Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Didžioji Armėnija
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Didžioji Armėnija (arm. Միացյալ Հայաստան, Myatsal Hayasdan) – kultūrinis istorinis regionas Azijoje, kuriame I tūkst. pr. m. e.-I mūsų e. tūkst. vyravo armėnų tautinė grupė, ir juo paremta XX a. nacionalistinė idėja.
Šiuo metu jis yra padalintas tarp Turkijos, Armėnijos, Azerbaidžano, Gruzijos, Irako, Irano valstybių. Čia gyvena daug tautinių grupių: kurdai, turkai, gruzinai, azerbaidžaniečiai, ir armėnai tėra mažuma.
Apibrėžimas ir dalijimas
Regiono apibrėžimai varijuoja priklausomai nuo autorių. Tačiau regionas daugiausia tapatinamas su geografine sąvoka Armėnijos kalnynas. Istoriškai regiono šiaurėje buvo Kaukazo Albanija ir Kaukazo Iberija, pietryčiuose, už Urmijos ežero, – Medija, pietvakariuose – Mesopotamija, o vakaruose – Mažoji Azija (Kapadokija).
Dabartinė Armėnijos Respublika pilnai užima tik vieną iš 15 Senovės Armėnijos subregionų, t. y. Siuniką, taip pat dalį Arcacho ir Airarato.
Raida
Senovės Armėnija
| Senovės Armėnija |
| Nairiai, Hajasa-Azi, Isuva, , , , |
| Urartija |
| , Medija |
| Armėnijos satrapija: |
| Achemenidai > Seleukidai |
| Armėnijos karalystė: |
| Orontidai > Artašesidai > Aršakuniai |
| , , Korduena |
| Romos imperija (Armėnija) |
| Bizantija / Sasanidai |
| Sasanidai (Marzpanatas) |
| Armėnijos istorija, Kurdistano istorija |
Didžiosios Armėnijos istorinis pagrindas yra Senovės Armėnija – civilizacija klestėjusi nuo I tūkst. pr. m. e., kurios teritorijos apėmė visą Armėnijos kalnyną ir kai kurias gretimas sritis. Čia viešpatavo Urartija, Orontidai, Armėnijos karalystė ir kitos istorinės valstybės.
Regiono sąvoka ir subregionai galutinai susiformavo II a. pr. m. e., susikūrus Armėnijos karalystei ir užkariavus milžiniškas teritorijas. Tik kai kurios iš tų teritorijų armėnų buvo gyvenamos nuo seno, o dauguma šiauresnių sričių buvo armėnų apgyvendintos tik maždaug VI a. pr. m. e. Kai kurios pasienio sritys, pvz., Utikas, Paitakaranas, nebuvo armėnizuotos iki pat IV a., ir turėjo nearmėnišką populiaciją.
Nunykimas
Pirmosios armėnų netektys prasidėjo IV a., kuomet valstybė buvo padalinta, ir nuo jos atplėšti pasienio regionai. Utikas ir Arcachas atiteko Kaukazo Albanijai, pirmasis buvo sparčiai dearmėnizuotas. Paitakaranas atiteko Atropatenai ir buvo greitai persizuotas. Bizantijos imperijai priklausiusiose Didžiosios Armėnijos teritorijose (vadinamoji Vakarų Armėnija) armėnai išlaikė tapatybę. Nuo VII a. arabų užkariavimų Senovės Armėnijos teritorijos buvo sparčiai islamizuojamos.
Bagratuni dinastija, atkūrusi armėnų valstybingumą po Kalifato suirimo IX a., buvo pirmoji, siekusi atkurti ir Didžiosios Armėnijos teritoriją. Tai beveik pavyko, išskyrus jau seniau dearmėnizuotus Utiko, Paitakarano, rytų Vaspurakano bei Aukštutinės Armėnijos regionus.
Po XI a. Didžiosios Armėnijos idėja išliko tik istorijoje, kadangi regioną plėšė Bizantija, Seldžiukai, o vėliau kitos tiurkų kilmės musulmoniškos tautos. Daug istorinių regionų buvo sparčiai tiurkizuota, kurdizuota ir islamizuota. Tuo metu armėnai galutinai neteko savo pietvakarinių regionų. Didžiojoje regiono dalyje įsitvirtino etniniai kurdai, ir teritorija tapo žinoma kaip Kurdistanas.
Nuo XVI a. likusios armėnų gyvenamos sritys buvo politiškai padalintos tarp Osmanų vakaruose ir Safavidų rytuose. XIX a. pradžioje Safavidams priklausiusios armėnų teritorijos atiteko Rusijos imperijai.
Atgaivinimas
1918 m. Rusijos armėnai sukūrė Armėnijos Demokratinę Respubliką, kuri apėmė tik dalį istorinių Siuniko ir Airarato regionų. Kitus regionus užvaldė Azerbaidžanas, Gruzija, Turkija. Turkijoje XIX a. pab.-XX a. pradž. buvo prasidėjęs Armėnų genocidas, kurio metu armėnai buvo praktiškai išnaikinti iš Turkijos teritorijų.
1920 m. buvo pasiūlyta vad. Vilsono Armėnijos idėja, kuri turėjo prie Armėnijos prijungti didžiules armėnų teritorijas, atimant jas iš Turkijos. Ši idėja nebuvo įgyvendinta. Maža to, Armėniją užėmus TSRS, Turkijai atiduoti Airarato regiono likučiai, Azerbaidžanui atiteko Nachičevanė, taip dar labiau sumažinant šalies teritoriją.
