Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Afrikos istorija Afrikos žemyne egzistavusių kultūrų civilizacijų ir valstybių istorija Šis terminas yra dirbtinis panaš

Afrikos istorija

  • Pagrindinis puslapis
  • Afrikos istorija
Afrikos istorija
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az

Afrikos istorija – Afrikos žemyne egzistavusių kultūrų, civilizacijų ir valstybių istorija.

Šis terminas yra dirbtinis, panašiai, kaip ir Azijos istorija, kadangi vieninga Afrikos istorija ar kultūra niekuomet neegzistavo. Afrikos istoriją galima nagrinėti tik kaip atskirų kultūrinių – civilizacinių regionų istoriją.

Istoriniai regionai iki kolonizacijos

Iki kolonizacijos Afrikoje klestėjo įvairios civilizacijos, apėmusios skirtingus Afrikos žemyno regionus. Šiaurinė ir rytinė Afrikos dalis buvo stipriai veikiama išorinių tradicijų, tuo tarpu Vakarinėje, Centrinėje ir Pietinėje Afrikoje civilizacijos formavosi savarankiškai.

Regionai, kurie patyrė stiprią išorinę įtaką:

  •  – Šiaurinėse žemyno pakrantėse ir Sacharos dykumoje (dabartinio Egipto, Sudano, Libijos, Alžyro, Tuniso, Maroko teritorijose) kultūros klestėjo nuo seno ir buvo neatsiejamos nuo ir Artimųjų Rytų istorijos. Pirmoji Afrikinė civilizacija užgimė Egipte, kurios tradicijos buvo perduotos į Afrikos gilumą, kur susikūrė Kušo civilizacija. Nuo II tūkst. pr. m. e. pabaigos Afrikos šiaurinėse pakrantėse (istorinėje Libijoje) įsigalėjo Finikiečiai, vėliau Romos imperija. Nuo VII a. visame regione suklestėjo islamas, ir šis regionas tapo artimai susijęs su .
  • Etiopija – I tūkst. pr. m. e. dabartinės Etiopijos teritorijoje suklestėjo Aksumo karalystė, kuri savo kultūrą paveldėjo iš Senovės Jemeno. Etiopija, vėliau priėmusi Krikščionybę, tapo pirmąja juodaodžių civilizacija Afrikoje.
  • Sahelio civilizacija – ji suklestėjo I m. e. tūkst. ilgame Sahelio ruože į pietus nuo Sacharos. Čia labai stipriai veikė Islamo tradicijos, kurios atėjo per transsacharinę prekybą. Vietos gyventojai sukūrė tiek mažus miestus-valstybes (pvz., hausai), tiek dideles imperijas (pvz., Malio imperija, Sokoto kalifatas). Vienaip ar kitaip Sahelio civilizacija įtakojo dabartinių Senegalo, Gambijos, Gvinėjos, Burkina Faso, pietų Malio, Čado, Nigerio, šiaurės Nigerijos, Ganos, Togo, Benino, Dramblio Kaulo Kranto teritorijas.
  • Suahilių civilizacija – ji suklestėjo I m. e. tūkst. rytinėse Afrikos pakrantėse, veikiant islamo ir Indijos kultūroms. Čia susiformavo prekybiniai miestai-valstybės, kuriuose paplito suahilių kalba, buvo sukurta aukšto lygio Islamiška tradicija paremta kultūra. Ši civilizacija įtakojo dabartinio Somalio, Kenijos, Tanzanijos, Mozambiko, Komorų pakrantes.

Kitos svarbios Afrikinės civilizacijos-regionai vystėsi savarankiškai. Jų atsiradimą didele dalimi nulėmė geležies apdirbimo židinių susiformavimas ir bantų migracijos, išplatinusios geležies, keramikos ir žemdirbystės tradicijas visoje Afrikoje į pietus nuo Sacharos.

  • Benino civilizacija – vietinė afrikinė civilizacija, klestėjusi vakarų Afrikoje, prie Gvinėjos įlankos (Gvinėjos regione), ten kur dabar yra pietų Nigerijos, Ganos, Togo, Benino, Dramblio Kaulo Kranto teritorijos. Ji kilo iš vietinės priešistorinės Nok kultūros, kurioje susiformavo aukšto lygio keramikos tradicijos. Ankstyviausiu laikotarpiu Benino civilizacija buvo stipriai veikiama Sahelio civilizacijos, o nuo XVI a. ji aktyviai bendravo su Vakarų kultūromis, įsijungdama į .
  • Viktorijos ežero valstybės – atsirado Didžiųjų ežerų regione, kur buvo puikios sąlygos suklestėti žemdirbystei. Civilizacijos prielaidas sudarė priešistorinė , kurioje bantu tautos išmoko geležies apdirbimo ir grūdinių kultūrų auginimo. Spėjama, kad tai įvyko dėl įtakos iš šiaurėje buvusios Kušo civilizacijos. Vietiniai bantu apie XIV a. sukūrė galingą Kitaros imperiją. XVI a. į regioną įvyko nilotų migracija, kurios metu keitėsi tautinė sudėtis, susiformavo daug naujų smulkių valstybėlių. Viktorijos ežero valstybės klestėjo ten, kur dabar yra Uganda, Ruanda, Burundis, rytų Tanzanija, vakarinė Kongo Demokratinė Respublika.
  • Kongo civilizacija – civilizacija, klestėjusi Vidurio Afrikoje, daugiausia dabartinės Angolos, Kongo Respublikos, Kongo Demokratinės Respublikos pajūrio teritorijoje. Jos kūrėjai buvo bantu, nuo XVI a. išvystę aktyvius ryšius su portugalais.
  • Afrikos savanų valstybės – vietinės valstybės, klestėjusios žemyninėje Pietinėje Afrikoje. Čia, savanų ruože suklestėjo daugybė skirtingų geležies amžiaus valstybių, kurių atsiradimą skatino iš Didžiųjų ežerų regiono migravę bantai Ureve kultūros atstovai. Šiuo metu šiame regione yra pietinė Kongo Demokratinė Respublika, Malavis, Zambija, rytų Angola.
  • Zimbabvės civilizacija – vienintelė vietinė Užsachario Afrikos civilizacija, kūrusi akmeninę monumentaliąją architektūrą. Jos teritorija apėmė dabartinę Zimbabvės valstybę ir gretimas teritorijas Mozambike, Botsvanoje, PAR.

Afrikos kolonizacija

Pagrindinis straipsnis: , Afrikos vergų prekyba

Pirmosios kolonijos Afrikoje buvo steigiamos jau XVI a. Čia aktyviausi buvo portugalai. Jie tvirtinosi žemyno pakrantėse, labiausiai išsivysčiusiuose regionuose (Kongo civilizacijos, Suahilių civilizacijos, Benino civilizacijos teritorijose). Vėliau savo kolonijas įsteigė Britanija.

Šiuo metu kolonijos buvo labiausiai reikalingos Afrikos vergų prekybai, mat Afrikos valstybės eksportavo paklausiausią prekę – vergus.

XIX a. svarbiausios imperialistinės jėgos bandė pasidalinti Afrikos žemyną. Čia ypač aktyviai dalyvavo Prancūzija, Anglija, Vokietija, Italija ir Belgija. Iki XX a. žemyne teliko tik keletas nepriklausomų teritorijų – Liberija ir Etiopija.

Afrikos nepriklausomybė

Po II pasaulinio karo prasidėjo dekolonizacija. Ypač daug valstybių paskelbė nepriklausomybes 1960 m., kurie vadinami Afrikos metais. Po dekolonizacijos atsirado daugybė skirtingų, daugiataučių valstybių, sudarytų daugiau politiniu, o ne kultūriniu pagrindu.

Nuorodos

Vikiteka: Afrikos istorija – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 21 Lie, 2025 / 06:18

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Afrikos istorija, Kas yra Afrikos istorija? Ką reiškia Afrikos istorija?

Afrikos istorija Afrikos zemyne egzistavusiu kulturu civilizaciju ir valstybiu istorija Sis terminas yra dirbtinis panasiai kaip ir Azijos istorija kadangi vieninga Afrikos istorija ar kultura niekuomet neegzistavo Afrikos istorija galima nagrineti tik kaip atskiru kulturiniu civilizaciniu regionu istorija Istoriniai regionai iki kolonizacijosKai kurios ikikolonijines Afrikos valstybes Iki kolonizacijos Afrikoje klestejo įvairios civilizacijos apemusios skirtingus Afrikos zemyno regionus Siaurine ir rytine Afrikos dalis buvo stipriai veikiama isoriniu tradiciju tuo tarpu Vakarineje Centrineje ir Pietineje Afrikoje civilizacijos formavosi savarankiskai Regionai kurie patyre stipria isorine įtaka Siaurinese zemyno pakrantese ir Sacharos dykumoje dabartinio Egipto Sudano Libijos Alzyro Tuniso Maroko teritorijose kulturos klestejo nuo seno ir buvo neatsiejamos nuo ir Artimuju Rytu istorijos Pirmoji Afrikine civilizacija uzgime Egipte kurios tradicijos buvo perduotos į Afrikos giluma kur susikure Kuso civilizacija Nuo II tukst pr m e pabaigos Afrikos siaurinese pakrantese istorineje Libijoje įsigalejo Finikieciai veliau Romos imperija Nuo VII a visame regione suklestejo islamas ir sis regionas tapo artimai susijes su Etiopija I tukst pr m e dabartines Etiopijos teritorijoje suklestejo Aksumo karalyste kuri savo kultura paveldejo is Senoves Jemeno Etiopija veliau priemusi Krikscionybe tapo pirmaja juodaodziu civilizacija Afrikoje Sahelio civilizacija ji suklestejo I m e tukst ilgame Sahelio ruoze į pietus nuo Sacharos Cia labai stipriai veike Islamo tradicijos kurios atejo per transsacharine prekyba Vietos gyventojai sukure tiek mazus miestus valstybes pvz hausai tiek dideles imperijas pvz Malio imperija Sokoto kalifatas Vienaip ar kitaip Sahelio civilizacija įtakojo dabartiniu Senegalo Gambijos Gvinejos Burkina Faso pietu Malio Cado Nigerio siaures Nigerijos Ganos Togo Benino Dramblio Kaulo Kranto teritorijas Suahiliu civilizacija ji suklestejo I m e tukst rytinese Afrikos pakrantese veikiant islamo ir Indijos kulturoms Cia susiformavo prekybiniai miestai valstybes kuriuose paplito suahiliu kalba buvo sukurta auksto lygio Islamiska tradicija paremta kultura Si civilizacija įtakojo dabartinio Somalio Kenijos Tanzanijos Mozambiko Komoru pakrantes Kitos svarbios Afrikines civilizacijos regionai vystesi savarankiskai Ju atsiradima didele dalimi nuleme gelezies apdirbimo zidiniu susiformavimas ir bantu migracijos isplatinusios gelezies keramikos ir zemdirbystes tradicijas visoje Afrikoje į pietus nuo Sacharos Benino civilizacija vietine afrikine civilizacija klestejusi vakaru Afrikoje prie Gvinejos įlankos Gvinejos regione ten kur dabar yra pietu Nigerijos Ganos Togo Benino Dramblio Kaulo Kranto teritorijos Ji kilo is vietines priesistorines Nok kulturos kurioje susiformavo auksto lygio keramikos tradicijos Ankstyviausiu laikotarpiu Benino civilizacija buvo stipriai veikiama Sahelio civilizacijos o nuo XVI a ji aktyviai bendravo su Vakaru kulturomis įsijungdama į Viktorijos ezero valstybes atsirado Didziuju ezeru regione kur buvo puikios salygos suklesteti zemdirbystei Civilizacijos prielaidas sudare priesistorine kurioje bantu tautos ismoko gelezies apdirbimo ir grudiniu kulturu auginimo Spejama kad tai įvyko del įtakos is siaureje buvusios Kuso civilizacijos Vietiniai bantu apie XIV a sukure galinga Kitaros imperija XVI a į regiona įvyko nilotu migracija kurios metu keitesi tautine sudetis susiformavo daug nauju smulkiu valstybeliu Viktorijos ezero valstybes klestejo ten kur dabar yra Uganda Ruanda Burundis rytu Tanzanija vakarine Kongo Demokratine Respublika Kongo civilizacija civilizacija klestejusi Vidurio Afrikoje daugiausia dabartines Angolos Kongo Respublikos Kongo Demokratines Respublikos pajurio teritorijoje Jos kurejai buvo bantu nuo XVI a isvyste aktyvius rysius su portugalais Afrikos savanu valstybes vietines valstybes klestejusios zemynineje Pietineje Afrikoje Cia savanu ruoze suklestejo daugybe skirtingu gelezies amziaus valstybiu kuriu atsiradima skatino is Didziuju ezeru regiono migrave bantai Ureve kulturos atstovai Siuo metu siame regione yra pietine Kongo Demokratine Respublika Malavis Zambija rytu Angola Zimbabves civilizacija vienintele vietine Uzsachario Afrikos civilizacija kurusi akmenine monumentaliaja architektura Jos teritorija apeme dabartine Zimbabves valstybe ir gretimas teritorijas Mozambike Botsvanoje PAR Afrikos kolonijos XX a pradziojeAfrikos kolonizacijaPagrindinis straipsnis Afrikos vergu prekyba Pirmosios kolonijos Afrikoje buvo steigiamos jau XVI a Cia aktyviausi buvo portugalai Jie tvirtinosi zemyno pakrantese labiausiai issivysciusiuose regionuose Kongo civilizacijos Suahiliu civilizacijos Benino civilizacijos teritorijose Veliau savo kolonijas įsteige Britanija Siuo metu kolonijos buvo labiausiai reikalingos Afrikos vergu prekybai mat Afrikos valstybes eksportavo paklausiausia preke vergus XIX a svarbiausios imperialistines jegos bande pasidalinti Afrikos zemyna Cia ypac aktyviai dalyvavo Prancuzija Anglija Vokietija Italija ir Belgija Iki XX a zemyne teliko tik keletas nepriklausomu teritoriju Liberija ir Etiopija Afrikos dekolonizacijaAfrikos nepriklausomybePo II pasaulinio karo prasidejo dekolonizacija Ypac daug valstybiu paskelbe nepriklausomybes 1960 m kurie vadinami Afrikos metais Po dekolonizacijos atsirado daugybe skirtingu daugiatauciu valstybiu sudarytu daugiau politiniu o ne kulturiniu pagrindu NuorodosVikiteka Afrikos istorija vaizdine ir garsine medziaga

Naujausi straipsniai
  • Liepa 23, 2025

    2019 m. pasaulio kalnų slidinėjimo čempionatas

  • Liepa 23, 2025

    2019 m. pasaulio tekvondo čempionatas

  • Liepa 23, 2025

    2018 m. pasaulio buriavimo čempionatas

  • Liepa 23, 2025

    2018 m. pasaulio badmintono čempionatas

  • Liepa 23, 2025

    2018 m. Baltijos taurė

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje