Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Minojiniai rūmai Mino rūmai gr Μινωικά ανάκτορα Graikijoje Kretos saloje išlikę senoviniai rūmų griuvėsiai kuriuos sukūr

Minojiniai rūmai

  • Pagrindinis puslapis
  • Minojiniai rūmai
Minojiniai rūmai
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az

Minojiniai rūmai, Mino rūmai (gr. Μινωικά ανάκτορα) – Graikijoje Kretos saloje išlikę senoviniai rūmų griuvėsiai, kuriuos sukūrė Mino civilizacijos kūrėjai II tūkst. pr. m. e., t.y. bronzos amžiuje. 2025 m. šeši tokie rūmų kompleksai pripažinti kaip pasaulio paveldas.

Minojiniai rūmų centrai
Pasaulio paveldo sąrašas

Knoso rūmų šiaurinis portikas
Vieta  Graikija
Tipas Kultūrinis
Kriterijus ii, iii, iv, vi
Nuoroda (angl.) (pranc.): 1733
Regionas** Europa ir Šiaurės Amerika
Įrašymo istorija
Įrašas 2025  (47 sesija)
Minojiniai rūmai šalies/regiono žemėlapyje
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše.
** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

„Rūmų“ terminą šiems statiniams pirmasis pasiūlė britų archeologas Arthur Evans, manydamas, kad tokiuose statiniuose reziduodavo karaliai-žyniai. Tačiau vėliau archeologai diskutavo dėl pastatų paskirties. Dabar priimta traktuoti statinius ne kaip valdovo rezidenciją, o daugiau kaip administracinius centrus. Juose aptinkami religinės paskirties patalpos, bendruomenės švenčių aikštės, sandėliai laikyti produktus didelei bendruomenei ir prekybai, amatininkų dirbtuvės ir pan.

Raida

Manoma, kad rūmų kompleksai Kretos saloje išsivystė iš senosios vietinės architektūros, jai patiriant Artimųjų Rytų įtaką. Seniausieji rūmai datuojami 1925–1875 m. pr. m. e., ir šis laikotarpis vadinamas Senųjų rūmų laikotarpiu (angl. Protopalatial). Iš jo yra žinomi treji rūmai: Knoso, Faisto ir . Jie didele dalimi naudojo iš Artimųjų Rytų atėjusias technologijas, tokias kaip tašyti akmenys.

Apie 1700 m. pr. m. e. Faisto ir Knoso rūmai buvo sunaikinti, greičiausiai žemės drebėjimo. Po to prasidėjo Naujųjų rūmų laikotarpis (angl. Neopalatial), kurio metu senieji kompleksai buvo atstatinėjami, išdygo nauji rūmai ir . Visi šie rūmai buvo statomi pagal vieningą planą, naudojo tuos pačius architektūrinius bruožus. Jie buvo daug didesni, erdvesni nei ankstesniu laikotarpiu. Atsirado apsišvarinimo baseinai ir išvystyta . Šis laikotarpis laikomas Minojinės civilizacijos ir rūmų statybos kulminacija.

1470 m. pr. m. e. dauguma Kretos rūmų buvo sugriauti greičiausiai dėl karų. Manoma, kad tuo metu Mikėnų civilizacijos kūrėjai graikai iš Peloponeso pusiasalio nukariavo Kretą ir pajungė ją savo valdžiai. Vieninteliai rūmai, kurie išliko, buvo Knose, kur mikėniečiai įtvirtino centralizuotą salos administraciją. Todėl vėlyvasis laikotarpis dar vadinamas Vienerių rūmų laikotarpiu (angl. Monopalatial). Tuo metu Knoso kompleksas rekonstruotas: pakeista Sosto salė, nemažai menių. Įsigalėjo naujo stiliaus freskos, liudijančios įtaką iš žemyno.

Knoso rūmus galutinai sunaikino keli gaisrai, greičiausiai 1370 ir 1330 m. pr. m. e. Po to pastatai sunyko, menės ir šventyklos paverstos sandėliais.

Architektūra

Visi Mino civilizacijos rūmai Kretoje buvo statomi remiantis panašiais principais, išlaikė vieningą architektūrą. Jų centre yra erdvus stačiakampis centrinis kiemas, išsidėstęs šiaurės-pietų ašimi, greičiausiai naudotas didelėms bendruomeninėms šventėms. Aplink jį išsidėstę daug smulkių patalpų, neretai primenančių labirintą. Kartais net gretimi kambariai sujungiami sudėtinga koridorių sistema.

Amatininkų dirbtuvės ir sandėliai paprastai išsidėstę šiaurės ir šiaurės vakarinėse koplekso dalyse. Prie vakarinės rūmų sienos šliedavosi didelė aikštė viešiems renginiams. Kompleksuose yra būdingos patalpos su baseinais, gausi ir dekoratyvi sienų puošyba. Rūmuose gausu panašaus išplanavimo menių, būdingi tamsūs kambariukai su kolona centre.

Nepaisant bendrų bruožų, rūmai tarpusavyje skiriasi savo dydžiu, konkrečiais išplanavimo sprendimais.. Jie sudaro centrinę gyvenvietės dalį, ir dažniai įsilieja į jos planą.

  • Sienų tapyba Knose
  • Buliaus elementas dažnas freskų tapyboje
  • Šafrano rinkėjas freskų tapyboje
  • Moterų vaizdavimas Knoso fresose
  • Linijinis A raštas iš Zakro rūmų

Pasaulio paveldas

Į pasaulio paveldo sąrašą įrašyti šeši svarbiausi rūmų kompleksai.

UNESCO
kodas
Paveikslėlis Pavadinimas Vietovė Koordinatės
1733–001 Knoso rūmai Heraklionas 35°17′50″ š. pl. 25°9′45″ r. ilg. / 35.29722°š. pl. 25.16250°r. ilg. / 35.29722; 25.16250
1733–002 Faisto rūmai 35°03′04″ š. pl. 24°48′51″ r. ilg. / 35.05111°š. pl. 24.81417°r. ilg. / 35.05111; 24.81417
1733–003 35°17′36″ š. pl. 25°29′33″ r. ilg. / 35.29333°š. pl. 25.49250°r. ilg. / 35.29333; 25.49250
1733–005 35°05′53″ š. pl. 26°15′39″ r. ilg. / 35.09806°š. pl. 26.26083°r. ilg. / 35.09806; 26.26083
1733–004 35°14′55″ š. pl. 24°53′13″ r. ilg. / 35.24861°š. pl. 24.88694°r. ilg. / 35.24861; 24.88694
1733–006 Chania 35°31′02″ š. pl. 24°01′11″ r. ilg. / 35.51722°š. pl. 24.01972°r. ilg. / 35.51722; 24.01972

Išnašos

  1. Minoan Palatial Centres
  2. Beard, Mary, "Builder of Ruins", p. 20, in Confronting the Classics: Traditions, Adventures, and Innovations, 2013, Liveright, ISBN 9780871407160.
  3. McEnroe, John C. (2010). Architecture of Minoan Crete: Constructing Identity in the Aegean Bronze Age. Austin: University of Texas Press. pp. 41, 43.
  4. Watrous, L. Vance (2021). Minoan Crete: An Introduction. Cambridge University Press. pp. 35–38. ISBN 9781108440493.
  5. McEnroe, John C. (2010). Architecture of Minoan Crete: Constructing Identity in the Aegean Bronze Age. Austin: University of Texas Press. pp. 82–83.
  6. Younger, John; Rehak, Paul (2008). "The Material Culture of Neopalatial Crete". In Shelmerdine, Cynthia (ed.). The Cambridge Companion to the Aegean Bronze Age. Cambridge University Press. pp. 111, 156–157. doi:10.1017/CCOL9780521814447.007. ISBN 978-0-521-89127-1.
  7. Hallager, Erik (2012). "Crete". In Cline, Eric (ed.). The Oxford Handbook of the Bronze Age Aegean. Oxford University Press. pp. 149–159. doi:10.1093/oxfordhb/9780199873609.013.0011. ISBN 978-0199873609.
  8. MacDonald, Colin (2012). "Knossos". In Cline, Eric (ed.). The Oxford Handbook of the Bronze Age Aegean. Oxford University Press. pp. 529–542. doi:10.1093/oxfordhb/9780199873609.013.0040. ISBN 978-0199873609.
  9. McEnroe, John C. (2010). Architecture of Minoan Crete: Constructing Identity in the Aegean Bronze Age. Austin: University of Texas Press. pp. 133–135.
  10. Hitchcock, Louise (2012). "Minoan Architecture". In Cline, Eric (ed.). The Oxford Handbook of the Bronze Age Aegean. Oxford University Press. pp. 189–199. doi:10.1093/oxfordhb/9780199873609.013.0014.
  11. Lupack, Susan (2012). "Crete". In Cline, Eric (ed.). The Oxford Handbook of the Bronze Age Aegean. Oxford University Press. pp. 251–262. doi:10.1093/oxfordhb/9780199873609.013.0019.
  12. McEnroe, John C. (2010). Architecture of Minoan Crete: Constructing Identity in the Aegean Bronze Age. Austin: University of Texas Press. p. 84.
  13. Neer, Richard (2012). Art and Archaeology of the Greek World. Thames and Hudson. p. 26. ISBN 978-0-500-05166-5.
  14. Minoan Palatial Centres

