Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Kurdistano istorija
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Kurdistano istorija - istorinio Kurdistano regiono, šiuo metu padalinto tarp Turkijos, Irako, Irano ir Sirijos, istorija nuo seniausių laikų iki dabarties.
| Kurdistano istorija |
| Zamua, Senovės Armėnija |
| Rašidunai > Omejadai > Abasidai |
| , , |
| Bagratuni |
| Seldžiukai > > |
| Ajubidai |
| Ilchanidai > Timūridai |
| Kara Kojunlu > Ak Kojunlu |
| Safavidai / Osmanai |
| : |
| Ardalanas, Badinanas, , , , , Mukrijanas, , , Bochtanas |
| , Irakas, Iranas, |
Istorinis Kurdistano regionas yra sudedamoji Persijos civilizacijos dalis, ir jo istorija artimai susijusi su visa Irano istorija.
Senovės istorija
Seniausiais laikais lygumose į pietus nuo būsimojo Kurdistano klestėjo Mespopotamijos civilizacijos, tuo tarpu kalnuotas kraštas buvo mažai žinomas. Greičiausiai tai buvo klajoklių gutijų ir gyvenamas kraštas, kuriame nesusiformavo aukštesnė civilizacija ar valstybė.
Ikiislaminė regiono istorija labai artimai susijusi su keliais senoviniais regionais Zagroso ir Armėnijos kalnynuose, žinomais nuo II tūkst. pr. m. e. Šiaurinis Kurdistanas sutapo su Nairi (vėliau Armėnija) regionu, centrinis (Sorani Kurdstanas) - su Zamua regionu, o pietinis - su Paršua ir regionais.
Nairi regione žinomos daugybė gentinių valstybėlių, tikriausiai priklausiusių churitų lingvistiniam arealui. VIII-VII a. pr. m. e. Nairi regiono gentys susivienijo ir sukūrė Urartu karalystę, kuri didžiausios ekspansijos laikais apėmė visą šiaurinį Kurdistaną. Ją nusilpnino klajokliai , vėliau Medijos imperija, ir stipriai keitėsi regiono tautinė sudėtis, kadangi senuosius neindoeuropiečius nairius keitė indoeuropiečiai armėnai. Regionas pradėtas vadinti Armėnija. Pirmoji etninių armėnų dinastija čia buvo Orontidai, žymiausios - Artašesidai ir Aršakuni. Jų viešpatavimas būsimojo Kurdistano teritorijoje tęsėsi iki pat IV a. Per šį ilgą laikotarpį Armėnų valstybingumą ne kartą pertraukė svetimos dinastijos, daugiausia kilusios iš Irano. Taigi, regioną valdė Medija, Achemenidai, Aleksandras Makedonietis, Seleukidai, Partai, Sasanidai.
Zamua regionas per istoriją visą laiką buvo geopolitiškai svarbi buferinė zona tarp Asirijos ir Urartų imperijų. Žymiausia valstybė regione buvo Mana, konsolidavusi valdžią VIII-VII a. pr. m. e., ir trumpai tapusi viena svarbiausių Artimųjų Rytų hegemonijų. Į pietus nuo jos buvo Paršua ir Elipi valstybės, pakankamai anksti patekusios į Asirijos valdžią. Nuo VII a. pr. m. e. pabaigos Zamua, Paršua ir Elipi buvo sparčiai iranizuojamos, o regionų gyventojai, maišydamiesi su iranėnais, formavo kurdų gentis.
Kurdų atėjimas
Nėra vieningai sutariama dėl kurdų tautos atsiradimo Didžiosios Armėnijos regione. Kurdų protėviais laikomos kelios senovės tautos.
- Gali būti, kad kurdų protėviai buvo asirų šaltiniuose apie 1000 m. pr. m. e. minimi Kurti / Kurkhi. Jie, anot šaltinių, gyveno Didžiosios Armėnijos pietrytiniuose subregionuose Sofenoje, Korduenoje ir Azanenoje.
- Dalis šaltinių (pvz., D. N. Mackenzie, M. Dandamayev) juos kildina iš tautos kirtijų (gr. Kurtioi, lot. Cyrtii). Polibijus, Strabonas juos mini gyvenant Atropatenoje, besiverčiančių klajoklišku gyvenimu.
