Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Tarptautinis žemės ūkio plėtros fondas angl International Fund for Agricultural Development pranc Fonds international de
Tarptautinis žemės ūkio plėtros fondas
| Tarptautinis žemės ūkio plėtros fondas angl. International Fund for Agricultural Development pranc. Fonds international de développement agricole | |
IFAD valstybės narės A sąrašo narės B sąrašo narės C sąrašo narės, įsigaliojęs ratifikavimas C sąrašo patvirtintos narės, kurios vis dar neratifikuotos | |
| Santrumpa | IFAD |
|---|---|
| Įkurta | 1977 m. gruodžio 15 d. |
| Tipas | Specializuota Jungtinių Tautų agentūra |
| Oficialus statusas | Aktyvus |
| Vadovas | Gilbertas Houngbo |
| Pagrindinis organas | Jungtinių Tautų Ekonominė ir Socialinė Taryba |
| Tinklalapis | IFAD |
Tarptautinis žemės ūkio plėtros fondas (angl. International Fund for Agricultural Development, IFAD, pranc. Fonds international de développement agricole, FIDA) – ir specializuota Jungtinių Tautų agentūra, kovojanti su skurdu ir badu besivystančių šalių kaimo vietovėse. Tai vienintelė daugiašalė plėtros organizacija, kuri daugiausia dėmesio skiria žemės ūkiui, ir klimato kaitai.
Tarptautinis žemės ūkio plėtros fondas, kurio būstinė yra Romoje, Italijoje, dalyvauja daugiau nei 200 projektų beveik 100 šalių. Jis finansuoja ir remia iniciatyvas, kurios gerina žemės ir vandens tvarkymą, plėtoja kaimo infrastruktūrą, apmoko ir šviečia ūkininkus naudoti efektyvesnes technologijas, didinant rinkos prieinamumą, kuria atsparumą klimato kaitai ir kt.
Tarptautinis žemės ūkio plėtros fondas vienija 177 valstybes nares bei kartu bendradarbiauja su OPEC ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėmis narėmis. Nuo pat fondo įkūrimo 1977 m. jis suteikė 22,4 milijardo JAV dolerių paskolų ir dotacijų.
Istorija
Tarptautinis žemės ūkio plėtros fondas buvo įkurtas 1977 m. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos Rezoliucija Nr. 32/107, kaip , bei buvo vienas iš svarbiausių 1974 m. Pasaulinės maisto konferencijos rezultatų. Jo būstinė yra Romoje, Italijoje. Fondas yra Jungtinių Tautų plėtros grupės narys. Tarptautinio žemės ūkio plėtros fondo prezidentas yra Gilbertas Houngbo iš Togo. 2021 m. jis buvo išrinktas antrai ketverių metų kadencijai. Pirmą kartą G. Houngbo buvo išrinktas 2017 m.
Valstybės narės
2020 m. duomenimis Tarptautinį žemės ūkio plėtros fondą sudarė 177 valstybes nares (skliausteliuose nurodyti įstojimo metai):
Prisijungė 1977 m.
|
|
|
|
Prisijungė iki 1980 m.
|
|
|
|
Prisijungė iki 1990 m.
|
|
|
|
Prisijungė iki 2000 m.
|
|
|
|
Prisijungė iki 2010 m.
|
|
|
Prisijungė po 2010 m.
|
|
|
|
Buvę prezidentai
Iki šiol Tarptautiniam žemės ūkio plėtros fondui vadovavo 6 prezidentai.
| Prezidentas | Tautybė | Kadencija |
|---|---|---|
| Abdelmuhsin M. Al-Sudeary | Saudo Arabija | 1977 – 1984 m. |
| Idriss Jazairy | Alžyras | 1984 – 1993 m. |
| Fawzi Al-Sultan | Kuveitas | 1993 – 2001 m. |
| Lennart Båge | Švedija | 2001 – 2009 m. |
| Kanayo F. Nwanze | Nigerija | 2009 – 2017 m. |
| Gilbert Houngbo | Togas | 2017 – |
Šaltiniai
- „IFAD at a glance“. IFAD (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-10-27.
- „IFAD at a Glance“.
- „Topics“. IFAD (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-10-27.
- „Member States“. IFAD (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-10-27.
- „Member States to nominate candidates for next IFAD President“. IFAD (anglų). 2016-09-26. Suarchyvuotas originalas 2020-02-23. Nuoroda tikrinta 2022-10-28.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Tarptautinis žemės ūkio plėtros fondas, Kas yra Tarptautinis žemės ūkio plėtros fondas? Ką reiškia Tarptautinis žemės ūkio plėtros fondas?
Tarptautinis zemes ukio pletros fondas angl International Fund for Agricultural Development pranc Fonds international de developpement agricoleIFAD valstybes nares A saraso nares B saraso nares C saraso nares įsigaliojes ratifikavimas C saraso patvirtintos nares kurios vis dar neratifikuotosSantrumpaIFADĮkurta1977 m gruodzio 15 d TipasSpecializuota Jungtiniu Tautu agenturaOficialus statusasAktyvusVadovasGilbertas HoungboPagrindinis organasJungtiniu Tautu Ekonomine ir Socialine TarybaTinklalapisIFAD Tarptautinis zemes ukio pletros fondas angl International Fund for Agricultural Development IFAD pranc Fonds international de developpement agricole FIDA ir specializuota Jungtiniu Tautu agentura kovojanti su skurdu ir badu besivystanciu saliu kaimo vietovese Tai vienintele daugiasale pletros organizacija kuri daugiausia demesio skiria zemes ukiui ir klimato kaitai Tarptautinis zemes ukio pletros fondas kurio bustine yra Romoje Italijoje dalyvauja daugiau nei 200 projektu beveik 100 saliu Jis finansuoja ir remia iniciatyvas kurios gerina zemes ir vandens tvarkyma pletoja kaimo infrastruktura apmoko ir sviecia ukininkus naudoti efektyvesnes technologijas didinant rinkos prieinamuma kuria atsparuma klimato kaitai ir kt Tarptautinis zemes ukio pletros fondas vienija 177 valstybes nares bei kartu bendradarbiauja su OPEC ir Ekonominio bendradarbiavimo ir pletros organizacijos EBPO valstybemis naremis Nuo pat fondo įkurimo 1977 m jis suteike 22 4 milijardo JAV doleriu paskolu ir dotaciju IstorijaTarptautinis zemes ukio pletros fondas buvo įkurtas 1977 m Jungtiniu Tautu Generalines Asamblejos Rezoliucija Nr 32 107 kaip bei buvo vienas is svarbiausiu 1974 m Pasaulines maisto konferencijos rezultatu Jo bustine yra Romoje Italijoje Fondas yra Jungtiniu Tautu pletros grupes narys Tarptautinio zemes ukio pletros fondo prezidentas yra Gilbertas Houngbo is Togo 2021 m jis buvo isrinktas antrai ketveriu metu kadencijai Pirma karta G Houngbo buvo isrinktas 2017 m Valstybes nares2020 m duomenimis Tarptautinį zemes ukio pletros fonda sudare 177 valstybes nares skliausteliuose nurodyti įstojimo metai Prisijunge 1977 m Airija Austrija Bangladesas Belgija Beninas Bolivija Botsvana Burkina Fasas Cadas Danija Dominikos Respublika Dzibutis Egiptas Ekvadoras Esvatinis Etiopija Filipinai Gajana Gambija Gana Gvineja Haitis Honduras Indija Indonezija Irakas Iranas Italija Jamaika Japonija Jemenas Jungtiniai Arabu Emyratai Jungtine