Interneto bendrovių burbulas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Interneto bendrovių burbulas (aukštųjų technologijų bendrovių, dot com burbulas) buvo spekuliatyvus burbulas, apimantis 1995–2000 m. tarpsnį, pasiekęs aukščiausią tašką kovo 10 dieną NASDAQ akcijų indeksui palietus 5132.52 atžymą.

Pernelyg didelis optimizmas ir spekuliaciniai motyvai išpūtė interneto bendrovių burbulą. 1995–2000 m. dėl sparčiai brangstančių interneto bendrovių ir su jomis susijusių įmonių akcijų (išaugino „“ indeksą 640 proc. iki visų laikų aukščiausio taško. Tačiau nuo 2000 m. gegužės mėnesį buvusių aukštumų indeksas nukrito maždaug 78 proc. ir rinkos kapitalizaciją sumažino 6 trilijonais dolerių). Smarkiai kilo visa . Nuo 1999-ųjų per metus JAV NASDAQ akcijų indeksas padvigubėjo. Tačiau 2000 m. šis burbulas pradėjo bliūkšti.

Interneto bendrovių manija

Dvidešimtojo amžiaus devintasis dešimtmetis buvo informacinių technologijų (IT) triumfo liudininkas. Kompiuterių plitimas sukėlė programinės įrangos gaminimo bumą, pritraukusį rizikos kapitalistų pinigus. Pateikę pirminį viešąjį akcijų siūlymą vis daugiau ir daugiau IT bendrovių pateko į . IT bendrovių akcijos buvo įtrauktos į NASDAQ, elektroninės vertybinių popierių biržos, sąrašus. Telekomunikacijų, interneto ir pažangią programinę įrangą gaminančios bendrovės buvo pavadintos naujosios ekonomikos bendrovėmis, nors dauguma jų net nebuvo pelningos. Buvo manyta, kad inovacinių technologijų lyderių apyvarta greitai padidės, o jų akcijos pradės nešti pelną. Naujosios ekonomikos bendrovės dažniausiai neuždirbdavo pelno, todėl analitikai sugalvojo naujus būdus ir rodiklius bendrovėms įvertinti, kad pateisintų tą kainą, kurią investuotojai buvo pasirengę mokėti už pelno neuždirbančių bendrovių akcijas.

Technologinė manija pasiekė viršūnę 2000 m. Investuotojai pradėjo abejoti savo viltimis gauti pelną ir nusprendė parduoti akcijas. Paaiškėjo, kad daug interneto bendrovių manipuliavo apskaitos duomenimis, o tai dar labiau pablogino finansiškai nesaugių bendrovių padėtį. NASDAQ indeksas krito 80 proc. nuo savo aukščiausios reikšmės 2000-jų pradžioje ir iki šiol nepasiekė prieš griūtį buvusio lygio. Daugelio vartotojų indėliai buvo vienaip ar kitaip susiję su vertybinių popierių rinka, todėl akcijų rinkos griūtis neišvengiamai paveikė visą ekonomiką.