- Dalis šaltinių (pvz., A. D. Lee) kurdų protėviais laiko tautą Karduchoi, kurie Helenizmo laikotarpiu jau gyveno Didžiosios Armėnijos pietinėse provincijose: Korduenoje ir Moksoenoje. Manoma, kad iš pirmosios ir kilo Kurdistano pavadinimas bei kurdai.
Remiantis antrąja teorija, Korduenos gyventojai, kol valdomi Achemenidų Persijos, ne kartą buvo sukilę prieš jų valdžią. 189-90 m. pr. m. e. jie suformavo nepriklausomą valstybę, kurią vėliau užkariavo Armėnijos karalystė. Minimas paskutinis valstybės karalius Zarbienus, nugalėtas Tigrano Didžiojo. Kartu su Korduena tuometinio Kurdistano teritorijoje klestėjo ir kitos valstybės: asirų , armėnų Copkas (Sofena), Aghdznikas (Azanena).
Apie 66 m. pr. m. e. Kurdistano valstybėlės atplėštos nuo Armėnijos karalystės ir atiteko Romos imperijai (čia sukurtos atskiros provincijos). Nuo 37 m. Kurdistano provincijos ėjo iš rankų į rankas, kovojant Romos imperijai su Partais, vėliau Sasanidais.
Islamizacijos laikotarpis
VII a. nugalėjus Sasanidų imperija, Kurdistanas prijungtas prie Kalifato, pradėta krašto islamizacija.
Kalifatui silpstant, nuo IX a. ėmė valdyti vietinės dinastijos, nepriklausomos nuo centrinės valdžios. Pirmosios jų buvo arabiškos kilmės ir daugiausia valdė iš Mosulo, bet dažniausiai kontroliuodavo didžiąją dalį Kurdistano. Tai buvo Ichšididai (935-969, valdė iš Egipto), (905-991), (992-1096)
Ilgainiui krašte pradėjo kilti vietinės, kurdiškos dinastijos ir valstybės, valdžiusios atskirus regionus. Ake, Andzevatsi buvo vienos pirmųjų. X a. regioną valdė kurdiškos dinastijos (959-1015, valdė rytinę dalį iš Dinavaro, kurį laiką buvo Bujidų vasalai), (990-1117), (990-1096 valdė vakarų Kurdistaną). Maža to, kurdų kilmės dinastijos įsigalėjo ir kitose, ne kurdiškose, teritorijose: Armėnijoje (Šadadidai), Azerbaidžane (Ravadidai), Luristane ().
Greičiausiai per šį laikotarpį kurdai palaipsniui kurdizavo ir islamizavo dideles teritorijas į šiaurę, t. y. didžiulę dalį Istorinės Armėnijos, įskaitant tokius regionus kaip Aukštutinė Armėnija, Taronas, dalį Airarato, išstumdami etninius armėnus iš jų žemių.
Tiurkų valdymo laikotarpis
Po XI a. Seldžiukų viešpatavimo, Mosulo atabegai (1127-1234 m.) suvienijo visą Kurdistaną.
XII a. patys kurdai įkūrė naują galingą dinastiją. Tai buvo Ajubidai (1171-1250), užkariavę milžiniškas teritorijas iki pat Egipto ir Jemeno. Tai buvo didžiausias kurdų ekspansijos laikotarpis.
Nuo XIII a. prasidėjo skaudžiausias Kurdistano istorijoje laikotarpis, nes valdė įvairios tiurkiškos dinastijos: Ilchanidai, Timūridai, Kara Kojunlu, Ak Kojunlu, o XVI-XVIII a. dėl regiono varžėsi Safavidai ir Osmanai. Jų valdymo laikais prieš kurdus buvo vykdoma nepalanki politika. Safavidų imperijoje daugybė kurdų buvo iškelti iš Kurdistano ir apgyvendinti Chorasane.
Tuo metu Kurdistano periferijose formavosi nepriklausomos ar pusiau priklausomos , kaip , , Bochtanas ir kitos.
XX a.
Apie 1920 m. nusistovėjo dabartinės sienos, pagal kurias istorinis Kurdistanas padalintas tarp keturių valstybių. Visose kurdai reiškė nepasitenkinimą, vyko maištai ir sukilimai. Iki dabar visose šalyse įvairios kurdų partijos ir organizacijos (ypač Kurdistano darbininkų partija) kovoja už Kurdistano suvienijimą.
Turkijos kurdai
Turkijos kurdams 1927–1930 m. pavyko įkurti efemerišką Ararato Respubliką,
Irano kurdai
Irano kurdams 1946–1947 m. - Mahabado Respubliką.