Karalyste Jungtines Valstijos Kamerunas Kanada Kataras Kenija Kipras Komorai Kongo Demokratine Respublika Kuba Kuveitas Lesotas Libija Liuksemburgas Malavis Malis Malta Marokas Meksika Naujoji Zelandija Nigerija Nigeris Nikaragva Norvegija Nyderlandai Pakistanas Panama Peru Prancuzija Ruanda Rumunija Salvadoras Samoa Saudo Arabija Senegalas Siera Leone Somalis Sudanas Suomija Sri Lanka Svedija Sveicarija Tailandas Tanzanija Tunisas Turkija Uganda Urugvajus Venesuela Vietnamas Vokietija Vakaru Zambija Zaliasis KysulysPrisijunge iki 1980 m Afganistanas 1978 m Alzyras 1978 m Argentina 1978 m Barbadosas 1978 m Bisau Gvineja 1978 m Brazilija 1978 m Burundis 1978 m Butanas 1978 m Centrines Afrikos Respublika 1978 m Cile 1978 m Dominika 1980 m Fidzis 1978 m Gabonas 1978 m Graikija 1978 m Grenada 1980 m Gvatemala 1978 m Ispanija 1978 m Izraelis 1978 m Jordanija 1979 m Kinija 1980 m Kolumbija 1979 m Kongo Respublika 1978 m Kosta Rika 1978 m Laosas 1978 m Libanas 1978 m Liberija 1978 m Madagaskaras 1979 m Maldyvai 1980 m Mauricijus 1979 m Mauritanija 1979 m Mozambikas 1978 m Nepalas 1978 m Papua Naujoji Gvineja 1978 m Paragvajus 1979 m Pietu Koreja 1978 m Portugalija 1978 m San Tome ir Prinsipe 1978 m Seiseliai 1978 m Sent Lusija 1980 m Sirija 1978 m Togas 1979 m Prisijunge iki 1990 m Angola 1985 m Antigva ir Barbuda 1986 m Belizas 1982 m Dramblio Kaulo Krantas 1982 m Malaizija 1990 m Mianmaras 1990 m Omanas 1983 m Pusiaujo Gvineja 1981 m Saliamono Salos 1981 m Sent Kitsas ir Nevis 1986 m Sent Vinsentas ir Grenadinai 1990 m Surinamas 1983 m Siaures Koreja 1987 m Tonga 1982 m Trinidadas ir Tobagas 1988 m Zimbabve 1981 m Prisijunge iki 2000 m Albanija 1992 m Armenija 1993 m Azerbaidzanas 1994 m Bosnija ir Hercegovina 1994 m Eritreja 1994 m Gruzija 1995 m Kambodza 1992 m Kazachstanas 1998 m Kirgizija 1993 m Kroatija 1997 m Kuko salos 1993 m Moldavija 1996 m Mongolija 1994 m Namibija 1992 m Pietu Afrika 1997 m Siaures Makedonija 1994 m Tadzikistanas 1994 m Prisijunge iki 2010 m Bahamai 2008 m Islandija 2001 m Kiribatis 2005 m Marsalo salos 2009 m Niuje 2006 m Rytu Timoras 2003 m Prisijunge po 2010 m Estija 2012 m Juodkalnija 2015 m Lenkija 2020 m Mikronezija 2015 m Nauru 2013 m Palau 2015 m Pietu Sudanas 2012 m Rusija 2014 m Tuvalu 2013 m Uzbekistanas 2011 m Vanuatu 2013 m Vengrija 2011 m Buve prezidentaiIki siol Tarptautiniam zemes ukio pletros fondui vadovavo 6 prezidentai Prezidentas Tautybe KadencijaAbdelmuhsin M Al Sudeary Saudo Arabija 1977 1984 m Idriss Jazairy Alzyras 1984 1993 m Fawzi Al Sultan Kuveitas 1993 2001 m Lennart Bage Svedija 2001 2009 m Kanayo F Nwanze Nigerija 2009 2017 m Gilbert Houngbo Togas 2017 Saltiniai IFAD at a glance IFAD anglu Nuoroda tikrinta 2022 10 27 IFAD at a Glance Topics IFAD anglu Nuoroda tikrinta 2022 10 27 Member States IFAD anglu Nuoroda tikrinta 2022 10 27 Member States to nominate candidates for next IFAD President IFAD anglu 2016 09 26 Suarchyvuotas originalas 2020 02 23 Nuoroda tikrinta 2022 10 28