Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šarlis de Golis pranc Charles André Joseph Marie de Gaulle18 as Prancūzijos prezidentasŠarlis de Golis 1942 m Gimė 1890
Šarlis de Golis
| Šarlis de Golis pranc. Charles André Joseph Marie de Gaulle | |
|---|---|
| 18-as Prancūzijos prezidentas | |
| Šarlis de Golis 1942 m. | |
| Gimė | 1890 m. lapkričio 22 d. Lilis, Prancūzija |
| Mirė | 1970 m. lapkričio 9 d. (79 metai) |
| 18-as Prancūzijos prezidentas | |
| Veikla | prancūzų generolas ir politikas, pirmasis Penktosios Respublikos prezidentas, valdė nuo 1959 m. sausio 8 d. iki 1969 m. balandžio 28 d. |
| Žymūs apdovanojimai | |
|
| |
| Vikiteka | Charles de Gaulle |
| Parašas | |
Šarlis de Golis (pranc. Charles André Joseph Marie de Gaulle, 1890 m. lapkričio 22 d. – 1970 m. lapkričio 9 d.) – prancūzų generolas ir politikas, pirmasis Penktosios Respublikos prezidentas, valdęs nuo 1959 m. sausio 8 d. iki 1969 m. balandžio 28 d.
Biografija
Iškilimas
Gimė gausioje, konservatyvioje ir religingoje mokytojo šeimoje. Mokėsi privačioje katalikiškoje Paryžiaus mokykloje. Vėliau įstojo ir 1912 m. baigė prestižinę Prancūzijos Saint-Cyr karo akademiją. Pirmojo pasaulinio karo metu tarnavo Prancūzijos kariuomenės 33-iajame pėstininkų pulke. 1916 m. Verdeno mūšio metu buvo sužeistas ir pateko į Vokietijos nelaisvę, iš kurios šešis kartus bandė pabėgti. Nuo 1919 m. iki 1920 m. tarnavo Prancūzijos karinėje misijoje Lenkijoje. 1927 m. - 1929 m. ir 1936 m. - 1938 m. tarnavo Prancūzijos kariuomenės daliniuose, kurie buvo užėmę Vokietijos Reino kraštą. Nuo 1929 m. iki 1931 m. buvo paskirtas vadovauti pėstininkų batalionui tuomet Prancūzijos protektorato statusą turėjusioje Sirijoje. Tarpukario metais parašė pirmuosius karo teorijos leidinius, kuriuose siūlė kurti profesionalios ir mobilios bei mechanizuotos kariuomenės dalinius.
Antrasis pasaulinis karas
Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, 1940 m. gegužės 15 d. buvo paskirtas vadovavauti 4-ajai tankų divizijai. Po poros dienų atakavo ir privertė trauktis Vokietijos kariuomenę. Tai buvo vienas iš nedaugelio sėkmingų Prancūzijos karo veiksmų Mūšio dėl Prancūzijos metu. Gegužės 24 d. paskirtas brigados generolu, birželio 5 d. ir Gynybos ministro pavaduotoju. Nepakluso P. Peteno įsakymui nutraukti karo veiksmus prieš Vokietiją. Birželio 14 d. išvyko į Jungtinę Karalystę derybų dėl Prancūzijos vyriausybės evakuacijos į Afriką. 1940 m. birželio 15 d. Vokietijos kariuomenei įžengus į Paryžių, Šarlis de Golis radijo laidoje iš Londono pakvietė prancūzus stoti į jo vadovaujamos Laisvosios Prancūzijos armiją ir ruoštis išvaduoti šalį. 1940 m. rugpjūčio 2 d. Viši režimo karo tribunolas už maištą ir dezertyravimą iš kariuomenės Š. de Golį nuteisė mirties bausme. 1943 m. rugpjūtį Sąjungininkai jį pripažino Prancūzijos pasipriešinimo Vokietijos okupacijai vyriausiuoju vadu ir nacionaliniu lyderiu. Nuo 1944 m. rugpjūčio de Golis – Prancūzijos laikinosios vyriausybės ministras pirmininkas.
