Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Ankstyvieji viduramžiai
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Ankstyvieji viduramžiai – laikotarpis, prasidėjęs po Vakarų Romos imperijos sužlugimo, viduramžių epochos pradžia. Ankstyvieji viduramžiai truko apie 500 metų: apytiksliai nuo 500 iki 1000-ųjų metų. Laikotarpio pradžia laikomas Vakarų Romos imperijos žlugimas, pabaiga – Šv. Romos imperijos susikūrimas. Šis laikotarpis neretai vadinamas Tamsiaisiais amžiais, dėl kultūrinio kontrasto su prieš tai gyvavusia antikine kultūra.
| Senoji Europa |
| Antika |
| Egėjo civilizacija |
| Helada, Ilyrija, Trakija, , Norikas, Retija, , , Galija |
| Romos imperija, Germanija, Dakija, Skitija, Hibernija |
| Viduramžiai |
| Ankstyvieji > Brandieji > Vėlyvieji |
| Naujieji laikai |
| Renesansas, Reformacija |
| Barokas |
| Švietimo amžius |
| Napoleonmetis > XIX amžius |
| Pirmasis pasaulinis karas |
| Naujausieji laikai |
| Tarpukaris |
| Antrasis pasaulinis karas |
| Šaltasis karas |
| Europos Sąjunga |
Romos imperijos žlugimas
Prasidedant II a. Romos imperijoje pasireiškė ekonominis, politinis smukimo laikotarpis – pradėjo mažėti gyventojų, sumenko prekybos apyvarta. Tai iš dalies siejama su tamsiųjų amžių klimato atšalimu ir sumenkusiu derliumi.
Nuo Baltijos pajūrio tautų kraustymosi laikotarpiu į pietus patraukė germanų gentys (vandalai, gotai), iš rytų stepių atkeliavo hunai. Šios gentys pradėjo kurti savo valstybes ir sąjungas. Romėnams legionus išlaikyti buvo brangu, todėl ekonominio nuosmukio metu jų drausmė pakriko. Pakraščių armijas barbarai papirkdavo ir į imperijos teritoriją įsinešdavo ginklus. 376–382 m. prasidėjo romėnų – gotų karas. 378 m. gotų sąjunga laimėjo prieš Rytų Romą. Gotai įgavo laisvę Balkanuose. Rytų Roma buvo pakankamai turtinga ir mokėjo duoklę gotams taip užsigarantuodama saugumą. Tačiau Vakarų Roma nebuvo turtinga, todėl jos teritorijoje šeimininkavo germanai. 410 m. Alariko I vadovaujami vestgotai įsiveržė ir nusiaubė Romą. 476 m. Vakarų Roma sutriuškinta galutinai.
Daugelis barbarų priėmė arijonų tikėjimą, kuris buvo laikomas eretišku Romoje. Įsivyravusi anarchija ir plėšikavimas lėmė didelį kultūrinį ir ekonominį nuosmukį – prekyba tapo nesaugi dėl puldinėjimų, sustojo gamybos progresas. Sunaikinus administracinę, karinę, edukacinę infrastruktūrą ženkliai smuko raštingumo lygis. Pasinaudoję suirute išsivadavo vergai, nebebuvo kam dirbti laukų. Romos miesto gyventojų skaičius sumažėjo nuo 1 milijono I a. pr. m. e. iki 20 tūkst. ankstyvaisiais viduramžiais. XI a. po Europą pradėjo siautėti epidemijos, kai kuriais skaičiavimais nusinešusios daugiau nei pusės Europos gyventojų gyvybes. Epidemijos liovėsi ~750 m. ir nepasikartojo iki XIV a. Juodosios mirties.
Bizantija
Graikiškos kultūros Rytų Romos imperija išvengė ekonominės krizės ir intensyvių barbarų antpuolių. Konstantinopolis netrukus tapo turtingiausiu Europos miestu, čia ėjo svarbiausi prekybiniai keliai. 527–565 m. imperatoriui Justinianui I pavyko atkovoti dalį vakarinių Romos žemių ir dalinai atkurti Romos imperiją. Jo nurodymu taip pat pastatytas vienas iškiliausių ankstyvųjų viduramžių statinių – Sofijos soboras. Tačiau netrukus prasidėjusi pandemija gerokai susilpnino Bizantiją. Valdant , vėliau Heraklėjui imperiją pradėjo puldinėti avarai, slavai, bulgarai. Heraklėjui pavyko užkariauti Persiją, bet arabai netrukus užėmė Bizantijos žemes Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose. Nors Konstantinopolis atlaikė arabų antpuolius, tuo pasinaudoję bulgarai ir ilyrai užėmė Balkanus.
VIII a. pr. nepaisant imperijos sumažėjimo Bizantija buvo klestinti imperija, o Konstantinopolis – turtingiausias Europos miestas. Bizantiečiai už vakarinės Europos tautas buvo pranašesni savo ginkluote, organizuotumu, kultūros pasiekimais. Bizantija traukė Rytų Europos gentis – į Balkanus ėmė veržtis slavai, asimiliuodami finougrus, ilyrus.
Islamo iškilimas
Pranašui Mohamedui paskelbus islamo religiją prasidėjo arabų genčių konsolidacija. 632–634 m. valdant pirmajam kalifui Abu Bakrui buvo suvienyti visi Arabijos pusiasalio arabai. Valdant užkariauta Sirija, Jordanija, Palestina ir Irakas. 645 m. trečiasis kalifas iš Bizantijos atkovojo Egiptą. Valdant Ali kilo pilietinis karas ir į kalifato valdymą stojo Omeijadų dinastija, valdžiusi iš Damasko. 685–705 m. valdant Arabų kalifatas pasiekė klestėjimą – buvo užkariauta Vidurinė Azija, Šiaurės Afrika, Iberija.
Iberijos užkariavime dalyvavo daugiausia berberų gentys (maurai). 711 m. vadovaujami Tariko ibn Zijado maurai užėmė vestgotų valdytą Iberiją. Per aštuonerius metus Pirėnai buvo islamizuoti ir tapo Arabų kalifato dalimi. 717 m. arabams patyrus pralaimėjimą prieš Konstantinopolį jų prestižas smuko. 732 m. frankai sustabdė arabų veržimąsi į Europą. 750 m. kalifatą valdyti pradėjo Abasidų dinastija. iš nuverstos Omeijadų dinastijos paspruko į Iberiją ir ten 756 m. įkūrė Kordobos emyratą. VIII a. pab. frankai pradėjo Iberijos rekonkistą. IX–X a. Arabų kalifatas pradėjo byrėti – atsiskyrė Persija, skirtingos dinastijos ėmė kurti savo kalifatus.
Lotyniškųjų Vakarų atgimimas
Sąlygos Vakarų Europoje pradėjo gerėti VIII a. pradžioje. Čia krikščioniškos barbarų gentys įkūrė savo valstybes. Itin klestinti buvo Frankų imperija, užkariavusi aplinkines germanų gentis bei sustabdžiusi arabų plėtimąsi Europoje.
Italija
568 m. į Italiją įsiveržę lombardai įkūrė savo kunigaikštystes. Lombardai buvo prastai organizuoti, didelę laisvę turėjo vietiniai kunigaikščiai. 717–744 m. valdant pavyko suvienyti lombardus, bet vėliau šie vėl pakriko ir 774 m. buvo užkariauti frankų. Pietines pakrantes ir salas užkariavo saracėnai, Tirėnų jūros pakrantės miestai buvo lojalūs Bizantijai.
Anglija
V a. į Britaniją atsikėlė germanų gentys iš Jutlandijos ir Vokietijos. Pasak legendos, keltų britų karalius Vortigernas pažadėjo jutų valdovams Hengestui ir Horsai galimybę įsikurt Britanijoje mainais už pagalbą kovojant su piktų gentimis. Nugalėjusios piktus germanų gentys toliau veržėsi į Britaniją ir išstūmė čia gyvenusias keltų gentis. Iki 926 m. anglosaksai suvienijo visą Angliją.
Frankų imperija
Buvusioje romėnų Galijos provincijoje susikūrė frankų Merovingų valstybė. Po 496 m. Tolbiako mūšio prieš alemanus frankų valdovas Chlodvigas priėmė krikščionybę. Frankų valstybė tapo viena pagrindinių jėgų Vakarų Europoje. VIII a. pradėjęs valdyti Karolis Didysis apjungė dabartinę Prancūziją, vakarų Vokietiją ir šiaurės Italiją į Karolingų imperiją. Karolis Didysis Romoje buvo karūnuotas imperatoriumi. Valstybėje prasidėjo vadinamas Karolingų renesansas, kurio metu atgimė kultūra, švietimas. Tačiau vėliau prasidėję vikingų ir madjarų antpuoliai palaužė imperiją i ši suskilo į atskiras kunigaikštystes (Verdeno sutartis).
Vikingų amžius
550–793 m. Skandinavijoje buvo – geležies amžius. Čia gyvavusios germanų gentys vertėsi metalų, vergų prekyba, laivyba. Skandinavai savo laivais pradėjo pasiekti tolimesnes pakrantes. Vikingų eros pradžia laikomi 793 m., kuomet šie sugriovė Lindisfarno abatiją Anglijoje. Netrukus vikingai tapo Europos pakrančių siaubu – jie puldinėjo Baltijos, Šiaurės, vėliau ir Viduržemio jūros pakrančių miestus. Tuo tarpu rytų vikingai variagai Rytų Europos upėmis skverbėsi į žemyno gilumą, pasiekė Kaspijos, Juodąją jūras, netgi atakavo Konstantinopolį. Apie 1000 m. vikingų ekspedicija pasiekė Šiaurės Amerikos krantus – Vinlandą. Tai jie padarė beveik 500 metų anksčiau nei Kristupas Kolumbas. Skandinavai ne tik plėšė miestus, bet ir patys vykdė kolonizaciją – jie kūrėsi Anglijoje, Normandijoje, Airijoje, Islandijoje, Grenlandijoje, Baltijos pakrantėse, variagai davė užuomazgas Rusios valstybei.
Rytų Europa
Prieš susidarant Kijevo Rusiai Rytų Europos lygumose klajojo įvairios gentys. Viena pagrindinių jėgų buvo chazarai, atsiskyrę nuo . Čia taip pat gyveno alanai, madjarai, įvairios slavų gentys. Juodosios jūros pakrantėje buvo įsikūrę graikai, Krymo gotai. Chazarams sudarius sąjungą su Bizantija sėkmingai pavyko atremti arabų atakas iš pietų. VII a. Juodosios jūros šiaurinėje pakrantėje įsikūrė galinga klajoklių bolgarų gentis, vadovaujama . Chazarams pavyko išstumti bolgarus į Volgos ir Dunojaus pakrantes. Dunojaus bolgarai (dabartiniai bulgarai) buvo greitai slavizuoti, ir nepaisant to, kad nuolat kovojo prieš Bizantiją iš graikų priėmė krikščionybę. Vietiniai dvasininkai ir sukūrė naują slavišką raidyną – kirilicą bei bažnytinę slavų kalbą. Bulgarai atrėmė arabų antpuolius taip pat sustabdė pečenegų ir chazarų veržimąsi į vakarus.
Į šiaurę nuo Bizantijos valdų susikūrė kita galinga slavų valstybė Didžioji Moravija. Jos gyventojus pakrikštyti bandė Romos ir Konstantinopolio misionieriai. 896 m. Moraviją sunaikino iš rytų į Panonijos baseiną įsiveržę madjarai.
Iki VIII a. šiaurinė Rytų Europa buvo apgyvendinta bei finų genčių. IX a. iš Skandinavijos atvykę variagai Ladogos ežero pakrantėje pradėjo steigti gyvenvietes. Jie greitai privertė paklusti vietines slavų ir finų gentis ir 862 m. kunigaikštis Rurikas įkūrė Novgorodo valstybę. Vėliau variagų – slavų valstybė buvo perkelta į pietus, į Kijevą. Čia buvo sustabdytas Chazarų chaganato dominavimas ir duoklių rinkimas iš slavų. Netrukus Kijevo Rusia užmezgė ryšius su Bizantija, iš kurios priėmė krikščionybę, raštą, kultūrą.
