Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šis straipsnis apie Lietuvos Respublikos tarpukario kariuomenės dalinį Apie XVIII a pabaigos Lietuvos Didžiosios Kunigai
Pirmasis pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino pulkas
- Šis straipsnis apie Lietuvos Respublikos tarpukario kariuomenės dalinį. Apie XVIII a. pabaigos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės pulką panašiu pavadinimu skaitykite straipsnyje 1-asis LDK didžiojo etmono pėstininkų pulkas.
| 1-asis pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino pulkas | |
|---|---|
| Veikimo laikas | 1918-1940 |
| Valstybė | Lietuva |
| Lojalumas | Lietuvos Respublika |
| Rūšis | pulkas |
| Yra dalis | Tarpukario Lietuvos kariuomenė |
| Vadovybė | |
| pirmas vadas | pulkininkas Vincas Grigaliūnas-Glovackis |
| paskutinis vadas | pulkininkas Leonas Gustaitis |
Pirmasis pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino pulkas, Pirmasis pėstininkų pulkas – 1918–1940 m. Lietuvos Respublikos kariuomenės karinis dalinys.
Formavimas
Pradėtas formuoti 1918 m. lapkričio 1 d. Dar neturint savos vyriausybės, Lietuvos Tarybai pavedus karininkas Vincas Grigaliūnas-Glovackis Vilniuje, Lietuvos Tarybos rūsyje, pradėjo organizuoti pirmąjį pėstininkų pulką, nors mieste, kaip ir didžiojoje Lietuvos dalyje šeimininkavo . Pradžia buvo nepaprastai sunki, nebuvo nei ginklų, nei patalpų, nei maisto. Nelegaliai įsigytus ginklus teko slėpti, o kariškų dalykų mokytis tebuvo galima slapčia nuo vokiečių. Ir netgi lapkričio 11 d. sudaryta pirmoji Augustino Voldemaro vyriausybė laukė švedų, anglų ar amerikiečių karinės pagalbos, o savo piliečių kviesti savanoriais neskubėjo, kad jie apginkluoti nepalaikytų bolševikų. Nepaisant to, pulkas pamažu kūrėsi, gruodžio 7 d. jame jau buvo 31 karininkas ir 59 kareiviai. Lapkričio 21 d. Apsaugos ministerijoje susirinkę karininkai nusprendė, kad reikia skubiai organizuoti reguliariąją Lietuvos kariuomenę, nes Vokietijos kariuomenė neatlaikė bolševikų puolimo.
Nerasdami paramos Vilniuje, pirmieji Lietuvos karininkai savo iniciatyva persikėlė į Alytų važinėjo po apylinkes, kviesdami jaunimą stoti į Lietuvos kariuomenę. Ir savanoriai ėmė rinktis, neretai po penkiasdešimt vyrų kasdien. Tai leido suformuoti net septynias kuopas, žvalgų, ryšių, kulkosvaidžių komandas, pradėti planingą ir intensyvų savanorių apmokymą. Pulkui pavyko apsirūpinti ir ginklais, sutvarkyti karių maitinimą, iš dalies ir aprangą. Gautais 600 porų kareiviškų batų buvo pakeistos klumpės ir vyžos.
Pulko vadu tapo Jonas Galvydis-Bykauskas, tačiau jis nesutarė su jaunais, energingais pulko karininkais. Kazimierą Ladigą jis net iškvietė į dvikovą. Dvikova neįvyko, valdžia abu peštukus iš pulko iškėlė, o jam vadovauti ėmė karininkas, buvęs vadas Antanas Juozapavičius, per trumpą laiką sugebėjęs įvesti pulke tvarką, drausmę, pakelti karių nuotaiką. Tačiau jau pirmosiose kautynėse jis žuvo.
Lietuvos nepriklausomybės kovos
Karas su bolševikais
Vasario 13 d. kautynės prie Alytaus buvo vienos pirmųjų ne tik pirmojo pėstininkų pulko, bet ir Lietuvos kariuomenės istorijoje. Iš dalies jos buvo nesėkmingos dėl patirties stokos, iš dalies dėl to, kad sąjungininkai vokiečiai netikėtai paliko frontą. A. Juozapavičius žuvo vasario 13-ąją, savo 25-ojo gimtadienio rytą ant tilto per Nemuną, gelbėdamas nuo bolševikų pulko ginklų atsargas. Laikinuoju pulko vadu tapo pulko štabo viršininkas Julius Čaplikas. Per kautynes pulkas gerokai nukentėjo, bet greitai atsigavo, grįžo į Alytų ir su nauju energingu bei drąsiu vadu K. Ladiga priešakyje jau sėkmingai kariavo su bolševikais Dzūkijoje.
