Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Ioannis Kapodistrias Ιωάννης ΚαποδίστριαςDionisijo Tsoko portretas prieš 1831 m Gimė 1776 m vasario 11 d KerkyraMirė 183
Ioannis Kapodistrias
| Ioannis Kapodistrias Ιωάννης Καποδίστριας | |
|---|---|
| Dionisijo Tsoko portretas, prieš 1831 m. | |
| Gimė | 1776 m. vasario 11 d. Kerkyra |
| Mirė | 1831 m. spalio 9 d. (55 metai) Nafplijas, Graikija |
| Ėjo pareigas | 1828 m. sausio 7 d. – 1831 m. spalio 9 d. |
| Alma mater | Paduvos universitetas |
| Vikiteka | Ioannis Kapodistrias |
| Parašas | |
Joanis Kapodistrijas (gr. Ιωάννης Καποδίστριας, 1776 m. vasario 11 d. – 1831 m. spalio 9 d.) – grafas, diplomatas, Rusijos imperijos užsienio reikalų ministras (1816–1822), pirmasis nepriklausomos Graikijos vadovas (išrinktas 1827 m. balandžio 11 d., šalies vadovas 1828–1831 m.).
Biografija
Karjeros pradžia
Joanis Kapodistrijas gimė 1776 m. vasario 11 d. Kerkyroje, tuo metu priklausiusiai Venecijos respublikai. Jo tėvas Antonijas Kapodistrijas buvo Venecijos vyriausybės tarnautojas. J. Kapodistrijas baigė Paduvos universiteto (it. Universita Degli Studi Di Padova) medicinos ir filosofijos kursus. Nuo 1797 m. gimtojoje Kerkyroje vertėsi gydytojo praktika.
1799 m. salą užėmus rusams ir turkams, buvo paskirtas karo ligoninės direktoriumi. 1802 m. įkūrė Nacionalinę medicinos asociaciją. 1803 m. paskirtas Jonijos salų () valstybės sekretoriumi užsienio reikalams. 1807 m. paskirtas policijos viršininku.
Rusijos užsienio reikalų ministras
1807 m. pasirašius Tilžės taikos susitarimą, rusų valdoma Kerkyra atiteko prancūzams. 1809 m. imperatoriaus Aleksandro I kvietimu J. Kapodistrijas persikėlė gyventi į Rusiją, kur pratęsė savo diplomatinę karjerą užsienio reikalų kolegijoje, kuravo klausimus susijusius su Rusijos politika Rytuose, Balkanuose ir Viduržemio jūros regionuose.
Sankt Peterburgo klimatas, nauja aplinka ir nepriteklius atsiliepė jauno diplomato sveikatai, tad J. Kapodistrijas 1811 m. rugpjūtį buvo paskirtas Rusijos ambasados Vienoje sekretoriumi. Dėl savo darbštumo, karjeros siekio ir žinių J. Kapodistrijas greitai iškovojo Rusijos pasiuntinio Austrijoje pasitikėjimą ir pagarbą. 1812 m. gegužės pradžioje J. Kapodistrijas, gavęs depešą iš , išvyko į Bukareštą pas vyriausiąjį armijos vadą admirolą ir buvo paskirtas diplomatinės kanceliarijos viršininku.
Prancūzijos invazijos į Rusiją išvakarėse ir pirmaisiais 1812 m. karo mėnesiais armijos kanceliarija faktiškai buvo Rusijos Artimųjų Rytų ir Balkanų užsienio reikalų ministerijos skyrius. Kartu su armijos štabu J. Kapodistrijas nuėjo tūkstančius varstų nuo Dunojaus iki Berezinos ir po Rusijos teritorijos išlaisvinimo, tęsė savo darbą Lenkijoje. Per Torunės apsuptį, J. Kapodistrijas susipažino su generolu Michailu Barklajumi de Toli, kilusiu iš Pamūšio, kuris 1813 m. vasarį buvo paskirtas į P. Čičagovo vietą, ir greitai pelnė žymaus karvedžio pasitikėjimą.