Pabaltijys
Pabaltijo regione buvo įsikūrusios baltų ir finų gentys. Ankstyvųjų viduramžių laikotarpiu jos gyveno viduriniajame geležies amžiuje. Tradiciškai teigiama, kad tautų kraustymosi laikotarpiu regionas išliko ramus, nors randama to laikotarpio ne baltiškos kilmės kapynų. IX a. kuršių apgyvendintos pakrantės kentėjo nuo vikingų antpuolių. Vikingų kronikose minimas 854 m. mūšis kuršių sostinėje Apuolėje (tai pirmasis paminėtas dabartinės Lietuvos vietovardis). XI a. iš germanų žemių vyko krikščioniškos misijos. 997 m. misijos metu prūsai nužudė vyskupą Adalbertą. 1009 m. Kvedlinburgo analuose pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Lietuvos vardas, aprašant Šv. Brunono nužudymą.
Laikotarpis už Europos ribų
Azija
Europa ankstyvaisiais viduramžiais nebuvo kultūriškai pažengęs regionas. Jį gerokai lenkė arabai bei šių užkariauti persai. Kiniją tuo laikotarpiu valdė Sui ir Tangų dinastijos, 907 m. prasidėjo politinė suirutė (Penkių dinastijų ir Dešimties karalysčių laikotarpis), o amžiaus antroje pusėje valdžią paėmė Songų dinastija.
Centrinės Azijos kalnuose ir stepėse driekėsi tiurkų genčių valstybė – Tiurkų kaganatas. Vėliau šį iš vakarų pradėjo spausti arabai, iš rytų – kinai ir kaganatas VIII a. vid. subyrėjo. Iš jo susidarė Uigūrų kaganatas, gyvavęs apie šimtmetį. Vėliau jį nusiaubė kirgizų antpuolis, susidarė Gansu, Turfano ir Karachanidų valstybės.
Indija tarp VI–XI a. buvo susiskaidžiusi į karalystes. Viena svarbiausių buvo kanadų Čalukjų dinastija, valdžiusi pusiasalio vakarus. 753 m. ją pakeitė Raštrakutų dinastija. Vakaruose valdė tamilų Palavų dinastija, pietuose – Pandijų dinastija. Šias tamilų žemes vėliau apjungė Čolų dinastija, kuri užėmė ne tik rytų Indostaną, bet ir dalį Malajų salyno. Pietryčių Azijoje įtakingiausia buvo .
Afrika
Į šiaurės Afriką įsiveržę vandalai nusiaubė romėnų valdytas provincijas ir Kartaginoje įkūrė savo valstybę. VII a. iš rytų plėtėsi Arabų kalifatas, islamizavęs čia gyvenusias berberų gentis bei išnaikinęs graikus ir romėnus. Pradėjus byrėti kalifatui iškilo naujas Fatimidų kalifatas. Vakarų Afrikoje svarbiausia to meto valstybė buvo Vagadu. Pietinėje Afrikoje IV–V a. įsiveržę bantai išstūmė vietinius koisanus. Šiaurės rytų Afrikoje svarbiausia buvo Aksumitų imperija. IV a. ji priėmė krikščionybę iš Bizantijos.
Amerika
Centrinėje Amerikoje šiuo laikotarpiu klestėjo Majų civilizacija. Rytinėje Šiaurės Amerikoje gyvavo , kituose regionuose taip pat nebuvo valstybinių darinių. XI a. pr. vikingai Niufaundlando saloje įkūrė Vinlando koloniją. Pietų Amerikoje, Senovės Peru VI–X a. gyvavo Vario ir .
Apžvalga
Ankstyvųjų viduramžių laikotarpiu įvyko paskutinis masinis tautų kraustymasis ir į Europą atkeliavusios tautos tapo sėslios. Krikščionybė paplito tarp vakarų Europos tautų, o per Bizantiją ir tarp rytų tautų. Dėl apeigų, dogmų, etinių, estetinių ir kitų skirtumų tarp vakarų ir rytų krikščionių Ankstyvųjų viduramžių laikotarpiu įvyko kelios krikščionių bažnyčių schizmos. Tuo pat metu buvo apkrikštyta beveik visos Europos tautos, išskyrus baltus, finougrus ir skandinavus. Naujai susikūrusios Europos valstybės sėkmingai atlaikė arabų veržimąsi iš pietų ir klajoklių veržimąsi iš rytų.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Ankstyvieji viduramžiai, Kas yra Ankstyvieji viduramžiai? Ką reiškia Ankstyvieji viduramžiai?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Ankstyvieji viduramziai laikotarpis prasidejes po Vakaru Romos imperijos suzlugimo viduramziu epochos pradzia Ankstyvieji viduramziai truko apie 500 metu apytiksliai nuo 500 iki 1000 uju metu Laikotarpio pradzia laikomas Vakaru Romos imperijos zlugimas pabaiga Sv Romos imperijos susikurimas Sis laikotarpis neretai vadinamas Tamsiaisiais amziais del kulturinio kontrasto su pries tai gyvavusia antikine kultura Senoji EuropaAntikaEgejo civilizacijaHelada Ilyrija Trakija Norikas Retija GalijaRomos imperija Germanija Dakija Skitija HibernijaViduramziaiAnkstyvieji gt Brandieji gt VelyviejiNaujieji laikaiRenesansas ReformacijaBarokasSvietimo amziusNapoleonmetis gt XIX amziusPirmasis pasaulinis karasNaujausieji laikaiTarpukarisAntrasis pasaulinis karasSaltasis karasEuropos SajungaRomos imperijos zlugimasBarbaru invazijos į Romos imperija Prasidedant II a Romos imperijoje pasireiske ekonominis politinis smukimo laikotarpis pradejo mazeti gyventoju sumenko prekybos apyvarta Tai is dalies siejama su tamsiuju amziu klimato atsalimu ir sumenkusiu derliumi Nuo Baltijos pajurio tautu kraustymosi laikotarpiu į pietus patrauke germanu gentys vandalai gotai is rytu stepiu atkeliavo hunai Sios gentys pradejo kurti savo valstybes ir sajungas Romenams legionus islaikyti buvo brangu todel ekonominio nuosmukio metu ju drausme pakriko Pakrasciu armijas barbarai papirkdavo ir į imperijos teritorija įsinesdavo ginklus 376 382 m prasidejo romenu gotu karas 378 m gotu sajunga laimejo pries Rytu Roma Gotai įgavo laisve Balkanuose Rytu Roma buvo pakankamai turtinga ir mokejo duokle gotams taip uzsigarantuodama sauguma Taciau Vakaru Roma nebuvo turtinga todel jos teritorijoje seimininkavo germanai 410 m Alariko I vadovaujami vestgotai įsiverze ir nusiaube Roma 476 m Vakaru Roma sutriuskinta galutinai Daugelis barbaru prieme arijonu tikejima kuris buvo laikomas eretisku Romoje Įsivyravusi anarchija ir plesikavimas leme didelį kulturinį ir ekonominį nuosmukį prekyba tapo nesaugi del puldinejimu sustojo gamybos progresas Sunaikinus administracine karine edukacine infrastruktura zenkliai smuko rastingumo lygis Pasinaudoje suirute issivadavo vergai nebebuvo kam dirbti lauku Romos miesto gyventoju skaicius sumazejo nuo 1 milijono I a pr m e iki 20 tukst ankstyvaisiais viduramziais XI a po Europa pradejo siauteti epidemijos kai kuriais skaiciavimais nusinesusios daugiau nei puses Europos gyventoju gyvybes Epidemijos liovesi 750 m ir nepasikartojo iki XIV a Juodosios mirties BizantijaGraikiskos kulturos Rytu Romos imperija isvenge ekonomines krizes ir intensyviu barbaru antpuoliu Konstantinopolis netrukus tapo turtingiausiu Europos miestu cia ejo svarbiausi prekybiniai keliai 527 565 m imperatoriui Justinianui I pavyko atkovoti dalį vakariniu Romos zemiu ir dalinai atkurti Romos imperija Jo nurodymu taip pat pastatytas vienas iskiliausiu ankstyvuju viduramziu statiniu Sofijos soboras Taciau netrukus prasidejusi pandemija gerokai susilpnino Bizantija Valdant veliau Heraklejui imperija pradejo puldineti avarai slavai bulgarai Heraklejui pavyko uzkariauti Persija bet arabai netrukus uzeme Bizantijos zemes Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose Nors Konstantinopolis atlaike arabu antpuolius tuo pasinaudoje bulgarai ir ilyrai uzeme Balkanus VIII a pr nepaisant imperijos sumazejimo Bizantija buvo klestinti imperija o Konstantinopolis turtingiausias Europos miestas Bizantieciai uz vakarines Europos tautas buvo pranasesni savo ginkluote organizuotumu kulturos pasiekimais Bizantija trauke Rytu Europos gentis į Balkanus eme verztis slavai asimiliuodami finougrus ilyrus Islamo iskilimasArabu kalifato pletimasis Pranasui Mohamedui paskelbus islamo religija prasidejo arabu genciu konsolidacija 632 634 m valdant pirmajam kalifui Abu Bakrui buvo suvienyti visi Arabijos pusiasalio arabai Valdant uzkariauta Sirija Jordanija Palestina ir Irakas 645 m treciasis kalifas is Bizantijos atkovojo Egipta Valdant Ali kilo pilietinis karas ir į kalifato valdyma stojo Omeijadu dinastija valdziusi is Damasko 685 705 m valdant Arabu kalifatas pasieke klestejima buvo uzkariauta Vidurine Azija Siaures Afrika Iberija Iberijos uzkariavime dalyvavo daugiausia berberu gentys maurai 711 m vadovaujami Tariko ibn Zijado maurai uzeme vestgotu valdyta Iberija Per astuonerius metus Pirenai buvo islamizuoti ir tapo Arabu kalifato dalimi 717 m arabams patyrus pralaimejima pries Konstantinopolį ju prestizas smuko 732 m frankai sustabde arabu verzimasi į Europa 750 m kalifata valdyti pradejo Abasidu dinastija is nuverstos Omeijadu dinastijos paspruko į Iberija ir ten 756 m įkure Kordobos emyrata VIII a pab frankai pradejo Iberijos rekonkista IX X a Arabu kalifatas pradejo byreti atsiskyre Persija skirtingos dinastijos eme kurti savo kalifatus Lotyniskuju Vakaru atgimimasEuropa Karolio Didziojo laikais Salygos Vakaru Europoje pradejo gereti VIII a pradzioje Cia krikscioniskos barbaru gentys įkure savo valstybes Itin klestinti buvo Franku imperija uzkariavusi aplinkines germanu gentis bei sustabdziusi arabu pletimasi Europoje Italija 568 m į Italija įsiverze lombardai įkure savo kunigaikstystes Lombardai buvo prastai organizuoti didele laisve turejo vietiniai kunigaiksciai 717 744 m valdant pavyko suvienyti lombardus bet veliau sie vel pakriko ir 774 m buvo uzkariauti franku Pietines pakrantes ir salas uzkariavo saracenai Tirenu juros pakrantes miestai buvo lojalus Bizantijai Anglija V a į Britanija atsikele germanu gentys is Jutlandijos ir Vokietijos Pasak legendos keltu britu karalius Vortigernas pazadejo jutu valdovams Hengestui ir Horsai galimybe įsikurt Britanijoje mainais uz pagalba kovojant su piktu gentimis Nugalejusios piktus germanu gentys toliau verzesi į Britanija ir isstume cia gyvenusias keltu gentis Iki 926 m anglosaksai suvienijo visa Anglija Franku imperija Buvusioje romenu Galijos provincijoje susikure franku Merovingu valstybe Po 496 m Tolbiako musio pries alemanus franku valdovas Chlodvigas prieme krikscionybe Franku valstybe tapo viena pagrindiniu jegu Vakaru Europoje VIII a pradejes valdyti Karolis Didysis apjunge dabartine Prancuzija vakaru Vokietija ir siaures Italija į Karolingu imperija Karolis Didysis Romoje buvo karunuotas imperatoriumi Valstybeje prasidejo vadinamas Karolingu renesansas kurio metu atgime kultura svietimas Taciau veliau prasideje vikingu ir madjaru antpuoliai palauze imperija i si suskilo į atskiras kunigaikstystes Verdeno sutartis Vikingu amziusPagrindinis straipsnis Vikingu amzius Senoves Skandinavijos vikingu ekspansija 550 793 m Skandinavijoje buvo gelezies amzius Cia gyvavusios germanu gentys vertesi metalu vergu prekyba laivyba Skandinavai savo laivais pradejo pasiekti tolimesnes pakrantes Vikingu eros pradzia laikomi 793 m kuomet sie sugriove Lindisfarno abatija Anglijoje Netrukus vikingai tapo Europos pakranciu siaubu jie puldinejo Baltijos Siaures veliau ir Vidurzemio juros pakranciu miestus Tuo tarpu rytu vikingai variagai Rytu Europos upemis skverbesi į zemyno giluma pasieke Kaspijos Juodaja juras netgi atakavo Konstantinopolį Apie 1000 m vikingu ekspedicija pasieke Siaures Amerikos krantus Vinlanda Tai jie padare beveik 500 metu anksciau nei Kristupas Kolumbas Skandinavai ne tik plese miestus bet ir patys vykde kolonizacija jie kuresi Anglijoje Normandijoje Airijoje Islandijoje Grenlandijoje Baltijos pakrantese variagai dave uzuomazgas Rusios valstybei Rytu EuropaKijevo Rusia X a vid Pries susidarant Kijevo Rusiai Rytu Europos lygumose klajojo įvairios gentys Viena pagrindiniu jegu buvo chazarai atsiskyre nuo Cia taip pat gyveno alanai madjarai įvairios slavu gentys Juodosios juros pakranteje buvo įsikure graikai Krymo gotai Chazarams sudarius sajunga su Bizantija sekmingai pavyko atremti arabu atakas is pietu VII a Juodosios juros siaurineje pakranteje įsikure galinga klajokliu bolgaru gentis vadovaujama Chazarams pavyko isstumti bolgarus į Volgos ir Dunojaus pakrantes Dunojaus bolgarai dabartiniai bulgarai buvo greitai slavizuoti ir nepaisant to kad nuolat kovojo pries Bizantija is graiku prieme krikscionybe Vietiniai dvasininkai ir sukure nauja slaviska raidyna kirilica bei baznytine slavu kalba Bulgarai atreme arabu antpuolius taip pat sustabde pecenegu ir chazaru verzimasi į vakarus Į siaure nuo Bizantijos valdu susikure kita galinga slavu valstybe Didzioji Moravija Jos gyventojus pakrikstyti bande Romos ir Konstantinopolio misionieriai 896 m Moravija sunaikino is rytu į Panonijos baseina įsiverze madjarai Iki VIII a siaurine Rytu Europa buvo apgyvendinta bei finu genciu IX a is Skandinavijos atvyke variagai Ladogos ezero pakranteje pradejo steigti gyvenvietes Jie greitai priverte paklusti vietines slavu ir finu gentis ir 862 m kunigaikstis Rurikas įkure Novgorodo valstybe Veliau variagu slavu valstybe buvo perkelta į pietus į Kijeva Cia buvo sustabdytas Chazaru chaganato dominavimas ir duokliu rinkimas is slavu Netrukus Kijevo Rusia uzmezge rysius su Bizantija is kurios prieme krikscionybe rasta kultura PabaltijysPabaltijo regione buvo įsikurusios baltu ir finu gentys Ankstyvuju viduramziu laikotarpiu jos gyveno viduriniajame gelezies amziuje Tradiciskai teigiama kad tautu kraustymosi laikotarpiu regionas isliko ramus nors randama to laikotarpio ne baltiskos kilmes kapynu IX a kursiu apgyvendintos pakrantes kentejo nuo vikingu antpuoliu Vikingu kronikose minimas 854 m musis kursiu sostineje Apuoleje tai pirmasis paminetas dabartines Lietuvos vietovardis XI a is germanu zemiu vyko krikscioniskos misijos 997 m misijos metu prusai nuzude vyskupa Adalberta 1009 m Kvedlinburgo analuose pirma karta rasytiniuose saltiniuose paminetas Lietuvos vardas aprasant Sv Brunono nuzudyma Laikotarpis uz Europos ribuAzija Europa ankstyvaisiais viduramziais nebuvo kulturiskai pazenges regionas Jį gerokai lenke arabai bei siu uzkariauti persai Kinija tuo laikotarpiu valde Sui ir Tangu dinastijos 907 m prasidejo politine suirute Penkiu dinastiju ir Desimties karalysciu laikotarpis o amziaus antroje puseje valdzia paeme Songu dinastija Calukju laikotarpio sventykla Centrines Azijos kalnuose ir stepese driekesi tiurku genciu valstybe Tiurku kaganatas Veliau sį is vakaru pradejo spausti arabai is rytu kinai ir kaganatas VIII a vid subyrejo Is jo susidare Uiguru kaganatas gyvaves apie simtmetį Veliau jį nusiaube kirgizu antpuolis susidare Gansu Turfano ir Karachanidu valstybes Indija tarp VI XI a buvo susiskaidziusi į karalystes Viena svarbiausiu buvo kanadu Calukju dinastija valdziusi pusiasalio vakarus 753 m ja pakeite Rastrakutu dinastija Vakaruose valde tamilu Palavu dinastija pietuose Pandiju dinastija Sias tamilu zemes veliau apjunge Colu dinastija kuri uzeme ne tik rytu Indostana bet ir dalį Malaju salyno Pietryciu Azijoje įtakingiausia buvo Afrika Į siaures Afrika įsiverze vandalai nusiaube romenu valdytas provincijas ir Kartaginoje įkure savo valstybe VII a is rytu pletesi Arabu kalifatas islamizaves cia gyvenusias berberu gentis bei isnaikines graikus ir romenus Pradejus byreti kalifatui iskilo naujas Fatimidu kalifatas Vakaru Afrikoje svarbiausia to meto valstybe buvo Vagadu Pietineje Afrikoje IV V a įsiverze bantai isstume vietinius koisanus Siaures rytu Afrikoje svarbiausia buvo Aksumitu imperija IV a ji prieme krikscionybe is Bizantijos Amerika Centrineje Amerikoje siuo laikotarpiu klestejo Maju civilizacija Rytineje Siaures Amerikoje gyvavo kituose regionuose taip pat nebuvo valstybiniu dariniu XI a pr vikingai Niufaundlando saloje įkure Vinlando kolonija Pietu Amerikoje Senoves Peru VI X a gyvavo Vario ir ApzvalgaAnkstyvuju viduramziu laikotarpiu įvyko paskutinis masinis tautu kraustymasis ir į Europa atkeliavusios tautos tapo seslios Krikscionybe paplito tarp vakaru Europos tautu o per Bizantija ir tarp rytu tautu Del apeigu dogmu etiniu estetiniu ir kitu skirtumu tarp vakaru ir rytu krikscioniu Ankstyvuju viduramziu laikotarpiu įvyko kelios krikscioniu baznyciu schizmos Tuo pat metu buvo apkrikstyta beveik visos Europos tautos isskyrus baltus finougrus ir skandinavus Naujai susikurusios Europos valstybes sekmingai atlaike arabu verzimasi is pietu ir klajokliu verzimasi is rytu