Opozicijoje
Nepritaręs Ketvirtosios Prancūzijos respublikos Konstitucijai, 1946 m. sausį atsistatydino iš pareigų. Įkūrė opozicinę partiją – Prancūzų tautos susivienijimą, tačiau 1951 m. vykusiuose rinkimuose partija daugumos nelaimėjo, 1953 m. pats Š. de Golis ją panaikino. Penkerius metus praleido vienumoje. Per tą laiką parašė trijų tomų vadinamuosius „Karo memuarus“. 1957 m. kilusi gili politinė krizė Prancūzijoje, ilgai trukę konfliktai Prancūzijos užjūrio valdose – iš pradžių pralaimėjimas Vietnamo kare, o netrukus ir prasidėjęs karas Alžyre sukėlė ir ekonominius sunkumus šalyje. Situaciją paaštrino tai, kad Ketvirtosios Prancūzijos respublikos prezidentas turėjo mažai galių įtakoti dažnai besikeičiančias šalies Vyriausybes. 1958 m. gegužės 15 d. Š. de Golis išleido atsišaukimą, kuriame pareiškė esąs pasiruošęs „priimti visus Respublikos įgaliojimus“. Tų pačių metų birželio 1 d. Prancūzijos prezidentas René Coty kreipėsi į Nacionalinį susirinkimą ir pareikalavo suteikti nepaprastuosius įgaliojimus Š. de Goliui formuoti naują Vyriausybę ir pakeisti Konstituciją. Birželio 1 d. parlamentas paskyrė de Golį naujuoju šalies ministru pirmininku. Rugpjūčio mėnesį buvo parengtas naujos Konstitucijos projektas, kuriuo labai sustiprintos prezidento galios, numatyti visuotiniai prezidento rinkimai, ir, atitinkamai, sumažinti parlamento įgaliojimai. 1958 m. rugsėjo 28 d. įvykusio referendumo metu, palaikius 79,2% balsavusiųjų, buvo priimta naujoji Konstitucija ir sukurta Penktoji Prancūzijos Respublika.
Prancūzijos prezidentas
1958 m. gruodžio 21 d. įvykusiuose prezidento rinkimuose Š. de Golis gavo 75,5% balsų. Vadovaujant Š. de Goliui, Prancūzija pripažino Alžyro ir kitų Prancūzijos kolonijų Afrikoje bei Azijoje suverenitetą. Tuo pat metu Prancūzija labai sustiprino karinę galią – sukūrė ir išbandė branduolinius ginklus. 1965 m. Š. de Golis buvo perrinktas antrajai kadencijai. Š. de Golio vykdoma užsienio politika tapo antiamerikietiška – 1965 m. vasario 4 d. Prancūzija pareiškė tarptautiniuose atsiskaitymuose nebenaudosianti JAV dolerio ir pereisianti prie aukso standarto. 1966 m. vasario 21 d. Prancūzija išstojo iš NATO karinių struktūrų. NATO būstinė buvo perkelta iš Paryžiaus į Briuselį. Š. de Golis pasmerkė Izraelio veiksmus Šešių dienų karo metu bei JAV pradėtą karą Vietname. Dėl pablogėjusios socialinės ir ekonominės padėties, 1968 m. gegužę kilus neramumams Prancūzijoje, Š. de Golio pozicijos labai susilpnėjo. 1968 m. gegužės 30 d. Š. de Golis paleido parlamentą. Birželio pabaigoje įvykusius rinkimus didele persvara laimėjo prezidentinė partija. 1969 m. balandžio 27 d. dauguma Prancūzijos rinkėjų nepalaikė de Golio siūlymo referendumu pakeisti Prancūzijos Senato statusą ir suteikti daugiau galių vietos savivaldai. Kitą dieną Š. de Golis atsistatydino iš pareigų. 1970 m. lapkričio 9 d. jis, plyšus aortai, netikėtai mirė. Palaidotas Colombey savivaldybės, kurioje gyveno daugelį metų, kapinėse.
Atminimo įamžinimas
Iškart po mirties, Prancūzijoje Š. de Golis tapo nacionaliniu didvyriu, kurį prancūzai vadina „generolu de Goliu“ ar tiesiog „generolu“. Jo vardu buvo pavadintas Paryžiaus pagrindinis oro uostas, Paryžiaus aikštė, Prancūzijos karinio laivyno lėktuvnešis, pastatytas paminklas, sukurti keli filmai.
| Politinis postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: | Prancūzijos prezidentas 1959–1969 | Po to: Žoržas Pompidu |
Šaltiniai
Vikicitatos
- de Gaulle Charles (Šarlis de Golis). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 458 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Šarlis de Golis, Kas yra Šarlis de Golis? Ką reiškia Šarlis de Golis?
Sarlis de Golis pranc Charles Andre Joseph Marie de Gaulle18 as Prancuzijos prezidentasSarlis de Golis 1942 m Gime 1890 m lapkricio 22 d Lilis PrancuzijaMire 1970 m lapkricio 9 d 79 metai 18 as Prancuzijos prezidentasVeikla prancuzu generolas ir politikas pirmasis Penktosios Respublikos prezidentas valde nuo 1959 m sausio 8 d iki 1969 m balandzio 28 d Zymus apdovanojimaiVikiteka Charles de GaulleParasas Sarlis de Golis pranc Charles Andre Joseph Marie de Gaulle 1890 m lapkricio 22 d 1970 m lapkricio 9 d prancuzu generolas ir politikas pirmasis Penktosios Respublikos prezidentas valdes nuo 1959 m sausio 8 d iki 1969 m balandzio 28 d BiografijaIskilimas Gime gausioje konservatyvioje ir religingoje mokytojo seimoje Mokesi privacioje katalikiskoje Paryziaus mokykloje Veliau įstojo ir 1912 m baige prestizine Prancuzijos Saint Cyr karo akademija Pirmojo pasaulinio karo metu tarnavo Prancuzijos kariuomenes 33 iajame pestininku pulke 1916 m Verdeno musio metu buvo suzeistas ir pateko į Vokietijos nelaisve is kurios sesis kartus bande pabegti Nuo 1919 m iki 1920 m tarnavo Prancuzijos karineje misijoje Lenkijoje 1927 m 1929 m ir 1936 m 1938 m tarnavo Prancuzijos kariuomenes daliniuose kurie buvo uzeme Vokietijos Reino krasta Nuo 1929 m iki 1931 m buvo paskirtas vadovauti pestininku batalionui tuomet Prancuzijos protektorato statusa turejusioje Sirijoje Tarpukario metais parase pirmuosius karo teorijos leidinius kuriuose siule kurti profesionalios ir mobilios bei mechanizuotos kariuomenes dalinius Antrasis pasaulinis karas Prasidejus Antrajam pasauliniam karui 1940 m geguzes 15 d buvo paskirtas vadovavauti 4 ajai tanku divizijai Po poros dienu atakavo ir priverte trauktis Vokietijos kariuomene Tai buvo vienas is nedaugelio sekmingu Prancuzijos karo veiksmu Musio del Prancuzijos metu Geguzes 24 d paskirtas brigados generolu birzelio 5 d ir Gynybos ministro pavaduotoju Nepakluso P Peteno įsakymui nutraukti karo veiksmus pries Vokietija Birzelio 14 d isvyko į Jungtine Karalyste derybu del Prancuzijos vyriausybes evakuacijos į Afrika 1940 m birzelio 15 d Vokietijos kariuomenei įzengus į Paryziu Sarlis de Golis radijo laidoje is Londono pakviete prancuzus stoti į jo vadovaujamos Laisvosios Prancuzijos armija ir ruostis isvaduoti salį 1940 m rugpjucio 2 d Visi rezimo karo tribunolas uz maista ir dezertyravima is kariuomenes S de Golį nuteise mirties bausme 1943 m rugpjutį Sajungininkai jį pripazino Prancuzijos pasipriesinimo Vokietijos okupacijai vyriausiuoju vadu ir nacionaliniu lyderiu Nuo 1944 m rugpjucio de Golis Prancuzijos laikinosios vyriausybes ministras pirmininkas Opozicijoje Nepritares Ketvirtosios Prancuzijos respublikos Konstitucijai 1946 m