Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Senovės Libija
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Libija – senovinis kultūrinis-istorinis regionas ir civilizacija, egzistavusi Afrikos žemyno šiaurinėje dalyje, teritorijose, kurios šiuo metu apima vakarinį Egiptą, Libiją, Tunisą, Alžyrą, Maroką.
| Pasaulio civilizacija Libija | |
|---|---|
| Šalis | vakarų Egiptas, Libija, Tunisas, Alžyras, Marokas |
| Tautos | libiai |
| Kalba | berberų kalbos |
| Vėlesnis pav. | Magrebas |
Graikams tai buvo vienas iš trijų jiems žinomų žemynų, greta Europos ir Azijos. Todėl jis iš dalies tapatinamas su Afrika. Po arabų užkariavimo VII a. Libijos regionui prigijo arabiškas pavadinimas Magrebas, o Libija tevadinama tik viena iš šiame regione esančių valstybių.
Geografija
Senovės Libijos teritorija nebuvo aiškiai apibrėžta. Paprastai laikoma, kad rytinis jos pakraštys buvo į vakarus nuo Nilo deltos. Pastaroji, kaip ir visas Egiptas, buvo laikoma Azijos dalimi. Vakaruose ji baigėsi ties Gibraltaro sąsiauriu, vadintu Heraklio stulpais.
Pagrindinė Libijos dalis buvo siauras ir ilgas pajūris, kuriame koncentravosi dauguma gyventojų. Jis dar vadinamas . Čia sudarė puikias sąlygas žemdirbystei, o tinkama uostams pakrantė - laivybai bei prekybai. Čia koncentravosi beveik visi Libijos miestai.
Šiaurėje pakrantę ribojo Viduržemio jūra (senovėje ši jos dalis dar vadinta Libijos jūra), o pietuose derlingos lygumos perėjo į Sacharos dykumą. Vakarinėje Libijos dalyje pajūrio lygumas nuo dykumos skyrė kalnų grandinės, sudarančios Atlaso kalnų sistemą. Teritorijos už Sacharos Artimųjų Rytų ir Viduržemio jūros tautoms buvo terra incognita.
Regionas buvo dalijamas į smulkesnes dalis. Ryčiausia jos atkarpa buvo vadinama (dab. vakarų Egiptas ir rytų Libija), už kurios paeiliui buvo Kirenaika (rytų Libija), Tripolitanija (vakarų Libija), Afrika (rytų Tunisas), Numidija (vakarų Tunisas ir rytų Alžyras), Mauritanija (vakarų Alžyras ir šiaurės Marokas).
Istorija
Priešistorė
Hominidai Šiaurės Afrikoje apsigyveno dar laikais, t. y. prieš maždaug 1,8 mln. metų. Vėlyvajame Paleolite pakrantėje susiformavo Iberijos-Mauritanijos kultūra (20–8 tūkst. pr. m. e.), kurią pakeitė Kapsos kultūra (8-3 tūkst. pr. m. e.). Pastarosios kūrėjai jau greičiausiai kalbėjo proto-berberų kalbomis.
6 tūkst. pr. m. e. Šiaurės Afrikoje prasidėjo neolitas. Dėl palankaus klimato tuo metu Sacharos dykuma dar nebuvo susiformavusi, o teritorija - gausiai gyvenama. Todėl šioje teritorijoje suklestėjo brandi neolitinė civilizacija. Jos palikimas - , vaizduojantys vietos žmonių gyvenimą. Žymiausi jų - Tasilio Adžeras. Tarp ankstyviausių aptinkami gausūs vandens gyvūnai, taip pat buivolai, raganosiai, drambliai, liūtai, žirafos, liudijantys apie medžiotojų gyvenimą. Tuo pačiu aptinkami ir prijaukintų gyvūnų (avių, asilų) atvaizdai. Pastarųjų vis gausėja, kol V-III tūkst. pr. m. e. vietos kultūra pasiekia didžiausią suklestėjimą. Šis suklestėjimas byloja apie gausias ir klestinčias gyvulių augintojų bendruomenes.
III tūkst. pr. m. e. dėl klimato kaitos buvusios derlingos teritorijos yra veikiamos dykumėjimo, dėl ko vietos gyventojų dauguma priversti išsikelti į derlingesnę pakrantę. Besiformuojanti Sacharos dykuma sunaikina priešistorinę civilizaciją. .
Ankstyvieji šaltiniai
| Terminas hieroglifais | ||||
|---|---|---|---|---|
| ṯhnw Tjehenu |
| |||
Kadangi Libijos vietos gyventojai ilgai neturėjo savo rašto, pirmieji paminėjimai apie regioną aptinkami ne jų pačių, o Senovės Egipto šaltiniuose. Egiptiečiai vadino šią dykumingą šalį tiesiog imenet (imnt) arba "vakarais". Ji buvo tapatinama su dvasių šalimi, kur leidžiasi saulė. Alternatyvūs regiono pavadinimai buvo Tjehenu (THnw) ar Tjemehu (TmHw). Libija buvo vienas trijų Egiptą supančių regionų (pietinis kaimynas buvo Ta Seti, o rytinis - Rečenu).
Libijos gentys egiptiečiams buvo laukiniai klajokliai, kurie puldinėjo derlingą Nilo deltą ir kėlė grėsmę. III tūkst. pr. m. e. šaltiniuose yra minimos jų gentys: temechu, techenu, kaikaša, šaitep, mašavaša, isavada, aasa, vakana, rebu ir kt. Pastaroji gentis, dar transliteruojama kaip libu, ilgainiui tapo visų regiono genčių sinonimu (libiai) ir davė pradžią Libijos pavadinimui, kuris vėliau perduotas į hebrajų (Lehabim ar Lubim), finikiečių (lby), graikų (gr. Λιβύη = Libue) ir kitų Viduržemio jūros tautų kalbas.
II tūkst. pr. m. e. viduryje Libijos gyventojų tarpe paplinta metalai, visuomenė įgauna sukarintą pobūdį. Regionas, tikėtina, kuriam laikui tampa karine baze, iš kur vykdomas piratavimas. Nuo maišytų jūros tautų ir libių antpuolių ypač kenčia Egiptas, ir galiausiai tai tampa Naujosios karalystės žlugimo priežastimi.
Tuo laikotarpiu Libija imama minėti ir graikų šaltiniuose. Homeras mini pusiau legendines Libijos tautas, tokias kaip . Į Libiją užklysta iš Trojos karo grįžtantis Menelajas, ir kraštas vaizduojamas turintis neišpasakytus turtus.
Finikiečių ir graikų kolonizacija
Pradedant IX a. pr. m. e. derlinga šiaurės Afrikos pakrantė traukė kolonistų akis. Kolonizacijoje ypač aktyviai dalyvavo dvi tautos - finikiečiai ir graikai, kurie čia kūrė savo kolonijas. Jų atnešama semitiška ir heleniška civilizacija maišėsi su vietos berberų (libių) kultūra, ir taip formavosi savita daugiatautė senovės Libijos kultūra.
Graikai daugiausia kūrėsi rytinėse Libijos dalyse. Jie kolonizavo Marmariką ir Kirenaiką, kur susikūrė tokie poliai kaip Kirėnė, Ftija, Paliurus, Apolonija ir kt. Svarbiausios vietos libių gentys buvo Adyrmachidae, Giligammae, Ammonii (Sivos oazėje), ir kt.
Finikiečiai labiau domėjosi vakarine Libijos pakrantės dalimi ir kolonizavo Afriką, Numidiją bei Mauritaniją. Svarbiausi jų miestai buvo Leptis Magna, Kartagina, Cirta, Tripolis ir kt. Susimaišę su vietine berberų populiacija finikiečiai suformavo gana savitą kultūrą. Šie finikiečiai romėnams buvo žinomi kaip pūnai. Vietos berberai iš jų perėmė rašto sistemą, kuri žinoma kaip tifnagas.
Dykumingoje Libijoje į pietus nuo kolonizuotų genčių gyveno mažiau civilizuotos klajoklių gyvulių augintojų gentys. Svarbiausios tarp jų buvo garamantai, , ir kt. Šios tautos atliko ypač svarbų vaidmenį Libijos ekonomikoje, kadangi palaikė jos klestėjimo pagrindą - egzotinę prekybą su Užsachario Afrika. Atradę ir paėmę kontrolę Transsacharinės prekybos keliuose, jie vykdė mainus su Sahelio juodaodžių gentimis, iš čia parveždami aukso, dramblio kaulo, stručių plunksnų bei daugybę kitų prekių. Dykumos oazėse šios gentys sukūrė atskiras gyvenvietes, kurios ilgainiui peraugo į prekybinius miestus. Didžiausias jų buvo garamantų Sidamas.
Kartaginos hegemonija
VI a. pr. m. e. rytinė (graikiška) Libijos dalis patyrė Achemenidų Persijos invaziją iš Egipto. Manoma, kad Persija kurį laiką kontroliavo šias kolonijas, ir buvo įkūrusi čia atskirą - . Persai išlaikė čia galią iki IV a. pr. m. e., kuomet ši Libijos dalis nukariauta Aleksandro makedoniečio ir vėliau perėjo Ptolemėjams.
Tarp visų finikiečių kolonijų vakarinėje Libijoje greičiausiai augo Kartagina, kuri VII-VI a. pr. m. e. sujungė kolonijas Libijoje, pietų Iberijoje ir Viduržemio jūros salose. Tai sudarė prielaidas susikurti galingai talasokratijai. Kartagina, kaip jūrinė galia, III a. pr. m. e. susidūrė su regione augančios Romos interesais. Po to kai kartaginiečiai laimėjo karą prieš Sirakūzus ir prisijungė didžiąją dalį Sicilijos, 264 m. pr. m. e. ji užpuolė romėnų valdomą Sicilijos dalį. Tai pradėjo Pūnų karus.
264-241 m. pr. m. e. vykusį Pirmajį Pūnų karą Kartagina pralaimėjo ir turėjo sumokėti Romai didelę . Vėliau vėl sustiprėjusi Kartagina, vadovaujama ir Hanibalo, surengė žygius į Ispaniją, užėmė teritorijas iki Ibero upės. Dėl to prasidėjo (218-201 m. pr. m. e.). Nors Kartagina buvo galingesnė, romėnų karvedys Scipionas Afrikietis išsilaipino Šiaurės Afrikoje ir privertė Hanibalą grįžti. Grįžusį karvedį Scipionas sumušė ir laimėjo karą.
Net ir po to Kartaginai atsigavus, prasidėjo (149–146 m. pr. m. e.). Kartagina pralaimėjo, romėnai sugriovė sostinę, gyventojus išvarė į vergiją.
Romos viešpatavimas
Romos karuose su Kartagina dalyvavo ir vietinės berberų karalystės, buvusios Libijos krašto gilumoje. Tarp jų svarbiausios buvo Numidija bei Mauritanija. Pirmoji karuose palaikė Romos pusę.
Po pūnų karų Kartaginos kontroliuotos Libijoje teritorijos tapo Romos provincija, kuri pavadinta Afrika. Dalis tų žemių parduotos Numidijai. Tačiau karalystei stiprėjant, berberai tapo pernelyg pavojingi Romai. Sudariusi sąjungą su Mauritanija, Roma pradėjo karą su Numidijos karaliumi Jugurta, kuriame šventė pergalę. Vakarinę Numidiją ji atidavė sąjungininkei Mauritanijai, o rytinę Numidiją 46 m. pr. m. e. pradėjo administruoti kaip provinciją. Netrukus prie Romos prijungta ir Mauritanija, kurioje suformuotos dvi - Tingito Mauritanijos ir Cezario Mauritanijos provincijos. Kuomet 30 m. pr. m. e. Roma nukariavo Ptolemėjų Egiptą su rytų Libija, visa Senovės Libija atiteko jai. Rytų Libija prijungta prie Kretos, ir čia suformuota provincija Kreta ir Kirenaika.
Romos valdymo metais Šiaurės Afrika suklestėjo ekonomiškai. Čia buvo vienas svarbiausių visos imperijos žemės ūkio produktų šaltinių. Be to, vietos provincijos ir toliau vykdė transsacharinę prekybą, išnaudodamos dykumų libius. Nors krašte vyko lotynizacija, vietos gyventojai išlaikė berberišką kalbą ir kultūrą. Pirmaisiais mūsų eros metais kraštą pasiekė krikščionybė.
Ankstyvieji viduramžiai
Vakarų Romos imperijai žlungant, Kartaginos vietoje vandalai įkūrė savo karalystę.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Senovės Libija, Kas yra Senovės Libija? Ką reiškia Senovės Libija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Libija senovinis kulturinis istorinis regionas ir civilizacija egzistavusi Afrikos zemyno siaurineje dalyje teritorijose kurios siuo metu apima vakarinį Egipta Libija Tunisa Alzyra Maroka Pasaulio civilizacija LibijaSalis vakaru Egiptas Libija Tunisas Alzyras MarokasTautos libiaiKalba berberu kalbosVelesnis pav Magrebas Graikams tai buvo vienas is triju jiems zinomu zemynu greta Europos ir Azijos Todel jis is dalies tapatinamas su Afrika Po arabu uzkariavimo VII a Libijos regionui prigijo arabiskas pavadinimas Magrebas o Libija tevadinama tik viena is siame regione esanciu valstybiu GeografijaSenoves Libijos teritorija nebuvo aiskiai apibrezta Paprastai laikoma kad rytinis jos pakrastys buvo į vakarus nuo Nilo deltos Pastaroji kaip ir visas Egiptas buvo laikoma Azijos dalimi Vakaruose ji baigesi ties Gibraltaro sasiauriu vadintu Heraklio stulpais Pagrindine Libijos dalis buvo siauras ir ilgas pajuris kuriame koncentravosi dauguma gyventoju Jis dar vadinamas Cia sudare puikias salygas zemdirbystei o tinkama uostams pakrante laivybai bei prekybai Cia koncentravosi beveik visi Libijos miestai Siaureje pakrante ribojo Vidurzemio jura senoveje si jos dalis dar vadinta Libijos jura o pietuose derlingos lygumos perejo į Sacharos dykuma Vakarineje Libijos dalyje pajurio lygumas nuo dykumos skyre kalnu grandines sudarancios Atlaso kalnu sistema Teritorijos uz Sacharos Artimuju Rytu ir Vidurzemio juros tautoms buvo terra incognita Regionas buvo dalijamas į smulkesnes dalis Ryciausia jos atkarpa buvo vadinama dab vakaru Egiptas ir rytu Libija uz kurios paeiliui buvo Kirenaika rytu Libija Tripolitanija vakaru Libija Afrika rytu Tunisas Numidija vakaru Tunisas ir rytu Alzyras Mauritanija vakaru Alzyras ir siaures Marokas IstorijaPriesistore Pagrindinis straipsnis Tasilio Adzero piesiniai Hominidai Siaures Afrikoje apsigyveno dar laikais t y pries mazdaug 1 8 mln metu Velyvajame Paleolite pakranteje susiformavo Iberijos Mauritanijos kultura 20 8 tukst pr m e kuria pakeite Kapsos kultura 8 3 tukst pr m e Pastarosios kurejai jau greiciausiai kalbejo proto berberu kalbomis 6 tukst pr m e Siaures Afrikoje prasidejo neolitas Del palankaus klimato tuo metu Sacharos dykuma dar nebuvo susiformavusi o teritorija gausiai gyvenama Todel sioje teritorijoje suklestejo brandi neolitine civilizacija Jos palikimas vaizduojantys vietos zmoniu gyvenima Zymiausi ju Tasilio Adzeras Tarp ankstyviausiu aptinkami gausus vandens gyvunai taip pat buivolai raganosiai drambliai liutai zirafos liudijantys apie medziotoju gyvenima Tuo paciu aptinkami ir prijaukintu gyvunu aviu asilu atvaizdai Pastaruju vis gauseja kol V III tukst pr m e vietos kultura pasiekia didziausia suklestejima Sis suklestejimas byloja apie gausias ir klestincias gyvuliu augintoju bendruomenes III tukst pr m e del klimato kaitos buvusios derlingos teritorijos yra veikiamos dykumejimo del ko vietos gyventoju dauguma priversti issikelti į derlingesne pakrante Besiformuojanti Sacharos dykuma sunaikina priesistorine civilizacija Ankstyvieji saltiniai Terminas hieroglifaisṯhnw TjehenuKeturios egiptieciu suprantamos rases Libis vaizduojamas kaireje Toliau nubas siras ir egiptietis Kadangi Libijos vietos gyventojai ilgai neturejo savo rasto pirmieji paminejimai apie regiona aptinkami ne ju paciu o Senoves Egipto saltiniuose Egiptieciai vadino sia dykuminga salį tiesiog imenet imnt arba vakarais Ji buvo tapatinama su dvasiu salimi kur leidziasi saule Alternatyvus regiono pavadinimai buvo Tjehenu THnw ar Tjemehu TmHw Libija buvo vienas triju Egipta supanciu regionu pietinis kaimynas buvo Ta Seti o rytinis Recenu Libijos gentys egiptieciams buvo laukiniai klajokliai kurie puldinejo derlinga Nilo delta ir kele gresme III tukst pr m e saltiniuose yra minimos ju gentys temechu techenu kaikasa saitep masavasa isavada aasa vakana rebu ir kt Pastaroji gentis dar transliteruojama kaip libu ilgainiui tapo visu regiono genciu sinonimu libiai ir dave pradzia Libijos pavadinimui kuris veliau perduotas į hebraju Lehabim ar Lubim finikieciu lby graiku gr Libyh Libue ir kitu Vidurzemio juros tautu kalbas II tukst pr m e viduryje Libijos gyventoju tarpe paplinta metalai visuomene įgauna sukarinta pobudį Regionas tiketina kuriam laikui tampa karine baze is kur vykdomas piratavimas Nuo maisytu juros tautu ir libiu antpuoliu ypac kencia Egiptas ir galiausiai tai tampa Naujosios karalystes zlugimo priezastimi Tuo laikotarpiu Libija imama mineti ir graiku saltiniuose Homeras mini pusiau legendines Libijos tautas tokias kaip Į Libija uzklysta is Trojos karo grįztantis Menelajas ir krastas vaizduojamas turintis neispasakytus turtus Finikieciu ir graiku kolonizacija Pagrindiniai straipsniai ir Senoves graiku kolonijos Trys graiku įsivaizduojami zemynai tarp kuriu Libija pieciausias Pradedant IX a pr m e derlinga siaures Afrikos pakrante trauke kolonistu akis Kolonizacijoje ypac aktyviai dalyvavo dvi tautos finikieciai ir graikai kurie cia kure savo kolonijas Ju atnesama semitiska ir heleniska civilizacija maisesi su vietos berberu libiu kultura ir taip formavosi savita daugiataute senoves Libijos kultura Graikai daugiausia kuresi rytinese Libijos dalyse Jie kolonizavo Marmarika ir Kirenaika kur susikure tokie poliai kaip Kirene Ftija Paliurus Apolonija ir kt Svarbiausios vietos libiu gentys buvo Adyrmachidae Giligammae Ammonii Sivos oazeje ir kt Finikieciai labiau domejosi vakarine Libijos pakrantes dalimi ir kolonizavo Afrika Numidija bei Mauritanija Svarbiausi ju miestai buvo Leptis Magna Kartagina Cirta Tripolis ir kt Susimaise su vietine berberu populiacija finikieciai suformavo gana savita kultura Sie finikieciai romenams buvo zinomi kaip punai Vietos berberai is ju pereme rasto sistema kuri zinoma kaip tifnagas Dykumingoje Libijoje į pietus nuo kolonizuotu genciu gyveno maziau civilizuotos klajokliu gyvuliu augintoju gentys Svarbiausios tarp ju buvo garamantai ir kt Sios tautos atliko ypac svarbu vaidmenį Libijos ekonomikoje kadangi palaike jos klestejimo pagrinda egzotine prekyba su Uzsachario Afrika Atrade ir paeme kontrole Transsacharines prekybos keliuose jie vykde mainus su Sahelio juodaodziu gentimis is cia parvezdami aukso dramblio kaulo struciu plunksnu bei daugybe kitu prekiu Dykumos oazese sios gentys sukure atskiras gyvenvietes kurios ilgainiui peraugo į prekybinius miestus Didziausias ju buvo garamantu Sidamas Kartaginos hegemonija Pagrindinis straipsnis Senoves Kartagina Kartaginos jurine imperija VI a pr m e rytine graikiska Libijos dalis patyre Achemenidu Persijos invazija is Egipto Manoma kad Persija kurį laika kontroliavo sias kolonijas ir buvo įkurusi cia atskira Persai islaike cia galia iki IV a pr m e kuomet si Libijos dalis nukariauta Aleksandro makedoniecio ir veliau perejo Ptolemejams Tarp visu finikieciu koloniju vakarineje Libijoje greiciausiai augo Kartagina kuri VII VI a pr m e sujunge kolonijas Libijoje pietu Iberijoje ir Vidurzemio juros salose Tai sudare prielaidas susikurti galingai talasokratijai Kartagina kaip jurine galia III a pr m e susidure su regione augancios Romos interesais Po to kai kartaginieciai laimejo kara pries Sirakuzus ir prisijunge didziaja dalį Sicilijos 264 m pr m e ji uzpuole romenu valdoma Sicilijos dalį Tai pradejo Punu karus 264 241 m pr m e vykusį Pirmajį Punu kara Kartagina pralaimejo ir turejo sumoketi Romai didele Veliau vel sustiprejusi Kartagina vadovaujama ir Hanibalo surenge zygius į Ispanija uzeme teritorijas iki Ibero upes Del to prasidejo 218 201 m pr m e Nors Kartagina buvo galingesne romenu karvedys Scipionas Afrikietis issilaipino Siaures Afrikoje ir priverte Hanibala grįzti Grįzusį karvedį Scipionas sumuse ir laimejo kara Net ir po to Kartaginai atsigavus prasidejo 149 146 m pr m e Kartagina pralaimejo romenai sugriove sostine gyventojus isvare į vergija Romos viespatavimas Romos karuose su Kartagina dalyvavo ir vietines berberu karalystes buvusios Libijos krasto gilumoje Tarp ju svarbiausios buvo Numidija bei Mauritanija Pirmoji karuose palaike Romos puse Po punu karu Kartaginos kontroliuotos Libijoje teritorijos tapo Romos provincija kuri pavadinta Afrika Dalis tu zemiu parduotos Numidijai Taciau karalystei stiprejant berberai tapo pernelyg pavojingi Romai Sudariusi sajunga su Mauritanija Roma pradejo kara su Numidijos karaliumi Jugurta kuriame svente pergale Vakarine Numidija ji atidave sajungininkei Mauritanijai o rytine Numidija 46 m pr m e pradejo administruoti kaip provincija Netrukus prie Romos prijungta ir Mauritanija kurioje suformuotos dvi Tingito Mauritanijos ir Cezario Mauritanijos provincijos Kuomet 30 m pr m e Roma nukariavo Ptolemeju Egipta su rytu Libija visa Senoves Libija atiteko jai Rytu Libija prijungta prie Kretos ir cia suformuota provincija Kreta ir Kirenaika Romos valdymo metais Siaures Afrika suklestejo ekonomiskai Cia buvo vienas svarbiausiu visos imperijos zemes ukio produktu saltiniu Be to vietos provincijos ir toliau vykde transsacharine prekyba isnaudodamos dykumu libius Nors kraste vyko lotynizacija vietos gyventojai islaike berberiska kalba ir kultura Pirmaisiais musu eros metais krasta pasieke krikscionybe Ankstyvieji viduramziai Vakaru Romos imperijai zlungant Kartaginos vietoje vandalai įkure savo karalyste Sis straipsnis apie istorija yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį