Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Sokoto kalifatas
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Sokoto kalifatas – istorinė valstybė Afrikos Sahelyje, sukurta fulbių džihado metu XIX a. Ji egzistavo dabartinės šiaurinės Nigerijos, pietų Nigerio teritorijose.
| Sakkwato Sokoto kalifatas | ||||
| ||||
| Vėliava | ||||
| Sostinė | Sokotas | |||
| Valdymo forma | Teokratija | |||
| Amir al-muminin | ||||
| 1804-1815 | Usman dan Fodio | |||
| 1891-1902 | Abd ar-Rahman dan Abi Bakar | |||
| Era | Naujieji laikai | |||
| - Įkūrimas | 1809 m., 1809 | |||
| - Žlugimas | 1903 m. | |||
Kalifato pradžia
Sokoto kalifatą sukūrė fulbiai, gyvenę hausų valstybėse. Tradiciškai fulbiai buvo klajoklių piemenų bendruomenė, auginusi galvijus, ožkas ir avis. Jie gyveno ganykloms tinkamose žemėse tarp miestų visoje Vakarų Afrikoje. Nuo XVI a., augant miestams, dalis fulbių apsigyveno miestuose ir buvo įsimaišę tarp hausų, turėjo savo bendruomenes, tačiau neretai buvo diskriminuojami.
Fulbiai buvo musulmonai, kaip ir daugelio regiono valstybių valdovai. Tačiau islamo padėtis buvo trapi ir iškilus pavojui šie valdovai greitai grįždavo prie vietinių animistinių religijų. XVII–XVIII a. fulbiai pradėjo sukilinėti prieš juos valdžiusius valdovus. Nuo XVIII a. fulbių tarpe plito džihado idėjos. Jos buvo nukreiptos prieš tuo metu Sahelyje populiarias pagoniškas praktikas ir prieš atlaidų požiūrį į islamo dogmas. „Išgryninti“ islamą ir sukurti tobulą bendruomenę jau buvo pabandyta fulbių valstybėse Futa Džalone ir Futa Toro.
Sokoto kalifato įkūrėjas gyveno vienoje Hausų valstybėje – Gobire. Tuo metu ši valstybė su sostine Alkalava buvo valdoma despotiškų valdovų. Usman dan Fodio įgijo valdovo Bava palankumą ir įkūrė religinę bendruomenę Degelio miestelyje.
Tačiau naujam valdovui Junfa atėjus į sostą, jis pradėjo karą prieš racionaliai nusiteikusius fulbius. 1801 m. užpuolęs Degelį, jis išvijo šią bendruomenę. Fulbiai buvo priversti atsitraukti, tačiau prasidėjo masinis sukilimas.
Ekspansija
Fulbiai, remiami ir radikaliai nusiteikusių hausų, sujungė klajoklių pajėgas sahelio stepėse ir pradėjo užkariavimus. Nors 1804 m. jie pralaimėjo mūšį prie Cuntua, jau kitais metais jie užėmė , , Daurą, Biramą (pervardintas Hadedžia). dar vėliau buvo užimtos ir kitos Hausų valstybės. 1808 m. Usman dan Fodio užėmė Alkalavą, o Junfa buvo nužudytas. Tais pat metais fulbiai sugriovė ir rytuose esančios valstybės Bornu sostinę Ngazargamu (tačiau Bornu neokupavo).
Nors istorinės hausų teritorijos tapo pagrindiniu ekonominiu ir politiniu imperijos centru, Usman dan Fodio valstybė kontroliavo milžiniškas teritorijas nuo dab. Burkina Faso iki Kamerūno. Piečiau fulbiai ekspansijos nebevykdė, mat jiems trukdė netinkamas klimatas ir nematytos ligos pietuose.
Administravimas
Fulbių imperijos valdovai titulavosi amir al – mu´minin (arba lamido džulbe), ir jų titulas buvo aukštesnis už kitų fulbių valstybių.
Pirmoji imperijos sostinė buvo Gvandu (miestas valstybėje). 1815 m. Usman dan Fodio perdavus sostą sūnui Muhamedui Bello, šis pastatė naują miestą Sokotą (Gobiro valstybės teritorijoje), kuris tapo imperijos sostine. Nuo tada valstybė ir vadinama Sokoto Kalifatu. 1817 m. po Usman dan Fodio mirties, liko valdyti jo brolis Abdula. Tokiu būdu susiformavo atskira valstybė, pavaldi Sokotui.
