Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Vestgotų karalystė
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Vestgotų karalystė (lot. Regnum Visigothorum, got. Gutþiuda Þiudinassus) – ankstyvaisiais viduramžiais Vakarų Europoje egzistavusi valstybė, kurią sukūrė germanų tauta vestgotai. Ji egzistavo 418–720 m. dabartinės Ispanijos, Portugalijos ir pietų Prancūzijos (Oksitanijos) teritorijose.
| Regnum Visigothorum Gutþiuda Þiudinassus Vestgotų karalystė | ||||
| buvusi karalystė | ||||
| ||||
| Sostinė | Tulūza (iki 507), Barselona, Toledas | |||
| Kalbos | Gotų kalba | |||
| Valdymo forma | monarchija | |||
| 714–721 | Ardo | |||
| Era | Viduramžiai | |||
| - Atsiskyrimas nuo Romos imperijos | 418 m., 418 | |||
| - Prijungta prie Frankų imperijos | 720 m. | |||
Raida
Tulūzos karalystė
Vestgotai buvo viena germanų genčių, užplūdusių Vakarų Romos imperiją po vandalų ir svebų antpuolio. Jie jau buvo priėmę krikščionybę, tačiau išpažino arijonizmą. 410 m. jie užėmė Romą ir pagrobė imperatoriaus seserį Galą Placidiją. Vadovaujami , jie siaubė imperijos teritorijas Pirėnų pusiasalyje ir Akvitanijoje. Kada Ataulfas vedė Galą, imperatorius Honorijus pavedė jam ginti Romos imperijos teritorijas nuo kitų germanų genčių, o 418 m. atidavė valdyti jiems žemes Akvitanijoje, Garonos slėnyje.
Įsitvirtinę Tolose, vestgotai ėmė plėsti savo karalystės teritorijas imperijos sąskaita. Tiesa, jie ir toliau tęsė veiklą kaip romėnų sąjungininkai: 451 m. padėjo romėnams sustabdyti hunų antplūdį, o 456 m. nusiaubė pagrindinę jėgą romėnų Ispanijoje – svebus.
Savo karalystę vestgotai pradėjo konsoliduoti valdant (466–84). Užkariavimų metu jis iš Romos paveržė didžiąją dalį Akvitanijos ir beveik visą Ispaniją, palikdamas svebams tik šiaurės vakarinį pusiasalio kampą. Romos imperijai galutinai žlugus 486 m., vestgotai išlaikė šias valdas. Kadangi jų sostinė buvo Tulūza, neretai karalystė įvardijama kaip Tulūzos karalystė (lot. regnum Tolosanum).
Įsitvirtinimas Ispanijoje
Valdant , karalystėje išleistas naujas teisynas, tačiau augo Frankų valstybės grėsmė. 507 m. jungtinės frankų ir burgundų pajėgos sumušė vestgotus prie , dėl ko jie neteko praktiškai visų savo teritorijų į šiaurę nuo Pirėnų kalnų, išskyrus . Kadangi Tulūzą paėmė frankai, sostinė perkelta į Barseloną.
Frankai nedavė ramybės ir vėlesnių valdovų valdymo laikais. Karaliaus (549–54) laikais kilęs pilietinis karas susilpnino valdžią, kas leido čia savo interesus pareikšti sustiprėjusiai Bizantijos imperijai: Justiniano II kariuomenė užėmė rytines pakrantes ir jose buvo įkurta .
Vestgotų karalystė atsigavo valdant Liuvigildui (569–586). Šis talentingas karvedys ne tik sustiprino vestgotų valdžią turimose srityse, bet ir nuramino baskų bei kantabrų gentis šiaurėje, o 585 m. nukariavo likusias svebų teritorijas. Taip vestgotams pakluso beveik visas Pirėnų pusiasalis, išskyrus Bizantijos valdas pajūryje (šios galutinai paimtos 625 m.).
Toledo karalystė
| Ispanijos istorija |
| Iberai, Keltiberai |
| Romos imperija (Hispania) |
| Svebai (), Vandalai, Alanai |
| Vestgotai (karalystė) |
| Al-Andalusija |
| Kordoba > Taifai > Almoravidai > Almochadai > Granada |
| Rekonkista |
| Asturija, Navara, Leonas, Aragonas, Ispanijos marka, , Kastilija |
| Ispanijos karalystė: |
| Habsburgai > Burbonai |
| Pilietinis karas > Franko diktatūra |
| Demokratinė Ispanija |
586–601 m. karalystę valdė , kuris perėjo į ortodoksinę krikščionybę ir pasiskelbė Romos imperijos palikuonimi. Sostinė buvo perkelta į Toledą, todėl karalystė pradėta vadinti Toledo karalyste (lot. regnum Toletanum).
Karalystė nepasiekė politinio stabilumo, nes joje nuolat reiškėsi nesutarimai tarp karaliaus, bažnyčios ir diduomenės. Ne vienas karalius buvo nužudytas. Nepaisant to, šiuo metu baigtas vienas svarbiausių viduramžių Europos teisynų , klestėjo kultūra, o valstybė buvo valdoma romėnišku pavyzdžiu, padalinus į provincijas.
711 m. Kalifato provincijos valdytojas užpuolė Vestgotų karalystę pasinaudodamas tuo, kad karalius kovojo su baskais šiaurėje. Karalius stojo į mūšį, tačiau jo kariai karalių išdavė, dėl ko mūšis buvo pralaimėtas, o musulmonai užėmė pietinę Toledo karalystės dalį. Iki 716 m. Kalifatas nukariavo likusią pusiasalio dalį. Apie 721 m. užėmus Septimaniją, Vestgotų karalystė nustojo egzistuoti. Jos teritorijos tapo Omejadų kalifato dalimi, kuri pradėta vadinti al-Andalus.
Taip pat skaitykite
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vestgotų karalystė, Kas yra Vestgotų karalystė? Ką reiškia Vestgotų karalystė?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Vestgotu karalyste lot Regnum Visigothorum got Gutthiuda THiudinassus ankstyvaisiais viduramziais Vakaru Europoje egzistavusi valstybe kuria sukure germanu tauta vestgotai Ji egzistavo 418 720 m dabartines Ispanijos Portugalijos ir pietu Prancuzijos Oksitanijos teritorijose Regnum Visigothorum Gutthiuda THiudinassus Vestgotu karalystebuvusi karalyste 418 720 Location ofSostine Tuluza iki 507 Barselona ToledasKalbos Gotu kalbaValdymo forma monarchija 714 721 ArdoEra Viduramziai Atsiskyrimas nuo Romos imperijos 418 m 418 Prijungta prie Franku imperijos 720 m RaidaTuluzos karalyste Karalyste apie 476 m Vestgotai buvo viena germanu genciu uzpludusiu Vakaru Romos imperija po vandalu ir svebu antpuolio Jie jau buvo prieme krikscionybe taciau ispazino arijonizma 410 m jie uzeme Roma ir pagrobe imperatoriaus seserį Gala Placidija Vadovaujami jie siaube imperijos teritorijas Pirenu pusiasalyje ir Akvitanijoje Kada Ataulfas vede Gala imperatorius Honorijus pavede jam ginti Romos imperijos teritorijas nuo kitu germanu genciu o 418 m atidave valdyti jiems zemes Akvitanijoje Garonos slenyje Įsitvirtine Tolose vestgotai eme plesti savo karalystes teritorijas imperijos saskaita Tiesa jie ir toliau tese veikla kaip romenu sajungininkai 451 m padejo romenams sustabdyti hunu antpludį o 456 m nusiaube pagrindine jega romenu Ispanijoje svebus Savo karalyste vestgotai pradejo konsoliduoti valdant 466 84 Uzkariavimu metu jis is Romos paverze didziaja dalį Akvitanijos ir beveik visa Ispanija palikdamas svebams tik siaures vakarinį pusiasalio kampa Romos imperijai galutinai zlugus 486 m vestgotai islaike sias valdas Kadangi ju sostine buvo Tuluza neretai karalyste įvardijama kaip Tuluzos karalyste lot regnum Tolosanum Įsitvirtinimas Ispanijoje Valdant karalysteje isleistas naujas teisynas taciau augo Franku valstybes gresme 507 m jungtines franku ir burgundu pajegos sumuse vestgotus prie del ko jie neteko praktiskai visu savo teritoriju į siaure nuo Pirenu kalnu isskyrus Kadangi Tuluza paeme frankai sostine perkelta į Barselona Frankai nedave ramybes ir velesniu valdovu valdymo laikais Karaliaus 549 54 laikais kiles pilietinis karas susilpnino valdzia kas leido cia savo interesus pareiksti sustiprejusiai Bizantijos imperijai Justiniano II kariuomene uzeme rytines pakrantes ir jose buvo įkurta Vestgotu karalyste atsigavo valdant Liuvigildui 569 586 Sis talentingas karvedys ne tik sustiprino vestgotu valdzia turimose srityse bet ir nuramino basku bei kantabru gentis siaureje o 585 m nukariavo likusias svebu teritorijas Taip vestgotams pakluso beveik visas Pirenu pusiasalis isskyrus Bizantijos valdas pajuryje sios galutinai paimtos 625 m Toledo karalyste Ispanijos istorijaIberai KeltiberaiRomos imperija Hispania Svebai Vandalai AlanaiVestgotai karalyste Al AndalusijaKordoba gt Taifai gt Almoravidai gt Almochadai gt GranadaRekonkistaAsturija Navara Leonas Aragonas Ispanijos marka KastilijaIspanijos karalyste Habsburgai gt BurbonaiPilietinis karas gt Franko diktaturaDemokratine IspanijaKaralyste apie 700 m 586 601 m karalyste valde kuris perejo į ortodoksine krikscionybe ir pasiskelbe Romos imperijos palikuonimi Sostine buvo perkelta į Toleda todel karalyste pradeta vadinti Toledo karalyste lot regnum Toletanum Karalyste nepasieke politinio stabilumo nes joje nuolat reiskesi nesutarimai tarp karaliaus baznycios ir diduomenes Ne vienas karalius buvo nuzudytas Nepaisant to siuo metu baigtas vienas svarbiausiu viduramziu Europos teisynu klestejo kultura o valstybe buvo valdoma romenisku pavyzdziu padalinus į provincijas 711 m Kalifato provincijos valdytojas uzpuole Vestgotu karalyste pasinaudodamas tuo kad karalius kovojo su baskais siaureje Karalius stojo į musį taciau jo kariai karaliu isdave del ko musis buvo pralaimetas o musulmonai uzeme pietine Toledo karalystes dalį Iki 716 m Kalifatas nukariavo likusia pusiasalio dalį Apie 721 m uzemus Septimanija Vestgotu karalyste nustojo egzistuoti Jos teritorijos tapo Omejadu kalifato dalimi kuri pradeta vadinti al Andalus Taip pat skaitykite