Irako kurdai
Irako kurdai 1960 m. pradėjo pilietinį karą dėl autonomijos. Irako valdžios nuolaidos nenumalšino nesutarimų, kol 2003 m. neįkurtas autonominis Kurdistano regionas.
Sirijos kurdai
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kurdistano istorija, Kas yra Kurdistano istorija? Ką reiškia Kurdistano istorija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Kurdistano istorija istorinio Kurdistano regiono siuo metu padalinto tarp Turkijos Irako Irano ir Sirijos istorija nuo seniausiu laiku iki dabarties Kurdistano istorijaZamua Senoves ArmenijaRasidunai gt Omejadai gt Abasidai BagratuniSeldziukai gt gt AjubidaiIlchanidai gt TimuridaiKara Kojunlu gt Ak KojunluSafavidai Osmanai Ardalanas Badinanas Mukrijanas Bochtanas Irakas Iranas Istorinis Kurdistano regionas yra sudedamoji Persijos civilizacijos dalis ir jo istorija artimai susijusi su visa Irano istorija Senoves istorijaPagrindiniai straipsniai Senoves Armenija ir Zamua Seniausiais laikais lygumose į pietus nuo busimojo Kurdistano klestejo Mespopotamijos civilizacijos tuo tarpu kalnuotas krastas buvo mazai zinomas Greiciausiai tai buvo klajokliu gutiju ir gyvenamas krastas kuriame nesusiformavo aukstesne civilizacija ar valstybe Ikiislamine regiono istorija labai artimai susijusi su keliais senoviniais regionais Zagroso ir Armenijos kalnynuose zinomais nuo II tukst pr m e Siaurinis Kurdistanas sutapo su Nairi veliau Armenija regionu centrinis Sorani Kurdstanas su Zamua regionu o pietinis su Parsua ir regionais Nairi regione zinomos daugybe gentiniu valstybeliu tikriausiai priklausiusiu churitu lingvistiniam arealui VIII VII a pr m e Nairi regiono gentys susivienijo ir sukure Urartu karalyste kuri didziausios ekspansijos laikais apeme visa siaurinį Kurdistana Ja nusilpnino klajokliai veliau Medijos imperija ir stipriai keitesi regiono tautine sudetis kadangi senuosius neindoeuropiecius nairius keite indoeuropieciai armenai Regionas pradetas vadinti Armenija Pirmoji etniniu armenu dinastija cia buvo Orontidai zymiausios Artasesidai ir Arsakuni Ju viespatavimas busimojo Kurdistano teritorijoje tesesi iki pat IV a Per sį ilga laikotarpį Armenu valstybinguma ne karta pertrauke svetimos dinastijos daugiausia kilusios is Irano Taigi regiona valde Medija Achemenidai Aleksandras Makedonietis Seleukidai Partai Sasanidai Zamua regionas per istorija visa laika buvo geopolitiskai svarbi buferine zona tarp Asirijos ir Urartu imperiju Zymiausia valstybe regione buvo Mana konsolidavusi valdzia VIII VII a pr m e ir trumpai tapusi viena svarbiausiu Artimuju Rytu hegemoniju Į pietus nuo jos buvo Parsua ir Elipi valstybes pakankamai anksti patekusios į Asirijos valdzia Nuo VII a pr m e pabaigos Zamua Parsua ir Elipi buvo sparciai iranizuojamos o regionu gyventojai maisydamiesi su iranenais formavo kurdu gentis Kurdu atejimas Nera vieningai sutariama del kurdu tautos atsiradimo Didziosios Armenijos regione Kurdu proteviais laikomos kelios senoves tautos Kurdistanas I a pr m e Gali buti kad kurdu proteviai buvo asiru saltiniuose apie 1000 m pr m e minimi Kurti Kurkhi Jie anot saltiniu gyveno Didziosios Armenijos pietrytiniuose subregionuose Sofenoje Korduenoje ir Azanenoje Dalis saltiniu pvz D N Mackenzie M Dandamayev juos kildina is tautos kirtiju gr Kurtioi lot Cyrtii Polibijus Strabonas juos mini gyvenant Atropatenoje besivercianciu klajoklisku gyvenimu Dalis saltiniu pvz A D Lee kurdu proteviais laiko tauta Karduchoi kurie Helenizmo laikotarpiu jau gyveno Didziosios Armenijos pietinese provincijose Korduenoje ir Moksoenoje Manoma kad is pirmosios ir kilo Kurdistano pavadinimas bei kurdai Remiantis antraja teorija Korduenos gyventojai kol valdomi Achemenidu Persijos ne karta buvo sukile pries ju valdzia 189 90 m pr m e jie suformavo nepriklausoma valstybe kuria veliau uzkariavo Armenijos karalyste Minimas paskutinis valstybes karalius Zarbienus nugaletas Tigrano Didziojo Kartu su Korduena tuometinio Kurdistano teritorijoje klestejo ir kitos valstybes asiru armenu Copkas Sofena Aghdznikas Azanena Apie 66 m pr m e Kurdistano valstybeles atplestos nuo Armenijos karalystes ir atiteko Romos imperijai cia sukurtos atskiros provincijos Nuo 37 m Kurdistano provincijos ejo is ranku į rankas kovojant Romos imperijai su Partais veliau Sasanidais Islamizacijos laikotarpisHamdanidu valdos VII a nugalejus Sasanidu imperija Kurdistanas prijungtas prie Kalifato pradeta krasto islamizacija Kalifatui silpstant nuo IX a eme valdyti vietines dinastijos nepriklausomos nuo centrines valdzios Pirmosios ju buvo arabiskos kilmes ir daugiausia valde is Mosulo bet dazniausiai kontroliuodavo didziaja dalį Kurdistano Tai buvo Ichsididai 935 969 valde is Egipto 905 991 992 1096 Ilgainiui kraste pradejo kilti vietines kurdiskos dinastijos ir valstybes valdziusios atskirus regionus Ake Andzevatsi buvo vienos pirmuju X a regiona valde kurdiskos dinastijos 959 1015 valde rytine dalį is Dinavaro kurį laika buvo Bujidu vasalai 990 1117 990 1096 valde vakaru Kurdistana Maza to kurdu kilmes dinastijos įsigalejo ir kitose ne kurdiskose teritorijose Armenijoje Sadadidai Azerbaidzane Ravadidai Luristane Greiciausiai per sį laikotarpį kurdai palaipsniui kurdizavo ir islamizavo dideles teritorijas į siaure t y didziule dalį Istorines Armenijos įskaitant tokius regionus kaip Aukstutine Armenija Taronas dalį Airarato isstumdami etninius armenus is ju zemiu Tiurku valdymo laikotarpisKurdu kunigaikstystes 1835 m ZengidaiAjubidai 1188 m Po XI a Seldziuku viespatavimo Mosulo atabegai 1127 1234 m suvienijo visa Kurdistana XII a patys kurdai įkure nauja galinga dinastija Tai buvo Ajubidai 1171 1250 uzkariave milziniskas teritorijas iki pat Egipto ir Jemeno Tai buvo didziausias kurdu ekspansijos laikotarpis Nuo XIII a prasidejo skaudziausias Kurdistano istorijoje laikotarpis nes valde įvairios tiurkiskos dinastijos Ilchanidai Timuridai Kara Kojunlu Ak Kojunlu o XVI XVIII a del regiono varzesi Safavidai ir Osmanai Ju valdymo laikais pries kurdus buvo vykdoma nepalanki politika Safavidu imperijoje daugybe kurdu buvo iskelti is Kurdistano ir apgyvendinti Chorasane Tuo metu Kurdistano periferijose formavosi nepriklausomos ar pusiau priklausomos kaip Bochtanas ir kitos XX a Neoficiali Kurdistano veliava Apie 1920 m nusistovejo dabartines sienos pagal kurias istorinis Kurdistanas padalintas tarp keturiu valstybiu Visose kurdai reiske nepasitenkinima vyko maistai ir sukilimai Iki dabar visose salyse įvairios kurdu partijos ir organizacijos ypac Kurdistano darbininku partija kovoja uz Kurdistano suvienijima Turkijos kurdai Pagrindinis straipsnis Turkijos kurdams 1927 1930 m pavyko įkurti efemeriska Ararato Respublika Irano kurdai Pagrindinis straipsnis Irano Kurdistanas Irano kurdams 1946 1947 m Mahabado Respublika Irako kurdai Pagrindinis straipsnis Irako Kurdistanas Irako kurdai 1960 m pradejo pilietinį kara del autonomijos Irako valdzios nuolaidos nenumalsino nesutarimu kol 2003 m neįkurtas autonominis Kurdistano regionas Sirijos kurdai Pagrindinis straipsnis Sis straipsnis apie istorija yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį