Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Feliksas Baltušis ŽemaitisRaudonosios armijos generolas majorasGimė 1897 m lapkričio 30 d Apydimai Luokės valsčiusMirė 1
Feliksas Baltušis Žemaitis
| Feliksas Baltušis-Žemaitis | |
|---|---|
| Raudonosios armijos generolas majoras | |
| Gimė | 1897 m. lapkričio 30 d. Apydimai, Luokės valsčius |
| Mirė | 1957 m. balandžio 1 d. (59 metai) Maskva |
| Palaidotas (-a) | Novodevičės kapinės |
| Tautybė | lietuvis |
| Veikla | Sovietų Sąjungos generolas majoras |
| Alma mater | 1922 m. M. Frunzės karo akademija |
| Žymūs apdovanojimai | |
|
| |
Feliksas Baltušis-Žemaitis (1897 m. lapkričio 30 d. Apydimuose, dab. Telšių raj. – 1957 m. birželio 1 d. Maskvoje) – TSRS karinis veikėjas, Lietuvos liaudies kariuomenės brigados generolas, Raudonosios armijos generolas majoras.
Priklauso daliai caro armijoje išaugusių lietuvių karininkų (Vytautas Putna, Jeronimas Uborevičius, V. Penkaitis), nuėjusių tarnauti į Raudonosios gvardijos eiles. Tai vienas labiausiai patyrusių ir išsilavinusių karininkų – lietuvių, kovojęs abiejuose pasauliniuose karuose ir Pilietiniame kare. Jis yra vienintelis lietuvis, dėstęs prestižinėse Frunzės vardo Karo ir .
Biografija
Mokėsi , kurios dėl prasidėjusio I pasaulinio karo nebaigė.
Pirmasis pasaulinis karas
1915 m. 2-ojoje Maskvos gimnazijoje eksternu išlaikė egzaminus į 6 klasę ir, įgijęs vidurinį išsilavinimą, išėjo savanoriu į frontą. Iki 1918 m. dalyvavo kovos veiksmuose fronte, tarnavo Novgorodo-Seversko pulke, 5-ojoje veikiančiojoje armijoje. Mokėsi junkerių mokykloje, kurioje jam suteiktas pirmas karininko laipsnis – praporščikas. Vėliau, už kovinius nuopelnus, pakeltas į podporučikus. 1918 m. prie Dvinsko (Daugpilis) pateko į vokiečių nelaisvę, iš kurios sėkmingai pabėgo.
Raudonojoje gvardijoje
1918 m. vasario 17 d. įstojo savanoriu į Raudonąją gvardiją. Buvo paskirtas skrajojančiojo partizanų būrio vadu Donecko respublikoje, Ukrainoje. Dalyvavo kovose dėl Charkovo su vokiečių kariuomene. Vėliau perkeltas į Dono sritį, kovojo prieš Krasnovo dalinius, dar vėliau, vadovaujamas garsaus karvedžio Kikvidzės, dalyvavo mūšiuose prie Elanijos. 1918 m. mokėsi kavalerijos kursuose.
Lietuvos nepriklausomybės kovos
1918 m. lapkričio mėn. pasiųstas į tuo metu vokiečių užimtą Lietuvą organizuoti sukilimo Šiaulių apylinkėse. 1919 m. nuginklavo Šiauliuose reziduojantį vokiečių karių būrį ir organizavo . Dalyvaudamas kovose su vokiečiais (garsiosios daliniais) buvo sužeistas į galvą. Jo vadovaujamas pulkas atrėmė kelias vokiečių atakas iš Kelmės pusės, sumušė baudžiamąjį būrį, paėmė į nelaisvę kelias dešimtis vokiečių karių, nemažai amunicijos, . 1919 m. puldamas Telšių kryptimi su savo pulku (pervadintu į 8-ąjį Lietuviškąjį pulką) buvo sumuštas pranašesnių Bermonto-Avalovo pajėgų, su pulko likučiais pasitraukė ir buvo priskirtas 1-ajam Lietuviškajam pulkui, su kuriuo dalyvavo kovose prie Ukmergės, Panevėžio, Novoaleksandrovsko (Zarasų).
Rusijos pilietinis karas ir Hamburgo sukilimas
1919 m. išsiųstas studijuoti į Karo akademiją. 1920 m. asmeniniu prašymu perkeltas į Vakarų frontą, paskirtas divizijos štabo viršininku 170-ojoje ir 57-ojoje šaulių divizijoje. Dalyvavo mūšiuose prie Brest-Litovsko ir Kobrino. 1920 m. vėl akademijoje. 1921 m. paskirtas 15-osios Sibiro kavalerijos divizijos štabo viršininku, malšino Antonovo sukilimą. 1922 m. baigė Karo akademiją. 1923 m. kartu su kitais karo specialistais, vadovaujamais Michailo Tuchačevskio, dalyvavo garsiajame , vadovaujamame (Ernst Thälmann).
Tarpukaris
Vėliau tarnavo įvairiose pareigose: 1-osios kavalerijos armijos, vadovaujamos Semiono Budiono, operatyvinio štabo viršininku, Kavalerijos inspekcijos viršininko padėjėju. 1935 m. tapo Frunzės vardo Karo akademijos dėstytoju. Suteiktas kombrigo laipsnis. 1940 m. apsigynė disertaciją. Tuo metu akylai stebimas čekistų, apkaltinamas „vadovavimu kontrrevoliucinės Lenkų karinės organizacijos POW padaliniui akademijoje“. Nuolat tardomas. Nuo arešto ir sušaudymo išgelbėjo nacionalinių kadrų poreikis, kuris staiga išryškėja po Lietuvos Respublikos okupacijos.
Antrasis pasaulinis karas
1940 m. liepos 12 d. paskirtas Lietuvos liaudies kariuomenės vadu, jam suteiktas brigados generolo laipsnis. 1940 m. lapkričio mėn. grįžo į Maskvą, kur tapo vyresniuoju Generalinio štabo akademijos dėstytoju. 1940 m. karo mokslų kandidatas, docentas.
1941 m. gruodžio 18 d. pradedama formuoti 16-oji Lietuviškoji šaulių divizija, kuriai vadovauti paskirtas kombrigas F. Baltušis-Žemaitis. 1942 m. gegužės mėn. jam suteiktas generolo majoro laipsnis. Po nesėkmingų prie Oriolo, kur, nepaisant Baltušio-Žemaičio prieštaravimų, divizija buvo mesta į atvirą lauką prieš vokiečių kulkosvaidžius ir patyrė didžiulius nuostolius, buvo atleistas nuo pareigų ir perkeltas į Generalinio štabo akademiją, vadovaujamą maršalo .
Pokaryje
1945–1947 m. Aukščiausiosios karinės vadovybės tobulinimosi kursų vadovas. Vėliau užsiiminėjo moksline veikla, rašė straipsnius, leido , skaitė paskaitas akademijoje. 1954 m. dėl ligos išleistas į atsargą. Parašė darbų apie kavaleriją.
Palaidotas Novodevičės kapinėse Maskvoje. Nekrologą laikraštyje „Pravda“ pasirašė garsūs karvedžiai, tuometinis gynybos ministras Georgijus Žukovas, Rodionas Malinovskis, , Semionas Budionas, Ivanas Bagramianas ir kt.
Šeima
Sūnus Olgierd Žemaitis, žurnalistas, atsargos papulkininkis, Afganistano karo dalyvis.
Apdovanojimai
- Du Lenino ordinai
- Du Raudonosios vėliavos ordinai
- medaliai
1975 m. Šiaulių centrinėje aikštėje pastatytas paminklas (perkeltas į Grūto parką), suteiktas vardas vidurinei mokyklai Šiauliuose bei gatvei Vilniuje.
Literatūra
- Г.К.Жуков «Воспоминания и размышления», раздел «В инспекции кавалерии».
- А.И.Ерёменко «Годы возмездия 1943 – 45 гг», издание 2-е. Стр.69.
- Е.Я.Яцовскис «Забвению не подлежит», стр.52.
- Ю.И.Палецкис «В двух мирах», стр.48, фотографии на стр.318, 326, 389.
- Балтушис-Жемайтис Ф.Р. журнал «Война и революция» №7 (1929 г) статья «Гражданская война в Литве в 1919 году».
- «Борьба за Советскую власть в Литве в 1918 – 20 гг», сборник документов.
- «Академия Генерального штаба» (Москва, Военное издательство, 1987 г).
- РГАСПИ, ф.17, оп.100, д.256169, л.23; д.256/69.
- Газета «Вечерняя Москва», статья «Медаль, пробитая осколком» за 22 июля, 1991 г.
- ЦАМО, г.Подольск Моск. обл. Личное дело генерал-майора Балтушис-Жемайтиса Ф.Р.
- РГВА, Послужной список Балтушис-Жемайтиса Ф.Р.
- Журнал «Вопросы истории» №4 за 2003 г. «Восстание в Шяуляе в 1918-19 гг и судьба его руководителя» Жемайтиса О.Ф.
- Журнал «Военно-исторический архив» №10 за 2004 г. «Генеральский дом на Девичьем поле» Жемайтиса О.Ф.
- Журнал «Военно-исторический архив» №6 за 2005 г. Статья «Первый бой 16-й Литовской стрелковой дивизии» Жемайтиса О.Ф.
- Журнал «Военно-исторический архив» №3,4,5. за 2007 г. Статья «История семьи в документах» Жемайтиса О.Ф.
- Vytauto Didžiojo Karo muziejus, Kaunas
- Mokslų akademijos biblioteka, Vilnius, 328 fondas (Baltušis-Žemaitis)
- Lietuvos Centrinis valstybinis archyvas, Vilnius>
- Lietuvos visuomeninių organizacijų archyvas, Vilnius
- Laikraštis „Tiesa“, 1957 m spalio mėn. Nr. 11, 15, 16, 17
Šaltiniai
- Feliksas Baltušis-Žemaitis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 586 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Feliksas Baltušis Žemaitis, Kas yra Feliksas Baltušis Žemaitis? Ką reiškia Feliksas Baltušis Žemaitis?
Feliksas Baltusis ZemaitisRaudonosios armijos generolas majorasGime 1897 m lapkricio 30 d Apydimai Luokes valsciusMire 1957 m balandzio 1 d 59 metai MaskvaPalaidotas a Novodevices kapinesTautybe lietuvisVeikla Sovietu Sajungos generolas majorasAlma mater 1922 m M Frunzes karo akademijaZymus apdovanojimai Feliksas Baltusis Zemaitis 1897 m lapkricio 30 d Apydimuose dab Telsiu raj 1957 m birzelio 1 d Maskvoje TSRS karinis veikejas Lietuvos liaudies kariuomenes brigados generolas Raudonosios armijos generolas majoras Priklauso daliai caro armijoje isaugusiu lietuviu karininku Vytautas Putna Jeronimas Uborevicius V Penkaitis nuejusiu tarnauti į Raudonosios gvardijos eiles Tai vienas labiausiai patyrusiu ir issilavinusiu karininku lietuviu kovojes abiejuose pasauliniuose karuose ir Pilietiniame kare Jis yra vienintelis lietuvis destes prestizinese Frunzes vardo Karo ir BiografijaMokesi kurios del prasidejusio I pasaulinio karo nebaige Pirmasis pasaulinis karas 1915 m 2 ojoje Maskvos gimnazijoje eksternu islaike egzaminus į 6 klase ir įgijes vidurinį issilavinima isejo savanoriu į fronta Iki 1918 m dalyvavo kovos veiksmuose fronte tarnavo Novgorodo Seversko pulke 5 ojoje veikianciojoje armijoje Mokesi junkeriu mokykloje kurioje jam suteiktas pirmas karininko laipsnis praporscikas Veliau uz kovinius nuopelnus pakeltas į podporucikus 1918 m prie Dvinsko Daugpilis pateko į vokieciu nelaisve is kurios sekmingai pabego Raudonojoje gvardijoje 1918 m vasario 17 d įstojo savanoriu į Raudonaja gvardija Buvo paskirtas skrajojanciojo partizanu burio vadu Donecko respublikoje Ukrainoje Dalyvavo kovose del Charkovo su vokieciu kariuomene Veliau perkeltas į Dono sritį kovojo pries Krasnovo dalinius dar veliau vadovaujamas garsaus karvedzio Kikvidzes dalyvavo musiuose prie Elanijos 1918 m mokesi kavalerijos kursuose Lietuvos nepriklausomybes kovos Baltusis sneka is tribunos Lietuvoje 1918 m lapkricio men pasiustas į tuo metu vokieciu uzimta Lietuva organizuoti sukilimo Siauliu apylinkese 1919 m nuginklavo Siauliuose reziduojantį vokieciu kariu burį ir organizavo Dalyvaudamas kovose su vokieciais garsiosios daliniais buvo suzeistas į galva Jo vadovaujamas pulkas atreme kelias vokieciu atakas is Kelmes puses sumuse baudziamajį burį paeme į nelaisve kelias desimtis vokieciu kariu nemazai amunicijos 1919 m puldamas Telsiu kryptimi su savo pulku pervadintu į 8 ajį Lietuviskajį pulka buvo sumustas pranasesniu Bermonto Avalovo pajegu su pulko likuciais pasitrauke ir buvo priskirtas 1 ajam Lietuviskajam pulkui su kuriuo dalyvavo kovose prie Ukmerges Panevezio Novoaleksandrovsko Zarasu Rusijos pilietinis karas ir Hamburgo sukilimas 1919 m issiustas studijuoti į Karo akademija 1920 m asmeniniu prasymu perkeltas į Vakaru fronta paskirtas divizijos stabo virsininku 170 ojoje ir 57 ojoje sauliu divizijoje Dalyvavo musiuose prie Brest Litovsko ir Kobrino 1920 m vel akademijoje 1921 m paskirtas 15 osios Sibiro kavalerijos divizijos stabo virsininku malsino Antonovo sukilima 1922 m baige Karo akademija 1923 m kartu su kitais karo specialistais vadovaujamais Michailo Tuchacevskio dalyvavo garsiajame vadovaujamame Ernst Thalmann Brg gen Feliksas Baltusis Zemaitis 1940 m KaunasTarpukaris Veliau tarnavo įvairiose pareigose 1 osios kavalerijos armijos vadovaujamos Semiono Budiono operatyvinio stabo virsininku Kavalerijos inspekcijos virsininko padejeju 1935 m tapo Frunzes vardo Karo akademijos destytoju Suteiktas kombrigo laipsnis 1940 m apsigyne disertacija Tuo metu akylai stebimas cekistu apkaltinamas vadovavimu kontrrevoliucines Lenku karines organizacijos POW padaliniui akademijoje Nuolat tardomas Nuo aresto ir susaudymo isgelbejo nacionaliniu kadru poreikis kuris staiga isryskeja po Lietuvos Respublikos okupacijos Antrasis pasaulinis karas 1940 m liepos 12 d paskirtas Lietuvos liaudies kariuomenes vadu jam suteiktas brigados generolo laipsnis 1940 m lapkricio men grįzo į Maskva kur tapo vyresniuoju Generalinio stabo akademijos destytoju 1940 m karo mokslu kandidatas docentas 1941 m gruodzio 18 d pradedama formuoti 16 oji Lietuviskoji sauliu divizija kuriai vadovauti paskirtas kombrigas F Baltusis Zemaitis 1942 m geguzes men jam suteiktas generolo majoro laipsnis Po nesekmingu prie Oriolo kur nepaisant Baltusio Zemaicio priestaravimu divizija buvo mesta į atvira lauka pries vokieciu kulkosvaidzius ir patyre didziulius nuostolius buvo atleistas nuo pareigu ir perkeltas į Generalinio stabo akademija vadovaujama marsalo Pokaryje 1945 1947 m Auksciausiosios karines vadovybes tobulinimosi kursu vadovas Veliau uzsiiminejo moksline veikla rase straipsnius leido skaite paskaitas akademijoje 1954 m del ligos isleistas į atsarga Parase darbu apie kavalerija Palaidotas Novodevices kapinese Maskvoje Nekrologa laikrastyje Pravda pasirase garsus karvedziai tuometinis gynybos ministras Georgijus Zukovas Rodionas Malinovskis Semionas Budionas Ivanas Bagramianas ir kt SeimaSunus Olgierd Zemaitis zurnalistas atsargos papulkininkis Afganistano karo dalyvis ApdovanojimaiDu Lenino ordinai Du Raudonosios veliavos ordinai medaliai 1975 m Siauliu centrineje aiksteje pastatytas paminklas perkeltas į Gruto parka suteiktas vardas vidurinei mokyklai Siauliuose bei gatvei Vilniuje LiteraturaG K Zhukov Vospominaniya i razmyshleniya razdel V inspekcii kavalerii A I Eryomenko Gody vozmezdiya 1943 45 gg izdanie 2 e Str 69 E Ya Yacovskis Zabveniyu ne podlezhit str 52 Yu I Paleckis V dvuh mirah str 48 fotografii na str 318 326 389 Baltushis Zhemajtis F R zhurnal Vojna i revolyuciya 7 1929 g statya Grazhdanskaya vojna v Litve v 1919 godu Borba za Sovetskuyu vlast v Litve v 1918 20 gg sbornik dokumentov Akademiya Generalnogo shtaba Moskva Voennoe izdatelstvo 1987 g RGASPI f 17 op 100 d 256169 l 23 d 256 69 Gazeta Vechernyaya Moskva statya Medal probitaya oskolkom za 22 iyulya 1991 g CAMO g Podolsk Mosk obl Lichnoe delo general majora Baltushis Zhemajtisa F R RGVA Posluzhnoj spisok Baltushis Zhemajtisa F R Zhurnal Voprosy istorii 4 za 2003 g Vosstanie v Shyaulyae v 1918 19 gg i sudba ego rukovoditelya Zhemajtisa O F Zhurnal Voenno istoricheskij arhiv 10 za 2004 g Generalskij dom na Devichem pole Zhemajtisa O F Zhurnal Voenno istoricheskij arhiv 6 za 2005 g Statya Pervyj boj 16 j Litovskoj strelkovoj divizii Zhemajtisa O F Zhurnal Voenno istoricheskij arhiv 3 4 5 za 2007 g Statya Istoriya semi v dokumentah Zhemajtisa O F Vytauto Didziojo Karo muziejus Kaunas Mokslu akademijos biblioteka Vilnius 328 fondas Baltusis Zemaitis Lietuvos Centrinis valstybinis archyvas Vilnius gt Lietuvos visuomeniniu organizaciju archyvas Vilnius Laikrastis Tiesa 1957 m spalio men Nr 11 15 16 17SaltiniaiFeliksas Baltusis Zemaitis Visuotine lietuviu enciklopedija T II Arktis Beketas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2002 586 psl