1813 m. pabaigoje sąjungininkų armija artėjo prie Prancūzijos sienų. Visos kariaujančios šalys buvo suinteresuotos, kad prancūzų valdoma Šveicarija išsaugotų neutralitetą. Su Šveicarijos valdžia derėtis Rusija ir Austrija pasiuntė savo derybininkus. Rusijos imperatorius pasirinko J. Kapodistriją. Apsimetęs keliautoju, jis lapkričio mėnesį atvyko į Šveicariją ir, atlikęs savo misiją, kaip Rusijos pasiuntinys, šalyje praleido dar pusę metų. Panaudojęs „konstitucinę diplomatiją“, jis sutrukdė Austrijos siekiams suskaldyti Šveicarijos kantonus ir šalyje buvo atstatyta monarchija.
1814 m. spalį J. Kapodistrijas, imperatoriaus Aleksandro I nurodymu, atvyko į Vieną. Formaliai jis neįėjo į oficialią Rusijos delegacijos sudėtį Vienos kongrese (1814–1815), bet visi sudėtingiausi ir atsakingiausi derybų klausimai buvo patikėti būtent jam. Per devynis kongreso darbo mėnesius, J. Kapodistrijas derėjosi su tokiais rimtais priešininkais, kaip Meternichu, Taleiranu bei ir sėkmingai sugebėjo įvykdyti imperatoriaus numatytą pokarinės Europos pertvarkymo programą. Kongreso metu imperatorius dažnai tarėsi su juo dėl sudėtingų politinių klausimų ir derybų taktikos. Kongreso metu imperatorius Aleksandras I nenorėjo aptarti Graikijos klausimo, bet jis greitai pritarė J. Kapodistrijo sugalvotai ir protingai paslėptai graikų pagalbos formai. Jis pasiūlė Vienoje atidaryti šalpos fondą jauniems graikams, siekiantiems išsilavinimo Vakaruose.
1815 m. rugsėjo 11 d. imperatorius Aleksandras I pasirašė įsaką dėl J. Kapodistrijo paskyrimo į užsienio reikalų sekretoriaus pareigas. Jam buvo patikėtos baigiamosios derybos su Prancūzija ir Rusijos vardu 1815 m. lapkričio 20 d. pasirašyti aktą. Derybose Paryžiuje Rusijos patikėtiniai J. Kapodistrijas ir Andrejus Razumovskis, nepaisydami Jungtinės Karalystės pozicijos, išreiškė būtinybę sutarties preambulėje aiškiai pasakyti, kad po teisėto tvarkos atstatymo, nugalėjus Bonapartą, šalyje turi būti ne tik „teisėta karališkąją valdžią“, bet ir „konstitucinė chartija“.
| Kapodistrijas suvaidino labai didelį vaidmenį derybose dėl antrosios Paryžiaus taikos sutarties 1815 m. – Prancūzija turi būti dėkinga būtent jam dėl griežtų pirminių sąjungininkų išdėstytų sąlygų sušvelninimo. ' |
1816 m. sausį J. Kapodistrijas grįžo į Sankt Peterburgą ir rugpjūčio 9 d. buvo paskirtas Užsienio reikalų ministerijos valdytoju. Jam antrino sekretorius . J. Kapodistrijo žinioje buvo Rusijos santykiai su Rytų šalimis ir Osmanų imperija (Turkija), o K. R. Neselrodo – santykiai su Vakarų valstybėmis.
1818 m. buvo išrinktas nariu.
Rytų klausimuose J. Kapodistrijas buvo aktyvių veiksmų šalininkas. Jis paruošė Rusijos politikos su Turkija planą. Pagal šį planą , Valakija ir Moldavija turėjo tapti nepriklausomomis nuo Turkijos valstybėmis su bendra politine sąjunga. Vėliau turėjo būti atkurta ir Graikijos valstybė, bet imperatorius Aleksandras I atmetė šį planą, kurį taikiai įgyvendinti buvo neįmanoma, o Rusijos–Turkijos karas galėjo susilpninti Šventąją sąjungą ir paskatinti Europoje revoliucinius judėjimus. Todėl J. Kapodistrijo viltys dėl Balkanų tautų kardinalios padėties pasikeitimo nepasiteisino.