sausį atsistatydino is pareigu Įkure opozicine partija Prancuzu tautos susivienijima taciau 1951 m vykusiuose rinkimuose partija daugumos nelaimejo 1953 m pats S de Golis ja panaikino Penkerius metus praleido vienumoje Per ta laika parase triju tomu vadinamuosius Karo memuarus 1957 m kilusi gili politine krize Prancuzijoje ilgai truke konfliktai Prancuzijos uzjurio valdose is pradziu pralaimejimas Vietnamo kare o netrukus ir prasidejes karas Alzyre sukele ir ekonominius sunkumus salyje Situacija paastrino tai kad Ketvirtosios Prancuzijos respublikos prezidentas turejo mazai galiu įtakoti daznai besikeiciancias salies Vyriausybes 1958 m geguzes 15 d S de Golis isleido atsisaukima kuriame pareiske esas pasiruoses priimti visus Respublikos įgaliojimus Tu paciu metu birzelio 1 d Prancuzijos prezidentas Rene Coty kreipesi į Nacionalinį susirinkima ir pareikalavo suteikti nepaprastuosius įgaliojimus S de Goliui formuoti nauja Vyriausybe ir pakeisti Konstitucija Birzelio 1 d parlamentas paskyre de Golį naujuoju salies ministru pirmininku Rugpjucio menesį buvo parengtas naujos Konstitucijos projektas kuriuo labai sustiprintos prezidento galios numatyti visuotiniai prezidento rinkimai ir atitinkamai sumazinti parlamento įgaliojimai 1958 m rugsejo 28 d įvykusio referendumo metu palaikius 79 2 balsavusiuju buvo priimta naujoji Konstitucija ir sukurta Penktoji Prancuzijos Respublika Prancuzijos prezidentas 1958 m gruodzio 21 d įvykusiuose prezidento rinkimuose S de Golis gavo 75 5 balsu Vadovaujant S de Goliui Prancuzija pripazino Alzyro ir kitu Prancuzijos koloniju Afrikoje bei Azijoje suvereniteta Tuo pat metu Prancuzija labai sustiprino karine galia sukure ir isbande branduolinius ginklus 1965 m S de Golis buvo perrinktas antrajai kadencijai S de Golio vykdoma uzsienio politika tapo antiamerikietiska 1965 m vasario 4 d Prancuzija pareiske tarptautiniuose atsiskaitymuose nebenaudosianti JAV dolerio ir pereisianti prie aukso standarto 1966 m vasario 21 d Prancuzija isstojo is NATO kariniu strukturu NATO bustine buvo perkelta is Paryziaus į Briuselį S de Golis pasmerke Izraelio veiksmus Sesiu dienu karo metu bei JAV pradeta kara Vietname Del pablogejusios socialines ir ekonomines padeties 1968 m geguze kilus neramumams Prancuzijoje S de Golio pozicijos labai susilpnejo 1968 m geguzes 30 d S de Golis paleido parlamenta Birzelio pabaigoje įvykusius rinkimus didele persvara laimejo prezidentine partija 1969 m balandzio 27 d dauguma Prancuzijos rinkeju nepalaike de Golio siulymo referendumu pakeisti Prancuzijos Senato statusa ir suteikti daugiau galiu vietos savivaldai Kita diena S de Golis atsistatydino is pareigu 1970 m lapkricio 9 d jis plysus aortai netiketai mire Palaidotas Colombey savivaldybes kurioje gyveno daugelį metu kapinese Atminimo įamzinimasIskart po mirties Prancuzijoje S de Golis tapo nacionaliniu didvyriu kurį prancuzai vadina generolu de Goliu ar tiesiog generolu Jo vardu buvo pavadintas Paryziaus pagrindinis oro uostas Paryziaus aikste Prancuzijos karinio laivyno lektuvnesis pastatytas paminklas sukurti keli filmai Politinis postasPries tai Prancuzijos prezidentas 1959 1969 Po to Zorzas PompiduSaltiniaiVikicitatosWikiquote logo Puslapis Vikicitatose Charles de Gaulle de Gaulle Charles Sarlis de Golis Visuotine lietuviu enciklopedija T VI Fau Goris Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2004 458 psl