Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šveicarijos istorijoje Helvetijos respublika 1798 1803 m buvo pirmasis bandymas centralizuoti Šveicariją kurią iki to la
Helvetijos respublika
Šveicarijos istorijoje Helvetijos respublika (1798–1803 m.) buvo pirmasis bandymas centralizuoti Šveicariją, kurią iki to laiko sudarė plačias savivaldas turintys kantonai, sujungti laisva karine sąjunga, ir tokios užkariautos teritorijos kaip Vo. Respublikos pavadinimas kilo nuo helvetų genties.
| Helvetische Republik (vok) République helvétique (pran) Repubblica Elvetic (ita) Helvetijos respublika | |||||
| Prancūzijos satelitinė valstybė | |||||
| |||||
| |||||
| Helvetijos respublika 1802 metais | |||||
| Sostinė | Arau, vėliau Liucerna (Šveicarija) | ||||
| Politinė struktūra | Prancūzijos satelitinė valstybė | ||||
| Era | Napoleono karai | ||||
| - Prancūzijos invazija ir Senosios konfederacijos žlugimas | 1798 m., 1798 | ||||
| - Vienos kongresas | 1815 m. | ||||
Respublika atsirado, kai įvyko konstituciniai pasikeitimai spaudžiant karinei Prancūzijos jėgai, bet ji niekada neįgijo didelio piliečių palaikymo. Nepaisant to, keli jos bruožai išliko dabartinėje Šveicarijoje.
Istorija
| Šveicarijos istorija |
| Šveicarijos priešistorė |
| Keltai |
| Romos imperija (, Retija) |
| Burgundų karalystės |
| Frankų imperija (Aukšt. Burgundija) |
| Šventoji Romos Imperija |
| Senoji konfederacija |
| Aštuoni kantonai > |
| Reformacija Šveicarijoje |
| (1648–1798) |
| (1798–1847) |
| (1848–1914) |
| Pasaulinių karų metais |
Per Prancūzijos revoliucijos karus revoliucionierių armijos pajudėjo į Rytus ir įsiveržė į Šveicariją, kad „išlaisvintų“ jos žmones. Jie teigė, kad šveicarų valdymo forma atsilikusi ir feodalinė, ypač dėl Vo okupacijos.
Kai kurie šveicarų nacionalistai, pavyzdžiui, Frédéric-César de La Harpe, kvietė prancūzus dėl tokių priežasčių. Invazija buvo taiki, nes žmonės nekreipė dėmesio į politikų prašymus griebtis ginklo.
1798 m. kovo 5 d. prancūzai užėmė visą šalį, Senoji Šveicarijos konfederacija žlugo. 1798 m. balandžio 12 d. 121 kantonų deputatas paskelbė Helvetijos respubliką, „Vieną ir nedalomą“. 1798 m. balandžio 14 d. buvo pakviestas kantonų susirinkimas Ciuricho kantone, bet daugumą praėjusio susirinkimo politikų buvo perrinkti. Tiksliai po 6000 dienų 1814 m. rugsėjo 18 d. prasidėjo Vienos kongresas. Nauja valdžia panaikino kantonų ir feodalų teises. Okupantai sukūrė centralizuotą valstybę pagal Prancūzų revoliucijos modelį.
Daugelis šveicarų priešinosi „progresui“, ypač centrinėje šalies dalyje. Naujasis režimas taip pat apribojo tikėjimo laisvę, įsiutindamas daugelį tikinčiųjų.
Urio, Švico ir Nidvaldeno kantonai surinko 10 tūkst., vadovaujamų Alois von Reding, kautis su prancūzais. Ši armija gynė teritoriją nuo Nafo kalno iki Rapersvilio. Redingas apgulė prancūzų valdomą Liucerną ir žygiavo per Bruningo perėją į Berną, paremti vietinių sukilėlių. Tuo metu prancūzų generolas Balthasar Alexis Henri Antoine of Schauenburg išžygiavo iš užimto Ciuricho į Cugą, Liucerną, Satelio perėją. Nors Redingas laimėjo mūšius prie Rotenturmo ir Morgarteno, Šauenburgo pergalė prie Satelio leido prancūzams grasinti Švicui. 1798 m. gegužės 4 d. Švico miesto taryba pasidavė.
Gegužės 13 d. buvo sutartos paliaubos, pagal kurias sukilę kantonai buvo sujungti į vieną, taip sumažinant sukilėlių įtaką centrinei vyriausybei. Tačiau prancūzai nesilaikė pažado neriboti religinės laisvės ir sukilo Nidvaldenas. Prancūzų kariai numalšino sukilimą degindami kaimus ir miestus.
Šveicarai nesutarė dėl šalies ateities. Unitarai norėjo vieningos respublikos, federalistai, kurių daugumą sudarė aristokratai, norėjo kantonų teisių sugrąžinimo. Perversmai tapo dažni ir režimas laikėsi tik dėl prancūzų paramos. Be to okupantai norėjo, kad vietiniai gyventojai pasirūpintų karių apgyvendinimu ir maistu, o tai neigiamai veikė ekonomiką. Sąjunga su Prancūzija taip pat neigė seną neutraliteto politiką. 1799 m. Šveicarija tapo prancūzų, austrų ir rusų armijų mūšio lauku, o šveicarai dažniausiai rėmė pastarasias dvi.
Respublikos nestabilumo viršūnė buvo 1802–03 m. Tuo metu ji turėjo 12 mln. frankų skolą, nors pradėjo su 6 mln. frankų iždu. Todėl ir dėl šveicarų pasipriešinimo respublika žlugo, o vyriausybė pabėgo į Lozaną.
