Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Atropatena sen pers Ātṛpātakāna sen gr Ἀτροπατηνή senovės iranėnų karalystė maždaug 323 m pr m e įkurta persų satrapo Ka
Atropatena
Atropatena (sen. pers. Ātṛpātakāna; sen. gr. Ἀτροπατηνή) – senovės iranėnų karalystė, maždaug 323 m. pr. m. e. įkurta persų satrapo . Karalystė buvo įsikūrusi šiaurinėje dabartinio Irano dalyje ir Atropato įpėdinių buvo valdomos iki I mūsų eros amžiaus pradžios, kol juos pakeitė partų Aršakidų dinastija. 226 m. Atropatena buvo nukariauta sasanidų ir paversta marzbanu („margrafų“) valdoma provincija. Atropatena buvo vienintelis Irano regionas, kuriame zoroastrizmas išliko dominuojantis visą laiką nuo pat Achemenidų dinastijos pradžios iki .
| Atropatena Ātṛpātakāna | ||||
| Autonomiją turinti valstybę, dalį egzistavimo turėjusi vasalinius santykius su Partų imperija (148 arba 147 m. pr. m. e. –226 m. e. m.) | ||||
| ||||
| Atropatena 221 m. pr. m. e. Tuo metu buvo seleukidų vasalas | ||||
| Sostinė | Ganzakas | |||
| Religija | Zoroastrizmas | |||
| Valdymo forma | Monarchija | |||
| Era | Antika | |||
Atropateno pavadinimas taip pat buvo vartojamas ir Azerbaidžanui nusakyti.
Pavadinimo kilmė
Strabono teigimu, Atropatenos vardas kilo iš Achemenidų imperijos didiko Atropato. Strabonas savo knygoje “Geografija” rašo, kad Medija buvusi padalinta į dvi dalis – Didžiąją Mediją su metropoliu Ekbatana ir Atropato Mediją, kurios pavadinimas kilęs iš didiko Atropato, kuris apsaugojęs šią šalį, priklausiusią Didžiajai Medijai, nuo tapimo Makedonijos dalimi. Tuo tarpu viduramžių Arabijos geografai pavadinimo kilmę aiškino kitaip – anot jų, pavadinimas susijęs su Adorbadoru, šventiko vardu, reiškiančiu „ugnies sergėtojas“.
Istorija
331 m. pr. m. e. įvyko Gaugamelų mūšis tarp Achmenidų valdovo Darijaus III ir Aleksandro Makedoniečio, kuriame Achmenidų pusėje kovoto Atropato armija. Mūšį laimėjus Aleksandro kariuomenei ir žlugus Achmenidų imperijai, Atropatas pareiškė lojalumą Aleksandrui. 328–327 m. pr. m. e. jis buvo Aleksandro paskirtas Medijos valdytoju. Po Aleksandro Makedoniečio mirties 323 m. pr. m. e. makedonų užkariautos žemės buvo padalintos tarp diadochų (). Buvusi Achmenidų Medijos satropija buvo padalinta į dvi valstybes: Media Magna, arba Didžiąją, apėmusią pietinę dalį ir perduotą , vienam iš Aleksandro apsaugininkų. Mažesnė dalis šiaurėje, kuri tuomet buvo satropija, tapo Atropateno Medija, o ja valdyti gavo Atropatas, buvęs Achmenidų Visos Medijos valdytojas. Tuo metu jis jau buvo susigiminiavęs su , Aleksandro paskirtu regentu, – buvo jo uošvis. Neilgai trukus Atropatas atsisakė mokėti duoklę Seleukui ir paskelbė Atropateno Mediją nepriklausoma karalyste. Tačiau seleukidų valstybę valdant Antiochui III, šis valstybę užpuolė 223 m. pr. m. e. Seleukidams triumfuojant, Atropatenos karalius Artabazanas buvo priverstas pripažinti seleukidų viršenybę. Kita vertus, šalis išliko nominaliai nepriklausoma. 190 m. pr. m. e. seleukidai metu buvo sumušti romėnų, tuo metu bandžiusių plėsti savo valdas į rytus. Romėnų grėsmė vertė Atropateną ir Partą vienytis prieš bendrą priešą
38 m. pr. m. e. įvyko mūšis tarp romėnų ir partų, pasibaigęs romėnų pergalę. Po dvejų metų romėnų generolas Atonijus užpuolė vieną pagrindinių Atropatenos miestų, Fraspą. Tačiau miestas turėjo gerus gynybinius įtvirtinimus, tad romėnai puldami patyrė milžiniškų nuostolių (neteko apie 35 000 karių) ir turėjo atsitraukti. Vėliau Atropatena Romoje ieškodavo sąjungininko prieš Partą, nes pataroji norėjo Atropatenos žemes prisijungti. Dinastija, kurios pradininkas Atropatas, šalį valdė keletą šimtmečių; iš pradžių kaip nepriklausomą valstybę, po to – kaip aršakidų vasalė. Dar vėliau šalies valdymą perėmė aršakidai.