1820 m. spalio 11 d. Tropau (dab. Opava, Čekija ) įvyko penkių valstybių sąjungininkių kongresas (), kuriame buvo svarstomas klausimas. Pagrindinė diskusinė kova vyko tarp K. Meternicho ir J. Kapodistrijo. J. Kapodistrijas nesutiko, kad Austrija viena spręstų Apeninų pusiasalio politinius klausimus be Rusijos, Prūsijos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės dalyvavimo. Jo pasiūlymas dėl Neapolio valdymo formos, atitinkančios nacionalinius šalies interesus, bei konstitucinės tvarkos išsaugojimo sukėlė aštrų Austrijos pasiuntinio nepasitenkinimą. Kongreso dalyvių pasirašytas protokolas visgi leido Austrijai okupuoti Neapolio karalystę.
1821 m sausio 26 d. derybos iš Tropau buvo perkeltos į Laibachą (dab. Liubliana, Slovėnija), kur surengtas . J. Kapodistrijas vėl pasisakė už taikų Neapolio klausimo sprendimą, bet imperatorius Aleksandras I siekė artimesnio bendradarbiavimo su Austrija ir nepritarė. Imperatoriaus ir J. Kapodistrijo tarpusavio santykiai pradėjo blogėti.
1821 m. kovą Graikijoje prasidėjo Aleksandro Ypsilantčio vadovaujamas sukilimas. Kovo 19 d. imperatorius Aleksandras I gavo A. Ypsilandžio laišką su prašymu išvyti turkus iš Europos ir gauti Graikijos išvaduotojo titulą. Po dviejų dienų J. Kapodistrijas nusiuntė oficialų atsakymą, kuriame smerkė graikų siekius ir taip išreiškė oficialią imperatoriaus poziciją. Imperatoriaus atsisakymas nuo ryžtingų veiksmų buvo J. Kapodistrijo politinis pralaimėjimas ir metų viduryje, jo tarnybinis statusas sparčiai smuko, santykiai su imperatoriumi liko įtempti.
1822 m pavasarį, nepaisant į I. Kapodistrijo prieštaravimo, imperatorius priėmė K. Meternicho pasiūlymą sušaukti Vienoje konferenciją Rytų klausimu. J. Kapodistrijas manė, kad tolesnis Rusijos ir Austrijos diplomatinės politikos suartėjimas pakenks Graikijai, todėl nusišalino ir nedalyvavo renginio pasiruošime ar diskusijose. 1822 m. gegužę imperatorius priėmė J. Kapodistrijo atsistatydinimo raštą ir suteikė neterminuotas atostogas, kurios užsitęsė iki 1827 m. Visą šį laiką J. Kapodistrijas gyveno Ženevoje.
Sugrįžimas į Graikiją
I. Kapodistriaus gyvenimo Ženevoje periodas yra mažai žinomas. Kaip graikų patriotas, jis daug prisidėjo Ženevos Antikinėse Graikijos kultūros komiteto darbe, kuris kartu su Prancūzijos komitetu rinko graikams pinigus, tiekė ginklus ir maisto produktus. 1827 m. balandžio 1 d. Trizinoje (gr. Τροιζήν) (miestelis Peloponeso rytuose) atsidarė nacionalinis graikų kongresas ir balandžio 11 d. į Graikijos vadovo (prezidento) postą septyneriems metams buvo išrinktas I. Kapodistrias (Oficialiai prezidento institucija Pirmosios Graikijos Respublikos laikotarpiu nebuvo sukurta). Naujasis vadovas į Graikiją atvyko 1828 m. sausį. Iki to jis važinėjo po Europą, rinko paskolas naujos valstybės iždui.
Savo kalboje graikų tautai I. Kapodistrias pažadėjo teisingą šalies valdymą, apsaugoti šalies gyventojus nuo anarchijos ir prašė suteikti jam galimybę palaipsniui įvykdyti nacionalinį ir politinį šalies atgimimą.
1828 m. balandžio 26 d. prasidėjęs ir tapo pagrindiniu išoriniu faktoriumi, sėkmingam Graikijos nacionaliniam išsivadavimui. Jau 1830 m. nepriklausomoje Graikijoje buvo sukurta reguliari armija, įkurtas nacionalinis bankas, buvo pradėta žemės reforma, pertvarkytos teisinė ir švietimo sistemos ir vasario 3 d. Londono protokole, Anglija, Prancūzija bei Rusija pripažino naujos valstybės sienas.