Tuo metu Napoleonas Bonapartas buvo pirmuoju konsulu ir pakvietė abi puses į Paryžių derėtis. Nors konferencijoje federalistai sudarė mažumą Napoleonas nutarė, kad Šveicarija iš prigimties yra federacija ir neprotinga jai primesti kitokią santvarką.
1803 m. vasario 19 d. Tarpininkavimo aktas atkūrė kantonų teises, Šveicarija vėl tapo federacija.
Išnašos
- Hughes, Christopher, Switzerland (London, 1975) p.98
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Helvetijos respublika, Kas yra Helvetijos respublika? Ką reiškia Helvetijos respublika?
Sveicarijos istorijoje Helvetijos respublika 1798 1803 m buvo pirmasis bandymas centralizuoti Sveicarija kuria iki to laiko sudare placias savivaldas turintys kantonai sujungti laisva karine sajunga ir tokios uzkariautos teritorijos kaip Vo Respublikos pavadinimas kilo nuo helvetu genties Helvetische Republik vok Republique helvetique pran Repubblica Elvetic ita Helvetijos respublikaPrancuzijos satelitine valstybe 1798 1815Veliava HerbasLocation ofHelvetijos respublika 1802 metaisSostine Arau veliau Liucerna Sveicarija Politine struktura Prancuzijos satelitine valstybeEra Napoleono karai Prancuzijos invazija ir Senosios konfederacijos zlugimas 1798 m 1798 Vienos kongresas 1815 m Respublika atsirado kai įvyko konstituciniai pasikeitimai spaudziant karinei Prancuzijos jegai bet ji niekada neįgijo didelio pilieciu palaikymo Nepaisant to keli jos bruozai isliko dabartineje Sveicarijoje IstorijaSveicarijos istorijaSveicarijos priesistoreKeltaiRomos imperija Retija Burgundu karalystesFranku imperija Aukst Burgundija Sventoji Romos ImperijaSenoji konfederacijaAstuoni kantonai gt Reformacija Sveicarijoje 1648 1798 1798 1847 1848 1914 Pasauliniu karu metais Per Prancuzijos revoliucijos karus revoliucionieriu armijos pajudejo į Rytus ir įsiverze į Sveicarija kad islaisvintu jos zmones Jie teige kad sveicaru valdymo forma atsilikusi ir feodaline ypac del Vo okupacijos Kai kurie sveicaru nacionalistai pavyzdziui Frederic Cesar de La Harpe kviete prancuzus del tokiu priezasciu Invazija buvo taiki nes zmones nekreipe demesio į politiku prasymus griebtis ginklo 1798 m kovo 5 d prancuzai uzeme visa salį Senoji Sveicarijos konfederacija zlugo 1798 m balandzio 12 d 121 kantonu deputatas paskelbe Helvetijos respublika Viena ir nedaloma 1798 m balandzio 14 d buvo pakviestas kantonu susirinkimas Ciuricho kantone bet dauguma praejusio susirinkimo politiku buvo perrinkti Tiksliai po 6000 dienu 1814 m rugsejo 18 d prasidejo Vienos kongresas Nauja valdzia panaikino kantonu ir feodalu teises Okupantai sukure centralizuota valstybe pagal Prancuzu revoliucijos modelį Daugelis sveicaru priesinosi progresui ypac centrineje salies dalyje Naujasis rezimas taip pat apribojo tikejimo laisve įsiutindamas daugelį tikinciuju Alois von Reding Urio Svico ir Nidvaldeno kantonai surinko 10 tukst vadovaujamu Alois von Reding kautis su prancuzais Si armija gyne teritorija nuo Nafo kalno iki Rapersvilio Redingas apgule prancuzu valdoma Liucerna ir zygiavo per Bruningo pereja į Berna paremti vietiniu sukileliu Tuo metu prancuzu generolas Balthasar Alexis Henri Antoine of Schauenburg iszygiavo is uzimto Ciuricho į Cuga Liucerna Satelio pereja Nors Redingas laimejo musius prie Rotenturmo ir Morgarteno Sauenburgo pergale prie Satelio leido prancuzams grasinti Svicui 1798 m geguzes 4 d Svico miesto taryba pasidave Geguzes 13 d buvo sutartos paliaubos pagal kurias sukile kantonai buvo sujungti į viena taip sumazinant sukileliu įtaka centrinei vyriausybei Taciau prancuzai nesilaike pazado neriboti religines laisves ir sukilo Nidvaldenas Prancuzu kariai numalsino sukilima degindami kaimus ir miestus Sveicarai nesutare del salies ateities Unitarai norejo vieningos respublikos federalistai kuriu dauguma sudare aristokratai norejo kantonu teisiu sugrazinimo Perversmai tapo dazni ir rezimas laikesi tik del prancuzu paramos Be to okupantai norejo kad vietiniai gyventojai pasirupintu kariu apgyvendinimu ir maistu o tai neigiamai veike ekonomika Sajunga su Prancuzija taip pat neige sena neutraliteto politika 1799 m Sveicarija tapo prancuzu austru ir rusu armiju musio lauku o sveicarai dazniausiai reme pastarasias dvi Respublikos nestabilumo virsune buvo 1802 03 m Tuo metu ji turejo 12 mln franku skola nors pradejo su 6 mln franku izdu Todel ir del sveicaru pasipriesinimo respublika zlugo o vyriausybe pabego į Lozana Tuo metu Napoleonas Bonapartas buvo pirmuoju konsulu ir pakviete abi puses į Paryziu deretis Nors konferencijoje federalistai sudare mazuma Napoleonas nutare kad Sveicarija is prigimties yra federacija ir neprotinga jai primesti kitokia santvarka 1803 m vasario 19 d Tarpininkavimo aktas atkure kantonu teises Sveicarija vel tapo federacija IsnasosHughes Christopher Switzerland London 1975 p 98