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 23 Lie, 2025 / 15:06

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Minojiniai rūmai, Kas yra Minojiniai rūmai? Ką reiškia Minojiniai rūmai?

Minojiniai rumai Mino rumai gr Minwika anaktora Graikijoje Kretos saloje islike senoviniai rumu griuvesiai kuriuos sukure Mino civilizacijos kurejai II tukst pr m e t y bronzos amziuje 2025 m sesi tokie rumu kompleksai pripazinti kaip pasaulio paveldas Minojiniai rumu centraiPasaulio paveldo sarasasKnoso rumu siaurinis portikasVieta GraikijaTipas KulturinisKriterijus ii iii iv viNuoroda angl pranc 1733Regionas Europa ir Siaures AmerikaĮrasymo istorijaĮrasas 2025 47 sesija Minojiniai rumai salies regiono zemelapyje Pavadinimas koks nurodytas UNESCO sarase Regionas pagal UNESCO skirstyma Rumu termina siems statiniams pirmasis pasiule britu archeologas Arthur Evans manydamas kad tokiuose statiniuose reziduodavo karaliai zyniai Taciau veliau archeologai diskutavo del pastatu paskirties Dabar priimta traktuoti statinius ne kaip valdovo rezidencija o daugiau kaip administracinius centrus Juose aptinkami religines paskirties patalpos bendruomenes svenciu aikstes sandeliai laikyti produktus didelei bendruomenei ir prekybai amatininku dirbtuves ir pan RaidaManoma kad rumu kompleksai Kretos saloje issivyste is senosios vietines architekturos jai patiriant Artimuju Rytu įtaka Seniausieji rumai datuojami 1925 1875 m pr m e ir sis laikotarpis vadinamas Senuju rumu laikotarpiu angl Protopalatial Is jo yra zinomi treji rumai Knoso Faisto ir Jie didele dalimi naudojo is Artimuju Rytu atejusias technologijas tokias kaip tasyti akmenys Apie 1700 m pr m e Faisto ir Knoso rumai buvo sunaikinti greiciausiai zemes drebejimo Po to prasidejo Naujuju rumu laikotarpis angl Neopalatial kurio metu senieji kompleksai buvo atstatinejami isdygo nauji rumai ir Visi sie rumai buvo statomi pagal vieninga plana naudojo tuos pacius architekturinius bruozus Jie buvo daug didesni erdvesni nei ankstesniu laikotarpiu Atsirado apsisvarinimo baseinai ir isvystyta Sis laikotarpis laikomas Minojines civilizacijos ir rumu statybos kulminacija 1470 m pr m e dauguma Kretos rumu buvo sugriauti greiciausiai del karu Manoma kad tuo metu Mikenu civilizacijos kurejai graikai is Peloponeso pusiasalio nukariavo Kreta ir pajunge ja savo valdziai Vieninteliai rumai kurie isliko buvo Knose kur mikenieciai įtvirtino centralizuota salos administracija Todel velyvasis laikotarpis dar vadinamas Vieneriu rumu laikotarpiu angl Monopalatial Tuo metu Knoso kompleksas rekonstruotas pakeista Sosto sale nemazai meniu Įsigalejo naujo stiliaus freskos liudijancios įtaka is zemyno Knoso rumus galutinai sunaikino keli gaisrai greiciausiai 1370 ir 1330 m pr m e Po to pastatai sunyko menes ir sventyklos paverstos sandeliais ArchitekturaKretos Minojines civilizacijos archeologines vietovesKnoso rumu planas Visi Mino civilizacijos rumai Kretoje buvo statomi remiantis panasiais principais islaike vieninga architektura Ju centre yra erdvus staciakampis centrinis kiemas issidestes siaures pietu asimi greiciausiai naudotas didelems bendruomeninems sventems Aplink jį issideste daug smulkiu patalpu neretai primenanciu labirinta Kartais net gretimi kambariai sujungiami sudetinga koridoriu sistema Amatininku dirbtuves ir sandeliai paprastai issideste siaures ir siaures vakarinese koplekso dalyse Prie vakarines rumu sienos sliedavosi didele aikste viesiems renginiams Kompleksuose yra budingos patalpos su baseinais gausi ir dekoratyvi sienu puosyba Rumuose gausu panasaus isplanavimo meniu budingi tamsus kambariukai su kolona centre Nepaisant bendru bruozu rumai tarpusavyje skiriasi savo dydziu konkreciais isplanavimo sprendimais Jie sudaro centrine gyvenvietes dalį ir dazniai įsilieja į jos plana Sienu tapyba Knose Buliaus elementas daznas fresku tapyboje Safrano rinkejas fresku tapyboje Moteru vaizdavimas Knoso fresose Linijinis A rastas is Zakro rumuPasaulio paveldasĮ pasaulio paveldo sarasa įrasyti sesi svarbiausi rumu kompleksai UNESCO kodas Paveikslelis Pavadinimas Vietove Koordinates1733 001 Knoso rumai Heraklionas 35 17 50 s pl 25 9 45 r ilg 35 29722 s pl 25 16250 r ilg 35 29722 25 162501733 002 Faisto rumai 35 03 04 s pl 24 48 51 r ilg 35 05111 s pl 24 81417 r ilg 35 05111 24 814171733 003 35 17 36 s pl 25 29 33 r ilg 35 29333 s pl 25 49250 r ilg 35 29333 25 492501733 005 35 05 53 s pl 26 15 39 r ilg 35 09806 s pl 26 26083 r ilg 35 09806 26 260831733 004 35 14 55 s pl 24 53 13 r ilg 35 24861 s pl 24 88694 r ilg 35 24861 24 886941733 006 Chania 35 31 02 s pl 24 01 11 r ilg 35 51722 s pl 24 01972 r ilg 35 51722 24 01972IsnasosMinoan Palatial Centres Beard Mary Builder of Ruins p 20 in Confronting the Classics Traditions Adventures and Innovations 2013 Liveright ISBN 9780871407160 McEnroe John C 2010 Architecture of Minoan Crete Constructing Identity in the Aegean Bronze Age Austin University of Texas Press pp 41 43 Watrous L Vance 2021 Minoan Crete An Introduction Cambridge University Press pp 35 38 ISBN 9781108440493 McEnroe John C 2010 Architecture of Minoan Crete Constructing Identity in the Aegean Bronze Age Austin University of Texas Press pp 82 83 Younger John Rehak Paul 2008 The Material Culture of Neopalatial Crete In Shelmerdine Cynthia ed The Cambridge Companion to the Aegean Bronze Age Cambridge University Press pp 111 156 157 doi 10 1017 CCOL9780521814447 007 ISBN 978 0 521 89127 1 Hallager Erik 2012 Crete In Cline Eric ed The Oxford Handbook of the Bronze Age Aegean Oxford University Press pp 149 159 doi 10 1093 oxfordhb 9780199873609 013 0011 ISBN 978 0199873609 MacDonald Colin 2012 Knossos In Cline Eric ed The Oxford Handbook of the Bronze Age Aegean Oxford University Press pp 529 542 doi 10 1093 oxfordhb 9780199873609 013 0040 ISBN 978 0199873609 McEnroe John C 2010 Architecture of Minoan Crete Constructing Identity in the Aegean Bronze Age Austin University of Texas Press pp 133 135 Hitchcock Louise 2012 Minoan Architecture In Cline Eric ed The Oxford Handbook of the Bronze Age Aegean Oxford University Press pp 189 199 doi 10 1093 oxfordhb 9780199873609 013 0014 Lupack Susan 2012 Crete In Cline Eric ed The Oxford Handbook of the Bronze Age Aegean Oxford University Press pp 251 262 doi 10 1093 oxfordhb 9780199873609 013 0019 McEnroe John C 2010 Architecture of Minoan Crete Constructing Identity in the Aegean Bronze Age Austin University of Texas Press p 84 Neer Richard 2012 Art and Archaeology of the Greek World Thames and Hudson p 26 ISBN 978 0 500 05166 5 Minoan Palatial Centres

Naujausi straipsniai
  • Liepa 24, 2025

    Dzivoniškis

  • Liepa 24, 2025

    Dziangmenas

  • Liepa 24, 2025

    Dzuojingas

  • Liepa 25, 2025

    Dylan Fletcher

  • Liepa 25, 2025

    Dygusis minkštaodis vėžlys

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje