Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Mino Minojinė civilizacija angl Minoan civilization priešheleninė bronzos amžiaus civilizacija Kretoje ir Egėjo jūroje e
Kretos kultūra
Mino / Minojinė civilizacija (angl. Minoan civilization) – priešheleninė bronzos amžiaus civilizacija Kretoje ir Egėjo jūroje, egzistavusi IV tūkst. pr. m. e. pabaigoje-II tūkst. pr. m. e. pabaigoje, ir didžiausio suklestėjimo pasiekusi 2700–1450 m. pr. m. e. Jos kūrėjai vadinami minojiečiais (angl. Minoans). Vėliau jų kultūrą nustelbė Mikėnų kultūra.
| Senovės Graikijos istorija |
| Egėjo civilizacija: |
| Kikladų, Minojinė, Mikėnų |
| Graikijos tamsieji amžiai |
| Archajinis laikotarpis: |
| regionai, , kolonijos |
| Klasikinis laikotarpis: |
| Persų karai > Delo l. > Peloponeso l. > Tėbų h. > Korinto l. |
| Makedonijos imperija () |
| Helenizmas |
| Antipatridai, Antigonidai, Epyras, , |
| Romos imperija: |
| Achaja, Makedonija, Epyras, Kreta ir Kirenaika |
| Graikijos istorija |
Sprendžiant iš Mino dailės, Mino kultūrai būdinga matriarchatinė visuomenė ir deivės garbinimas.
Pavadinimai
Pavadinimą civilizacijai pasiūlė britų archeologas seras Arturas Evansas pagal mitinio karaliaus Mino vardą, kuris siejamas su mitu apie labirintą. Labirinto vietą Evansas siejo su Knosu. Įmanoma, nors neįrodyta, kad Minas iš tikrųjų buvo minojiečių valdovo titulas.
Nėra žinoma, kaip save vadino patys civilizacijos kūrėjai Bronzos amžiaus Kretos salos gyventojai. Tačiau žinoma, kaip salą vadino aplinkinės tautos: egiptietiškas vietovardis „Keftiu“ (kftjw), semitiškas „Kaftor“ arba „Caphtor“ ir Mario archyvuose minima „Kaptara“ nurodo tuometinę Kretos salą.
Homeras, sukūręs Odisėją gerokai po Mino civilizacijos žlugimo, Kretos vietinius gyventojus vadino (tikraisiais kretiečiais) tikriausiai turėdamas galvoje minojiečių palikuonis.
Raida
| Laikotarpis (m. pr. m. e.) | Pavadinimas | |
|---|---|---|
| 3100–2650 | EM I | Priešrūminis |
| 2650–2200 | EM II | |
| 2200–2100 | EM III | |
| 2100–1925 | MM IA | |
| 1925–1875 | MM IB | Senųjų rūmų |
| 1875–1750 | MM II | |
| 1750–1700 | MM III | Naujųjų rūmų |
| 1700–1625 | LM IA | |
| 1625–1470 | LM IB | |
| 1470–1420 | LM II | Vėlyvųjų rūmų |
| 1420–1330 | LM IIIA | |
| 1330–1200 | LM IIIB | |
| 1200–1075 | LM IIIC | |
Vietoj tikrų datų naudojamos dvi santykinės chronologijos. Pirmoji, pasiūlyta Evanso ir patobulinta kitų archeologų, remiasi puodininkyste. Civilizacija dalinama į tris pagrindines eras: Ankstyvąją (EM), Viduriniąją (MM) ir Vėlyvąją (LM). Šios eros yra dar smulkinamos, pvz.: EM I, MM IA, LM IIIB ir pan.
Alternatyvią sistemą pasiūlė graikų archeologas Nikolas Platonas. Ji pagrįsta rūmų plėtra ir Mino civilizacijos laikotarpis dalijamas į Prešrūminį (gr. Προανακτορική), Senūjų rūmų (gr. Πρωτοανακτορική), Naujųjų rūmų (gr. Νεοανακτορική) ir Vėlyvųjų rūmų (gr. Μεταανακτορική).
Visos Mino civilizacijos kalendorinės datos yra apytikslės ir ginčų objektas. Jas bandoma susieti su aplinkinėse valstybėse minimais įvykiais. Svarbus atskaitos taškas yra vėlyvajame (LM IA) laikotarpyje įvykęs Teros ugnikalnio išsiveržimas Santorino saloje. Tiksli jo data nežinoma. Manoma, kad jis sukėlė greitą civilizacijos žlugimą ir, galbūt, susijęs su senovės graikų mitu apie Atlantidą.
Ankstyvojo minojinio laikotarpio kultūra IV tūkst. pr. m. e. pabaigoje išsivystė iš vietinės Neolito žemdirbių kultūros. Vietos gyventojai jau gamino keramiką, kūrėsi miesteliai ir labiau stratifikuota visuomenė. Nuo vidurio Kretos gyventojai ėmė vystyti intensyvią jūrinę prekybą su Egiptu ir Sirija. Dėl to augo gyventojų skaičius, didėjo gyvenvietės, atsirado monumentalios architektūros užuomazgos.
III tūkst. pr. m. e. pabaigoje skirtingose Kretos vietose išdygo trys rūmų kompleksai (Knosas, ir ), kurie greičiausiai tarnavo kaip vietos valstybėlių administraciniai centrai. Taip prasidėjo Vidurinis laikotarpis. Puodžiai ėmė naudoti žiedimo ratą ir ryškius dažus, kuriais puošė savo keramiką. Susiformavo kelios rašto sistemos užrašyti vietos kalbai.
pabaigoje Kretos rūmai ir daug gyvenviečių buvo sugrauti. Dažniausiai priežastimi laikomas žemės drebėjimas, tačiau neatmetama ir svetimšalių invazijos tikimybė. Po to rūmai buvo atstatyti, jų tinklas išsiplėtė, o civilizacija patyrė didžiausią suklestėjimą. Suklestėjo puošni keramika, sienų tapyba.
Apie 1600 m. pr. m. e. įvykęs Santorino žemės drebėjimas, kuris sunaikino Kikladų kultūrą, šiek tiek apgriovė statinius Kretoje, tačiau civilizacija klestėjo toliau. Maža to, ji aktyviai plėtė įtaką į Kikladų salas bei žemyną (Balkanus). Už Kretos ribų randamos minojinės freskos, linijinio rašto lentelės. Minojinės rašto sistemos įtakoje mikėniečiai susikūrė savo rašto sistemą. Atrodo, tuo metu minojiečiai kolonizavo tokias salas, kaip Kytira, Santorinas, Karpatas, , ir pan.
XV a. pr. m. e. viduryje Kreta patyrė invazijas iš žemyno, kur buvo susiformavusi Mikėnų kultūra. Čia kėlėsi graikų protėviai, buvo sugriauta daug pastatų, beveik visi rūmai. Naujasis galios centras susikoncentravo Knose, kur jaučiama didelė įtaka iš Mikėnų. Civilizacijos raida galutinai nutrūko XII a. pr. m. e.
Kalba, raštas ir religija
Minojiečiai kalbėjo nežinomos kilmės kalba, kuri buvo rašoma keliomis rašto sistemomis. MM laikotarpiu buvo naudojami ir , tačiau pirmieji ilgainiui išėjo iš vartosenos. Abi rašto sistemos nėra iššifruotos. Vėliau Kretoje naudotą linkstama laikyti minojiečių kalbos palikuone, tačiau ir ji žinoma vos iš kelių šaltinių.
Kadangi civilizacijos rašytiniai šaltiniai kol kas neįskaitomi, žinios apie ją apsiriboja iš paminėjimų Egipto, Sirijos šaltiniuose, meno ikonografijoje. Atrodo, koncentravosi ties Deivės motinos kultais. Ji vaizduojama su gyvatėmis, apsupta žvėrių arba balandžių. Vyriškų dievybių sutinkama gerokai mažiau, tačiau pasitaiko dievai su dvigubu kirviu, buliaus motyvai. Jojimas ant buliaus buvo paplitęs kaip dažnai tapyboje pasitaikantis ritualas.
Menas
Civilizacija sukūrė aukšto lygio architektūros tradiciją. Statybai minojiečiai naudojo vietinius akmenis, plytas, medieną. Stogai buvo plokšti ir skirti rinkti lietaus vandenį. Didžiuosiuose miestuose ir rūmuose egzistavo vandentiekis ir kanalizacija. Kaip konstrukcinis elementas naudotos į viršų platėjančios (apverstosios) kolonos.
Mino rūmai yra geriausiai žinomas pastatų tipas iš atkasamų saloje. Tai buvo didžiuliai pastatai, skirti administravimo reikmėms. kaip įrodo archeologų po jais rasti archyvai. Kiekvieni iškasti rūmai turi savitų bruožų, bet kai kurie bruožai bendri ir išskiria visus rūmus iš kitų pastatų. Rūmai buvo su daugybe kambarių, vidiniais ir išoriniais laiptais, šviesos šuliniais, masyviom kolonom, sandėliais ir kiemais.
Civilizacija paliko savo , kuri aptinkama rūmų ir vilų sienų tapyboje. Jose jaučiama įtaka iš Senovės Egipto meno. Tačiau Minojinė tapyba linkusi būti labiau dinamiška ir mažiau detali. Dažnai pasitaiko žmonių (tai gali būti dievybės, dvasininkai, diduomenė ir prastuomenė), ritualinių scenų, peizažų.
Minojiečiai gamino labai dekoratyvią keramiką. Joje dažnai pasitaikantys motyvai yra jūros gyvūnai (žuvys, kalmarai, aštuonkojai), gėlės, paukščiai, tačiau ypač retai pasitaiko žmonės bei žinduoliai. Indai buvo gaminami ir iš aukso, didesnieji - iš bronzos. Indų gamybos tradiciją iš kretiečių vėliau perėmė .
Nuorodos
- John Bennet, "Minoan civilization", Oxford Classical Dictionary, 3rd ed., p. 985.
- Kozloff, Arielle P. (2012). Amenhotep III: Egypt's Radiant Pharaoh. Cambridge University Press. p. 211. ISBN 978-1-139-50499-7.
- Manning, Sturt W; Ramsey, CB; Kutschera, W; Higham, T; Kromer, B; Steier, P; Wild, EM (2006). "Chronology for the Aegean Late Bronze Age 1700–1400 BC". Science. 312 (5773): 565–569.
- Manning, Sturt W; Ramsey, CB; Kutschera, W; Higham, T; Kromer, B; Steier, P; Wild, EM (2006). "Chronology for the Aegean Late Bronze Age 1700–1400 BC". Science. 312 (5773): 565–569.
- Friedrich, Walter L; Kromer, B; Friedrich, M; Heinemeier, J; Pfeiffer, T; Talamo, S (2006). "Santorini Eruption Radiocarbon Dated to 1627–1600 B.C". Science. 312 (5773): 548.
- Tomkins, Peter; Schoep, Ilse (2012). "Crete". In Cline, Eric (ed.). The Oxford Handbook of the Bronze Age Aegean. Oxford University Press. pp. 66–82.
- Schoep, Ilse (2012). "Crete". In Cline, Eric (ed.). The Oxford Handbook of the Bronze Age Aegean. Oxford University Press. pp. 113–125.
- Watrous, L. Vance (2021). Minoan Crete: An Introduction. Cambridge University Press. pp. 52–76. ISBN 9781108440493.
- Hallager, Erik (2012). "Crete". In Cline, Eric (ed.). The Oxford Handbook of the Bronze Age Aegean. Oxford University Press. pp. 149–159.
- Branigan, Keith (1981). "Minoan Colonialism". The Annual of the British School at Athens. 76: 23–33. doi:10.1017/s0068245400019444.
- Watrous, L. Vance (2021). Minoan Crete: An Introduction. Cambridge University Press. pp. 188–201. ISBN 9781108440493.
- Yves Duhoux: L'Étéocrétois: les textes – la langue. J. C. Gieben, Amsterdam 1982, p. 8.
- Sarah Iles Johnston (2004). Religions of the Ancient World: A Guide. Harvard University Press. p. 206. ISBN 978-0-674-01517-3.
- Benton, Janetta Rebold and DiYanni, Robert. Arts and Culture: An Introduction to the Humanities. Volume 1. Prentice Hall. New Jersey, 1998.
- Hood, Sinclair, 1971, The Minoans: Crete in the Bronze Age. London
- Hood, Sinclair (1978), The Arts in Prehistoric Greece, 1978, Penguin (Penguin/Yale History of Art), ISBN 0140561420
- Hood, Sinclair (1978), The Arts in Prehistoric Greece, 1978, Penguin (Penguin/Yale History of Art), ISBN 0140561420
- Catling, Hector W. (1964). Cypriot Bronzework in the Mycenaean World. Oxford: Clarendon Press. p. 187.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kretos kultūra, Kas yra Kretos kultūra? Ką reiškia Kretos kultūra?
Mino Minojine civilizacija angl Minoan civilization prieshelenine bronzos amziaus civilizacija Kretoje ir Egejo juroje egzistavusi IV tukst pr m e pabaigoje II tukst pr m e pabaigoje ir didziausio suklestejimo pasiekusi 2700 1450 m pr m e Jos kurejai vadinami minojieciais angl Minoans Veliau ju kultura nustelbe Mikenu kultura Senoves Graikijos istorijaEgejo civilizacija Kikladu Minojine MikenuGraikijos tamsieji amziaiArchajinis laikotarpis regionai kolonijosKlasikinis laikotarpis Persu karai gt Delo l gt Peloponeso l gt Tebu h gt Korinto l Makedonijos imperija HelenizmasAntipatridai Antigonidai Epyras Romos imperija Achaja Makedonija Epyras Kreta ir KirenaikaGraikijos istorija Sprendziant is Mino dailes Mino kulturai budinga matriarchatine visuomene ir deives garbinimas PavadinimaiMino civilizacijos archeologines vietoves Kretoje Pavadinima civilizacijai pasiule britu archeologas seras Arturas Evansas pagal mitinio karaliaus Mino varda kuris siejamas su mitu apie labirinta Labirinto vieta Evansas siejo su Knosu Įmanoma nors neįrodyta kad Minas is tikruju buvo minojieciu valdovo titulas Nera zinoma kaip save vadino patys civilizacijos kurejai Bronzos amziaus Kretos salos gyventojai Taciau zinoma kaip sala vadino aplinkines tautos egiptietiskas vietovardis Keftiu kftjw semitiskas Kaftor arba Caphtor ir Mario archyvuose minima Kaptara nurodo tuometine Kretos sala Homeras sukures Odiseja gerokai po Mino civilizacijos zlugimo Kretos vietinius gyventojus vadino tikraisiais kretieciais tikriausiai turedamas galvoje minojieciu palikuonis RaidaMinojine chronologija Laikotarpis m pr m e Pavadinimas3100 2650 EM I Priesruminis2650 2200 EM II2200 2100 EM III2100 1925 MM IA1925 1875 MM IB Senuju rumu1875 1750 MM II1750 1700 MM III Naujuju rumu1700 1625 LM IA1625 1470 LM IB1470 1420 LM II Velyvuju rumu1420 1330 LM IIIA1330 1200 LM IIIB1200 1075 LM IIIC Vietoj tikru datu naudojamos dvi santykines chronologijos Pirmoji pasiulyta Evanso ir patobulinta kitu archeologu remiasi puodininkyste Civilizacija dalinama į tris pagrindines eras Ankstyvaja EM Viduriniaja MM ir Velyvaja LM Sios eros yra dar smulkinamos pvz EM I MM IA LM IIIB ir pan Alternatyvia sistema pasiule graiku archeologas Nikolas Platonas Ji pagrįsta rumu pletra ir Mino civilizacijos laikotarpis dalijamas į Presruminį gr Proanaktorikh Senuju rumu gr Prwtoanaktorikh Naujuju rumu gr Neoanaktorikh ir Velyvuju rumu gr Metaanaktorikh Visos Mino