosios saveikosStandartinis modelis paaiskina tris is keturiu fundamentaliuju saveiku kol kas tik gravitacine saveika nera paaiskinama Standartiniame modelyje saveikos yra grindziamos tuo jog medziagos daleles viena su kita tiesiogiai nesaveikauja taciau keiciasi tarpininkais saveiku nesejais bozonais Fundamentaliosios saveikos Saveika Gravitacine Elektrosilpnoji StipriojiSilpnoji ElektromagnetineTarpininkai gravitonas hipotetine dalele W W ir Z0 g photon gliuonaiVeikiamos daleles visos daleles fermionai daleles turincios kruvį kvarkaiVeikia mase energija aromata kruvį spalvinį kruvį anlg color charge Veikimo atstumas m begalinis 10 17 begalinis 10 15Stiprumas 10 42 10 13 10 2 10 Stiprumas yra dviprasmiska savoka jis priklauso nuo atstumo bei saveikos prigimties del to skirtinguose saltiniuose siu jegu stiprumas gali buti pateiktas skirtingai Gravitacine saveika Pagrindinis straipsnis Gravitacija Nors gravitacija yra labiausiai pazįstama saveika Standartinis modelis jos nepaaiskina del atsirandanciu priestaravimu bandant sujungti bendraja reliatyvumo teorija moderniaja gravitacijos teorija bei kvantine mechanika Gravitacija yra itin silpna mikroskopiniu lygmeniu Manoma jog gravitacija pernesa gravitonas hipotetine gravitacines saveikos dalele Silpnoji saveika Pagrindinis straipsnis Silpnoji saveika Silpnoji saveika yra atsakinga uz daleliu skilimus pavyzdziui beta skilima Si jega yra silpna bei turi maza veikimo atstuma nes yra pernesama W ir Z0 bozonu kurie turi mase Del to kad W bozonai turi kruvį jie pernesa saveikas kurios keicia daleles aromata kruvį bei sukinį Z0 yra siek tiek panasius į fotonus nes neturi kruvio taiciau skiriasi nuo fotonu tuo jog saveikauja su neutrinais bei turi mase Z0 bozonai nekeicia nei kruvio nei aromato Silpnoji saveika yra vienintele saveika galinti pakeisti daleles aromata bei vienintele saveika kuri pazeidzia lyginumo P simetrija ir CP simetrija P ir CP simetrijos yra pazeidziamos nes W bozonai veikia tik kairines daleles ir desinines antidaleles Z0 bozonai veikia visas daleles nepriklausomai nuo to ar jos yra kairines ar desinines Elektromagnetine saveika Pagrindinis straipsnis Elektromagnetine saveika Elektromagnetine saveika yra vienintele didelio veikimo atstumo jega paaiskinama Standartinio modelio Ji yra pernesama fotonu ir veikia tarp elementariuju daleliu kurios turi elektrinį kruvį kvarku leptonu ir W bozonu Elektromagnetine saveika paaiskina kaip sviesa ir materija veikia viena kita Richard Feynman kvantine elektrodinamika pavadino fizikos brangakmeniu del ypatingo teorijos tikslumo Stiprioji saveika Pagrindiniai straipsniai Stiprioji saveika ir Kvantine chromodinamika Stiprioji saveika yra atsakinga uz hadronu ir nukleonu surisima Si saveika yra pernesama gliuonais kurie patys turi spalvinį kruvį Egzistuoja trys spalviniu kruviu rusys raudonas zalias ir melynas Stiprioji saveika yra panasi į elektromagnetine saveika taciau yra sudetingesne ir skirtingai nei elektromagnetine saveika netiesine Netiesiskumas atsiranda del spalvinio kruvio gliuonai gali vieni su kitais saveikauti o fotonai negali Egzistuoti gali tik spalviskai neutralios daleles del to kvarkai niekada neegzistuoja pavieniui jie sudaro hadronus arba mezonus Taip pat stipriajai saveikai galioja asimptotine laisve stiprioji jega silpneja kylant energijos kiekiui Del to ypac aukstose temperaturose kvarkai gali buti laisvi del itin silpnu tarpusavio saveiku Mazuose atstumuose stiprioji jega yra stipresne uz elektromagnetine jega Standartinio modelio taikymo ribosSiuo metu Standartinis modelis nepaaiskina tokiu dalyku Modelis turi 19 laisvu parametru tokiu kaip daleliu mases kurios turi buti nustatytos eksperimentiskai tai pat dar 10 neutrinu masiu Tuo tarpu nepriestaringa teorija leistu jas apskaiciuoti Standartinio modelio remuose neutrinai neturi mases nors eksperimentiniai duomenys rodo jog jos nera lygios nuliui Modelis taip pat nepaaiskina neutrinu osciliaciju Modelis neapraso gravitacines saveikos Nors Standartinis modelis gerai apraso elektromagnetine stipriaja ir siplnaja saveikas taciau nesugeba apjungti kvantines mechanikos principu klasikinio lauko ir reliatyvumo principo kvantine lauko teorija Modelis nepaaiskina barionu asimetrijos Higso mechanizmas kelia jei atsirastu nauja dideliu energiju fizika Modelis nesiderina su kosmologijos modeliu Standartinis modelis nepateikia jokio paaiskinimo tamsiajai materijai bei tamsiajai energijai Taip pat sunku yra paaiskinti materijos ir antimaterijos asimetrija Regimosios visatos ir reikalauja tam tikro mechanizmo pavyzdziui infliacijos SaltiniaiR Oerter 2006 The Theory of Almost Everything The Standard Model the Unsung Triumph of Modern Physics Kindle ed Penguin Group p 2 ISBN 978 0 13 236678 6 B R Stella and H J Meyer 2011 Y 9 46 GeV and the gluon discovery a critical recollection of PLUTO results European Physical Journal H 36 2 203 243 arXiv 1008 1869v3 Bibcode 2011EPJH 36 203S doi 10 1140 epjh e2011 10029 3 S2CID 119246507 Woithe Julia Wiener Gerfried Van der Veken Frederik 2017 Let s have a coffee with the Standard Model of particle physics Phys Educ 52 3 034001 Bibcode 2017PhyEd 52c4001W doi 10 1088 1361 6552 aa5b25 Altarelli Guido 2014 The Higgs and the Excessive Success of the Standard Model 1407 2122 hep ph Lindon Jack 2020 Particle Collider Probes of Dark Energy Dark Matter and Generic Beyond Standard Model Signatures in Events With an Energetic Jet and Large Missing Transverse Momentum Using the ATLAS Detector at the LHC PhD CERN Broken Symmetries and the Masses of Gauge Bosons Peter W Higgs Phys Rev Lett 13 508 Published 19 October 1964 The Standard Model CERN Standard Model of Particles and Interactions jhu edu Johns Hopkins University Archived from the original on 4 March 2016 Nuoroda tikrinta 2021 m Gruodzio 3d Griffiths David Introduction to Elementary Particles Second Revised Weinheim WILEY VCH Verlag GmbH amp Co KGaA 200 Feynman Richard 1985 QED The Strange Theory of Light and Matter Princeton University Press ISBN 978 0 691 12575 6 A Blumhofer M Hutter 1997 Family Structure from Periodic Solutions of an Improved Gap Equation Nuclear Physics B484 1 80 96 arXiv hep ph 9605393 Bibcode 1997NuPhB 484 80B doi 10 1016 S0550 3213 96 00644 X Particle chameleon caught in the act of changing CERN 31 May 2010 Nuoroda tikrinta 2021 m Gruodzio 4d