Žūtis
J. Kapodistrijovedama politika, jo vakarietiškas požiūris sukėlė didelę konfrontaciją tarp buvusių nepriklausomybės kovų karininkų, tokių kaip , aplinkos, mat jie nenorėjo prarasti įtakos valdžioje. Tarp priešų buvo ir anarchisto , kuris buvo pasodintas į kalėjimą, šeima. Jo sūnūs Georgijus ir Konstantinas 1831 m. spalio 9 d. užpuolė ir nužudė J. Kapodistriją, likus keliems žingsniams iki Šv. Spiridono cerkvės Nafplijuje. Konstantino iššauta kulka pataikė į cerkvės sieną, kurios žymė yra matoma ir šiandien. Paskui durklu dūrė J. Kapodistrijui į pilvą, o Georgijus šovė į galvą.
J. Kapodistrijo darbus tęsė jo jaunesnis brolis Augustinas, kuris chaoso apimtą šalį valdė tik šešis mėnesius.
J. Kapodistrijas buvo išskirtinio proto ir gabumų žmogus. Visą savo laisvalaikį skyrė filosofijai, pedagogikai, politikai. Jis buvo žinomas ne tik diplomatinėje aplinkoje, turėjo protingo ir išsilavinusio žmogaus reputaciją, buvo mokslo ir meno mecenatas. Jis buvo plačiai žinomas tarp literatų, kartu su Aleksandru Puškinu, Vasilijumi Žukovskiu priklausė literatūros draugijai „Arzamas“.
Paminklai
J. Kapodistrijo paminklai yra pastatyti Kerkyroje (1887 m.), Nafplijuje – Vasileos Konstantinou gatvės skvere, Atėnuose – priešais pastatą, Sankt Peterburge – Graikų aikštėje (2004 m.).
| Politinis postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: – | Graikijos prezidentas Pirmoji Respublika 1828—1831 | Po to: |
Nuorodos
- Grafas Ioannis Antonijos Kapodistrias.
Išnašos
- Rusijos generolai – Michailas Barklai de Tolis
- Очерк истории Министерства иностранных дел. 1802 – 1902 (Užsienio reikalų ministerijos istorijos 1802 – 1902 m. metmenys), Nikolajus Rudnas, Maskva, Tarptautiniai santykiai, 2002 m., 36–71 psl. ISBN 5-7133-1145-7
- The Journal of Modern History Capodistrias and a "New Order" for Restoration Europe: The "Liberal Ideas" of a Russian Foreign Minister, 1814–1822 m. Patricia Kennedy Grimsted, Radcliffe Institute for Advanced Study The Journal of Modern History, Skyrius 40, Nr. 2 1968 m. birželis, 166–192 psl.
- Grafas Aleksandras Ypsilandis
- Arzamas draugija
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Ioannis Kapodistrias, Kas yra Ioannis Kapodistrias? Ką reiškia Ioannis Kapodistrias?