civilizacijos kalendorines datos yra apytiksles ir gincu objektas Jas bandoma susieti su aplinkinese valstybese minimais įvykiais Svarbus atskaitos taskas yra velyvajame LM IA laikotarpyje įvykes Teros ugnikalnio issiverzimas Santorino saloje Tiksli jo data nezinoma Manoma kad jis sukele greita civilizacijos zlugima ir galbut susijes su senoves graiku mitu apie Atlantida Ankstyvojo minojinio laikotarpio kultura IV tukst pr m e pabaigoje issivyste is vietines Neolito zemdirbiu kulturos Vietos gyventojai jau gamino keramika kuresi miesteliai ir labiau stratifikuota visuomene Nuo vidurio Kretos gyventojai eme vystyti intensyvia jurine prekyba su Egiptu ir Sirija Del to augo gyventoju skaicius didejo gyvenvietes atsirado monumentalios architekturos uzuomazgos III tukst pr m e pabaigoje skirtingose Kretos vietose isdygo trys rumu kompleksai Knosas ir kurie greiciausiai tarnavo kaip vietos valstybeliu administraciniai centrai Taip prasidejo Vidurinis laikotarpis Puodziai eme naudoti ziedimo rata ir ryskius dazus kuriais puose savo keramika Susiformavo kelios rasto sistemos uzrasyti vietos kalbai Knoso rumu griuvesiu fragmentas pabaigoje Kretos rumai ir daug gyvenvieciu buvo sugrauti Dazniausiai priezastimi laikomas zemes drebejimas taciau neatmetama ir svetimsaliu invazijos tikimybe Po to rumai buvo atstatyti ju tinklas issiplete o civilizacija patyre didziausia suklestejima Suklestejo puosni keramika sienu tapyba Apie 1600 m pr m e įvykes Santorino zemes drebejimas kuris sunaikino Kikladu kultura siek tiek apgriove statinius Kretoje taciau civilizacija klestejo toliau Maza to ji aktyviai plete įtaka į Kikladu salas bei zemyna Balkanus Uz Kretos ribu randamos minojines freskos linijinio rasto lenteles Minojines rasto sistemos įtakoje mikenieciai susikure savo rasto sistema Atrodo tuo metu minojieciai kolonizavo tokias salas kaip Kytira Santorinas Karpatas ir pan XV a pr m e viduryje Kreta patyre invazijas is zemyno kur buvo susiformavusi Mikenu kultura Cia kelesi graiku proteviai buvo sugriauta daug pastatu beveik visi rumai Naujasis galios centras susikoncentravo Knose kur jauciama didele įtaka is Mikenu Civilizacijos raida galutinai nutruko XII a pr m e Kalba rastas ir religijaLinijinio A rasto lentele is Zakro Minojieciai kalbejo nezinomos kilmes kalba kuri buvo rasoma keliomis rasto sistemomis MM laikotarpiu buvo naudojami ir taciau pirmieji ilgainiui isejo is vartosenos Abi rasto sistemos nera issifruotos Veliau Kretoje naudota linkstama laikyti minojieciu kalbos palikuone taciau ir ji zinoma vos is keliu saltiniu Kadangi civilizacijos rasytiniai saltiniai kol kas neįskaitomi zinios apie ja apsiriboja is paminejimu Egipto Sirijos saltiniuose meno ikonografijoje Atrodo koncentravosi ties Deives motinos kultais Ji vaizduojama su gyvatemis apsupta zveriu arba balandziu Vyrisku dievybiu sutinkama gerokai maziau taciau pasitaiko dievai su dvigubu kirviu buliaus motyvai Jojimas ant buliaus buvo paplites kaip daznai tapyboje pasitaikantis ritualas MenasKnoso freska su trim moterimisVaiku boksas Santorino salos freskoje Vaza su astuonkoju Civilizacija sukure auksto lygio architekturos tradicija Statybai minojieciai naudojo vietinius akmenis plytas mediena Stogai buvo ploksti ir skirti rinkti lietaus vandenį Didziuosiuose miestuose ir rumuose egzistavo vandentiekis ir kanalizacija Kaip konstrukcinis elementas naudotos į virsu platejancios apverstosios kolonos Mino rumai yra geriausiai zinomas pastatu tipas is atkasamu saloje Tai buvo didziuliai pastatai skirti administravimo reikmems kaip įrodo archeologu po jais rasti archyvai Kiekvieni iskasti rumai turi savitu bruozu bet kai kurie bruozai bendri ir isskiria visus rumus is kitu pastatu Rumai buvo su daugybe kambariu vidiniais ir isoriniais laiptais sviesos suliniais masyviom kolonom sandeliais ir kiemais Civilizacija paliko savo kuri aptinkama rumu ir vilu sienu tapyboje Jose jauciama įtaka is Senoves Egipto meno Taciau Minojine tapyba linkusi buti labiau dinamiska ir maziau detali Daznai pasitaiko zmoniu tai gali buti dievybes dvasininkai diduomene ir prastuomene ritualiniu scenu peizazu Minojieciai gamino labai dekoratyvia keramika Joje daznai pasitaikantys motyvai yra juros gyvunai zuvys kalmarai astuonkojai geles pauksciai taciau ypac retai pasitaiko zmones bei zinduoliai Indai buvo gaminami ir is aukso didesnieji is bronzos Indu gamybos tradicija is kretieciu veliau pereme NuorodosJohn Bennet Minoan civilization Oxford Classical Dictionary 3rd ed p 985 Kozloff Arielle P 2012 Amenhotep III Egypt s Radiant Pharaoh Cambridge University Press p 211 ISBN 978 1 139 50499 7 Manning Sturt W Ramsey CB Kutschera W Higham T Kromer B Steier P Wild EM 2006 Chronology for the Aegean Late Bronze Age 1700 1400 BC Science 312 5773 565 569 Manning Sturt W Ramsey CB Kutschera W Higham T Kromer B Steier P Wild EM 2006 Chronology for the Aegean Late Bronze Age 1700 1400 BC Science 312 5773 565 569 Friedrich Walter L Kromer B Friedrich M Heinemeier J Pfeiffer T Talamo S 2006 Santorini Eruption Radiocarbon Dated to 1627 1600 B C Science 312 5773 548 Tomkins Peter Schoep Ilse 2012 Crete In Cline Eric ed The Oxford Handbook of the Bronze Age Aegean Oxford University Press pp 66 82 Schoep Ilse 2012 Crete In Cline Eric ed The Oxford Handbook of the Bronze Age Aegean Oxford University Press pp 113 125 Watrous L Vance 2021 Minoan Crete An Introduction Cambridge University Press pp 52 76 ISBN 9781108440493 Hallager Erik 2012 Crete In Cline Eric ed The Oxford Handbook of the Bronze Age Aegean Oxford University Press pp 149 159 Branigan Keith 1981 Minoan Colonialism The Annual of the British School at Athens 76 23 33 doi 10 1017 s0068245400019444 Watrous L Vance 2021 Minoan Crete An Introduction Cambridge University Press pp 188 201 ISBN 9781108440493 Yves Duhoux L Eteocretois les textes la langue J C Gieben Amsterdam 1982 p 8 Sarah Iles Johnston 2004 Religions of the Ancient World A Guide Harvard University Press p 206 ISBN 978 0 674 01517 3 Benton Janetta Rebold and DiYanni Robert Arts and Culture An Introduction to the Humanities Volume 1 Prentice Hall New Jersey 1998 Hood Sinclair 1971 The Minoans Crete in the Bronze Age London Hood Sinclair 1978 The Arts in Prehistoric Greece 1978 Penguin Penguin Yale History of Art ISBN 0140561420 Hood Sinclair 1978 The Arts in Prehistoric Greece 1978 Penguin Penguin Yale History of Art ISBN 0140561420 Catling Hector W 1964 Cypriot Bronzework in the Mycenaean World Oxford Clarendon Press p 187