Per XX a. Armėnijos nacionalistai remiasi Didžiosios Armėnijos idėja, siekdami atgauti buvusius ar tebesančius armėniškus regionus iš kaimyninių valstybių. Jie reiškia pretenzijas į (Turkija), Kalnų Karabachą, Nachičevanę (Azerbaidžanas) ir (Gruzija).
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Didžioji Armėnija, Kas yra Didžioji Armėnija? Ką reiškia Didžioji Armėnija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Didzioji Armenija arm Միացյալ Հայաստան Myatsal Hayasdan kulturinis istorinis regionas Azijoje kuriame I tukst pr m e I musu e tukst vyravo armenu tautine grupe ir juo paremta XX a nacionalistine ideja Siuo metu jis yra padalintas tarp Turkijos Armenijos Azerbaidzano Gruzijos Irako Irano valstybiu Cia gyvena daug tautiniu grupiu kurdai turkai gruzinai azerbaidzanieciai ir armenai tera mazuma Apibrezimas ir dalijimasRegiono apibrezimai varijuoja priklausomai nuo autoriu Taciau regionas daugiausia tapatinamas su geografine savoka Armenijos kalnynas Istoriskai regiono siaureje buvo Kaukazo Albanija ir Kaukazo Iberija pietryciuose uz Urmijos ezero Medija pietvakariuose Mesopotamija o vakaruose Mazoji Azija Kapadokija Dabartine Armenijos Respublika pilnai uzima tik viena is 15 Senoves Armenijos subregionu t y Siunika taip pat dalį Arcacho ir Airarato RaidaSenoves Armenija Didziosios Armenijos zemelapisSenoves ArmenijaNairiai Hajasa Azi Isuva Urartija MedijaArmenijos satrapija Achemenidai gt SeleukidaiArmenijos karalyste Orontidai gt Artasesidai gt Arsakuniai KorduenaRomos imperija Armenija Bizantija SasanidaiSasanidai Marzpanatas Armenijos istorija Kurdistano istorija Didziosios Armenijos istorinis pagrindas yra Senoves Armenija civilizacija klestejusi nuo I tukst pr m e kurios teritorijos apeme visa Armenijos kalnyna ir kai kurias gretimas sritis Cia viespatavo Urartija Orontidai Armenijos karalyste ir kitos istorines valstybes Regiono savoka ir subregionai galutinai susiformavo II a pr m e susikurus Armenijos karalystei ir uzkariavus milziniskas teritorijas Tik kai kurios is tu teritoriju armenu buvo gyvenamos nuo seno o dauguma siauresniu sriciu buvo armenu apgyvendintos tik mazdaug VI a pr m e Kai kurios pasienio sritys pvz Utikas Paitakaranas nebuvo armenizuotos iki pat IV a ir turejo nearmeniska populiacija Nunykimas Bagratuni Armenija 1000 m Dabartinis Kurdistanas Pirmosios armenu netektys prasidejo IV a kuomet valstybe buvo padalinta ir nuo jos atplesti pasienio regionai Utikas ir Arcachas atiteko Kaukazo Albanijai pirmasis buvo sparciai dearmenizuotas Paitakaranas atiteko Atropatenai ir buvo greitai persizuotas Bizantijos imperijai priklausiusiose Didziosios Armenijos teritorijose vadinamoji Vakaru Armenija armenai islaike tapatybe Nuo VII a arabu uzkariavimu Senoves Armenijos teritorijos buvo sparciai islamizuojamos Bagratuni dinastija atkurusi armenu valstybinguma po Kalifato suirimo IX a buvo pirmoji siekusi atkurti ir Didziosios Armenijos teritorija Tai beveik pavyko isskyrus jau seniau dearmenizuotus Utiko Paitakarano rytu Vaspurakano bei Aukstutines Armenijos regionus Po XI a Didziosios Armenijos ideja isliko tik istorijoje kadangi regiona plese Bizantija Seldziukai o veliau kitos tiurku kilmes musulmoniskos tautos Daug istoriniu regionu buvo sparciai tiurkizuota kurdizuota ir islamizuota Tuo metu armenai galutinai neteko savo pietvakariniu regionu Didziojoje regiono dalyje įsitvirtino etniniai kurdai ir teritorija tapo zinoma kaip Kurdistanas Nuo XVI a likusios armenu gyvenamos sritys buvo politiskai padalintos tarp Osmanu vakaruose ir Safavidu rytuose XIX a pradzioje Safavidams priklausiusios armenu teritorijos atiteko Rusijos imperijai Atgaivinimas 1918 m Rusijos armenai sukure Armenijos Demokratine Respublika kuri apeme tik dalį istoriniu Siuniko ir Airarato regionu Kitus regionus uzvalde Azerbaidzanas Gruzija Turkija Turkijoje XIX a pab XX a pradz buvo prasidejes Armenu genocidas kurio metu armenai buvo praktiskai isnaikinti is Turkijos teritoriju 1920 m buvo pasiulyta vad Vilsono Armenijos ideja kuri turejo prie Armenijos prijungti didziules armenu teritorijas atimant jas is Turkijos Si ideja nebuvo įgyvendinta Maza to Armenija uzemus TSRS Turkijai atiduoti Airarato regiono likuciai Azerbaidzanui atiteko Nachicevane taip dar labiau sumazinant salies teritorija Per XX a Armenijos nacionalistai remiasi Didziosios Armenijos ideja siekdami atgauti buvusius ar tebesancius armeniskus regionus is kaimyniniu valstybiu Jie reiskia pretenzijas į Turkija Kalnu Karabacha Nachicevane Azerbaidzanas ir Gruzija