Ioannis Kapodistrias Iwannhs KapodistriasDionisijo Tsoko portretas pries 1831 m Gime 1776 m vasario 11 d KerkyraMire 1831 m spalio 9 d 55 metai Nafplijas GraikijaĖjo pareigas 1828 m sausio 7 d 1831 m spalio 9 d Alma mater Paduvos universitetasVikiteka Ioannis KapodistriasParasas Joanis Kapodistrijas gr Iwannhs Kapodistrias 1776 m vasario 11 d 1831 m spalio 9 d grafas diplomatas Rusijos imperijos uzsienio reikalu ministras 1816 1822 pirmasis nepriklausomos Graikijos vadovas isrinktas 1827 m balandzio 11 d salies vadovas 1828 1831 m BiografijaKarjeros pradzia Joanis Kapodistrijas gime 1776 m vasario 11 d Kerkyroje tuo metu priklausiusiai Venecijos respublikai Jo tevas Antonijas Kapodistrijas buvo Venecijos vyriausybes tarnautojas J Kapodistrijas baige Paduvos universiteto it Universita Degli Studi Di Padova medicinos ir filosofijos kursus Nuo 1797 m gimtojoje Kerkyroje vertesi gydytojo praktika 1799 m sala uzemus rusams ir turkams buvo paskirtas karo ligonines direktoriumi 1802 m įkure Nacionaline medicinos asociacija 1803 m paskirtas Jonijos salu valstybes sekretoriumi uzsienio reikalams 1807 m paskirtas policijos virsininku Rusijos uzsienio reikalu ministras 1807 m pasirasius Tilzes taikos susitarima rusu valdoma Kerkyra atiteko prancuzams 1809 m imperatoriaus Aleksandro I kvietimu J Kapodistrijas persikele gyventi į Rusija kur pratese savo diplomatine karjera uzsienio reikalu kolegijoje kuravo klausimus susijusius su Rusijos politika Rytuose Balkanuose ir Vidurzemio juros regionuose Sankt Peterburgo klimatas nauja aplinka ir nepriteklius atsiliepe jauno diplomato sveikatai tad J Kapodistrijas 1811 m rugpjutį buvo paskirtas Rusijos ambasados Vienoje sekretoriumi Del savo darbstumo karjeros siekio ir ziniu J Kapodistrijas greitai iskovojo Rusijos pasiuntinio Austrijoje pasitikejima ir pagarba 1812 m geguzes pradzioje J Kapodistrijas gaves depesa is isvyko į Bukaresta pas vyriausiajį armijos vada admirola ir buvo paskirtas diplomatines kanceliarijos virsininku Prancuzijos invazijos į Rusija isvakarese ir pirmaisiais 1812 m karo menesiais armijos kanceliarija faktiskai buvo Rusijos Artimuju Rytu ir Balkanu uzsienio reikalu ministerijos skyrius Kartu su armijos stabu J Kapodistrijas nuejo tukstancius varstu nuo Dunojaus iki Berezinos ir po Rusijos teritorijos islaisvinimo tese savo darba Lenkijoje Per Torunes apsuptį J Kapodistrijas susipazino su generolu Michailu Barklajumi de Toli kilusiu is Pamusio kuris 1813 m vasarį buvo paskirtas į P Cicagovo vieta ir greitai pelne zymaus karvedzio pasitikejima 1813 m pabaigoje sajungininku armija artejo prie Prancuzijos sienu Visos kariaujancios salys buvo suinteresuotos kad prancuzu valdoma Sveicarija issaugotu neutraliteta Su Sveicarijos valdzia deretis Rusija ir Austrija pasiunte savo derybininkus Rusijos imperatorius pasirinko J Kapodistrija Apsimetes keliautoju jis lapkricio menesį atvyko į Sveicarija ir atlikes savo misija kaip Rusijos pasiuntinys salyje praleido dar puse metu Panaudojes konstitucine diplomatija jis sutrukde Austrijos siekiams suskaldyti Sveicarijos kantonus ir salyje buvo atstatyta monarchija 1814 m spalį J Kapodistrijas imperatoriaus Aleksandro I nurodymu atvyko į Viena Formaliai jis neįejo į oficialia Rusijos delegacijos sudetį Vienos kongrese 1814 1815 bet visi sudetingiausi ir atsakingiausi derybu klausimai buvo patiketi butent jam Per devynis kongreso darbo menesius J Kapodistrijas derejosi su tokiais rimtais priesininkais kaip Meternichu Taleiranu bei ir sekmingai sugebejo įvykdyti imperatoriaus numatyta pokarines Europos pertvarkymo programa Kongreso metu imperatorius daznai taresi su juo del sudetingu politiniu klausimu ir derybu taktikos Kongreso metu imperatorius Aleksandras I nenorejo aptarti Graikijos klausimo bet jis greitai pritare J Kapodistrijo sugalvotai ir protingai pasleptai graiku pagalbos formai Jis pasiule Vienoje atidaryti salpos fonda jauniems graikams siekiantiems issilavinimo Vakaruose Namas su memorialine lenta Kerkyroje kur gime I Kapodistrias 1815 m rugsejo 11 d imperatorius Aleksandras I pasirase įsaka del J Kapodistrijo paskyrimo į uzsienio reikalu sekretoriaus pareigas Jam buvo patiketos baigiamosios derybos su Prancuzija ir Rusijos vardu 1815 m lapkricio 20 d pasirasyti akta Derybose Paryziuje Rusijos patiketiniai J Kapodistrijas ir Andrejus Razumovskis nepaisydami Jungtines Karalystes pozicijos isreiske butinybe sutarties preambuleje aiskiai pasakyti kad po teiseto tvarkos atstatymo nugalejus Bonaparta salyje turi buti ne tik teiseta karaliskaja valdzia bet ir konstitucine chartija Kapodistrijas suvaidino labai didelį vaidmenį derybose del antrosios Paryziaus taikos sutarties 1815 m Prancuzija turi buti dekinga butent jam del grieztu pirminiu sajungininku isdestytu salygu susvelninimo 1816 m sausį J Kapodistrijas grįzo į Sankt Peterburga ir rugpjucio 9 d buvo paskirtas Uzsienio reikalu ministerijos valdytoju Jam antrino sekretorius J Kapodistrijo zinioje buvo Rusijos santykiai su Rytu salimis ir Osmanu imperija Turkija o K R Neselrodo santykiai su Vakaru valstybemis 1818 m buvo isrinktas nariu Rytu klausimuose J Kapodistrijas buvo aktyviu veiksmu salininkas Jis paruose Rusijos politikos su Turkija plana Pagal sį plana Valakija ir Moldavija turejo tapti nepriklausomomis nuo Turkijos valstybemis su bendra politine sajunga Veliau turejo buti atkurta ir Graikijos valstybe bet imperatorius Aleksandras I atmete sį plana kurį taikiai įgyvendinti buvo neįmanoma o Rusijos Turkijos karas galejo susilpninti Sventaja sajunga ir paskatinti Europoje revoliucinius judejimus Todel J Kapodistrijo viltys del Balkanu tautu kardinalios padeties pasikeitimo nepasiteisino I Kapodistriaus paminklas Kerkyroje 1820 m spalio 11 d Tropau dab Opava Cekija įvyko penkiu valstybiu sajungininkiu kongresas kuriame buvo svarstomas klausimas Pagrindine diskusine kova vyko tarp K Meternicho ir J Kapodistrijo J Kapodistrijas nesutiko kad Austrija viena sprestu Apeninu pusiasalio politinius klausimus be Rusijos Prusijos Prancuzijos ir Jungtines Karalystes dalyvavimo Jo pasiulymas del Neapolio valdymo formos atitinkancios nacionalinius salies interesus bei konstitucines tvarkos issaugojimo sukele astru Austrijos pasiuntinio nepasitenkinima Kongreso dalyviu pasirasytas protokolas visgi leido Austrijai okupuoti Neapolio karalyste 1821 m sausio 26 d derybos is Tropau buvo perkeltos į Laibacha dab Liubliana Slovenija kur surengtas J Kapodistrijas vel pasisake uz taiku Neapolio klausimo sprendima bet imperatorius Aleksandras I sieke artimesnio bendradarbiavimo su Austrija ir nepritare Imperatoriaus ir J Kapodistrijo tarpusavio santykiai pradejo blogeti 1821 m kova Graikijoje prasidejo Aleksandro Ypsilantcio vadovaujamas sukilimas Kovo 19 d imperatorius Aleksandras I gavo A Ypsilandzio laiska su prasymu isvyti turkus is Europos ir gauti Graikijos isvaduotojo titula Po dvieju dienu J Kapodistrijas nusiunte oficialu atsakyma kuriame smerke graiku siekius ir taip isreiske oficialia imperatoriaus pozicija Imperatoriaus atsisakymas nuo ryztingu veiksmu buvo J Kapodistrijo politinis pralaimejimas ir metu viduryje jo tarnybinis statusas sparciai smuko santykiai su imperatoriumi liko įtempti 1822 m pavasarį nepaisant į I Kapodistrijo priestaravimo imperatorius prieme K Meternicho pasiulyma susaukti Vienoje konferencija Rytu klausimu J Kapodistrijas mane kad tolesnis Rusijos ir Austrijos diplomatines politikos suartejimas pakenks Graikijai todel nusisalino ir nedalyvavo renginio pasiruosime ar diskusijose 1822 m geguze imperatorius prieme J Kapodistrijo atsistatydinimo rasta ir suteike neterminuotas atostogas kurios uzsitese iki 1827 m Visa sį laika J Kapodistrijas gyveno Zenevoje Sugrįzimas į Graikija I Kapodistriaus gyvenimo Zenevoje periodas yra mazai zinomas Kaip graiku patriotas jis daug prisidejo Zenevos Antikinese Graikijos kulturos komiteto darbe kuris kartu su Prancuzijos komitetu rinko graikams pinigus tieke ginklus ir maisto produktus 1827 m balandzio 1 d Trizinoje gr Troizhn miestelis Peloponeso rytuose atsidare nacionalinis graiku kongresas ir balandzio 11 d į Graikijos vadovo prezidento posta septyneriems metams buvo isrinktas I Kapodistrias Oficialiai prezidento institucija Pirmosios Graikijos Respublikos laikotarpiu nebuvo sukurta Naujasis vadovas į Graikija atvyko 1828 m sausį Iki to jis vazinejo po Europa rinko paskolas naujos valstybes izdui Savo kalboje graiku tautai I Kapodistrias pazadejo teisinga salies valdyma apsaugoti salies gyventojus nuo anarchijos ir prase suteikti jam galimybe palaipsniui įvykdyti nacionalinį ir politinį salies atgimima 1828 m balandzio 26 d prasidejes ir tapo pagrindiniu isoriniu faktoriumi sekmingam Graikijos nacionaliniam issivadavimui Jau 1830 m nepriklausomoje Graikijoje buvo sukurta reguliari armija įkurtas nacionalinis bankas buvo pradeta zemes reforma pertvarkytos teisine ir svietimo sistemos ir vasario 3 d Londono protokole Anglija Prancuzija bei Rusija pripazino naujos valstybes sienas Zutis Broliu Kapodistriu kapas Kerkyroje Platyteros vienuolyne J Kapodistrijovedama politika jo vakarietiskas poziuris sukele didele konfrontacija tarp buvusiu nepriklausomybes kovu karininku tokiu kaip aplinkos mat jie nenorejo prarasti įtakos valdzioje Tarp priesu buvo ir anarchisto kuris buvo pasodintas į kalejima seima Jo sunus Georgijus ir Konstantinas 1831 m spalio 9 d uzpuole ir nuzude J Kapodistrija likus keliems zingsniams iki Sv Spiridono cerkves Nafplijuje Konstantino issauta kulka pataike į cerkves siena kurios zyme yra matoma ir siandien Paskui durklu dure J Kapodistrijui į pilva o Georgijus sove į galva J Kapodistrijo darbus tese jo jaunesnis brolis Augustinas kuris chaoso apimta salį valde tik sesis menesius J Kapodistrijas buvo isskirtinio proto ir gabumu zmogus Visa savo laisvalaikį skyre filosofijai pedagogikai politikai Jis buvo zinomas ne tik diplomatineje aplinkoje turejo protingo ir issilavinusio zmogaus reputacija buvo mokslo ir meno mecenatas Jis buvo placiai zinomas tarp literatu kartu su Aleksandru Puskinu Vasilijumi Zukovskiu priklause literaturos draugijai Arzamas PaminklaiJ Kapodistrijo paminklai yra pastatyti Kerkyroje 1887 m Nafplijuje Vasileos Konstantinou gatves skvere Atenuose priesais pastata Sankt Peterburge Graiku aiksteje 2004 m Politinis postasPries tai Graikijos prezidentas Pirmoji Respublika 1828 1831 Po to NuorodosGrafas Ioannis Antonijos Kapodistrias IsnasosRusijos generolai Michailas Barklai de Tolis Ocherk istorii Ministerstva inostrannyh del 1802 1902 Uzsienio reikalu ministerijos istorijos 1802 1902 m metmenys Nikolajus Rudnas Maskva Tarptautiniai santykiai 2002 m 36 71 psl ISBN 5 7133 1145 7 The Journal of Modern History Capodistrias and a New Order for Restoration Europe The Liberal Ideas of a Russian Foreign Minister 1814 1822 m Patricia Kennedy Grimsted Radcliffe Institute for Advanced Study The Journal of Modern History Skyrius 40 Nr 2 1968 m birzelis 166 192 psl Grafas Aleksandras Ypsilandis Arzamas draugija