Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kitos reikšmės Augustinas reikšmės Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius Jūs galite
Šv. Augustinas
- Kitos reikšmės – Augustinas (reikšmės).
| Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
| Augustinus, Aurelius | |
|---|---|
| Fikcinis Šv. Augustino portretas (aut. Simone Martini, XIV a. pr.) | |
| Gimė | 354 m. lapkričio 13 d. , Numidija |
| Mirė | 430 m. rugpjūčio 28 d. (75 metai) Hipono miestas, Šiaurės Afrika |
| Veikla | vienas įtakingiausių katalikų bažnyčios teologų, filosofas ir bažnyčios mokslo skleidėjas |
| Vikiteka | Šv. Augustinas |
Aurelijus Augustinas (Augustinas iš Hipono, Šventasis Augustinas, Aurelius Augustinus, 354 m. lapkričio 13 d. – 430 m. rugpjūčio 28 d.) – vienas įtakingiausių katalikų bažnyčios teologų, filosofas ir religinio mokslo skleidėjas. Augustinų vienuolių ordino patronas. Katalikų bažnyčios šventasis, palaimintuoju laikomas ir stačiatikių. Daugelis protestantų, ypač kalvinistų, jį laiko vienu iš teologinių Reformacijos įkvėpėju.
Gyvenimas, dvasinė raida ir veikla
Augustinas gimė 354 m. (dabartinis Souk Ahras, Alžyras), neturtingo pagonio Patricijaus ir krikščionės Monikos (vėliau šventoji) šeimoje. Pradinį išsilavinimą gavo Tagastėje. Būdamas 17 m. išvyko mokytis retorikos į Kartaginą. Jaunuolis Augustinas gyveno hedonistiškai, Kartaginoje susipažino su jauna moterimi, kuri tapo jo sugulove per tolimesnius 15 metų. Tuo metu jam gimė sūnus Adeodatas. Po trejeto metų studentiško gyvenimo 19 metų jaunuolis Augustinas, skaitydamas Cicerono (dingusį) veikalą Hortensius, susidomėjo filosofija. Krikščionių Šventieji Raštai tuo metu jo, retorikos mokytojo, netenkino dėl savo paprastumo. 374–383 m. buvo manicheizmo šalininkas.Vėliau manicheizmo dualizmas taip pat jo nebetenkino, dėl to jis prisidėjo prie naujosios (Platono) akademijos skeptikų, studijavo neoplatonizmą. 375 m. buvo laisvojo meno mokytojas savo gimtajame miestelyje, vėliau Kartaginoje, o 383 m. išvyko į Romą. Nors Romoje Augustinas tikėjosi surasti geriausius retorikos specialistus, tačiau vietinės retorikos mokyklos jį nuvylė.
Draugai manichėjai pristatė Augustiną Romos miesto prefektui Simachui, kurio paprašė suteikti Augustinui retorikos profesoriaus vietą imperatoriškajame dvare Milane. Gavęs šią vietą 384 m. Augustinas išvyko į Milaną. Apie savo dvasinį gyvenimą šiuo laikotarpiu parašė savo „Išpažinimuose“ (Confessiones). Augustino motina, kuri buvo pas jį atvykusi, spaudė jį tapti kataliku, o gyvenant Milane Augustinui didžiulį įspūdį padarė šv. Ambraziejaus pamokslai. Jie griovė Augustino prietarus dėl Šventųjų Raštų ir krikščionybės bendrai. Augustinas atsisakė manicheizmo, tačiau netapo kataliku kaip Ambraziejus ar Monika, bet pasirinko pagonišką neoplatonistinį požiūrį į tiesą, kuris kurį laiką atrodė padedantis atsakyti į jam rūpimus klausimus, tačiau galiausiai jis perėjo į skepticizmą.
Neoplatonikų, ypač Plotino (išverstų Marijaus Viktorino) raštų skaitymas atskleidė Augustinui platų akiratį kaip spekuliatyviniu būdu suprasti krikščionių tikėjimą. Po sunkios kovos su savo aistringa prigimtimi, šv. Antano ir kitų to meto Rytų vienuolių didelės dorovės pavyzdžio įkvėptas, beskaitydamas šv. Pauliaus laiško romėnams 13 sk. 13 ir 14 eilutes, 387 m. atsivertė į krikščionybę. Atsivertęs Augustinas atsisakė mokytojo darbo, atsidėjo rengtis krikštui, kurį priėmė iš šv. Ambraziejaus rankų per 387 m. Velykas kartu su savo sūnumi Adeodatu (netrukus mirusiu 16 m. amžiaus) ir draugu Alypium. Ostijoje mirus Augustino motinai Monikai, Augustinas kurį laiką praleido Romoje, po to 388 m. grįžo į gimtąją Tagastę. Čia jis ruošėsi ramiai gyventi su draugais ir atsidėti studijoms. Tačiau 391 m. Hipono (lot. Hippo Regius aba Hippo (liet. forma nuo lot. gen. linksnio Hipponis), gr. Ἱππών Βασιλικός) vyskupas jį įšventino į kunigus, o 394 m. beveik prievarta buvo įšventintas į vyskupus ir paskirtas senojo vyskupo Valerijaus koadjutoriumi, po kurio mirties 396 m. tapo visateisiu Hipono diecezijos vyskupu. Per 34 vyskupavimo metus Augustinas nuolat dirbo sakydamas pamokslus, rūpindamasis kunigų ir liaudies reikalais. Kovojo su to meto religinėmis kryptimis – manichėjais, arijonais, donatistais, pelagionais ir semipelagionais, kvietė sinodus, siuntinėjo laiškus, savo veikla apimdamas visą to meto katalikiškąjį Vakarų pasaulį.
Mirė 430 m. rugpjūčio 28 d., vandalų valdovui Geizerichui apgulus Hipono miestą. Pasakojama, kad jis mirė būtent tuo metu, kai vandalai griovė miesto sienas. Jis esą skatinęs miestiečius priešintis, nes vandalai priklausė arijonų sektai. Tuo metu jam buvo 75 metai.
Augustino kūnas yra augustinų bažnyčioje Pavijoje (San Pietro in Ciel d'oro), kur jį VIII a. iš Afrikos pergabeno langobardų valdovas Luitprandas. Augustino gyvenimą pirmasis aprašė jo mokinys ir draugas Posidijus.
Filosofija ir teologija
Augustino filosofija ir teologija formavosi stipriai įtakojama stoicizmo, platonizmo ir neoplatonizmo (iš dalies ir neopitagorizmo), ypač Plotino darbų, galbūt per Porfiriją ir . Tačiau Augustinas neoplatonizmą sukrikščionino, panašiai kaip vėliau Tomas Akvinietis sukrikščionino . Augustino filosofinio mąstymo pagrindinis bruožas – karštas tiesos troškimas, siekis pažinti Dievą ir sielą (Deum et animam scire cupio).
Gnoseologija
Augustinas gerokai prieš Dekartą teigė, kad tvirčiausias viso filosofinio pažinimo pagrindas žmogui yra jo paties sąmonės faktai. Pagrindas absoliučiai pasitikėti sąmonės faktais ir savuoju Aš yra tiesioginis šių faktų stebėjimas. Šalia mūsų esantį fizinį pasaulį mes suvokiame jusliniu pažinimu, tačiau jis suteikia tik manymą, o ne tikrumą. Tikro žinojimo mes turime tik apie protinius dalykus, t. y. apie logikos, matematikos, etikos ir estetikos nekintamas tiesas. Šias amžinąsias tiesas mūsų dvasia pažįsta Dievo šviesos apšviečiama. Šią iliuminacijos teoriją perimdamas iš Plotino, Augustinas paremia ir krikščioniškaisiais šv. Raštais. Iliuminacijos teorija yra centrinė mintis Augustino filosofijoje, ir vėlesniais laikais, XIII amžiuje, ši idėja pranciškonų scholastikoje buvo sujungta su arabų filosofijos elementais ir atitinkamai pakeista.
Metafizinis Dievo įrodymas
Savo vidiniu kontempliavimu mes savo dvasioj pažįstame logikos, matematikos, etikos, estetikos ir religijos aukščiausias tiesas. Šių amžinų, nekintamų ir būtinų tiesų buvimas paaiškinamas tik aukščiausios, amžinos, nekintamos ir būtinai esančios dvasinės būtybės – Dievo buvimu. Be šiuo, vadinamuoju neotiniu, Dievo įrodymu, kuriuo remiasi ir Dekartas bei Leibnicas, Augustinas Dievo buvimą įrodinėja dar ir teleologiniu, psichologiniu ir moraliniu keliu. Mūsų nepajėgumą pažinti Dievo būtybę Augustinas išreiškė posakiu docta ignorantia, kurį vėliau išplatino . Dievas Augustinui yra fizinės, intelektualinės ir moralinės tvarkos pirmutinis pagrindas, absoliuti pirminė tikrovė, pirminė tiesa ir aukščiausias gėris.
Gamtos filosofija
Krikščionybės mintį, kad pasaulis yra sukurtas Dievo, Augustinas jungia su iš neoplatonizmo perimta Platono (dialoge „“) pasaulio suformavimo teorija apie sėklines jėgas (rationes seminales). Dievas iš nieko sukūrė materiją ir į ją įdėjo sėklines jėgas, iš kurių pagal tam tikrus formavimosi ir plėtojimosi dėsnius susidarė empirinis pasaulis ir jo atskirosios būtybės. Taigi, Augustinas kuriamąjį teizmą jungia su tokiu mokslu, kuris labai panašus į naujųjų laikų evoliucijos teoriją, nors nuo jos ir skiriasi.
Etika
Augustinas etikoje yra voliuntaristas, t. y. valios etikos atstovas, tuo jis skiriasi nuo intelektualistinės (proto) ir neoplatonikų etikos. Savo etikoje Augustinas bandė suderinti dorybę ir dieviškąją apvaizdą (providencializmas). Valia Augustinui yra pranašiausioji sielos galia, judinanti visas kitas sielos jėgas. Dorovinis pradmuo, dorybė glūdi geroje valioje, gerame nusistatyme. Dora valia savo aukščiausiąjį tikslą mato Dieve, aukščiausiame gėryje, kuris vienas tegali patenkinti žmogaus laimės troškulį. Doros valios aukščiausia norma yra dieviškasis amžinas įstatymas (lex aeterna), kuris yra įspraustas į žmogaus širdį kaip natūralus gamtos dėsnis ir kuriame atsispindi amžinosios, būtinosios ir nekintamos mūsų dvasios dorovinės tiesos.
Kultūros ir istorijos filosofija
Augustino kultūros ir istorijos filosofija atspindima jo veikale „Apie Dievo valstybę“ (De civitate Dei), kur vaizduojama per amžius trunkanti kova tarp „žemiškos valstybės“ (civitas terrena), t. y. žemiškai nusiteikusių žmonių bendruomenės, Dievo priešų, su „Dievo valstybe“ (civitas Dei). Šis Augustino veikalas viduramžiais buvo plačiai skaitomas ir komentuojamas. Tuo pačiu jis buvo svarbus antikinio gyvenimo pažinimo šaltinis.
Teologija
Augustino teologija vakarų minties istorijoje buvo reikšmingesnė nei jo filosofija. Augustinas buvo kai kurių teologijos disciplinų pradininku, pvz., hermeneutikos, homiletikos, katechetikos. Augustino mintys apie filosofijos propedeutinę reikšmę teologijai, apie autoriteto (auctoritas) ir proto (ratio), tikėjimo ir žinojimo santykius davė kryptį susikurti scholastiniam teologijos metodui.
Augustino teologija pagrįsta jo mokymu apie Dieviškąją Trejybę, žmogaus prigimties nuodėmingumą bei būtinybę siekti palaimos. Jo Dievo ir žmogaus santykio apibrėžimu remtasi ir vėlesniais šimtmečiais. Veikalu „De Trinitate“ (399-419 m.) Augustinas nužymėjo kelią spekuliatyviniam mokslui apie šv. Trejybę. Čia reikšmingiausias dalykas yra intertrinitarinio gyvenimo vyksmų psichologiškas aiškinimas pagal žmogaus sielos gyvenimo analogiją (atmintis, protas, valia kaip Tėvo, Žodžio ir Meilės Dvasios paveikslas šv. Trejybėje).
Augustinas soteriologijoje giliai suvokė Kristaus tarpininkavimą ir to tarpininkavimo didžiausiąjį aktą – kryžiaus ir aukos mirtį. Šv. Pauliaus mintis, kad bažnyčia esanti mistinis Kristaus kūnas buvo pagrindas Augustino mokslui apie tolimesnį Kristaus gyvenimą ir veikimą Bažnyčioje.
Augustinas laikėsi požiūrio, kad Biblijos tekstas neturi būt suprantamas paraidžiui, jei jis prieštarauja tam, ką mes žinome iš mokslo ar iš Dievo duotu protu. Augustinas laikėsi požiūrio, kad viskas visatoje buvo Dievo sukurta vienu metu, o ne per septynias dienas kaip galima būtų suprasti paraidžiui skaitant Bibliją.
Dogmatinė antropologija ir malonės mokslas
Kovodamas su ir semipelagionais Augustinas sukūrė dogmatinę antropologiją ir malonės mokslą, kuris augustiniškoje formuluotėje yra priimtas ir katalikų dogmatikoje. Pradžioje Augustinas buvo griežtas žmogaus valios laisvės šalininkas. Neneigdamas jos Augustinas nuo 397 m. (Dvi knygos vyskupui Simplicionui) stipriai pabrėždavo žmogaus prigimties sugedimą (dėl Adomo nuodėmės), Dievo malonės viršenybę ir išrinktųjų predestinaciją. Tuo vėliau rėmėsi ir katalikų bažnyčios skelbiamojo mokslo priešininkai (Liuteris, Kalvinas, jansenistai). Predestinacijos minties šiek tiek paveiktas yra ir Augustino veikalas De civitate Dei – Dievo malonė gaunama bažnyčios sakramentais, kurių objektyvų veikimą, nepriklausomą nuo teikėjo tikėjimo ir dorovingumo Augustinas pagrindė kovodamas su donatistais. Augustino mintys buvo pagrindas sakramentų mokslui XII ir XIII a.
Požiūris į prigimtinę nuodėmę atsiskleidžia jo darbuose nukreiptuose prieš . Nors stačiatikių teologai pripažino, kad visi žmonės įgauna prigimtinę Adomo ir Ievos nuodėmę, tačiau su Augustino doktrina nesutiko ir tai laikoma vienu pagrindiniu Rytų ir Vakarų krikščionybės skilimo šaltinių.
Krikščionybės apologija
Plačiai užsimota krikščionybės apologija yra Augustino veikalas De civitate Dei, kuriame dėstoma krikščionybės pergalė prieš pagonybę.
Valstybės mokslas
Augustinas krikščioniška prasme modifikuoja antikines (Cicerono) mintis, žmonių susibūrimą į bendruomenę traktuoja kaip kylantį iš žmogaus prigimties. Kiekviena valstybės galia esanti iš Dievo, tačiau Dievo valia nustato ribas ir valstybės valdžiai. Aiškindamas pirmąsias Šventojo Rašto eilutes Augustinas pastebėjo, kad Dievas, sukurdamas pirmąjį žmogų jam leido viešpatauti tik gyvuliams, bet ne (kitiems) žmonėms. Dievo žmonių bendruomenėje turi viešpatauti taika (pax) ir teisingumas (iustitia). „Nesant teisingumo, kas gi iš viso yra valstybės, jei ne didelės plėšikų gaujos?“ (De Civitate Dei IV, 4). Bažnyčia, būdama Dievo valstybė ir Kristaus įstaiga, yra aukštesnė už valstybę (žmonių bendruomenę), tačiau Augustinas niekur netvirtina, kad politiniu požiūriu valstybė turi iš principo priklausyti nuo bažnyčios.
Augustino raštai turėjo įtakos suformuoti doktrinai. Savo raštuose prieš Augustinas propagavo jėgos prieš juos naudojimą siekiant atversti iš erezijos.
Augustino buvo vienintelė vakarų krikščionybėje iki susipažinimo su Aristotelio politika (Tomo Akviniečio laikais). Augustino tekstai vaidino didelį vaidmenį nagrinėjant bažnyčios ir valstybės, popiežiaus ir imperatoriaus galios santykius viduramžiais.
Veikalai
- Prieš akademikus (Contra Academicos, 386)
- Apie palaimingą gyvenimą (De vita beata, 386)
- Apie tvarką (De ordine, 386)
- De dialectica (387)
- Apie sielos nemirtingumą (De immortalitate animae, 387)
- Apie sielos didybę (De quantitate animae, 387–388)
- Apie Katalikų Bažnyčios papročius (De moribus ecclesiae catholicae, 387–389)
- Apie muziką (De musica, 388)
- Apie laisvąjį sprendimą (De libero arbitrio, 388–395)
- De diversis quaestionibus(388–395)
- Apie mokytoją (De magistro, 389)
- Apie tikrąją religiją (De vera religione, 389/391)
- Contra Manichaeos de duabus animabus (392)
- De mendacio (394)
- De sermone Domini in monte (394)
- De doctrina christiana (397–426)
- Išpažinimai (Confessiones, 397–398)
- De natura boni contra manichaeos (399)
- Contra Faustum manichaeum (399)
- Apie Dievo valstybę (De civitate Dei, pradėta apie 413, baigta 426)
- Apie Trejybę (De trinitate, 400–416)
- Pradžios knygos tiesioginės prasmės paaiškinimai (De genesi ad litteram, 401–414)
- De spiritu et littera (412)
- De perfectione justicia hominis (412)
- In ioannis evangelium tractatus (416)
- De nuptiis et concupiscentia (419–421)
- De cura pro mortuis (421)
- Enchiridion de Fide, Spe et Charitate (421)
- Retractiones (428)
- De praedestinatione sanctorum (429)
Šaltiniai
- Wells 2000, p. 54.
Literatūra
- Wells, J. (2000). Longman Pronunciation Dictionary (2nd leid.). New York: Longman. ISBN 978-0-582-36467-7.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Šv. Augustinas, Kas yra Šv. Augustinas? Ką reiškia Šv. Augustinas?
Kitos reiksmes Augustinas reiksmes Siam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai įrasydami tinkamas isnasas ar nuorodas į patikimus saltinius Augustinus AureliusFikcinis Sv Augustino portretas aut Simone Martini XIV a pr Gime 354 m lapkricio 13 d NumidijaMire 430 m rugpjucio 28 d 75 metai Hipono miestas Siaures AfrikaVeikla vienas įtakingiausiu kataliku baznycios teologu filosofas ir baznycios mokslo skleidejasVikiteka Sv Augustinas Aurelijus Augustinas Augustinas is Hipono Sventasis Augustinas Aurelius Augustinus 354 m lapkricio 13 d 430 m rugpjucio 28 d vienas įtakingiausiu kataliku baznycios teologu filosofas ir religinio mokslo skleidejas Augustinu vienuoliu ordino patronas Kataliku baznycios sventasis palaimintuoju laikomas ir staciatikiu Daugelis protestantu ypac kalvinistu jį laiko vienu is teologiniu Reformacijos įkvepeju Gyvenimas dvasine raida ir veiklaScuola di San Giorgio koplycios paveikslu ciklas scena sv Augustino vizija aut Vittore Carpaccio XV a pb Augustinas gime 354 m dabartinis Souk Ahras Alzyras neturtingo pagonio Patricijaus ir kriksciones Monikos veliau sventoji seimoje Pradinį issilavinima gavo Tagasteje Budamas 17 m isvyko mokytis retorikos į Kartagina Jaunuolis Augustinas gyveno hedonistiskai Kartaginoje susipazino su jauna moterimi kuri tapo jo sugulove per tolimesnius 15 metu Tuo metu jam gime sunus Adeodatas Po trejeto metu studentisko gyvenimo 19 metu jaunuolis Augustinas skaitydamas Cicerono dingusį veikala Hortensius susidomejo filosofija Krikscioniu Sventieji Rastai tuo metu jo retorikos mokytojo netenkino del savo paprastumo 374 383 m buvo manicheizmo salininkas Veliau manicheizmo dualizmas taip pat jo nebetenkino del to jis prisidejo prie naujosios Platono akademijos skeptiku studijavo neoplatonizma 375 m buvo laisvojo meno mokytojas savo gimtajame miestelyje veliau Kartaginoje o 383 m isvyko į Roma Nors Romoje Augustinas tikejosi surasti geriausius retorikos specialistus taciau vietines retorikos mokyklos jį nuvyle Sv Augustinas ir Sv Monika 1846 aut Ary Scheffer Draugai manichejai pristate Augustina Romos miesto prefektui Simachui kurio paprase suteikti Augustinui retorikos profesoriaus vieta imperatoriskajame dvare Milane Gaves sia vieta 384 m Augustinas isvyko į Milana Apie savo dvasinį gyvenima siuo laikotarpiu parase savo Ispazinimuose Confessiones Augustino motina kuri buvo pas jį atvykusi spaude jį tapti kataliku o gyvenant Milane Augustinui didziulį įspudį padare sv Ambraziejaus pamokslai Jie griove Augustino prietarus del Sventuju Rastu ir krikscionybes bendrai Augustinas atsisake manicheizmo taciau netapo kataliku kaip Ambraziejus ar Monika bet pasirinko pagoniska neoplatonistinį poziurį į tiesa kuris kurį laika atrode padedantis atsakyti į jam rupimus klausimus taciau galiausiai jis perejo į skepticizma Neoplatoniku ypac Plotino isverstu Marijaus Viktorino rastu skaitymas atskleide Augustinui platu akiratį kaip spekuliatyviniu budu suprasti krikscioniu tikejima Po sunkios kovos su savo aistringa prigimtimi sv Antano ir kitu to meto Rytu vienuoliu dideles doroves pavyzdzio įkveptas beskaitydamas sv Pauliaus laisko romenams 13 sk 13 ir 14 eilutes 387 m atsiverte į krikscionybe Atsivertes Augustinas atsisake mokytojo darbo atsidejo rengtis krikstui kurį prieme is sv Ambraziejaus ranku per 387 m Velykas kartu su savo sunumi Adeodatu netrukus mirusiu 16 m amziaus ir draugu Alypium Ostijoje mirus Augustino motinai Monikai Augustinas kurį laika praleido Romoje po to 388 m grįzo į gimtaja Tagaste Cia jis ruosesi ramiai gyventi su draugais ir atsideti studijoms Taciau 391 m Hipono lot Hippo Regius aba Hippo liet forma nuo lot gen linksnio Hipponis gr Ἱppwn Basilikos vyskupas jį įsventino į kunigus o 394 m beveik prievarta buvo įsventintas į vyskupus ir paskirtas senojo vyskupo Valerijaus koadjutoriumi po kurio mirties 396 m tapo visateisiu Hipono diecezijos vyskupu Per 34 vyskupavimo metus Augustinas nuolat dirbo sakydamas pamokslus rupindamasis kunigu ir liaudies reikalais Kovojo su to meto religinemis kryptimis manichejais arijonais donatistais pelagionais ir semipelagionais kviete sinodus siuntinejo laiskus savo veikla apimdamas visa to meto katalikiskajį Vakaru pasaulį Mire 430 m rugpjucio 28 d vandalu valdovui Geizerichui apgulus Hipono miesta Pasakojama kad jis mire butent tuo metu kai vandalai griove miesto sienas Jis esa skatines miestiecius priesintis nes vandalai priklause arijonu sektai Tuo metu jam buvo 75 metai Augustino kunas yra augustinu baznycioje Pavijoje San Pietro in Ciel d oro kur jį VIII a is Afrikos pergabeno langobardu valdovas Luitprandas Augustino gyvenima pirmasis aprase jo mokinys ir draugas Posidijus Filosofija ir teologijaSv Augustinas vitrazo fragmente Lightner Museum Florida Augustino filosofija ir teologija formavosi stipriai įtakojama stoicizmo platonizmo ir neoplatonizmo is dalies ir neopitagorizmo ypac Plotino darbu galbut per Porfirija ir Taciau Augustinas neoplatonizma sukrikscionino panasiai kaip veliau Tomas Akvinietis sukrikscionino Augustino filosofinio mastymo pagrindinis bruozas karstas tiesos troskimas siekis pazinti Dieva ir siela Deum et animam scire cupio Gnoseologija Augustinas gerokai pries Dekarta teige kad tvirciausias viso filosofinio pazinimo pagrindas zmogui yra jo paties samones faktai Pagrindas absoliuciai pasitiketi samones faktais ir savuoju As yra tiesioginis siu faktu stebejimas Salia musu esantį fizinį pasaulį mes suvokiame jusliniu pazinimu taciau jis suteikia tik manyma o ne tikruma Tikro zinojimo mes turime tik apie protinius dalykus t y apie logikos matematikos etikos ir estetikos nekintamas tiesas Sias amzinasias tiesas musu dvasia pazįsta Dievo sviesos apsvieciama Sia iliuminacijos teorija perimdamas is Plotino Augustinas paremia ir krikscioniskaisiais sv Rastais Iliuminacijos teorija yra centrine mintis Augustino filosofijoje ir velesniais laikais XIII amziuje si ideja pranciskonu scholastikoje buvo sujungta su arabu filosofijos elementais ir atitinkamai pakeista Metafizinis Dievo įrodymas Savo vidiniu kontempliavimu mes savo dvasioj pazįstame logikos matematikos etikos estetikos ir religijos auksciausias tiesas Siu amzinu nekintamu ir butinu tiesu buvimas paaiskinamas tik auksciausios amzinos nekintamos ir butinai esancios dvasines butybes Dievo buvimu Be siuo vadinamuoju neotiniu Dievo įrodymu kuriuo remiasi ir Dekartas bei Leibnicas Augustinas Dievo buvima įrodineja dar ir teleologiniu psichologiniu ir moraliniu keliu Musu nepajeguma pazinti Dievo butybe Augustinas isreiske posakiu docta ignorantia kurį veliau isplatino Dievas Augustinui yra fizines intelektualines ir moralines tvarkos pirmutinis pagrindas absoliuti pirmine tikrove pirmine tiesa ir auksciausias geris Gamtos filosofija Krikscionybes mintį kad pasaulis yra sukurtas Dievo Augustinas jungia su is neoplatonizmo perimta Platono dialoge pasaulio suformavimo teorija apie seklines jegas rationes seminales Dievas is nieko sukure materija ir į ja įdejo seklines jegas is kuriu pagal tam tikrus formavimosi ir pletojimosi desnius susidare empirinis pasaulis ir jo atskirosios butybes Taigi Augustinas kuriamajį teizma jungia su tokiu mokslu kuris labai panasus į naujuju laiku evoliucijos teorija nors nuo jos ir skiriasi Etika Augustinas etikoje yra voliuntaristas t y valios etikos atstovas tuo jis skiriasi nuo intelektualistines proto ir neoplatoniku etikos Savo etikoje Augustinas bande suderinti dorybe ir dieviskaja apvaizda providencializmas Valia Augustinui yra pranasiausioji sielos galia judinanti visas kitas sielos jegas Dorovinis pradmuo dorybe gludi geroje valioje gerame nusistatyme Dora valia savo auksciausiajį tiksla mato Dieve auksciausiame geryje kuris vienas tegali patenkinti zmogaus laimes troskulį Doros valios auksciausia norma yra dieviskasis amzinas įstatymas lex aeterna kuris yra įspraustas į zmogaus sirdį kaip naturalus gamtos desnis ir kuriame atsispindi amzinosios butinosios ir nekintamos musu dvasios dorovines tiesos Kulturos ir istorijos filosofija Augustino kulturos ir istorijos filosofija atspindima jo veikale Apie Dievo valstybe De civitate Dei kur vaizduojama per amzius trunkanti kova tarp zemiskos valstybes civitas terrena t y zemiskai nusiteikusiu zmoniu bendruomenes Dievo priesu su Dievo valstybe civitas Dei Sis Augustino veikalas viduramziais buvo placiai skaitomas ir komentuojamas Tuo paciu jis buvo svarbus antikinio gyvenimo pazinimo saltinis Teologija Augustino teologija vakaru minties istorijoje buvo reiksmingesne nei jo filosofija Augustinas buvo kai kuriu teologijos disciplinu pradininku pvz hermeneutikos homiletikos katechetikos Augustino mintys apie filosofijos propedeutine reiksme teologijai apie autoriteto auctoritas ir proto ratio tikejimo ir zinojimo santykius dave kryptį susikurti scholastiniam teologijos metodui Augustino teologija pagrįsta jo mokymu apie Dieviskaja Trejybe zmogaus prigimties nuodeminguma bei butinybe siekti palaimos Jo Dievo ir zmogaus santykio apibrezimu remtasi ir velesniais simtmeciais Veikalu De Trinitate 399 419 m Augustinas nuzymejo kelia spekuliatyviniam mokslui apie sv Trejybe Cia reiksmingiausias dalykas yra intertrinitarinio gyvenimo vyksmu psichologiskas aiskinimas pagal zmogaus sielos gyvenimo analogija atmintis protas valia kaip Tevo Zodzio ir Meiles Dvasios paveikslas sv Trejybeje Augustinas soteriologijoje giliai suvoke Kristaus tarpininkavima ir to tarpininkavimo didziausiajį akta kryziaus ir aukos mirtį Sv Pauliaus mintis kad baznycia esanti mistinis Kristaus kunas buvo pagrindas Augustino mokslui apie tolimesnį Kristaus gyvenima ir veikima Baznycioje Augustinas laikesi poziurio kad Biblijos tekstas neturi but suprantamas paraidziui jei jis priestarauja tam ka mes zinome is mokslo ar is Dievo duotu protu Augustinas laikesi poziurio kad viskas visatoje buvo Dievo sukurta vienu metu o ne per septynias dienas kaip galima butu suprasti paraidziui skaitant Biblija Dogmatine antropologija ir malones mokslas Kovodamas su ir semipelagionais Augustinas sukure dogmatine antropologija ir malones moksla kuris augustiniskoje formuluoteje yra priimtas ir kataliku dogmatikoje Pradzioje Augustinas buvo grieztas zmogaus valios laisves salininkas Neneigdamas jos Augustinas nuo 397 m Dvi knygos vyskupui Simplicionui stipriai pabrezdavo zmogaus prigimties sugedima del Adomo nuodemes Dievo malones virsenybe ir isrinktuju predestinacija Tuo veliau remesi ir kataliku baznycios skelbiamojo mokslo priesininkai Liuteris Kalvinas jansenistai Predestinacijos minties siek tiek paveiktas yra ir Augustino veikalas De civitate Dei Dievo malone gaunama baznycios sakramentais kuriu objektyvu veikima nepriklausoma nuo teikejo tikejimo ir dorovingumo Augustinas pagrinde kovodamas su donatistais Augustino mintys buvo pagrindas sakramentu mokslui XII ir XIII a Poziuris į prigimtine nuodeme atsiskleidzia jo darbuose nukreiptuose pries Nors staciatikiu teologai pripazino kad visi zmones įgauna prigimtine Adomo ir Ievos nuodeme taciau su Augustino doktrina nesutiko ir tai laikoma vienu pagrindiniu Rytu ir Vakaru krikscionybes skilimo saltiniu Krikscionybes apologija Placiai uzsimota krikscionybes apologija yra Augustino veikalas De civitate Dei kuriame destoma krikscionybes pergale pries pagonybe Valstybes mokslasAugustinas krikscioniska prasme modifikuoja antikines Cicerono mintis zmoniu susiburima į bendruomene traktuoja kaip kylantį is zmogaus prigimties Kiekviena valstybes galia esanti is Dievo taciau Dievo valia nustato ribas ir valstybes valdziai Aiskindamas pirmasias Sventojo Rasto eilutes Augustinas pastebejo kad Dievas sukurdamas pirmajį zmogu jam leido viespatauti tik gyvuliams bet ne kitiems zmonems Dievo zmoniu bendruomeneje turi viespatauti taika pax ir teisingumas iustitia Nesant teisingumo kas gi is viso yra valstybes jei ne dideles plesiku gaujos De Civitate Dei IV 4 Baznycia budama Dievo valstybe ir Kristaus įstaiga yra aukstesne uz valstybe zmoniu bendruomene taciau Augustinas niekur netvirtina kad politiniu poziuriu valstybe turi is principo priklausyti nuo baznycios Augustino rastai turejo įtakos suformuoti doktrinai Savo rastuose pries Augustinas propagavo jegos pries juos naudojima siekiant atversti is erezijos Augustino buvo vienintele vakaru krikscionybeje iki susipazinimo su Aristotelio politika Tomo Akviniecio laikais Augustino tekstai vaidino didelį vaidmenį nagrinejant baznycios ir valstybes popieziaus ir imperatoriaus galios santykius viduramziais VeikalaiPries akademikus Contra Academicos 386 Apie palaiminga gyvenima De vita beata 386 Apie tvarka De ordine 386 De dialectica 387 Apie sielos nemirtinguma De immortalitate animae 387 Apie sielos didybe De quantitate animae 387 388 Apie Kataliku Baznycios paprocius De moribus ecclesiae catholicae 387 389 Apie muzika De musica 388 Apie laisvajį sprendima De libero arbitrio 388 395 De diversis quaestionibus 388 395 Apie mokytoja De magistro 389 Apie tikraja religija De vera religione 389 391 Contra Manichaeos de duabus animabus 392 De mendacio 394 De sermone Domini in monte 394 De doctrina christiana 397 426 Ispazinimai Confessiones 397 398 De natura boni contra manichaeos 399 Contra Faustum manichaeum 399 Apie Dievo valstybe De civitate Dei pradeta apie 413 baigta 426 Apie Trejybe De trinitate 400 416 Pradzios knygos tiesiogines prasmes paaiskinimai De genesi ad litteram 401 414 De spiritu et littera 412 De perfectione justicia hominis 412 In ioannis evangelium tractatus 416 De nuptiis et concupiscentia 419 421 De cura pro mortuis 421 Enchiridion de Fide Spe et Charitate 421 Retractiones 428 De praedestinatione sanctorum 429 SaltiniaiWells 2000 p 54 LiteraturaWells J 2000 Longman Pronunciation Dictionary 2nd leid New York Longman ISBN 978 0 582 36467 7