Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Silpnoji sąveika

  • Pagrindinis puslapis
  • Silpnoji sąveika
Silpnoji sąveika
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Silpnoji sąveika arba silpnoji jėga (kartais – silpnoji branduolinė jėga) – viena iš fundamentaliųjų sąveikų, pasireiškianti beta skilimo (neutrono atomo branduolyje) metu ir subatominių dalelių tarpusavio sąveikoje. Sąveiką perneša W ir Z bozonai, o apibūdinimas „silpnoji“ kilęs iš to, jog ši jėga 1013 kartų silpnesnė už stipriąją sąveiką.

Savybės

Silpnoji sąveika veikia visus kairiuosius leptonus ir kvarkus. Tai vienintelė sąveika veikianti neutrinus (išskyrus gravitoną, kuris nereikšmingas laboratorinėse skalėse). Silpnoji sąveika unikali kai kuriais atžvilgiais:

  1. Vienintelė sąveika, kuri gali pakeisti .
  2. Vienintelė sąveika, kuri pažeidžia (nes veikia tik kairines daleles). Taip pat ji vienintelė pažeidžia .
  3. Ją perneša sunkieji . Ši neįprasta savybė paaiškinama standartiniame modelyje .

Dėl didelės silpnosios sąveikos dalelių nešėjų masės (apie 80, 90 GeV/c²), pagal jų ribota iki 3×10–27 sekundžių. Todėl, net judant šviesos greičiu veikimo atstumas tesiekia 10–18 metrų, t. y. apie 1000 kartų mažesnis atstumas, nei atomo branduolio skersmuo.

Sąveikos tipai

Yra trys silpnosios sąveikos tipai. Du iš jų apima bozonus su krūviais, todėl vadinamos „ sąveikomis“, o trečioji vadinama „ sąveika“, nes ją perneša neutralus Z bozonas.

  • Leptonas su krūviu (pvz., elektronas ar miuonas) gali išspinduliuoti ar sugerti W bozoną ir virsti į atitinkamą neutriną.
  • Žemyn kvarkas (su krūviu –1/3 e) gali išspinduliuoti ar sugerti W bozoną ir virsti į aukštyn kvarkų superpoziciją. Ir atvirkščiai.
  • Abu, leptonas arba kvarkas, gali išspinduliuoti arba sugerti Z bozoną

Elektrosilpnoji sąveika

Standartinis dalelių modelis elektromagnetinę sąveiką ir silpnąją sąveiką apibūdiną kaip dvi skirtingas išraiškas. Už šios teorijos sukūrimą , Abdus Salam ir 1979 m. buvo apdovanoti Nobelio fizikos premija.

Pagal elektrosilpnąją teoriją, aukštose energijose visata turi keturis identiškus bemasius , panašius į fotoną, ir skaliarinį Higso lauką. Tačiau žemose energijose spontaniškai išardo Higso lauko simetriją. Šios simetrijos suardymas sukuria tris bemasius , kurie absorbuojami trijų fotoniškų laukų, suteikiant jiems masę. Šie trys laukai tampa silpnosios sąveikos . Ketvirtasis laukas – elektromagnetinės sąveikos fotonas – lieka bemasis.

Ši teorija leido apskaičiuoti Z bozono masę dar iki jo eksperimentinio atradimo. Pats Higso bozonas paskelbtas aptiktu CERN dalelių greitintuve 2012-ųjų liepos 4d.

   Šis straipsnis apie dalelių fiziką yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 16 Lie, 2025 / 09:33

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Silpnoji sąveika, Kas yra Silpnoji sąveika? Ką reiškia Silpnoji sąveika?

Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Silpnoji saveika arba silpnoji jega kartais silpnoji branduoline jega viena is fundamentaliuju saveiku pasireiskianti beta skilimo neutrono atomo branduolyje metu ir subatominiu daleliu tarpusavio saveikoje Saveika pernesa W ir Z bozonai o apibudinimas silpnoji kiles is to jog si jega 1013 kartu silpnesne uz stipriaja saveika SavybesFeinmano diagrama vaizduojanti neutrono beta skilimo į elektroninį antineutrina ir elektrona per tarpininka W bozona Silpnoji saveika veikia visus kairiuosius leptonus ir kvarkus Tai vienintele saveika veikianti neutrinus isskyrus gravitona kuris nereiksmingas laboratorinese skalese Silpnoji saveika unikali kai kuriais atzvilgiais Vienintele saveika kuri gali pakeisti Vienintele saveika kuri pazeidzia nes veikia tik kairines daleles Taip pat ji vienintele pazeidzia Ja pernesa sunkieji Si neįprasta savybe paaiskinama standartiniame modelyje Del dideles silpnosios saveikos daleliu neseju mases apie 80 90 GeV c pagal ju ribota iki 3 10 27 sekundziu Todel net judant sviesos greiciu veikimo atstumas tesiekia 10 18 metru t y apie 1000 kartu mazesnis atstumas nei atomo branduolio skersmuo Saveikos tipai Yra trys silpnosios saveikos tipai Du is ju apima bozonus su kruviais todel vadinamos saveikomis o trecioji vadinama saveika nes ja pernesa neutralus Z bozonas Leptonas su kruviu pvz elektronas ar miuonas gali isspinduliuoti ar sugerti W bozona ir virsti į atitinkama neutrina Zemyn kvarkas su kruviu 1 3 e gali isspinduliuoti ar sugerti W bozona ir virsti į aukstyn kvarku superpozicija Ir atvirksciai Abu leptonas arba kvarkas gali isspinduliuoti arba sugerti Z bozonaElektrosilpnoji saveikaStandartinis daleliu modelis elektromagnetine saveika ir silpnaja saveika apibudina kaip dvi skirtingas israiskas Uz sios teorijos sukurima Abdus Salam ir 1979 m buvo apdovanoti Nobelio fizikos premija Pagal elektrosilpnaja teorija aukstose energijose visata turi keturis identiskus bemasius panasius į fotona ir skaliarinį Higso lauka Taciau zemose energijose spontaniskai isardo Higso lauko simetrija Sios simetrijos suardymas sukuria tris bemasius kurie absorbuojami triju fotonisku lauku suteikiant jiems mase Sie trys laukai tampa silpnosios saveikos Ketvirtasis laukas elektromagnetines saveikos fotonas lieka bemasis Si teorija leido apskaiciuoti Z bozono mase dar iki jo eksperimentinio atradimo Pats Higso bozonas paskelbtas aptiktu CERN daleliu greitintuve 2012 uju liepos 4d Sis straipsnis apie daleliu fizika yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį

Naujausi straipsniai
  • Liepa 16, 2025

    Antanas Mačiuika

  • Liepa 16, 2025

    Antanas Kazilevičius

  • Liepa 16, 2025

    Antanas Busilas

  • Liepa 16, 2025

    Antanas Albertas Radvila

  • Liepa 16, 2025

    AZ Alkmaar

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje