Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Juodkalnija juodk Црна Гора Crna GoraVėliava HerbasHimnas O ryški gegužės aušra Juodkalnija žemėlapyjeValstybinė kalba j
Juodkalnija
| Juodkalnija juodk. Црна Гора Crna Gora | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| |||||
| Himnas: „O, ryški gegužės aušra“ | |||||
Juodkalnija žemėlapyje | |||||
| Valstybinė kalba | juodkalniečių | ||||
| Sostinė ir didžiausias miestas | Podgorica | ||||
| Valstybės vadovai • Prezidentas • Ministras pirmininkas | |||||
| Plotas • Iš viso • % vandens | 13 812 km2 (156) 2,6 % | ||||
| Gyventojų • 2021 • Tankis | 620 739 (169) 45 žm./km2 (133) | ||||
| BVP • Iš viso • Vienam gyventojui | 2020 4,79 mlrd. $ (153) 7 688$ (73) | ||||
| Valiuta | Euras, (€) (EUR) | ||||
| Laiko juosta • Vasaros laikas | UTC+1 (CET) UTC+2 (CEST) | ||||
| Nepriklausomybė Paskelbta | Nuo Serbijos ir Juodkalnijos 2006 m. birželio 3 d. | ||||
| Interneto kodas | .me | ||||
| Telefono kodas | +382 | ||||
Juodkalnija (juodk. Црна Гора, Crna Gora – „Juodas kalnas“) – valstybė Pietryčių Europoje, Balkanų pusiasalyje, prie Adrijos jūros. Šiaurėje ribojasi su Bosnija ir Hercegovina, šiaurės rytuose – su Serbija, rytuose – su Kosovu, pietryčiuose – su Albanija, šiaurės vakaruose – su Kroatija ir Adrijos jūra. Sostinė ir didžiausias miestas – Podgorica. Istorinė ir kultūrinė Juodkalnijos sostinė – Cetinė.
Ankstyvaisiais viduramžiais dabartinės Juodkalnijos teritorijoje buvo trys kunigaikštystės: Duklia, daugmaž pietinėje pusėje; Travunija vakaruose; Raška šiaurėje. 1042 m. archontas Stafanas Vojislavas pradėjo sukilimą ir iškovojo Duklios nepriklausomybę nuo Bizantijos imperijos bei tapo Vojislavjevičių dinastijos pradininku. XIV–XV a. iškilo nepriklausoma Zetos kunigaikštystė, kurią 1356–1421 m. valdė , o 1431–1498 m. – Crnojevičių dinastija. Tuomet pradėtas naudoti ir Juodkalnijos vardas. Patekusi į Osmanų imperiją Juodakalnija 1697 m. faktiškai atgavo nepriklausomybę valdant Petrovič-Njegošo dinastijai. Iš pradžių tai buvo teokratinė valstybė, valdoma valdovų-vyskupų, nuo 1852 m. pradėjo valdyti pasaulietiniai valdovai. Juodkalnijos nepriklausomybę didžiosios valstybės de facto pripažino 1878 m., po Juodkalnijos-Osmanų imperijos karo. 1905 m. šalis tapo karalyste. Po Pirmojo pasaulinio karo tapo Jugoslavijos dalimi. Iširus Jugoslavijai Serbija ir Juodkalnija sudarė Federacinę Jugoslavijos Respubliką, kuri 2003 m. buvo pervadinta į Serbijos ir Juodkalnijos Sąjungą. Juodkalnija šioje sąjungoje užėmė 13,5 % teritorijos. Po nepriklausomybės referendumo 2006 m. gegužę Juodkalnija paskelbė nepriklausomybę ir jos federacija su Serbija tų pačių metų birželio 3 d. buvo panaikinta.
Nuo 1990 m. Juodkalnijoje valdė Demokratinė socialistų partija kartu su mažesnėmis koalicinėmis partijomis. Pasaulio bankas šalį priskiria aukštesnių vidutinių pajamų šalims. Juodkalnija yra JTO, NATO, Pasaulio prekybos organizacijos, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos, Europos Tarybos ir Centrinės Europos Laisvosios Prekybos sutarties narė. Juodkalnija yra Viduržemio jūros valstybių sąjungos narė įkūrėja. Nuo 2010 m. turi oficialų Europos Sąjungos šalies-kandidatės statusą. Nuo 2017 m. – NATO narė. Kaip valiutą naudoją eurą, nors formaliai eurozonai nepriklauso.
Istorija
Senovėje Juodkalnija sudarė Ilyrijos dalį ir 9 m. buvo užimta romėnų. Valdoma kaip Dalmatijos, vėliau provincija. Pagal didžiausią regiono miestą kraštas romėnų buvo vadinamas Docleata. Kuomet slavai 5-6 a. kolonizavo kraštą ir asimiliavo vietos ilyrus, regiono pavadinimas buvo suslavintas ir tapo Duklja. Iki IX a. regione įtaką turėjo Bizantijos imperija.
Ankstyvosios slavų valstybės
Vėliau čia susikūrė atskiras Duklios , priklausomas nuo Serbijos. XI a. Dukljos vietinė dinastija (1034–1186) tapo svarbiausia Vakarų Balkanų dinastija, valdžiusi ne tik Duklją, bet ir aplinkines valstybėles, įskaitant Rašką, Zahumlje ir Bosniją. XII a. valdžia regione perėjo , kurie sukūrė viduramžių Serbijos imperiją. Maždaug nuo tada kraštas pradėtas vadinti Zeta. 1356–1402 m. Zeta buvo nepriklausoma kunigaikštystė, valdoma dinastijos. Tuo metu krašte galutinai įsitvirtino ortodoksų tikėjimas (seniau kraštą stipriai veikė Venecija, kuri, kaip ir gretimoje Dalmatijoje, propagavo katalikybę).
1421 m. Zeta vėl pateko į Serbijos sudėtį. Tuo metu Serbija buvo despotatas, valdomas . 1451 m. Zetoje įsigalėjo nauja vietinė dinastija – , valdę iki 1498 m. Jiems valdant kraštas jau tapo žinomas kaip Montenegro, kas, išvertus iš italų kalbos ir reiškia Juodkalnija.
Osmanų imperijos valdžioje
Paskutiniaisiais Crnojevičių valdymo metais Juodkalnija aktyviai kovojo su Osmanų imperija, tačiau buvo įjungta į jos sudėtį. 1514 m. čia sukurtas administracinis vienetas Juodkalnijos sandžakas. Tuo pat metu šalies pakrantę kontroliavo Venecija (ši dalis buvo žinoma kaip Venecijos Albanija), o kalnuotose vietovėse 1516 m. unikali Balkanams teokratinė valstybė, valdoma vyskupų (). Nuo 1696 m. šis postas buvo paveldimas dinastijos.
Juodkalnijos kunigaikštystė ir karalystė
1852 m. Juodkalnijos vyskupas Danilo II sekuliarizavo šalį, ėmė tituluotis kunigaikščiu. Taip įkurta nominaliai nuo Osmanų imperijos priklausoma Juodkalnijos kunigaikštystė. Šaliai ne kartą patyrus triuškinančias pergales prieš turkus, 1878 m. Juodkalnijai oficialiai suteikta nepriklausomybė nuo Osmanų imperijos. Valstybė sparčiai modernizavosi, 1905 m. išleista konstitucija.
1910 m. Juodkalnija tapo karalyste. Po Balkanų karų (1912–1913) galutinai nustatytos jos sienos. Šiais sprendimais Juodkalnija nebeteko savo istorinių žemių pietuose (su Škoderiu), kurios atiduotos Albanijai. Vietoj to, ji tuo metu valdė žemes rytuose (visą istorinį Sandžaką).
Jugoslavija ir nepriklausomybė
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, 1916 m. valstybę okupavo Austrija-Vengrija, karalius Nikola I pabėgo iš šalies, Juodkalnija 1922 m. buvo įjungta į Serbų, kroatų ir slovėnų karalystę (ji sudarė Zetos banatą). Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, ji tapo socialistinės Jugoslavijos dalimi.
Jugoslavijai skylant, atsižvelgiant į referendumo rezultatus, 1992 m. Juodkalnija liko jos sudėtyje kartu su Serbija. 2003 m. Jugoslavijos valstybė perorganizuota į dviejų respublikų federaciją – Serbiją ir Juodkalniją. Didėjant įtampai tarp abiejų sudėtinių dalių, 2006 m. birželio 3 d. Juodkalnijos parlamentas paskelbė respublikos nepriklausomybę, įteisindamas 2006 m. gegužės 21 d. vykusio referendumo dėl atsiskyrimo nuo Serbijos ir Juodkalnijos rezultatus. Juodkalnija į NATO organizaciją įstojo 2017 m. birželio 5 d.
Politinė sistema
Juodkalnija yra parlamentinė demokratinė respublika. 2007 m. spalio 22 d. priimta skelbia, kad šalis yra „pilietinė, demokratinė, ekologinė ir socialinio teisingumo valstybė, kurioje galioja įstatymo viršenybė“.
yra valstybės vadovas, renkamas penkerių metų kadencijai tiesioginiuose rinkimuose. Jis atstovauja šaliai užsienyje; pasirašo ir skelbia įstatymus; siūlo parlamentui ministro pirmininko, Konstitucinio teismo teisėjų ir žmogaus teisių bei laisvių apsaugos pareigūno kandidatūras; skiria ambasadų vadovus; teikia amnestiją; skelbia parlamento rinkimus; ir kita. Prezidento rezidencija yra Cetinė mieste. Šiuo metu pareigas eina Filip Vujanović.
Vykdomoji valdžia sudaryta iš ministerijų, kurioms vadovauja . Juo šiuo metu yra Milas Džiukanovičius.
Juodkalnijos įstatymų leidžiamoji valdžia priklauso vienų rūmų 81 vietos . Eiliniai rinkimai vyksta kas ketverius metus. Parlamentas leidžia įstatymus, ratifikuoja sutartis, skiria ministrą pirmininką, ministrus, teismų teisėjus, priima biudžetą ir atlieka kitas funkcijas. Jis taip pat turi galią paprastąja dauguma pareikšti nepasitikėjimą vyriausybei. Dabartinis parlamento pirmininkas – .
Šalyje veikia daugiapartinė sistema. Po 2009 m. rinkimų parlamente daugumą (47 vietas) turi Koalicija už europietišką Juodkalniją.
Juodkalnija priklauso JTO, PSO, TVF, Europos Tarybai, PPO, NATO ir kitoms tarptautinėms organizacijoms, siekia narystės ES.
Administracinis suskirstymas
Juodkalnija suskirstyta į 21 savivaldybę (oпштина, opština).
Geografija
Šalies teritoriją galima sąlyginai suskirstyti į tris dalis: Adrijos jūros pakrantė, santykinai lygumų dominuojamą centrinė šalies dalis, kurioje yra du didžiausi šalies miestai: Podgorica ir Nikšičius, ir kalnuotoji rytinė šalies dalis.
Valstybės sausumos sienų ilgis yra 614 km: vakaruose su Kroatija – 14 km, šiaurės rytuose su Serbija ir Kosovu – 203 km, šiaurės vakaruose su Bosnija ir Hercegovina – 225 km, pietryčiuose su Albanija – 172 km. Šalies paviršius labai kalnuotas, nes jos teritorija driekiasi Dinarų kalnynas. Tik pajūryje yra siaura (6 km pločio) žemuma. Ją ties Kotoru kerta Orjeno kalnagūbris ir leidžiasi tiesiai į jūrą.
Kranto linijos ilgis 293,5 km. Ji daugiausia lygi, tik Kotoro įlanka (bendras plotas 87,3 km²) iki 29,6 km įsiterpia į žemyną. Juodkalnija turi 14 jūros salų, kurių bendra kranto linija yra 15,6 km ilgio.
Aukščiausia šalies vieta yra Zla Kolata viršūnė (2534 m) Prokletijės kalnuose, Albanijos pasienyje. Kiti didesni kalnų masyvai yra Siniajevina, Bjelasica, Durmitoras, Komovai, Orjenas. Kalnuose daug kur paplitę karstiniai dariniai.
Kalnus giliais slėniais raižo upės, vietomis sudarydamos gilius kanjonus (pvz., Taros kanjonas). Pietrytinė Juodkalnijos dalis priklauso Adrijos jūros baseinui, į jį patenka Morača (99 km), Zeta, Cijevna, Bojana (30 km). Likusi šalis priklauso Drinos baseinui, jame yra Limas (123 km), Tara (144 km), Piva). Pačiuose rytuose yra Moravos ir Drino baseinų pakraščiai. Didžiausias šalies ežeras (didžiausias ir visuose Balkanuose) – Skadaro, telkšantis ties siena su Albanija. Kiti ežerai ledyniniai, maži, tačiau upių slėniuose yra įrengtų nemažų tvenkinių.
Klimatas pakrantėje subtropinis, Viduržemio tipo su karštomis ir sausomis vasaromis, bei drėgnomis ir šiltomis žiemomis. Kalnuose klimatas atšiauresnis, žiemą būdingos minusinės temperatūros, gausu sniego. Pakrantėje vidutiniškai per metus iškrenta beveik 5000 mm kritulių.
Šalis miškinga, pasižymi didele augalijos įvairove. Miškai dengia apie trečdalį šalies ploto ir išlikę daugiausia kalnuose (skroblai, bukai, kaštonai, ąžuolai, aukštikalnėse – pušys, eglės, kėniai). Bjelasicos kalnuose išlikusi sengirė, vadinama Biogrado mišku. Pakrantėje senovėje augo kiparisų ir ąžuolų giraitės, bet jas iškirtus suvešėjo krūmynai. Nacionaliniai parkai Juodkalnijoje yra 4, jie užima 8,1 % šalies ploto: Durmitoro, Biogrado miško, Skadaro ir Lovčeno.
Didžiausi Juodkalnijos miestai:
- Podgorica (sostinė; 211 788 gyventojai)
- Nikšičius (104 706)
- Bijelo Poljė (55 628)
- Beranė (49 953)
- Plevlė (44 593)
- Herceg Novis (30 593, su Igalu)
- Cetinė (buvusi sostinė, 20 307)
Ekonomika
Juodkalnija labai kalnuota ir miškinga, o šiaurė visai neįdirbama, todėl žemės ūkis nelabai išplėtotas. Auginamos vynuogės. Podgorica – pramonės centras. Baras prie Adrijos jūros – svarbiausias uostas. Svarbus ir Nikšičius.
Gyventojai
Tautinė sudėtis
Tautinė sudėtis (pagal 2003 m. surašymą):
- Juodkalniečiai – 43,16 %
- Serbai – 31,99 %
- Bosniai – 7,77 %
- Albanai – 5,03 %
- Etniniai musulmonai – 3,97 %
- Kroatai – 1,1 %
- Čigonai – 0,42 %
- Jugoslavai – 0,3 %
- Kiti – 6,26 %
Reiktų pažymėti, kad skirtumas tarp serbų ir juodkalniečių yra iš esmės tik politiniame identitete, todėl „juodkalniečių“ ir „serbų“ procentai skirtingų metų surašymuose smarkiai svyruoja ir taip vyksta ne dėl tikrų demografinių pokyčių, bet dėl to, kad gyventojai kitaip supranta savo identitetą.
Kalbos
Nuo 2007 m. oficiali šalies kalba yra juodkalniečių. Ji nuo serbų kalbos skiriasi tik tarimo ypatumais ir keletu žodžių, perimtų iš kitų kalbų, todėl daug serbų ją laiko tik savo kalbos variantu. Bosnių ir kroatų kalbos taip pat yra labai panašios į serbų ir juodkalniečių. Pasiskirstymas pagal kalbas (2003 m. surašymo duomenys):
- Serbų – 63,49 %
- Juodkalniečių – 21,96 %
- Bosnių – 5,49 %
- Kroatų – 0,45 %
- Kitos – 3,34 %
Religija
Pasiskirstymas pagal religijas (2003 m. surašymo duomenys):
- Stačiatikiai – 74,21 %
- Musulmonai – 17,74 % (daugiausiai sunitai)
- Romos katalikai – 3,54 %
- Kiti – 4,48 %
Kita informacija
- Juodkalnijos transportas
Šaltiniai
- „Statistical Office of Montenegro – MONSTAT“. www.monstat.org.
- „Report for Selected Countries and Subjects“. IMF.org. Tarptautinis Valiutos Fondas. 2019 m. spalio mėn. Nuoroda tikrinta 2020-01-28.
- „Влада Црне Горе“. Vlada Crne Gore (Montenegrin). Suarchyvuotas originalas 2021-05-14. Nuoroda tikrinta 9 April 2021.
- „Vlada Crne Gore“. Влада Црне Горе (Montenegrin). Suarchyvuotas originalas 2021-05-13. Nuoroda tikrinta 9 April 2021.
- David Luscombe; Jonathan Riley-Smith (2004). The New Cambridge Medieval History: Volume 4, c. 1024-c. 1198. Cambridge University Press. pp. 266–. ISBN 9780521414111.
- Jean W Sedlar (2013). East Central Europe in the Middle Ages, 1000–1500. . pp. 21–. ISBN 9780295800646.
- John Van Antwerp Fine (1983). he early medieval Balkans: a critical survey from the sixth to the late twelfth century. . p. 194. ISBN 9780472100255.
- Евросоюз одобрили начало переговоров о вступлении Черногории в ЕС
- The Constitution of Montenegro
- Official results of the 2003 Montenegrin census Archyvuota kopija 2008-11-18 iš Wayback Machine projekto.
- Montenegrin Census' from 1909 to 2003
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Juodkalnija, Kas yra Juodkalnija? Ką reiškia Juodkalnija?
Juodkalnija juodk Crna Gora Crna GoraVeliava HerbasHimnas O ryski geguzes ausra Juodkalnija zemelapyjeValstybine kalba juodkalnieciuSostine ir didziausias miestas PodgoricaValstybes vadovai Prezidentas Ministras pirmininkasPlotas Is viso vandens 13 812 km2 156 2 6 Gyventoju 2021 Tankis 620 739 169 45 zm km2 133 BVP Is viso Vienam gyventojui 2020 4 79 mlrd 153 7 688 73 Valiuta Euras EUR Laiko juosta Vasaros laikas UTC 1 CET UTC 2 CEST Nepriklausomybe Paskelbta Nuo Serbijos ir Juodkalnijos 2006 m birzelio 3 d Interneto kodas meTelefono kodas 382 Juodkalnija juodk Crna Gora Crna Gora Juodas kalnas valstybe Pietryciu Europoje Balkanu pusiasalyje prie Adrijos juros Siaureje ribojasi su Bosnija ir Hercegovina siaures rytuose su Serbija rytuose su Kosovu pietryciuose su Albanija siaures vakaruose su Kroatija ir Adrijos jura Sostine ir didziausias miestas Podgorica Istorine ir kulturine Juodkalnijos sostine Cetine Ankstyvaisiais viduramziais dabartines Juodkalnijos teritorijoje buvo trys kunigaikstystes Duklia daugmaz pietineje puseje Travunija vakaruose Raska siaureje 1042 m archontas Stafanas Vojislavas pradejo sukilima ir iskovojo Duklios nepriklausomybe nuo Bizantijos imperijos bei tapo Vojislavjeviciu dinastijos pradininku XIV XV a iskilo nepriklausoma Zetos kunigaikstyste kuria 1356 1421 m valde o 1431 1498 m Crnojeviciu dinastija Tuomet pradetas naudoti ir Juodkalnijos vardas Patekusi į Osmanu imperija Juodakalnija 1697 m faktiskai atgavo nepriklausomybe valdant Petrovic Njegoso dinastijai Is pradziu tai buvo teokratine valstybe valdoma valdovu vyskupu nuo 1852 m pradejo valdyti pasaulietiniai valdovai Juodkalnijos nepriklausomybe didziosios valstybes de facto pripazino 1878 m po Juodkalnijos Osmanu imperijos karo 1905 m salis tapo karalyste Po Pirmojo pasaulinio karo tapo Jugoslavijos dalimi Isirus Jugoslavijai Serbija ir Juodkalnija sudare Federacine Jugoslavijos Respublika kuri 2003 m buvo pervadinta į Serbijos ir Juodkalnijos Sajunga Juodkalnija sioje sajungoje uzeme 13 5 teritorijos Po nepriklausomybes referendumo 2006 m geguze Juodkalnija paskelbe nepriklausomybe ir jos federacija su Serbija tu paciu metu birzelio 3 d buvo panaikinta Nuo 1990 m Juodkalnijoje valde Demokratine socialistu partija kartu su mazesnemis koalicinemis partijomis Pasaulio bankas salį priskiria aukstesniu vidutiniu pajamu salims Juodkalnija yra JTO NATO Pasaulio prekybos organizacijos Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Europos Tarybos ir Centrines Europos Laisvosios Prekybos sutarties nare Juodkalnija yra Vidurzemio juros valstybiu sajungos nare įkureja Nuo 2010 m turi oficialu Europos Sajungos salies kandidates statusa Nuo 2017 m NATO nare Kaip valiuta naudoja eura nors formaliai eurozonai nepriklauso IstorijaPagrindinis straipsnis Juodkalnijos istorija Senoveje Juodkalnija sudare Ilyrijos dalį ir 9 m buvo uzimta romenu Valdoma kaip Dalmatijos veliau provincija Pagal didziausia regiono miesta krastas romenu buvo vadinamas Docleata Kuomet slavai 5 6 a kolonizavo krasta ir asimiliavo vietos ilyrus regiono pavadinimas buvo suslavintas ir tapo Duklja Iki IX a regione įtaka turejo Bizantijos imperija Ankstyvosios slavu valstybes Veliau cia susikure atskiras Duklios priklausomas nuo Serbijos XI a Dukljos vietine dinastija 1034 1186 tapo svarbiausia Vakaru Balkanu dinastija valdziusi ne tik Duklja bet ir aplinkines valstybeles įskaitant Raska Zahumlje ir Bosnija XII a valdzia regione perejo kurie sukure viduramziu Serbijos imperija Mazdaug nuo tada krastas pradetas vadinti Zeta 1356 1402 m Zeta buvo nepriklausoma kunigaikstyste valdoma dinastijos Tuo metu kraste galutinai įsitvirtino ortodoksu tikejimas seniau krasta stipriai veike Venecija kuri kaip ir gretimoje Dalmatijoje propagavo katalikybe 1421 m Zeta vel pateko į Serbijos sudetį Tuo metu Serbija buvo despotatas valdomas 1451 m Zetoje įsigalejo nauja vietine dinastija valde iki 1498 m Jiems valdant krastas jau tapo zinomas kaip Montenegro kas isvertus is italu kalbos ir reiskia Juodkalnija Osmanu imperijos valdzioje Paskutiniaisiais Crnojeviciu valdymo metais Juodkalnija aktyviai kovojo su Osmanu imperija taciau buvo įjungta į jos sudetį 1514 m cia sukurtas administracinis vienetas Juodkalnijos sandzakas Tuo pat metu salies pakrante kontroliavo Venecija si dalis buvo zinoma kaip Venecijos Albanija o kalnuotose vietovese 1516 m unikali Balkanams teokratine valstybe valdoma vyskupu Nuo 1696 m sis postas buvo paveldimas dinastijos Juodkalnijos kunigaikstyste ir karalyste 1852 m Juodkalnijos vyskupas Danilo II sekuliarizavo salį eme tituluotis kunigaiksciu Taip įkurta nominaliai nuo Osmanu imperijos priklausoma Juodkalnijos kunigaikstyste Saliai ne karta patyrus triuskinancias pergales pries turkus 1878 m Juodkalnijai oficialiai suteikta nepriklausomybe nuo Osmanu imperijos Valstybe sparciai modernizavosi 1905 m isleista konstitucija Juodkalnijos Karalyste 1913 m 1910 m Juodkalnija tapo karalyste Po Balkanu karu 1912 1913 galutinai nustatytos jos sienos Siais sprendimais Juodkalnija nebeteko savo istoriniu zemiu pietuose su Skoderiu kurios atiduotos Albanijai Vietoj to ji tuo metu valde zemes rytuose visa istorinį Sandzaka Jugoslavija ir nepriklausomybe Prasidejus Pirmajam pasauliniam karui 1916 m valstybe okupavo Austrija Vengrija karalius Nikola I pabego is salies Juodkalnija 1922 m buvo įjungta į Serbu kroatu ir slovenu karalyste ji sudare Zetos banata Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui ji tapo socialistines Jugoslavijos dalimi Jugoslavijai skylant atsizvelgiant į referendumo rezultatus 1992 m Juodkalnija liko jos sudetyje kartu su Serbija 2003 m Jugoslavijos valstybe perorganizuota į dvieju respubliku federacija Serbija ir Juodkalnija Didejant įtampai tarp abieju sudetiniu daliu 2006 m birzelio 3 d Juodkalnijos parlamentas paskelbe respublikos nepriklausomybe įteisindamas 2006 m geguzes 21 d vykusio referendumo del atsiskyrimo nuo Serbijos ir Juodkalnijos rezultatus Juodkalnija į NATO organizacija įstojo 2017 m birzelio 5 d Politine sistemaPagrindinis straipsnis Juodkalnijos politine sistema Dabartinis Juodkalnijos prezidentas Milas Dziukanovicius Juodkalnija yra parlamentine demokratine respublika 2007 m spalio 22 d priimta skelbia kad salis yra pilietine demokratine ekologine ir socialinio teisingumo valstybe kurioje galioja įstatymo virsenybe yra valstybes vadovas renkamas penkeriu metu kadencijai tiesioginiuose rinkimuose Jis atstovauja saliai uzsienyje pasiraso ir skelbia įstatymus siulo parlamentui ministro pirmininko Konstitucinio teismo teiseju ir zmogaus teisiu bei laisviu apsaugos pareiguno kandidaturas skiria ambasadu vadovus teikia amnestija skelbia parlamento rinkimus ir kita Prezidento rezidencija yra Cetine mieste Siuo metu pareigas eina Filip Vujanovic Vykdomoji valdzia sudaryta is ministeriju kurioms vadovauja Juo siuo metu yra Milas Dziukanovicius Juodkalnijos įstatymu leidziamoji valdzia priklauso vienu rumu 81 vietos Eiliniai rinkimai vyksta kas ketverius metus Parlamentas leidzia įstatymus ratifikuoja sutartis skiria ministra pirmininka ministrus teismu teisejus priima biudzeta ir atlieka kitas funkcijas Jis taip pat turi galia paprastaja dauguma pareiksti nepasitikejima vyriausybei Dabartinis parlamento pirmininkas Salyje veikia daugiapartine sistema Po 2009 m rinkimu parlamente dauguma 47 vietas turi Koalicija uz europietiska Juodkalnija Juodkalnija priklauso JTO PSO TVF Europos Tarybai PPO NATO ir kitoms tarptautinems organizacijoms siekia narystes ES Administracinis suskirstymasPagrindinis straipsnis Juodkalnijos savivaldybes Juodkalnija suskirstyta į 21 savivaldybe opshtina opstina GeografijaPagrindinis straipsnis Juodkalnijos geografija DurmitorasMoracos slenis Salies teritorija galima salyginai suskirstyti į tris dalis Adrijos juros pakrante santykinai lygumu dominuojama centrine salies dalis kurioje yra du didziausi salies miestai Podgorica ir Niksicius ir kalnuotoji rytine salies dalis Valstybes sausumos sienu ilgis yra 614 km vakaruose su Kroatija 14 km siaures rytuose su Serbija ir Kosovu 203 km siaures vakaruose su Bosnija ir Hercegovina 225 km pietryciuose su Albanija 172 km Salies pavirsius labai kalnuotas nes jos teritorija driekiasi Dinaru kalnynas Tik pajuryje yra siaura 6 km plocio zemuma Ja ties Kotoru kerta Orjeno kalnagubris ir leidziasi tiesiai į jura Kranto linijos ilgis 293 5 km Ji daugiausia lygi tik Kotoro įlanka bendras plotas 87 3 km iki 29 6 km įsiterpia į zemyna Juodkalnija turi 14 juros salu kuriu bendra kranto linija yra 15 6 km ilgio Auksciausia salies vieta yra Zla Kolata virsune 2534 m Prokletijes kalnuose Albanijos pasienyje Kiti didesni kalnu masyvai yra Siniajevina Bjelasica Durmitoras Komovai Orjenas Kalnuose daug kur paplite karstiniai dariniai Kalnus giliais sleniais raizo upes vietomis sudarydamos gilius kanjonus pvz Taros kanjonas Pietrytine Juodkalnijos dalis priklauso Adrijos juros baseinui į jį patenka Moraca 99 km Zeta Cijevna Bojana 30 km Likusi salis priklauso Drinos baseinui jame yra Limas 123 km Tara 144 km Piva Paciuose rytuose yra Moravos ir Drino baseinu pakrasciai Didziausias salies ezeras didziausias ir visuose Balkanuose Skadaro telksantis ties siena su Albanija Kiti ezerai ledyniniai mazi taciau upiu sleniuose yra įrengtu nemazu tvenkiniu Klimatas pakranteje subtropinis Vidurzemio tipo su karstomis ir sausomis vasaromis bei dregnomis ir siltomis ziemomis Kalnuose klimatas atsiauresnis ziema budingos minusines temperaturos gausu sniego Pakranteje vidutiniskai per metus iskrenta beveik 5000 mm krituliu Salis miskinga pasizymi didele augalijos įvairove Miskai dengia apie trecdalį salies ploto ir islike daugiausia kalnuose skroblai bukai kastonai azuolai aukstikalnese pusys egles keniai Bjelasicos kalnuose islikusi sengire vadinama Biogrado misku Pakranteje senoveje augo kiparisu ir azuolu giraites bet jas iskirtus suvesejo krumynai Nacionaliniai parkai Juodkalnijoje yra 4 jie uzima 8 1 salies ploto Durmitoro Biogrado misko Skadaro ir Lovceno Didziausi Juodkalnijos miestai Podgorica sostine 211 788 gyventojai Niksicius 104 706 Bijelo Polje 55 628 Berane 49 953 Plevle 44 593 Herceg Novis 30 593 su Igalu Cetine buvusi sostine 20 307 EkonomikaPagrindiniai straipsniai ir Juodkalnijos turizmas Juodkalnija labai kalnuota ir miskinga o siaure visai neįdirbama todel zemes ukis nelabai ispletotas Auginamos vynuoges Podgorica pramones centras Baras prie Adrijos juros svarbiausias uostas Svarbus ir Niksicius GyventojaiTautine sudetis Etninis Juodkalnijos zemelapis pagal 2003 m surasyma Juodkalnieciai Serbai Bosniai Albanai Etniniai musulmonai Kroatai Romai Nera etnines daugumos Negyvenamos teritorijos nera duomenu Tautine sudetis pagal 2003 m surasyma Juodkalnieciai 43 16 Serbai 31 99 Bosniai 7 77 Albanai 5 03 Etniniai musulmonai 3 97 Kroatai 1 1 Cigonai 0 42 Jugoslavai 0 3 Kiti 6 26 Reiktu pazymeti kad skirtumas tarp serbu ir juodkalnieciu yra is esmes tik politiniame identitete todel juodkalnieciu ir serbu procentai skirtingu metu surasymuose smarkiai svyruoja ir taip vyksta ne del tikru demografiniu pokyciu bet del to kad gyventojai kitaip supranta savo identiteta Kalbos Nuo 2007 m oficiali salies kalba yra juodkalnieciu Ji nuo serbu kalbos skiriasi tik tarimo ypatumais ir keletu zodziu perimtu is kitu kalbu todel daug serbu ja laiko tik savo kalbos variantu Bosniu ir kroatu kalbos taip pat yra labai panasios į serbu ir juodkalnieciu Pasiskirstymas pagal kalbas 2003 m surasymo duomenys Serbu 63 49 Juodkalnieciu 21 96 Bosniu 5 49 Kroatu 0 45 Kitos 3 34 Religija Pasiskirstymas pagal religijas 2003 m surasymo duomenys Staciatikiai 74 21 Musulmonai 17 74 daugiausiai sunitai Romos katalikai 3 54 Kiti 4 48 Kita informacijaJuodkalnijos transportasSaltiniaiVikiteka Juodkalnija vaizdine ir garsine medziagaVikizodynas Laisvajame zodyne yra terminas Juodkalnija Statistical Office of Montenegro MONSTAT www monstat org Report for Selected Countries and Subjects IMF org Tarptautinis Valiutos Fondas 2019 m spalio men Nuoroda tikrinta 2020 01 28 Vlada Crne Gore Vlada Crne Gore Montenegrin Suarchyvuotas originalas 2021 05 14 Nuoroda tikrinta 9 April 2021 Vlada Crne Gore Vlada Crne Gore Montenegrin Suarchyvuotas originalas 2021 05 13 Nuoroda tikrinta 9 April 2021 David Luscombe Jonathan Riley Smith 2004 The New Cambridge Medieval History Volume 4 c 1024 c 1198 Cambridge University Press pp 266 ISBN 9780521414111 Jean W Sedlar 2013 East Central Europe in the Middle Ages 1000 1500 pp 21 ISBN 9780295800646 John Van Antwerp Fine 1983 he early medieval Balkans a critical survey from the sixth to the late twelfth century p 194 ISBN 9780472100255 Evrosoyuz odobrili nachalo peregovorov o vstuplenii Chernogorii v ES The Constitution of Montenegro Official results of the 2003 Montenegrin census Archyvuota kopija 2008 11 18 is Wayback Machine projekto Montenegrin Census from 1909 to 2003