Apskritai, kalifatas savo administracijos principais buvo konfederacija. Ją sudarė smulkios valstybės, paprastai vadinamos emyratais, ir visos jos buvo pavaldžios Sokotui, nes mokėjo jam duoklę. Jas galima būtų sugrupuoti taip:
- Hausų – fulbių emyratai. 1805–1808 m. užkariaudami atskiras hausų valstybes, fulbiai pakeisdavo jų valdovus ir pradėdavo naujas dinastijas. Šie valdovai, senųjų hausų dinastijų pavyzdžiu, būdavo tituluojami sarkinais. Kartais būdavo pakeičiamas ir valstybės pavadinimas. Prie Sokoto kalifato prijungtos hausų valstybės buvo Kacina (1805 m.), Daura (1805 m.), Hadedžija (vietoj Biramo 1805 m.), Kanas (1807 m.), Zarija (vietoj Zazau 1808 m.), Borgu (18?? m.), Ilorinas (1831 m.), Nupė (1856 m.). Senųjų Hausų valstybių Gobiro, Zamfaros ir Kebi teritorijos tiesiogiai sudarė Sokoto kalifato centrines dalis.
- Hausų maištininkų emyratai. Jie susiformavo senosioms hausų dinastijoms nepripažįstant fulbių valdžios. Dažnai hausų valdovai išsikeldavo į imperijos periferijas ir įsitvirtindavo kokioje nors gyvenvietėje, pratęsdami savo dinastiją. Taip susidarė šie emyratai:
- Maradis ((dab. Nigeris)) – susidarė 1808 m. Kacinos valdovams persikėlus į Maradžio miestą.
- Cibiri (10 km. į šiaurę nuo Maradžio (dab. Nigeris)) – susidarė 1810 m. Gobiro valdovams persikėlus į Cibiri miestą.
- Sabon Birni (Nigerijos ) – susidarė 1858 m. atskilus Cibirio valdovų dinastijos šakai.
- Abudža (dab. Nigerijos miestas) – susidarė 1804 m. persikėlėlių iš Zazau.
- Zango () – susidarė 1809 m. persikėlus Dauros valdovams, kurie vėliau įsitvirtino Zango mieste.
- Baurė () – susidarė 1826 m. persikėlus Dauros valdovams, kurie vėliau įsitvirtino Baurės mieste.
- Magarija () – susidarė XIX a. IV deš. persikėlus Baurės valdovams, kurie įsitvirtino Magarijos mieste.
- Argungu (Nigerijos ) – susidarė 1849 m. persikėlus Kebi valdovams, kurie įsitvirtino Argungu mieste.
- Pategi (Nigerio ir Benuės santakoje) – susidarė 1898 m. persikėlus Nupės valdovams iš Bidos, kurie įsitvirtino Pategi mieste.
- Kajama () – susidarė ?? m. persikėlus Borgu valdovams iš Busos, kurie įsitvirtino Kajamos mieste.
- Emyratai rytuose. Buvo įkurti vykdant ekspansiją į rytus nuo hausų miesto Biramo. Pirmasis emyratas čia buvo (dab. Nigerijoje), įkurta 1804. Jos valdovo titulas buvo modibo. 1805 m. įkurtas (dab. Nigerijoje) su valdovu tituluojamu lamido. Naujų emyratų kūrimasis vyko dar ilgai. Vėliau čia įsikūrė (1807 m. dab. Nigerijos Bauči valstijoje, valdovo titulas – sarkin), (1808 m.), (18?? m.), (1810 m., valdovo titulas – mai), (1810 m.), (1811 m.), (1817 m.), (1818 m.). Daugumos jų valdovų titulai buvo amir.
- Emyratai pietuose. Buvo įkurti vykdant ekspansiją į pietus. Tarp jų buvo: (1802 m.), (1804 m.), (1822 m.), (1824 m.), (1825 m.), (1838 m.), (1864 m.).
Įtaka ir žlugimas
Sokoto kalifato sėkmė paskatino kitus žymius fulbių lyderius tęsti užkariavimus. Tokiu būdu radosi kitos fulbių džihado imperijos, tokios kaip Adamava, Masina, , Vasulu ir kt.
Imperijos viduje vyko svarbūs etniniai persiskirstymai, kuomet greitai mažėjo skirtumai tarp senųjų gyventojų hausų ir fulbių. Ilgainiui jie susilydė į vieningą visuomenę.