Vėlyvuoju Partos laikotarpiu imperija ėmė silpti ir jai darėsi sunku išlaikyti vakarinę Irano dalį nuo antpuolių. Iranologo teigimu, būtent valdant partų monarchui dinastija prarado savo prestižą tarp kitų šalių. Atropateno gyventojai (tiek didikai, tiek valstiečiai) rėmė Sasanidų imperijos princą jam kovojant prieš Vologezo V sūnų . Manoma, kad Atropatenos didikai susivienijo su sasanidais tikėdamiesi tvirtos valstybės, kurios valdovas gebąs palaikyti tvarką. Tuo tarpu dvasininkija galėjo jaustis atstumta aršakidų, todėl veikiausiai taipogi palaikė sasanidus dėl jų paramos zoroastrizmui.
Valdovų sąrašas
| Senovės Persijos istorija |
| Elamas, |
| Kasitai, Mana |
| Senovės Irano regionai: |
| Persija, Medija, Hirkanija, Parta, Margiana, Baktrija, Sogdas, Chorezmas, Arija, Arachosija, Drangiana, Gedrosija, Fergana, Turanas |
| Medijos imperija |
| Achemenidų imperija |
| Makedonijos imperija |
| Seleukidai, Graikai-baktrai |
| Partai, Kušanai |
| Sasanidai, Eftalitai |
| Irano istorija, Afganistano istorija |
Nepaisant to, kad Atropatena kelis šimtmečius buvo valdoma karalių, tik dalis jų vardų yra žinomi, o jų valdymo metai yra dar sunkiau identifikuojami. Lentelėje žemiau nurodyti žinomi valdovai ir apytiksli valdymo metų trukmė (daugeliu atveju tik konkretūs metai, kada žinoma apie valdymą).
| Valdovo vardas | Valdymo metai | ||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Atropato giminė | |||||||||
| apie 323 m. pr. m. e. | |||||||||
| 221 m. pr. m. e. | |||||||||
| 67 m. pr. m. e. | |||||||||
| 65 m. pr. m. e. | |||||||||
| 59 m. pr. m. e. | |||||||||
| iki 30 m. pr. m. e. | |||||||||
| 30 m. pr. m. e. | |||||||||
| 28 arba 20 m. pr. m. e. – 4 m. e. m. | |||||||||
| 4-6 m. e. m. | |||||||||
| Aršakidų dinastija | |||||||||
| iki 12 m. | |||||||||
| 12-51 m. | |||||||||
| nuo 51 m. | |||||||||
Šaltiniai
- Boyce & Grenet 1991, p. 71.
- Olbrycht (2014), 96 psl.
- Gregoratti (2017), 138 psl.
- Schippmann (1987), 221–224 psl.
- Schippmann 1987, pp. 221–224.
- Yarshater, Ehsan (1983), The Cambridge history of Iran, Kembridžo universiteto leodykla, p. 1408, ISBN 978-0-521-20092-9, "Atropatene, žr. skyriuje Azarbaijan"
- „Strabo, Geography, Book 11“. www.perseus.tufts.edu. Nuoroda tikrinta 2020-04-30.
- de Planhol 1987, pp. 205–215.
- Chaumont 1987, pp. 17–18.
- „Strabo, Geography, Book 11, chapter 13, section 1“. www.perseus.tufts.edu. Nuoroda tikrinta 2020-04-30.
- Cheshire, Keyne (2009). Alexander the Great. Cambridge University. pp. 73. ISBN 9780521707091.
- F. Mirwaisi, Hamma (2010). Return of the Medes: An Analysis of Iranian History. Wheatmark. p. 123. ISBN 9781604944495.
- Ghodrat-Dizaji 2007, p. 87.
- Daryaee 2010, p. 249.
- Ghodrat-Dizaji 2007, pp. 87–88.
- Ghodrat-Dizaji 2007, p. 88.
Literatūra
- ; Grenet, Frantz (1991). Beck, Roger (red.). A History of Zoroastrianism, Zoroastrianism under Macedonian and Roman Rule. Leiden: Brill. ISBN 978-9004293915.
- Daryaee, Touraj (2010). „Ardashir and the Sasanians' Rise to Power“. University of California: 236–255.
{{cite journal}}: Citatai journal privalomas|journal=() - de Planhol, X. (1987). „Azerbaijan i. Geography“. In Yarshater, Ehsan (ed.). Encyclopædia Iranica, Volume III/2: Awāʾel al-maqālāt–Azerbaijan IV. London and New York: Routledge & Kegan Paul. pp. 205–215. ISBN 978-0-71009-114-7.
- Ghodrat-Dizaji, Mehrdad (2007). „Administrative Geography of the Early Sasanian Period: The Case of Ādurbādagān“. Iran: Journal of the British Institute of Persian Studies. 45 (1): 87–93. doi:10.1080/05786967.2007.11864720. S2CID 133088896.
- Gregoratti, Leonardo (2017). „The Arsacid Empire“. In Daryaee, Touraj (red.). King of the Seven Climes: A History of the Ancient Iranian World (3000 BCE - 651 CE). UCI Jordan Center for Persian Studies. pp. 1–236. ISBN 9780692864401.
- Olbrycht, Marek Jan (2021). Early Arsakid Parthia (ca. 250-165 B.C.). Brill. ISBN 978-9004460751.
- Olbrycht, Marek Jan (2014). „The Genealogy of Artabanos II (AD 8/9–39/40), King of Parthia“: 92–97.
{{cite journal}}: Citatai journal privalomas|journal=() - Strabonas, .
- Schippmann, K. (1987). „Azerbaijan III. Pre-Islamic History“. In Yarshater, Ehsan (ed.). Encyclopædia Iranica, Volume III/2: Awāʾel al-maqālāt–Azerbaijan IV. London and New York: Routledge & Kegan Paul. pp. 221–224. ISBN 978-0-71009-114-7.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Atropatena, Kas yra Atropatena? Ką reiškia Atropatena?
Atropatena sen pers Atṛpatakana sen gr Ἀtropathnh senoves iranenu karalyste mazdaug 323 m pr m e įkurta persu satrapo Karalyste buvo įsikurusi siaurineje dabartinio Irano dalyje ir Atropato įpediniu buvo valdomos iki I musu eros amziaus pradzios kol juos pakeite partu Arsakidu dinastija 226 m Atropatena buvo nukariauta sasanidu ir paversta marzbanu margrafu valdoma provincija Atropatena buvo vienintelis Irano regionas kuriame zoroastrizmas isliko dominuojantis visa laika nuo pat Achemenidu dinastijos pradzios iki Atropatena AtṛpatakanaAutonomija turinti valstybe dalį egzistavimo turejusi vasalinius santykius su Partu imperija 148 arba 147 m pr m e 226 m e m apie 323 m pr m e 226 m Location of AtropatenasAtropatena 221 m pr m e Tuo metu buvo seleukidu vasalasSostine GanzakasReligija ZoroastrizmasValdymo forma MonarchijaEra Antika Atropateno pavadinimas taip pat buvo vartojamas ir Azerbaidzanui nusakyti Pavadinimo kilmeStrabono teigimu Atropatenos vardas kilo is Achemenidu imperijos didiko Atropato Strabonas savo knygoje Geografija raso kad Medija buvusi padalinta į dvi dalis Didziaja Medija su metropoliu Ekbatana ir Atropato Medija kurios pavadinimas kiles is didiko Atropato kuris apsaugojes sia salį priklausiusia Didziajai Medijai nuo tapimo Makedonijos dalimi Tuo tarpu viduramziu Arabijos geografai pavadinimo kilme aiskino kitaip anot ju pavadinimas susijes su Adorbadoru sventiko vardu reiskianciu ugnies sergetojas IstorijaAtropatenas ir kaimynines valstybes II a pr m e 331 m pr m e įvyko Gaugamelu musis tarp Achmenidu valdovo Darijaus III ir Aleksandro Makedoniecio kuriame Achmenidu puseje kovoto Atropato armija Musį laimejus Aleksandro kariuomenei ir zlugus Achmenidu imperijai Atropatas pareiske lojaluma Aleksandrui 328 327 m pr m e jis buvo Aleksandro paskirtas Medijos valdytoju Po Aleksandro Makedoniecio mirties 323 m pr m e makedonu uzkariautos zemes buvo padalintos tarp diadochu Buvusi Achmenidu Medijos satropija buvo padalinta į dvi valstybes Media Magna arba Didziaja apemusia pietine dalį ir perduota vienam is Aleksandro apsaugininku Mazesne dalis siaureje kuri tuomet buvo satropija tapo Atropateno Medija o ja valdyti gavo Atropatas buves Achmenidu Visos Medijos valdytojas Tuo metu jis jau buvo susigiminiaves su Aleksandro paskirtu regentu buvo jo uosvis Neilgai trukus Atropatas atsisake moketi duokle Seleukui ir paskelbe Atropateno Medija nepriklausoma karalyste Taciau seleukidu valstybe valdant Antiochui III sis valstybe uzpuole 223 m pr m e Seleukidams triumfuojant Atropatenos karalius Artabazanas buvo priverstas pripazinti seleukidu virsenybe Kita vertus salis isliko nominaliai nepriklausoma 190 m pr m e seleukidai metu buvo sumusti romenu tuo metu bandziusiu plesti savo valdas į rytus Romenu gresme verte Atropatena ir Parta vienytis pries bendra priesa 38 m pr m e įvyko musis tarp romenu ir partu pasibaiges romenu pergale Po dveju metu romenu generolas Atonijus uzpuole viena pagrindiniu Atropatenos miestu Fraspa Taciau miestas turejo gerus gynybinius įtvirtinimus tad romenai puldami patyre milzinisku nuostoliu neteko apie 35 000 kariu ir turejo atsitraukti Veliau Atropatena Romoje ieskodavo sajungininko pries Parta nes pataroji norejo Atropatenos zemes prisijungti Dinastija kurios pradininkas Atropatas salį valde keleta simtmeciu is pradziu kaip nepriklausoma valstybe po to kaip arsakidu vasale Dar veliau salies valdyma pereme arsakidai Velyvuoju Partos laikotarpiu imperija eme silpti ir jai daresi sunku islaikyti vakarine Irano dalį nuo antpuoliu Iranologo teigimu butent valdant partu monarchui dinastija prarado savo prestiza tarp kitu saliu Atropateno gyventojai tiek didikai tiek valstieciai reme Sasanidu imperijos princa jam kovojant pries Vologezo V sunu Manoma kad Atropatenos didikai susivienijo su sasanidais tikedamiesi tvirtos valstybes kurios valdovas gebas palaikyti tvarka Tuo tarpu dvasininkija galejo jaustis atstumta arsakidu todel veikiausiai taipogi palaike sasanidus del ju paramos zoroastrizmui Valdovu sarasasSenoves Persijos istorijaElamas Kasitai ManaSenoves Irano regionai Persija Medija Hirkanija Parta Margiana Baktrija Sogdas Chorezmas Arija Arachosija Drangiana Gedrosija Fergana TuranasMedijos imperijaAchemenidu imperijaMakedonijos imperijaSeleukidai Graikai baktraiPartai KusanaiSasanidai EftalitaiIrano istorija Afganistano istorija Nepaisant to kad Atropatena kelis simtmecius buvo valdoma karaliu tik dalis ju vardu yra zinomi o ju valdymo metai yra dar sunkiau identifikuojami Lenteleje zemiau nurodyti zinomi valdovai ir apytiksli valdymo metu trukme daugeliu atveju tik konkretus metai kada zinoma apie valdyma Valdovo vardas Valdymo metaiAtropato gimineapie 323 m pr m e 221 m pr m e 67 m pr m e 65 m pr m e 59 m pr m e iki 30 m pr m e 30 m pr m e 28 arba 20 m pr m e 4 m e m 4 6 m e m Arsakidu dinastijaiki 12 m 12 51 m nuo 51 m SaltiniaiBoyce amp Grenet 1991 p 71 Olbrycht 2014 96 psl Gregoratti 2017 138 psl Schippmann 1987 221 224 psl Schippmann 1987 pp 221 224 sfn error no target CITEREFSchippmann1987 Yarshater Ehsan 1983 The Cambridge history of Iran Kembridzo universiteto leodykla p 1408 ISBN 978 0 521 20092 9 Atropatene zr skyriuje Azarbaijan Strabo Geography Book 11 www perseus tufts edu Nuoroda tikrinta 2020 04 30 de Planhol 1987 pp 205 215 sfn error no target CITEREFde Planhol1987 Chaumont 1987 pp 17 18 sfn error no target CITEREFChaumont1987 Strabo Geography Book 11 chapter 13 section 1 www perseus tufts edu Nuoroda tikrinta 2020 04 30 Cheshire Keyne 2009 Alexander the Great Cambridge University pp 73 ISBN 9780521707091 F Mirwaisi Hamma 2010 Return of the Medes An Analysis of Iranian History Wheatmark p 123 ISBN 9781604944495 Ghodrat Dizaji 2007 p 87 Daryaee 2010 p 249 Ghodrat Dizaji 2007 pp 87 88 Ghodrat Dizaji 2007 p 88 Literatura Grenet Frantz 1991 Beck Roger red A History of Zoroastrianism Zoroastrianism under Macedonian and Roman Rule Leiden Brill ISBN 978 9004293915 Daryaee Touraj 2010 Ardashir and the Sasanians Rise to Power University of California 236 255 a href wiki C5 A0ablonas Cite journal title Sablonas Cite journal cite journal a Citatai journal privalomas journal de Planhol X 1987 Azerbaijan i Geography In Yarshater Ehsan ed Encyclopaedia Iranica Volume III 2 Awaʾel al maqalat Azerbaijan IV London and New York Routledge amp Kegan Paul pp 205 215 ISBN 978 0 71009 114 7 Ghodrat Dizaji Mehrdad 2007 Administrative Geography of the Early Sasanian Period The Case of Adurbadagan Iran Journal of the British Institute of Persian Studies 45 1 87 93 doi 10 1080 05786967 2007 11864720 S2CID 133088896 Gregoratti Leonardo 2017 The Arsacid Empire In Daryaee Touraj red King of the Seven Climes A History of the Ancient Iranian World 3000 BCE 651 CE UCI Jordan Center for Persian Studies pp 1 236 ISBN 9780692864401 Olbrycht Marek Jan 2021 Early Arsakid Parthia ca 250 165 B C Brill ISBN 978 9004460751 Olbrycht Marek Jan 2014 The Genealogy of Artabanos II AD 8 9 39 40 King of Parthia 92 97 a href wiki C5 A0ablonas Cite journal title Sablonas Cite journal cite journal a Citatai journal privalomas journal Strabonas Schippmann K 1987 Azerbaijan III Pre Islamic History In Yarshater Ehsan ed Encyclopaedia Iranica Volume III 2 Awaʾel al maqalat Azerbaijan IV London and New York Routledge amp Kegan Paul pp 221 224 ISBN 978 0 71009 114 7 37 s pl 48 r ilg 37 s pl 48 r ilg 37 48