Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Žvaigždėdara žvaigždžių formavimasis procesas kai medžiagos sutankėjimai molekuliniuose debesyse kolapsuoja susitraukia
Žvaigždėdara
Žvaigždėdara (žvaigždžių formavimasis) - procesas, kai medžiagos sutankėjimai molekuliniuose debesyse kolapsuoja (susitraukia), suformuodami plazmos kamuolius - prožvaigždes, vėliau virstančias žvaigždėmis. Žvaigždėdaros teorijos nagrinėja tarpžvaigždinę medžiagą, molekulinius debesis, gravitacinio nestabilumo mechanizmus, ir planetų formavimąsi. Ji taip pat turi paaiškinti dvinarių ir daugianarių žvaigždžių sistemų formavimąsi ir (angl. IMF - initial mass function).
Formavimosi etapai
Pagal dabartines žvaigždėdaros teorijas, tankesnės sritys molekuliniuose debesyse tampa gravitaciškai nestabilios (pavyzdžiui, dėl Džinso nestabilumo), fragmentuoja ir ima kolapsuoti (taip vadinamoji spontaninė žvaigždėdara) arba supernovų (ar karštų jaunų žvaigždžių) smūginės bangos priverčia aplinkinę medžiagą susispausti (taip vadinamoji indukuotoji žvaigždėdara). Dalis kolapso gravitacinės energijos išspinduliuojama infraraudonuoju spinduliavimu, kita dalis įkaitina būsimosios žvaigždės šerdį. Vėlesnė akrecija vyksta iš aplinkžvaigždinio disko. Kuomet temperatūra ir tankis pakankamai padidėja, šerdyje pradeda degti deuteris. Nors traukimasis sulėtėja, bet visiškai nesustoja. Šioje vystymosi stadijoje atsiranda čiurkšlės iš polinių disko sričių. Galų gale žvaigždės centre ima degti vandenilis, o supantis žvaigždę apvalkalas ir diskas labai smarkiai praretėja - žvaigždė tampa matoma išoriniam stebėtojui.
Šios vystymos stadijos labai priklauso nuo žvaigždės masės - kuo masyvesnė žvaigždė, tuo greitesni ir trumpesni evoliuciniai procesai.
Stebėjimai
Nors kartais dujų - dulkių kokonai, iš kurių susidaro žvaigždės yra stebimi kaip tamsūs dariniai švieiame fone (Boko globulės), paprastai besiformuojančią žvaigždę galima aptikti tik ilgesniuose nei matomoji šviesa bangų ilgiuose: artimoji infraraudonoji sritis (šiluminis gana šaltų objektų spinduliavimas), milimetrinis ir radijo diapazonas (pavyzdžiui, anglies monoksido molekulių emisija). Tai sukelia nemažus sunkumus, kadangi Žemės atmosfera yra neskaidri nuo 20 μm iki 850 μm, su labai siaurais pralaidumo langais ties 200 ir 450 μm.
Atskirų žvaigždžių formavimasis tiesigiai gali būti stebimas tik mūsų Galaktikoje. Tolimose galaktikose žvaigždėdara analizuojama, pasinaudojant netiesioginiais spektriniais požymiais.
Žymūs objektai
- -- atrastas 1978 m., manoma, kad jo amžius tik apie 1000 metų. Kadangi atstumas iki jo yra apie 10 000 šviesmečių, tikrasis jo dabartinis amžius yra 11000 metų.
- -- Pirmoji 0 klasės prožvaigždė - prožvaigždė, į kurią dar vyksta aktyvi medžiagos akrecija. Atrasta 1993 m., yra jaunesnė nei 10 000 metų[1].
- -- Labai silpnas objektas, atrastas tik su naujausios kartos teleskopais. Greičiausiai tai yra jauniausia 0 klasės mažos masės prožvaigždė (panaši į rudąją nykštukę arba net planemą). [2] Archyvuota kopija 2006-02-21 iš Wayback Machine projekto..
- -- Jauniausia pagrindinės sekos žvaigždė, atrasta 2006 metais. Jos amžius yra apie 3,5 milijono metų [3].
Mažos ir didelės masių žvaigždžių formavimasis
Mažos masės žvaigždės turėtų formuotis iš sutankėjimų molekuliniuose debesyse. Tačiau masyvesnių, nei 8 Saulės masės žvaigždių formavimasis nėra iki galo aiškus.
Masyvios žvaigždės turėtų smarkiai spinduliuoti ir „nupūsti“ įkrentančią medžiagą. Dėl to didesnės masė žvaigždžių lyg ir negalėtų susidaryti. Tačiau paskutiniai teoriniai tyrinėjimai parodė, kad susidarančios čiurkšlės iš polinių prožvaigždės sričių gali išvalyti apvalkale „skyles“, pro kurias spinduliavimas lengviau išeina, netrukdydamas medžiagos akrecijai iš disko į prožvaigždę. Taigi, masyvių žvaigždžių susiformavimas neturėtų iš esmės skirtis nuo mažos masės žvaigždėdaros. Žinoma, yra ir kitų masyvių žvaigždžių formavimosi teorijų - tarkim kelių mažesnės masės žvaigždžių susiliejimas.
Nuorodos
- Žvaigždėdara
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Žvaigždėdara, Kas yra Žvaigždėdara? Ką reiškia Žvaigždėdara?
Zvaigzdedara zvaigzdziu formavimasis procesas kai medziagos sutankejimai molekuliniuose debesyse kolapsuoja susitraukia suformuodami plazmos kamuolius prozvaigzdes veliau virstancias zvaigzdemis Zvaigzdedaros teorijos nagrineja tarpzvaigzdine medziaga molekulinius debesis gravitacinio nestabilumo mechanizmus ir planetu formavimasi Ji taip pat turi paaiskinti dvinariu ir daugianariu zvaigzdziu sistemu formavimasi ir angl IMF initial mass function Formavimosi etapaiPagal dabartines zvaigzdedaros teorijas tankesnes sritys molekuliniuose debesyse tampa gravitaciskai nestabilios pavyzdziui del Dzinso nestabilumo fragmentuoja ir ima kolapsuoti taip vadinamoji spontanine zvaigzdedara arba supernovu ar karstu jaunu zvaigzdziu smugines bangos privercia aplinkine medziaga susispausti taip vadinamoji indukuotoji zvaigzdedara Dalis kolapso gravitacines energijos isspinduliuojama infraraudonuoju spinduliavimu kita dalis įkaitina busimosios zvaigzdes serdį Velesne akrecija vyksta is aplinkzvaigzdinio disko Kuomet temperatura ir tankis pakankamai padideja serdyje pradeda degti deuteris Nors traukimasis suleteja bet visiskai nesustoja Sioje vystymosi stadijoje atsiranda ciurksles is poliniu disko sriciu Galu gale zvaigzdes centre ima degti vandenilis o supantis zvaigzde apvalkalas ir diskas labai smarkiai prareteja zvaigzde tampa matoma isoriniam stebetojui Sios vystymos stadijos labai priklauso nuo zvaigzdes mases kuo masyvesne zvaigzde tuo greitesni ir trumpesni evoliuciniai procesai StebejimaiOriono ukas klasikinis zvaigzdedaros vaizdas masyvios jaunos zvaigzdes smarkiai spinduliuodamos suspaude uka ir suformavo tankiu duju dulkiu stulpus kuriuose kada nors susidarys zvaigzdes Tai yra vienas is ispudingiausiu ir fotogeniskiausiu astonominiu objektu Nors kartais duju dulkiu kokonai is kuriu susidaro zvaigzdes yra stebimi kaip tamsus dariniai svieiame fone Boko globules paprastai besiformuojancia zvaigzde galima aptikti tik ilgesniuose nei matomoji sviesa bangu ilgiuose artimoji infraraudonoji sritis siluminis gana saltu objektu spinduliavimas milimetrinis ir radijo diapazonas pavyzdziui anglies monoksido molekuliu emisija Tai sukelia nemazus sunkumus kadangi Zemes atmosfera yra neskaidri nuo 20 mm iki 850 mm su labai siaurais pralaidumo langais ties 200 ir 450 mm Atskiru zvaigzdziu formavimasis tiesigiai gali buti stebimas tik musu Galaktikoje Tolimose galaktikose zvaigzdedara analizuojama pasinaudojant netiesioginiais spektriniais pozymiais Zymus objektai atrastas 1978 m manoma kad jo amzius tik apie 1000 metu Kadangi atstumas iki jo yra apie 10 000 sviesmeciu tikrasis jo dabartinis amzius yra 11000 metu Pirmoji 0 klases prozvaigzde prozvaigzde į kuria dar vyksta aktyvi medziagos akrecija Atrasta 1993 m yra jaunesne nei 10 000 metu 1 Labai silpnas objektas atrastas tik su naujausios kartos teleskopais Greiciausiai tai yra jauniausia 0 klases mazos mases prozvaigzde panasi į rudaja nykstuke arba net planema 2 Archyvuota kopija 2006 02 21 is Wayback Machine projekto Jauniausia pagrindines sekos zvaigzde atrasta 2006 metais Jos amzius yra apie 3 5 milijono metu 3 Mazos ir dideles masiu zvaigzdziu formavimasisMazos mases zvaigzdes turetu formuotis is sutankejimu molekuliniuose debesyse Taciau masyvesniu nei 8 Saules mases zvaigzdiu formavimasis nera iki galo aiskus Masyvios zvaigzdes turetu smarkiai spinduliuoti ir nupusti įkrentancia medziaga Del to didesnes mase zvaigzdziu lyg ir negaletu susidaryti Taciau paskutiniai teoriniai tyrinejimai parode kad susidarancios ciurksles is poliniu prozvaigzdes sriciu gali isvalyti apvalkale skyles pro kurias spinduliavimas lengviau iseina netrukdydamas medziagos akrecijai is disko į prozvaigzde Taigi masyviu zvaigzdziu susiformavimas neturetu is esmes skirtis nuo mazos mases zvaigzdedaros Zinoma yra ir kitu masyviu zvaigzdziu formavimosi teoriju tarkim keliu mazesnes mases zvaigzdziu susiliejimas NuorodosZvaigzdedara