Gegužės mėn. pulkas perkeltas į Ukmergės frontą. Buvo išvaduoti Kurkliai, Anykščiai, Utena, birželio 2 d. Ukmergė. K. Ladigos vadovaujama Ukmergės rinktinė tęsė puolimą plentu Zarasų link. Bolševikams pavyko trumpam sustabdyti Lietuvos karių atakas. Teko persigrupuoti. 1919 m. rugpjūčio pabaigoje pirmajame pėstininkų pulke buvo 52 karininkai ir 1733 kareiviai. Netrukus jie vėl puolė, nors kovos buvo sunkios, vien mūšyje prie Balčių dvaro pulkas neteko 15 karių, žuvo ir jaunas pulko karininkas Jurgis Sideravičius, ką tik baigęs pirmąją Kauno karo mokyklos laidą. Bet rugpjūčio 25 d. pirmojo pėstininkų pulko kariai įžengė į Zarasus, juos su gėlėmis pasitiko gyventojai. Šiose kovose ypač pasižymėjo pulko karininkai Vladas Skorupskis, Mikas Rėklaitis, Petras Genys, kariai Alfonsas Mėlynis - Vaikutis B. Gembickas, J. Aliulis, J. Valukonis, J. Malinauskas ir kiti.
Vyčio kryžiais apdovanoti aštuoni karininkai ir dvylika kareivių. Už nuopelnus kovose 1919 m. spalio 30 d. Respublikos prezidento įsakymu pulkui leista vadintis Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino vardu.
Kovose su bermontininkais
Spalio 28 d. pulkas susitelkė Baisogaloje ir ėmė ruoštis kovai su Šiaurės Lietuvoje siautėjusiais bermontininkais. Pulkas jau turėjo 56 karininkus, 3 gydytojus, 2585 kareivius, 30 kulkosvaidžių, 1735 šautuvus, 338 arklius ir vieną automobilį. Pulkas kovėsi ir svarbiose Radviliškio kautynėse lapkričio 22 d. Fronto vadas, pulkininkas leitenantas K. Ladiga planavo, kad svarbiausią vaidmenį atliks Antrasis pėstininkų pulkas, o Pirmasis iš pradžių buvo paliktas rezerve. Tačiau bermontininkai, patyrę, gerai ginkluoti kariai, atkakliai gynėsi, puolimas įstrigo, išsikvėpė. Tada K. Ladiga įsakė įsitraukti į puolimą ir Pirmajam pėstininkų pulkui, bet tik artileristams nuslopinus bermontininkų kulkosvaidžius, pliekusius iš vėjinio malūno, nakties kautynės ir durtuvų ataka lėmė mūsų karių pergalę. Pulkui teko ir didžiulis karo grobis. Vydamiesi priešą, pulko kariai kartu su kitomis dalimis nuo bermontininkų likučių išvalė visą Žemaitiją.
Iš viso nepriklausomybės kovose Pirmasis pėstininkų pulkas neteko trijų karininkų ir 77 kareivių, Vyčio kryžiais apdovanotas 41 karininkas ir 214 kareivių.
1923 m. pavasarį pulkas įsikūrė Ukmergėje, kur vyko įprastiniai taikos meto darbai: naujokų mokymas, naujų modernių kareivinių statyba, įrengimas, manevrai, kultūrinė veikla. Kasmet rugpjūčio 25-ąją pulkas iškilmingai minėjo galutinės pergalės prieš bolševikus dieną – tai buvo pulko šventė. 1926 m. pulkui įteikta antrojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordino vėliava.
Spalio 14 d. Lietuvos kariuomenės štabas išleido direktyvą Vilniaus kraštui užimti, kurioje Vilniaus rinktinės sudėtyje pirmuoju numeriu buvo įrašytas Pirmasis pėstininkų pulkas, kuris iki spalio 16 d. vakaro turėjo susitelkti ties Širvintomis. Tačiau deryboms su Raudonosios armijos vadais užtrukus, įsakymas žygiuoti į Vilnių buvo duotas tik spalio 27 d. Iš anksto buvo atlikta žvalgyba iš oro, įsitikinti ar sveiki tiltai, ar nerengiamas pasipriešinimas pakeliui ar Vilniaus gatvėse. Bet jokių kliūčių žengdami į Vilnių kariai nesutiko. Vos įsikūręs Vilniuje pulkas gavo garbingą užduotį iškelti trispalvę vėliavą Gedimino pilies bokšte. Tą misiją 1939 m. spalio 29 d. 10 val. ryto grojant pulko orkestrui, griaudžiant artilerijos saliutui, atliko pats pulko vadas Leonas Gustaitis.
Pulko likvidavimas
1940 m. vasarą TSRS okupavus Lietuvą, prasidėjo užmaskuotas, laipsniškas Lietuvos kariuomenės likvidavimas. Pradžioje ji buvo reorganizuota į 29-ąjį šaulių teritorinį korpusą. Pirmasis pėstininkų pulkas atsidūrė jo 184-ojoje šaulių divizijoje ir tapo Raudonosios armijos 234-uoju šaulių pulku. Ne vienas pulko kareivis ar karininkas pateko į juodus sąrašus: kad nepagarbiai atsiliepė apie valdžią, kad giedojo Lietuvos himną kareivinėse ar nenorėjo prisiekti tarybų valdžiai. Vos per vieną mėnesį pulke buvo užfiksuoti 34 tokie nusižengimai. Kalėjime atsidūrė kapitonas F. Eidimtas, leitenantai V. Dulkė, V. Dūda, J. Narijauskas, pats pulko vadas L. Gustaitis. Kiekvienam daliniui buvo paskirti komisarai rusai.
Prasidėjęs Vokietijos-TSRS karas 234-ojo pulko karius, kaip ir visą 184-ąją diviziją, užklupo Varėnos poligone. Pasinaudoję sąmyšiu dalis pulko karių išsilakstė, dalis pakliuvo į vokiečių nelaisvę, iš kurios po mėnesio buvo paleisti.
Pulko vadai
- 1918 m. lapkričio 1 d. Vincas Grigaliūnas-Glovackis
- 1918 m. lapkričio 23 d. Jonas Galvydis-Bykauskas
- 1919 m. sausio 25 d. Antanas Juozapavičius
- 1919 m. vasario 13 d. (laikinai) Julius Čaplikas
- 1919 m. kovo mėn. Kazimieras Ladiga
- 1919 m. spalio 28 d. Vladas Skorupskis
- 1927 m. rugpjūčio mėn. Povilas Dundulis
- 1930 m. Mikas Rėklaitis
- 1935 m. Leonas Gustaitis
Karininkai
Petras Ciunis – 1919–1933 m. ūkio, vėliau – mokomosios kuopos vadas.
Šaltiniai
- I pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino pulkas, militaria.lt
- Rudokas, Jonas. Pirmasis pėstininkų pulkas – Lietuvos kariuomenės pradžia Archyvuota kopija 2008-05-02 iš Wayback Machine projekto.. Veidas. 2007.04.19 – Nr. 16
Išnašos
- Jonas Rudokas. Pirmasis pėstininkų pulkas – Lietuvos kariuomenės pradžia. Veidas. 2007.04.19 – Nr. 16 Archyvuota kopija 2008-05-02 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Pirmasis pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino pulkas, Kas yra Pirmasis pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino pulkas? Ką reiškia Pirmasis pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino pulkas?
Sis straipsnis apie Lietuvos Respublikos tarpukario kariuomenes dalinį Apie XVIII a pabaigos Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes kariuomenes pulka panasiu pavadinimu skaitykite straipsnyje 1 asis LDK didziojo etmono pestininku pulkas 1 asis pestininku Lietuvos Didziojo Kunigaikscio Gedimino pulkasVeikimo laikas 1918 1940Valstybe LietuvaLojalumas Lietuvos RespublikaRusis pulkasYra dalis Tarpukario Lietuvos kariuomeneVadovybepirmas vadas pulkininkas Vincas Grigaliunas Glovackispaskutinis vadas pulkininkas Leonas Gustaitis Pirmasis pestininku Lietuvos Didziojo Kunigaikscio Gedimino pulkas Pirmasis pestininku pulkas 1918 1940 m Lietuvos Respublikos kariuomenes karinis dalinys FormavimasPradetas formuoti 1918 m lapkricio 1 d Dar neturint savos vyriausybes Lietuvos Tarybai pavedus karininkas Vincas Grigaliunas Glovackis Vilniuje Lietuvos Tarybos rusyje pradejo organizuoti pirmajį pestininku pulka nors mieste kaip ir didziojoje Lietuvos dalyje seimininkavo Pradzia buvo nepaprastai sunki nebuvo nei ginklu nei patalpu nei maisto Nelegaliai įsigytus ginklus teko slepti o karisku dalyku mokytis tebuvo galima slapcia nuo vokieciu Ir netgi lapkricio 11 d sudaryta pirmoji Augustino Voldemaro vyriausybe lauke svedu anglu ar amerikieciu karines pagalbos o savo pilieciu kviesti savanoriais neskubejo kad jie apginkluoti nepalaikytu bolseviku Nepaisant to pulkas pamazu kuresi gruodzio 7 d jame jau buvo 31 karininkas ir 59 kareiviai Lapkricio 21 d Apsaugos ministerijoje susirinke karininkai nusprende kad reikia skubiai organizuoti reguliariaja Lietuvos kariuomene nes Vokietijos kariuomene neatlaike bolseviku puolimo Nerasdami paramos Vilniuje pirmieji Lietuvos karininkai savo iniciatyva persikele į Alytu vazinejo po apylinkes kviesdami jaunima stoti į Lietuvos kariuomene Ir savanoriai eme rinktis neretai po penkiasdesimt vyru kasdien Tai leido suformuoti net septynias kuopas zvalgu rysiu kulkosvaidziu komandas pradeti planinga ir intensyvu savanoriu apmokyma Pulkui pavyko apsirupinti ir ginklais sutvarkyti kariu maitinima is dalies ir apranga Gautais 600 poru kareivisku batu buvo pakeistos klumpes ir vyzos Pulko vadu tapo Jonas Galvydis Bykauskas taciau jis nesutare su jaunais energingais pulko karininkais Kazimiera Ladiga jis net iskviete į dvikova Dvikova neįvyko valdzia abu pestukus is pulko iskele o jam vadovauti eme karininkas buves vadas Antanas Juozapavicius per trumpa laika sugebejes įvesti pulke tvarka drausme pakelti kariu nuotaika Taciau jau pirmosiose kautynese jis zuvo Lietuvos nepriklausomybes kovosKaras su bolsevikais Vasario 13 d kautynes prie Alytaus buvo vienos pirmuju ne tik pirmojo pestininku pulko bet ir Lietuvos kariuomenes istorijoje Is dalies jos buvo nesekmingos del patirties stokos is dalies del to kad sajungininkai vokieciai netiketai paliko fronta A Juozapavicius zuvo vasario 13 aja savo 25 ojo gimtadienio ryta ant tilto per Nemuna gelbedamas nuo bolseviku pulko ginklu atsargas Laikinuoju pulko vadu tapo pulko stabo virsininkas Julius Caplikas Per kautynes pulkas gerokai nukentejo bet greitai atsigavo grįzo į Alytu ir su nauju energingu bei drasiu vadu K Ladiga priesakyje jau sekmingai kariavo su bolsevikais Dzukijoje Geguzes men pulkas perkeltas į Ukmerges fronta Buvo isvaduoti Kurkliai Anyksciai Utena birzelio 2 d Ukmerge K Ladigos vadovaujama Ukmerges rinktine tese puolima plentu Zarasu link Bolsevikams pavyko trumpam sustabdyti Lietuvos kariu atakas Teko persigrupuoti 1919 m rugpjucio pabaigoje pirmajame pestininku pulke buvo 52 karininkai ir 1733 kareiviai Netrukus jie vel puole nors kovos buvo sunkios vien musyje prie Balciu dvaro pulkas neteko 15 kariu zuvo ir jaunas pulko karininkas Jurgis Sideravicius ka tik baiges pirmaja Kauno karo mokyklos laida Bet rugpjucio 25 d pirmojo pestininku pulko kariai įzenge į Zarasus juos su gelemis pasitiko gyventojai Siose kovose ypac pasizymejo pulko karininkai Vladas Skorupskis Mikas Reklaitis Petras Genys kariai Alfonsas Melynis Vaikutis B Gembickas J Aliulis J Valukonis J Malinauskas ir kiti Vycio kryziais apdovanoti astuoni karininkai ir dvylika kareiviu Uz nuopelnus kovose 1919 m spalio 30 d Respublikos prezidento įsakymu pulkui leista vadintis Didziojo Lietuvos kunigaikscio Gedimino vardu Kovose su bermontininkais Spalio 28 d pulkas susitelke Baisogaloje ir eme ruostis kovai su Siaures Lietuvoje siautejusiais bermontininkais Pulkas jau turejo 56 karininkus 3 gydytojus 2585 kareivius 30 kulkosvaidziu 1735 sautuvus 338 arklius ir viena automobilį Pulkas kovesi ir svarbiose Radviliskio kautynese lapkricio 22 d Fronto vadas pulkininkas leitenantas K Ladiga planavo kad svarbiausia vaidmenį atliks Antrasis pestininku pulkas o Pirmasis is pradziu buvo paliktas rezerve Taciau bermontininkai patyre gerai ginkluoti kariai atkakliai gynesi puolimas įstrigo issikvepe Tada K Ladiga įsake įsitraukti į puolima ir Pirmajam pestininku pulkui bet tik artileristams nuslopinus bermontininku kulkosvaidzius pliekusius is vejinio maluno nakties kautynes ir durtuvu ataka leme musu kariu pergale Pulkui teko ir didziulis karo grobis Vydamiesi priesa pulko kariai kartu su kitomis dalimis nuo bermontininku likuciu isvale visa Zemaitija Is viso nepriklausomybes kovose Pirmasis pestininku pulkas neteko triju karininku ir 77 kareiviu Vycio kryziais apdovanotas 41 karininkas ir 214 kareiviu Per tarpukarį1923 m pavasarį pulkas įsikure Ukmergeje kur vyko įprastiniai taikos meto darbai naujoku mokymas nauju moderniu kareiviniu statyba įrengimas manevrai kulturine veikla Kasmet rugpjucio 25 aja pulkas iskilmingai minejo galutines pergales pries bolsevikus diena tai buvo pulko svente 1926 m pulkui įteikta antrojo laipsnio Vycio Kryziaus ordino veliava Spalio 14 d Lietuvos kariuomenes stabas isleido direktyva Vilniaus krastui uzimti kurioje Vilniaus rinktines sudetyje pirmuoju numeriu buvo įrasytas Pirmasis pestininku pulkas kuris iki spalio 16 d vakaro turejo susitelkti ties Sirvintomis Taciau deryboms su Raudonosios armijos vadais uztrukus įsakymas zygiuoti į Vilniu buvo duotas tik spalio 27 d Is anksto buvo atlikta zvalgyba is oro įsitikinti ar sveiki tiltai ar nerengiamas pasipriesinimas pakeliui ar Vilniaus gatvese Bet jokiu kliuciu zengdami į Vilniu kariai nesutiko Vos įsikures Vilniuje pulkas gavo garbinga uzduotį iskelti trispalve veliava Gedimino pilies bokste Ta misija 1939 m spalio 29 d 10 val ryto grojant pulko orkestrui griaudziant artilerijos saliutui atliko pats pulko vadas Leonas Gustaitis Pulko likvidavimas1940 m vasara TSRS okupavus Lietuva prasidejo uzmaskuotas laipsniskas Lietuvos kariuomenes likvidavimas Pradzioje ji buvo reorganizuota į 29 ajį sauliu teritorinį korpusa Pirmasis pestininku pulkas atsidure jo 184 ojoje sauliu divizijoje ir tapo Raudonosios armijos 234 uoju sauliu pulku Ne vienas pulko kareivis ar karininkas pateko į juodus sarasus kad nepagarbiai atsiliepe apie valdzia kad giedojo Lietuvos himna kareivinese ar nenorejo prisiekti tarybu valdziai Vos per viena menesį pulke buvo uzfiksuoti 34 tokie nusizengimai Kalejime atsidure kapitonas F Eidimtas leitenantai V Dulke V Duda J Narijauskas pats pulko vadas L Gustaitis Kiekvienam daliniui buvo paskirti komisarai rusai Prasidejes Vokietijos TSRS karas 234 ojo pulko karius kaip ir visa 184 aja divizija uzklupo Varenos poligone Pasinaudoje samysiu dalis pulko kariu issilakste dalis pakliuvo į vokieciu nelaisve is kurios po menesio buvo paleisti Pulko vadai1918 m lapkricio 1 d Vincas Grigaliunas Glovackis 1918 m lapkricio 23 d Jonas Galvydis Bykauskas 1919 m sausio 25 d Antanas Juozapavicius 1919 m vasario 13 d laikinai Julius Caplikas 1919 m kovo men Kazimieras Ladiga 1919 m spalio 28 d Vladas Skorupskis 1927 m rugpjucio men Povilas Dundulis 1930 m Mikas Reklaitis 1935 m Leonas GustaitisKarininkaiPetras Ciunis 1919 1933 m ukio veliau mokomosios kuopos vadas SaltiniaiI pestininku Lietuvos Didziojo Kunigaikscio Gedimino pulkas militaria lt Rudokas Jonas Pirmasis pestininku pulkas Lietuvos kariuomenes pradzia Archyvuota kopija 2008 05 02 is Wayback Machine projekto Veidas 2007 04 19 Nr 16IsnasosJonas Rudokas Pirmasis pestininku pulkas Lietuvos kariuomenes pradzia Veidas 2007 04 19 Nr 16 Archyvuota kopija 2008 05 02 is Wayback Machine projekto