1901-03 m. visi Sokoto kalifatą sudarę emyratai buvo prijungti prie . Dauguma jų iki šių dienų išsaugojo savo valdovų dinastijas. Sokotas jų tarpe yra išlaikęs kalifų seką ir jo valdovų autoritetas hausų ir fulbių tarpe vis dar yra stiprus.
Sokoto kalifų sąrašas
| Sahelio civilizacija |
| Valstybės IX-XIII a. |
| Vagadu, Tekrūras, Kanemas |
| Valstybės XIII-XVIII a. |
| Džolofas, Malis, Songajus, Bamara, Mosių valstybės, Hausų valstybės, Bornu, Bagirmi, Vadajus, Darfūras |
| Fulbių džihadas (XVIII-XIX a.) |
| Futa Džalonas, Futa Toro, Sokoto kalifatas, Masina, , Vasulu, Adamava |
| Kolonijos Sahelyje (XIX-XX a.) |
| , Prancūzijos Vakarų Afrika, Prancūzijos Pusiaujo Afrika, Sudanas |
| Nepriklausomybė (XX-XXI a.) |
| Senegalas, Mauritanija, Gvinėja, Malis, Dramblio Kaulo Krantas, Burkina Faso, Nigeris, Nigerija, Čadas, CAR, Sudanas |
| Sahelio regionai |
| Senegambija, Vakarų Sahelis, Mosiai, Hausalandas, Kanem-Bornu, Adamava, Darfūras |
- 1804–1815 imamas (1754–1817)
- 1815–1837 Muhammed Bello (1781–1837)
- 1837–1842 Abu Bakr Atiku (1782–1842)
- 1842–1859 Ali bin Bello I „Mai Katuru“ (1842–1859)
- 1859–1866 Ahmad bin Atiku I dan `Usuman (1807–1866)
- 1866–1867 Ali bin Bello II (1809–1867)
- 1867–1873 Ahmad Rufa’i (c.1814 – 1873)
- 1873–1877 Abu Bakr bin Bello (1812–1877)
- 1877–1881 Mu’adh bin Bello (1816–1881)
- 1881–1891 Umar bin Ali (1824–1891)
- 1891–1902 Abd ar-Rahman dan Abi Bakar „Mai Kano“ (1828–1902)
- 1902–1903 Muhammadu Attahiru I (18?? – 1903)
- 1903–1915 Muhammadu Attahiru II (18?? – 1915)
- 1915–1924 Muhammadu dan Ahmadu „Mai Turare“ (?-1924)
- 1924–1931 Muhammadu dan Muhammadu „Tambari“ (?-1935)
- 1931–1938 Hasan dan Mu’azu Ahmadu (?-1938)
- 1938–1988 Alhaji Sir Abubakar III dan `Usuman as-Siddiq (1903–1988)
- 1988–1996 Ibrahim Dasuki dan Khaliru (1923 – ?)
- 1996–2006 Mohammadu Maccido dan Abubakar (1928–2006)
- 2006-dabar Sada Abubakar
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Sokoto kalifatas, Kas yra Sokoto kalifatas? Ką reiškia Sokoto kalifatas?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Sokoto kalifatas istorine valstybe Afrikos Sahelyje sukurta fulbiu dzihado metu XIX a Ji egzistavo dabartines siaurines Nigerijos pietu Nigerio teritorijose Sakkwato Sokoto kalifatas 1809 1903VeliavaLocation of SokotasSostine SokotasValdymo forma TeokratijaAmir al muminin 1804 1815 Usman dan Fodio 1891 1902 Abd ar Rahman dan Abi BakarEra Naujieji laikai Įkurimas 1809 m 1809 Zlugimas 1903 m Kalifato pradziaSokoto kalifata sukure fulbiai gyvene hausu valstybese Tradiciskai fulbiai buvo klajokliu piemenu bendruomene auginusi galvijus ozkas ir avis Jie gyveno ganykloms tinkamose zemese tarp miestu visoje Vakaru Afrikoje Nuo XVI a augant miestams dalis fulbiu apsigyveno miestuose ir buvo įsimaise tarp hausu turejo savo bendruomenes taciau neretai buvo diskriminuojami Fulbiai buvo musulmonai kaip ir daugelio regiono valstybiu valdovai Taciau islamo padetis buvo trapi ir iskilus pavojui sie valdovai greitai grįzdavo prie vietiniu animistiniu religiju XVII XVIII a fulbiai pradejo sukilineti pries juos valdziusius valdovus Nuo XVIII a fulbiu tarpe plito dzihado idejos Jos buvo nukreiptos pries tuo metu Sahelyje populiarias pagoniskas praktikas ir pries atlaidu poziurį į islamo dogmas Isgryninti islama ir sukurti tobula bendruomene jau buvo pabandyta fulbiu valstybese Futa Dzalone ir Futa Toro Sokoto kalifato įkurejas gyveno vienoje Hausu valstybeje Gobire Tuo metu si valstybe su sostine Alkalava buvo valdoma despotisku valdovu Usman dan Fodio įgijo valdovo Bava palankuma ir įkure religine bendruomene Degelio miestelyje Taciau naujam valdovui Junfa atejus į sosta jis pradejo kara pries racionaliai nusiteikusius fulbius 1801 m uzpuoles Degelį jis isvijo sia bendruomene Fulbiai buvo priversti atsitraukti taciau prasidejo masinis sukilimas EkspansijaFulbiai remiami ir radikaliai nusiteikusiu hausu sujunge klajokliu pajegas sahelio stepese ir pradejo uzkariavimus Nors 1804 m jie pralaimejo musį prie Cuntua jau kitais metais jie uzeme Daura Birama pervardintas Hadedzia dar veliau buvo uzimtos ir kitos Hausu valstybes 1808 m Usman dan Fodio uzeme Alkalava o Junfa buvo nuzudytas Tais pat metais fulbiai sugriove ir rytuose esancios valstybes Bornu sostine Ngazargamu taciau Bornu neokupavo Nors istorines hausu teritorijos tapo pagrindiniu ekonominiu ir politiniu imperijos centru Usman dan Fodio valstybe kontroliavo milziniskas teritorijas nuo dab Burkina Faso iki Kameruno Pieciau fulbiai ekspansijos nebevykde mat jiems trukde netinkamas klimatas ir nematytos ligos pietuose AdministravimasFulbiu imperijos valdovai titulavosi amir al mu minin arba lamido dzulbe ir ju titulas buvo aukstesnis uz kitu fulbiu valstybiu Pirmoji imperijos sostine buvo Gvandu miestas valstybeje 1815 m Usman dan Fodio perdavus sosta sunui Muhamedui Bello sis pastate nauja miesta Sokota Gobiro valstybes teritorijoje kuris tapo imperijos sostine Nuo tada valstybe ir vadinama Sokoto Kalifatu 1817 m po Usman dan Fodio mirties liko valdyti jo brolis Abdula Tokiu budu susiformavo atskira valstybe pavaldi Sokotui Sokoto kalifato centrine dalis Pilkai pazymeti fulbiu naujai įkurti emyratai tamsiai raudona persikelusios hausu dinastijos Apskritai kalifatas savo administracijos principais buvo konfederacija Ja sudare smulkios valstybes paprastai vadinamos emyratais ir visos jos buvo pavaldzios Sokotui nes mokejo jam duokle Jas galima butu sugrupuoti taip Hausu fulbiu emyratai 1805 1808 m uzkariaudami atskiras hausu valstybes fulbiai pakeisdavo ju valdovus ir pradedavo naujas dinastijas Sie valdovai senuju hausu dinastiju pavyzdziu budavo tituluojami sarkinais Kartais budavo pakeiciamas ir valstybes pavadinimas Prie Sokoto kalifato prijungtos hausu valstybes buvo Kacina 1805 m Daura 1805 m Hadedzija vietoj Biramo 1805 m Kanas 1807 m Zarija vietoj Zazau 1808 m Borgu 18 m Ilorinas 1831 m Nupe 1856 m Senuju Hausu valstybiu Gobiro Zamfaros ir Kebi teritorijos tiesiogiai sudare Sokoto kalifato centrines dalis Hausu maistininku emyratai Jie susiformavo senosioms hausu dinastijoms nepripazįstant fulbiu valdzios Daznai hausu valdovai issikeldavo į imperijos periferijas ir įsitvirtindavo kokioje nors gyvenvieteje pratesdami savo dinastija Taip susidare sie emyratai Maradis dab Nigeris susidare 1808 m Kacinos valdovams persikelus į Maradzio miesta Cibiri 10 km į siaure nuo Maradzio dab Nigeris susidare 1810 m Gobiro valdovams persikelus į Cibiri miesta Sabon Birni Nigerijos susidare 1858 m atskilus Cibirio valdovu dinastijos sakai Abudza dab Nigerijos miestas susidare 1804 m persikeleliu is Zazau Zango susidare 1809 m persikelus Dauros valdovams kurie veliau įsitvirtino Zango mieste Baure susidare 1826 m persikelus Dauros valdovams kurie veliau įsitvirtino Baures mieste Magarija susidare XIX a IV des persikelus Baures valdovams kurie įsitvirtino Magarijos mieste Argungu Nigerijos susidare 1849 m persikelus Kebi valdovams kurie įsitvirtino Argungu mieste Pategi Nigerio ir Benues santakoje susidare 1898 m persikelus Nupes valdovams is Bidos kurie įsitvirtino Pategi mieste Kajama susidare m persikelus Borgu valdovams is Busos kurie įsitvirtino Kajamos mieste Emyratai rytuose Buvo įkurti vykdant ekspansija į rytus nuo hausu miesto Biramo Pirmasis emyratas cia buvo dab Nigerijoje įkurta 1804 Jos valdovo titulas buvo modibo 1805 m įkurtas dab Nigerijoje su valdovu tituluojamu lamido Nauju emyratu kurimasis vyko dar ilgai Veliau cia įsikure 1807 m dab Nigerijos Bauci valstijoje valdovo titulas sarkin 1808 m 18 m 1810 m valdovo titulas mai 1810 m 1811 m 1817 m 1818 m Daugumos ju valdovu titulai buvo amir Emyratai pietuose Buvo įkurti vykdant ekspansija į pietus Tarp ju buvo 1802 m 1804 m 1822 m 1824 m 1825 m 1838 m 1864 m Įtaka ir zlugimasSokoto kalifato sekme paskatino kitus zymius fulbiu lyderius testi uzkariavimus Tokiu budu radosi kitos fulbiu dzihado imperijos tokios kaip Adamava Masina Vasulu ir kt Imperijos viduje vyko svarbus etniniai persiskirstymai kuomet greitai mazejo skirtumai tarp senuju gyventoju hausu ir fulbiu Ilgainiui jie susilyde į vieninga visuomene 1901 03 m visi Sokoto kalifata sudare emyratai buvo prijungti prie Dauguma ju iki siu dienu issaugojo savo valdovu dinastijas Sokotas ju tarpe yra islaikes kalifu seka ir jo valdovu autoritetas hausu ir fulbiu tarpe vis dar yra stiprus Sokoto kalifu sarasasSahelio civilizacijaValstybes IX XIII a Vagadu Tekruras KanemasValstybes XIII XVIII a Dzolofas Malis Songajus Bamara Mosiu valstybes Hausu valstybes Bornu Bagirmi Vadajus DarfurasFulbiu dzihadas XVIII XIX a Futa Dzalonas Futa Toro Sokoto kalifatas Masina Vasulu AdamavaKolonijos Sahelyje XIX XX a Prancuzijos Vakaru Afrika Prancuzijos Pusiaujo Afrika SudanasNepriklausomybe XX XXI a Senegalas Mauritanija Gvineja Malis Dramblio Kaulo Krantas Burkina Faso Nigeris Nigerija Cadas CAR SudanasSahelio regionaiSenegambija Vakaru Sahelis Mosiai Hausalandas Kanem Bornu Adamava Darfuras1804 1815 imamas 1754 1817 1815 1837 Muhammed Bello 1781 1837 1837 1842 Abu Bakr Atiku 1782 1842 1842 1859 Ali bin Bello I Mai Katuru 1842 1859 1859 1866 Ahmad bin Atiku I dan Usuman 1807 1866 1866 1867 Ali bin Bello II 1809 1867 1867 1873 Ahmad Rufa i c 1814 1873 1873 1877 Abu Bakr bin Bello 1812 1877 1877 1881 Mu adh bin Bello 1816 1881 1881 1891 Umar bin Ali 1824 1891 1891 1902 Abd ar Rahman dan Abi Bakar Mai Kano 1828 1902 1902 1903 Muhammadu Attahiru I 18 1903 1903 1915 Muhammadu Attahiru II 18 1915 1915 1924 Muhammadu dan Ahmadu Mai Turare 1924 1924 1931 Muhammadu dan Muhammadu Tambari 1935 1931 1938 Hasan dan Mu azu Ahmadu 1938 1938 1988 Alhaji Sir Abubakar III dan Usuman as Siddiq 1903 1988 1988 1996 Ibrahim Dasuki dan Khaliru 1923 1996 2006 Mohammadu Maccido dan Abubakar 1928 2006 2006 dabar Sada Abubakar